e512ce07-e4cc-48dc-8e8d-c5840ba1d92e · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-376-357/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24971-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 14 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. A. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl negrÄ Å¾into avanso, baudos ir nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. K., praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur negrÄ Å¾into avanso, 10 000 Eur baudÄ ir 1 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad Å¡alys 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė preliminariÄ jÄ namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria Å¡alys įsipareigojo sudaryti pagrindinę namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis). PreliminariÄ ja sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1005 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas).

Parduodamas namas turėjo bÅ«ti pastatytas pagal Techninį projektÄ ir įrengtas pagal Namo pilnos dalinės apdailos apraÅ¡ymÄ . Å alys susitarė, kad namÄ su sklypu atsakovas parduos, o ieÅ¡kovas nupirks už 100 000 Eur kainÄ . Pagal Preliminariosios sutarties 2.2 punktÄ ieÅ¡kovas 2020 m. gruodžio 16 d. sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansÄ , kuris turėjo bÅ«ti įskaitytas į namo su sklypu pardavimo kainÄ . Pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2021 m gegužės 31 d.

3. Pažymėjo, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neįvykdė Preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų, sutartyje nustatytu laiku nepastatė gyvenamojo namo pagal Techninį projektÄ ir gyvenamojo namo neįrengė pagal Namo pilnos dalinės apdailos apraÅ¡ymÄ , tai yra neužbaigė gyvenamojo namo statybos, jos neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka ir nepateikė dokumentų, reikalingų sudaryti Pagrindinei sutarčiai. Atsakovas akivaizdžiai vėlavo vykdyti gyvenamojo namo ir statybos darbus.

Galiausiai ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė, kad neparduos Preliminariojoje sutartyje numatyta tvarka pastatyto ir įrengto namo už sutartÄ 100 000 Eur kainÄ . Kadangi Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijÄ , kuria prašė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 10 000 Eur avansÄ , sumokėti avanso dydžio 10 000 Eur baudÄ ir atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Atsakovas pretenzijÄ gavo, tačiau avanso negrÄ Å¾ino, baudos nesumokėjo ir neatlygino ieÅ¡kovui nuostolių.

Kadangi atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal PreliminariÄ jÄ sutartį ir dėl to nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis, atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovui 10 000 Eur baudÄ , kuri pagal Preliminariosios sutarties 2.2 punktÄ laikoma minimaliais ieÅ¡kovo nuostoliais. IeÅ¡kovas, tikėdamas tuo, kad atsakovas sÄ Å¾iningai įvykdys savo įsipareigojimus ir pagrindinė sutartis bus sudaryta, 2021 m. sausio 5 d. sudarė Projektavimo sutartį Nr. 2021/01-05, pagal kuriÄ užsakė gyvenamojo namo interjero projektavimo darbus, kurių vertė 3 000 Eur.

Kadangi Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, ieÅ¡kovas buvo priverstas atsisakyti gyvenamojo namo interjero projektavimo darbų ir atsiskaityti už jau faktiÅ¡kai atliktus projektavimo darbus, todėl patyrė 1 000 Eur tiesioginių nuostolių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes atsakovas pažeidė PreliminariÄ sutartį, sutartyje nustatytu terminu nepastatė ir neįrengė gyvenamojo namo ir galiausiai atsisakė jį parduoti už sulygtÄ kainÄ .

4. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinys atsakovui yra visiÅ¡kai deklaratyvus, nepagrįstas, neįrodytas, todėl visiÅ¡kai atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ paties ieÅ¡kovo pateiktos 2020 m. gruodžio 16 d. Preliminariosios namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutarties (toliau – ir Preliminari sutartis) 3.3 ir 3.4 punktų, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2020 m. gegužės 31 d.

Kadangi iki Å¡ios datos pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tai prievolė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė 2020 m. gegužės 31 d. ir atsakovas po to nebeturėjo jokios prievolės sudaryti su ieÅ¡kovu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. IeÅ¡kovas tik deklaratyviai teigia, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris įrodytų, jog pats ieÅ¡kovas siekė ar ketino sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį Preliminariojoje sutartyje nurodyta tvarka ir terminais, nors tokiÄ pareigÄ ir turėjo.

IeÅ¡kovas nenurodo, kuriam notarui ir kada atsakovas kažkokius dokumentus turėjo pateikti, nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovas Å¡ios pareigos neįvykdė ar jÄ Ä¯vykdė netinkamai. Nors ieÅ¡kovas ir pateikė įrodymÄ , jog siuntė atsakovui pretenzijÄ , kÄ atsakovas pripažįsta, tačiau visiÅ¡kai akivaizdu, kad ieÅ¡kovas pretenzijÄ siuntė tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., kai pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi 2020-05-31 ir atsakovas jau nebeturėjo jokios pareigos sudaryti su ieÅ¡kovu pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovas jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, neatliko. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai patyrė 1000 Eur iÅ¡laidų (nuostolių), nors tokiÄ pareigÄ ir turėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui G. A. iÅ¡ atsakovo R. K. 10 000 Eur avansÄ ir 10 000 Eur baudÄ , 1 625 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Å¡alys susitarė dėl skirtingų sumų Å¡alių nuostoliams užtikrinti, jei prieÅ¡inga Å¡alis pažeistų sutarties sÄ lygas. Preliminariosios sutarties 3.2 punkte Å¡alys susitarė, jeigu pirkėjas (ieÅ¡kovas) pažeidžia Å¡ios sutarties sÄ lygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pardavėju (atsakovu) notarinę pirkimo pardavimo sutartį, tai pardavėjas turi teisę pasilikti pirkėjo sumokėtÄ avansÄ pardavėjui pagal 2.2 punktÄ , kas atitinka iÅ¡ anksto Å¡alių įvertintus minimalius pardavėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis;

Preliminarios sutarties 3.6 punkte – jeigu pardavėjas (atsakovas) pažeidžia Å¡ios sutarties sÄ lygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja grÄ Å¾inti Preliminarios sutarties 2.2 punkte nustatytÄ avansÄ (10 000 Eur) ir sumokėti avanso dydžio baudÄ (10 000 Eur), kas atitinka Å¡alių įvertintus pirkėjo minimalius nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis. Teismas nustatė, kad iki Å¡alių sutartos datos (2021-03-31) Preliminarioje sutartyje sutarties objektu esantis turtas turėjo atitikti Preliminariosios sutarties Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytus reikalavimus tam, kad atsakovas galėtų įvykdyti Preliminariosios sutarties 3.4 punkte prisiimtus įsipareigojimus – iki 2020 m. gegužės 31 d. pateikti notarui galiojančiÄ Valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡duotÄ pažymÄ sandoriui sudaryti bei visus kitus reikiamus dokumentus.

Teismas, iÅ¡klausęs bylos Å¡alių, liudytojų parodymus, įvertinęs turimus duomenis, konstatavo, kad bÅ«tent atsakovas (bÅ«simas pardavėjas) netinkamai vykdė savo pareigas pagal PreliminariÄ jÄ sutartį: neatliko veiksmų (nepastatė namo), kad nekilnojamasis ginčo turtas atitiktų Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos apraÅ¡ymÄ ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektÄ , ir ieÅ¡kovas turėtų pagrindÄ inicijuoti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ pas notarÄ .

Atsakovo argumentas, kad ieškovo pretenzija buvo pateikta atsakovui tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., kai pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi, teismo vertinimu, visų išdėstytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas yra iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. e2-1186-1141/2021 tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų dėl to paties turto anksčiau nei Å¡alių Å¡ioje byloje sudarytos preliminariosios sutarties pagal trečiųjų asmenų ieÅ¡kinį, kurioje aplinkybės savo esme yra analogiÅ¡kos Å¡ioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Ä®vertino, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė www.aruodas.lt skelbimÄ , kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, grįsdamas nurodomÄ aplinkybę, kad atsakovas parduoti turtÄ už Preliminarioje sutartyje Å¡alių sutartÄ kainÄ (100 000 Eur) jam neketino, reikalavo sumokėti 160 000 Eur (170 000 Eur).

IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui grÄ Å¾inti sumokėtÄ 10 000 Eur avansÄ , atsakovui pažeidus Preliminarios sutarties sÄ lygas, yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismas įvertino, kad atsakovas ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti netesybų neginčijo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos į bylÄ 2021 m. sausio 5 d. Projektavimo sutarties Nr. 2021/01-05 matyti, kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, susijusius su pasirengimu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, o dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo 2020-2021 metais, apie kÄ liudija ir www.aruodas.lt skelbimas, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, ieÅ¡kovo galimybės už Preliminarioje sutartyje sulygtÄ kainÄ Ä¯sigyti panašų nekilnojamÄ jį turtÄ prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajone) faktiÅ¡kai tapo neįgyvendinamos.

Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur baudÄ už Preliminarios sutarties sÄ lygų nevykdymÄ , kuri apima visus ieÅ¡kovo su Preliminarios sutarties vykdymu susijusius nuostolius, tarp jų ir susijusius su projektavimo darbais, nepagrįstai atsakovui atsisakius sudaryti su ieÅ¡kovu notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tenkino dalyje dėl 10 000 Eur baudos priteisimo, o dalyje dėl 1 000 Eur namo pilnos dalinės apdailos parengimo iÅ¡laidų nuostolių atlyginimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį dalyje dėl 10 000 Eur baudos priteisimo; jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo praÅ¡ymo, tai sumažinti netesybų (baudos) dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir kasacinio teismo praktikÄ ; priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Teismo sprendimas dalyje dėl netesybų (baudos) priteisimo yra prieÅ¡taringas, visiÅ¡kai nemotyvuotas, neteisingas, neteisėtas ir nepagrįstas, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principams, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų suformuotai praktikai ir iÅ¡aiÅ¡kinimams analogiÅ¡kose bylose.

Teismas savo sprendime nepateikė nei vieno įtikinamo motyvo, kodėl priėmė tokį, o ne kitokį sprendimÄ , o teismo padarytos iÅ¡vados aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, teismas įrodymus vertino nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai, tendencingai ir Å¡aliÅ¡kai, be to neteisėtai ir nepagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ nuo įrodinėjimo pareigos, neteisėtai pats prisiimdamas už ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , o savo sprendimÄ teismas neteisėtai ir nepagrįstai grindė argumentu, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas, tuo pažeisdamas rungimosi principÄ ir įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, dėl ko ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas nesistengė iÅ¡nagrinėti Å¡ios bylos visapusiÅ¡kai ir objektyviai, nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų nustatytos iÅ¡samios esminės bylos aplinkybės, o taip pat nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl Å¡ios priežasties. 8.2. Teismas net nenagrinėjo Preliminariosios sutarties neįvykdymo priežasčių, sÄ lygų, pasekmių ir visiÅ¡kai į tai neatsižvelgė.

Be to, teismas net nevertino baudos dydžio atitikties teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Be to, teismas net nenagrinėjo baudos dydžio santykio su galimais ieÅ¡kovo nuostoliais ir nenagrinėjo bei nevertino kitų kasacinio teismo praktikoje akcentuojamų svarbių aplinkybių dėl baudos, kaip vienos iÅ¡ netesybų formos, dydžio (ne)pagrįstumo ir atitinkamai atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar baudos mažinimo pagrindų. Akcentuotina ir tai, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju net neįrodinėjo savo galimų nuostolių, iÅ¡skyrus 1 000 Eur nuostolį, patirtÄ dėl mokėjimo už dizainerio paslaugas, dydžio.

Tačiau visiÅ¡kai akivaizdu, kad netgi jeigu bÅ«tų įrodyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 1000 Eur nuostolių, kas taip pat neįrodyta dėl žemiau nurodytų priežasčių, tai netesybų (baudos) dydis 10 000 Eur net 10 kartų virÅ¡ija galimai patirtus ieÅ¡kovo nuostolius, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja atitikties teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir reiÅ¡kia tik ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ savo teise bei nepagrįstÄ praturtėjimÄ atsakovo sÄ skaita. 8.3. Teismas Å¡iurkščiai pažeidė rungimosi principÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovas nei savo pasisakymuose, nei procesiniuose dokumentuose savo nuostolių negrindė ta faktine aplinkybe, kad „dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo 2020-2021 metais, apie kÄ liudija ir skelbimas, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur“, jis patyrė kokių nors konkrečių nuostolių. Tačiau teismas, pažeisdamas rungimosi principÄ ir akivaizdžiai virÅ¡ydamas savo kompetencijos ribas, už ieÅ¡kovÄ , kainų didėjimo ir didesne ginčo turto pardavimo kaina pagrindė ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, o atitinkamai ir netesybų (baudos) dydžio pagrįstumÄ .

VisiÅ¡kai akivaizdu, kad tokie teismo veiksmai yra neteisėti ir sutrukdė atsakovui pateikti savo atsikirtimus į tokius teismo argumentus, kurių net neteikė pats ieÅ¡kovas. 8.4. Atsikertant į teismo argumentus dėl kainų augimo 2020-2021 metais pažymi tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų tokius teismo teiginius apie konkretaus, bÅ«tent Preliminariojoje sutartyje nurodyto, o ne neindividualizuoto, nekilnojamojo turto kainų augimÄ 2020-2021 metais, tai yra nėra pateiktas joks Å¡io turto vertinimas, palyginamoji analizė.

Atsikertant į teismo argumentus dėl to, kad atsakovas ginčo turto kainÄ skelbime nurodė 172 000 Eur, tai byloje nėra nei vieno įrodymo, kad atsakovas 172 000 Eur kainÄ nurodė bÅ«tent už Preliminariojoje sutartyje nurodytÄ ir identiÅ¡kÄ turtÄ ir, kad Preliminariojoje sutartyje ir skelbime nurodytas identiÅ¡kas turtas, tai yra identiÅ¡ko baigtumo, identiÅ¡kos apimties turtas. Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų teikęs argumentus, kad atsakovas skelbime nurodė to paties ginčo turto kainÄ 170 000 Eur, nors Preliminariojoje sutartyje įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui tÄ patį ginčo turtÄ už 100 000 Eur, atsakovas taip pat bÅ«tų atsikirtęs ir teikęs argumentus, kad per tÄ laikotarpį nuo Preliminariosios sutarties pasibaigimo 2020 m. gegužės 31 d. iki skelbimo padavimo 2021 metais atsakovas atliko daug papildomų turto užbaigimo ir jo pagerinimo darbų - padidėjo turto baigtumas, buvo atlikti papildomi darbai - pvz.

žemės sklypas aptvertas tvora, sumontuota betoninių trinkelių danga - kurie (papildomi darbai) nebuvo numatyti su ieÅ¡kovu sudarytoje Preliminariojoje sutartyje, kas taip pat atitinka ir logikos dėsnius. Be to, naujus darbus atsakovas vykdė iÅ¡ jau gerokai pabrangusių statybinių medžiagų. Visi Å¡ie faktoriai dėl objektyvių ir nuo atsakovo valios nepriklausiusių priežasčių pabrangino statybos objektÄ ir atitinkamai nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodytÄ Preliminariojoje sutartyje. Todėl atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo pardavinėti Å¡io turto mažesne kaina, negu buvo jo savikaina, kadangi pagerinto turto savikaina jau buvo didesnė negu 100 000 Eur.

Taigi, skelbime atsakovas pardavinėjo ne tÄ ginčo turtÄ , kurį įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui Preliminariojoje sutartyje, bet gerokai geresnės kokybės ir gerokai didesnio baigtumo turtÄ . Todėl Å¡io turto kainų skirtumas negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo nuostoliu. 8.5. Teismas, ne tik nustatydamas baudos dydį, bet ir priteisdamas avanso grÄ Å¾inimÄ , nepagrįstai nevertino ir tos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovo pakviestas liudytojas D. V. parodė, jog ieÅ¡kovas pats nepirko ginčo turto, kadangi jam neapsimokėjo jo pirkti - buvo bloga kokybė, mažesnis baigtumas.

Atsakovas taip pat paaiÅ¡kino, kad pats ieÅ¡kovas atsisakė pirkti ginčo turtÄ . Kaip yra žinoma, Å¡alių paaiÅ¡kinimai taip pat laikomi bylos įrodymais. Tai reiÅ¡kia, kad byloje buvo įrodyta ir ta faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pats atsisakė pirkti ginčo turtÄ . Dėl to, kad nebuvo įvykdyta Preliminarioji sutartis yra ir ieÅ¡kovo kaltė. Å ios faktinės aplinkybės duoda pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės, tai yra atleisti nuo baudos mokėjimo (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.259 straipsnis). 8.6.

ReikÅ¡mingos ir tos faktinės bylos aplinkybės, kurių nepagrįstai nevertino teismas - kad pats ieÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad po Preliminariosios sutarties pasibaigimo pasiÅ«lė atsakovui tik grÄ Å¾inti avansÄ ir sumokėti dizainerei. Å iÄ aplinkybę pripažino ir patvirtino ir atsakovas ir sutiko su tokiu ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu, tačiau paprašė, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas sudarant taikos sutartį. Kadangi ieÅ¡kovas, pasitaręs su savo atstovu, atsisakė sudaryti taikos sutartį, tai taikus ginčo iÅ¡sprendimas ir neįvyko.

Kadangi Å¡ias aplinkybes pripažino tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovas, tai Å¡i aplinkybė byloje laikytina įrodyta. ReikÅ¡minga ir ta faktinė aplinkybė, kurios nepagrįstai nevertino teismas - kad savo procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose teisme atsakovas nurodė, kad dar vėliau buvo sutaręs su ieÅ¡kovu, kad sumokės ieÅ¡kovui viso 3 000 Eur kaip netesybas ir jo nuostolių atlyginimÄ , tačiau ieÅ¡kovas norėjo gauti visus pinigus iÅ¡ karto, o atsakovas visų pinigų iÅ¡ karto sumokėti negalėjo.

Todėl ir neįvyko taikus ginčo išsprendimas.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas G. A. praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ , skirti atsakovui R. K. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ baudÄ už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Teismo sprendimas dalyje dėl netesybų yra iÅ¡samiai motyvuotas, pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, atitinka netesybas reglamentuojančias materialinės teisės normas bei kasacinio teismo praktikÄ .

Atsakovo apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, grindžiamas melagingais, iÅ¡galvotais argumentais, kurie prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms ir įrodymams bei dar kartÄ patvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . 9.2. Sprendimo 45-52 punktuose iÅ¡dėstyti teismo argumentai aiÅ¡kiai patvirtina, kad teismas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 10 000 Eur baudos priteisimo ir Å¡ioje dalyje iÅ¡samiai motyvavo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo baudos dydžio, neprašė jos sumažinti ir nenurodė jokių su baudos nepriteisimu ar jo sumažinimu susijusių aplinkybių, kÄ patvirtina atsakovo atsiliepimas į ieÅ¡kinį. 9.3.

Teismas nepažeidė teisės principų bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių netesybų dydį, nes vadovavosi kasacinio teismo praktika, todėl teisėtai ir pagristai priteisė Preliminarioje sutartyje Å¡alių nustatytas netesybas. CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia apeliaciniame skunde nurodyti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl visi apelianto argumentai dėl netesybų sumažinimo yra atmestini, kai neteisėti. 9.4. Visas aplinkybes dėl netesybų sumažinimo privalėjo įrodyti atsakovas, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir visÄ naÅ¡tÄ perkėlė atsakovui.

IeÅ¡kovui nereikėjo byloje įrodinėti, kad atsakovui neįvykdžius Preliminarios sutarties, ieÅ¡kovas patyrė 10 000 Eur dydžio nuostolius. Å ie minimalÅ«s nuostoliai buvo nustatyti Preliminarioje sutartyje netesybų forma, atsakovas pasiraÅ¡ydamas sutartį su tokiu minimalių nuostolių dydžiu sutiko ir jų pirmosios instancijos teisme neginčijo, todėl nebuvo jokio pagrindo ieÅ¡kovui papildomai įrodinėti nuostolių dydį. 9.5. Teismas nepažeidė rungimosi principo, nes vertindamas į bylÄ pateiktus įrodymus, pagal į bylÄ pateiktÄ www.aruodas.lt skelbimÄ , nustatė, kad atsakovas tais pačiais 2021 metais ginčo turtÄ pardavinėjo už ženkliai didesnę 172 000 Eur kainÄ .

Å io įrodymo pagrindu teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, nes nebeturi galimybių įsigyti bÅ«stÄ už Preliminarioje sutartyje sulygtÄ kainÄ Ä¯sigyti panašų nekilnojamÄ jį turtÄ prie Vilniaus (Vilniaus rajone). Minėtas www.aruodas.lt skelbimas patvirtina, kad ginčo turto kaina rinkoje tapo didesnė 72 000 Eur, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovo patirti nuostoliai realiai kelis kartus virÅ¡ijo sutartyje netesybų forma numatytus 10 000 Eur ieÅ¡kovo minimalius nuostolius.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis už 172 000 Eur kainÄ pardavinėjo didesnio baigtumo ginčo turtÄ , nei buvo numatyta Preliminarioje sutartyje. Å ie argumentai atmestini, kaip neįrodyti, nes atsakovas nepateikė jokių Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų. 9.6. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo argumentai, kad pats ieÅ¡kovas nepirko ginčo turto ir yra kaltas, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Apeliantas klaidina teismÄ , kad pats ieÅ¡kovas teisme pripažino, jog atsisakė pirkti turtÄ ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ieÅ¡kovo praÅ¡ymu teisme apklaustas liudytojas D.

V.. Tai visiÅ¡ka netiesa, nes ieÅ¡kovas niekada neatsisakė pirkti ginčo turto už Preliminarioje sutartyje nustatytÄ kainÄ , jeigu jis bÅ«tų atitikęs Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos apraÅ¡ymÄ ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektÄ . 9.7. VisiÅ¡kai nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas neva susitarė dėl netesybų sumažinimo, t. y. kad atsakovas grÄ Å¾ins avansÄ ir padengs tik ieÅ¡kovo iÅ¡laidas dizainerei.

Priešingai, nei teigia apeliantas, tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta jokio susitarimo dėl nuostolių sumažinimo, į kurį būtų galėjęs atsižvelgti pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteista 10 000 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme 13. Atsakovas (apeliantas) R. K. apeliaciniu skundu kelia naujÄ reikalavimÄ - jeigu teismas nuspręstų netenkinti pirmojo praÅ¡ymo, sumažinti netesybų (baudos) dydį iki tokio, kuris atitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir kasacinio teismo praktikÄ .

14. Apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Minėtas reglamentavimas aiÅ¡kiai nurodo, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi ribos vėliau negali bÅ«ti plečiamos ir / ar kitaip modifikuojamos tokiu bÅ«du, kad keistųsi bylos nagrinėjimo ribos.

15. Nagrinėjamu atveju atsakovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė teismo sumažinti praÅ¡omos baudos (10 000 Eur) dydžio, argumentų dėl to teismui nepateikė, todėl su baudos mažinimu susiję apeliacinio skundo argumentai laikytini naujais reikalavimais, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje.

Å i proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad Å¡ių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

Faktinės bylos aplinkybės 16. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. A. su atsakovu R. K. 2020 m. gruodžio 16 d. sudarė PreliminariÄ jÄ namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Å¡alys įsipareigojo sudaryti pagrindinę Å¡io turto pirkimo-pardavimo sutartį. PreliminariÄ ja sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1005 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (Preliminariosios sutarties 1.1 punktas).

17. IeÅ¡kovas 2021 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakovui PretenzijÄ dėl avanso grÄ Å¾inimo, netesybų ir nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, kad Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes iki 2021 m. gegužės 31 d. nebuvo užbaigtas namas pagal Techninį projektÄ ir Namo pilnos dalinės apdailos apraÅ¡ymÄ , nepateikti namo užbaigimÄ patvirtinančios Valstybės įmonės Registrų centro pažymos, todėl pagal Preliminariosios sutarties 3.6 ir 5.1 punktus ieÅ¡kovas reikalavo, kad atsakovas grÄ Å¾intų avansu sumokėtus 10 000 Eur, sumokėtų tokio paties dydžio – 10 000 Eur – baudÄ ir atlygintų 3 000 Eur Techninio projekto ir Namo pilnos dalinės apdailos parengimo iÅ¡laidas, iÅ¡ viso 23 000 Eur.

Dėl 10 000 Eur baudos 18. Apeliaciniame skunde skundžiama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur baudÄ už Preliminarios sutarties sÄ lygų nevykdymÄ , kuri apima visus ieÅ¡kovo su Preliminarios sutarties vykdymu susijusius nuostolius. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl minėtos teismo sprendimo dalies, neiÅ¡eidama iÅ¡ apeliacinio skundo ribų.

19. Å alys Preliminarios sutarties 5.1 punkte susitarė, jei dėl kurios nors iÅ¡ Å¡alių kaltės sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį taps neįmanoma, Å¡alis, dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, privalės atlyginti antrosios sutarties Å¡alies dėl to patirtus nuostolius, kaip tai numato Preliminariosios sutarties nuostatos. Preliminariosios sutarties 3.6 punkte Å¡alių numatyta, jeigu pardavėjas pažeidžia Å¡ios sutarties sÄ lygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai pardavėjas, be to, kad įsipareigoja grÄ Å¾inti sumokėtas Sutarties 2.2. p. numatytas pinigų sumas, taip pat įsipareigoja sumokėti avanso dydžio baudÄ , pirkėjo sumokėtÄ pardavėjui pagal 2.2 punktÄ (10 000 Eur), kas atitinka iÅ¡ anksto Å¡alių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius.

20. Pažymėtina, nors preliminariajai sutarčiai yra bÅ«dinga tai, kad Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natÅ«ra (Å¡alims per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis)), tai nereiÅ¡kia, kad Å¡alies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios Å¡alies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties Å¡alis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties Å¡alių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali bÅ«ti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).

21. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis. Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

22. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams. Sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Å is principas yra bÅ«tina sutarčių teisės efektyvumo sÄ lyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sÄ veikÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys turi teisę teisiÅ¡kai susisaistyti įvairaus pobÅ«džio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobÅ«džio susitarimai jų Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra teisiÅ¡kai įpareigojantys, nebent prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normos, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

23. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali bÅ«ti vertinamos kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikÅ¡tų lupikavimo įteisinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis – kreditorius – gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir vieÅ¡ojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimÄ , o tai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

24. Å alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus.

25. Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiÅ¡kia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis Å¡alims nustatyti baudinių netesybų) aiÅ¡kinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).

Netesybos negali bÅ«ti priemonė vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiÅ«ra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, ginÄÄ nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

26. Nors Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar jÄ Ä¯vykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigÄ pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingÄ netesybų dydį.

Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais.

Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas.

27. Nagrinėjamu atveju Å¡alys susitarė dėl konkretaus dydžio baudos – 10 000 Eur netesybų. Tai reiÅ¡kia, kad abiejų Å¡alių bendra valia Å¡i suma yra siejama su minimaliais nuostoliais, atsirandančiais pažeidus PreliminariÄ sutartį. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė reikalavimo dėl sutartinių netesybų mažinimo, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktÄ 2021 m. sausio 5 d. Projektavimo sutartį Nr. 2021/01-05 nustatė, kad ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, susijusius su pasirengimu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, konstatavo, kad dėl nekilnojamojo turto rinkos kainų augimo 2020-2021 metais, apie kÄ liudija ir www.aruodas.lt skelbimas, kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, ieÅ¡kovo galimybės už Preliminarioje sutartyje sulygtÄ kainÄ Ä¯sigyti panašų nekilnojamÄ jį turtÄ prie (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) rajone) faktiÅ¡kai tapo neįgyvendinamos.

Iš minėtų aplinkybių teismas vertino, kad nėra pagrindo netesybų mažinti teismo iniciatyva.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepažeidė nei materialiosios nei procesinės teisės normų, tinkamai vertino netesybų paskirtį, teisingai įvertino jų mažinimo pagrindus ir, nustatęs, kad joms mažinti nėra pagrindo, pagrįstai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė 10 000 Eur baudÄ . Aplinkybė, kad teismas įvertino visus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu padarė atitinkamas iÅ¡vadas, nereiÅ¡kia nei įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nei teismo Å¡aliÅ¡kumo vienos iÅ¡ proceso Å¡alių atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismui nustačius, kad nėra pagrindo netesybas mažinti teismo iniciatyva, ieÅ¡kovas neturėjo jų pagrįstumo įrodinėti atsakovui jų neginčijant pirmosios instancijos teisme.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo Preliminariosios sutarties neįvykdymo priežasčių, sÄ lygų, pasekmių ir visiÅ¡kai į tai neatsižvelgė, nevertino baudos dydžio atitikties teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, nenagrinėjo baudos dydžio santykio su galimais ieÅ¡kovo nuostoliais ir nenagrinėjo bei nevertino kitų kasacinio teismo praktikoje akcentuojamų svarbių aplinkybių dėl baudos, kaip vienos iÅ¡ netesybų formos, dydžio (ne)pagrįstumo ir atitinkamai atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar baudos mažinimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, kad netesybų mažinti teismo iniciatyva nėra pagrindo, netesybų mažinimo pagrindÄ Ä¯rodyti turėjo atsakovas. Taigi, bÅ«tent atsakovas, bandantis paneigti Preliminarioje sutartyje nustatytų netesybų pagrįstumÄ , turi byloje įrodyti, kad jos yra aiÅ¡kiai per didelės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme atsakovas jokių įrodymų, kurių pagrindu netesybos galėtų bÅ«ti mažinamos, nepateikė.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo netesybas, atsižvelgė į sutarties sÄ lygas, sutarties kainÄ , sutarties Å¡alių elgesį, sutarties neįvykdymo priežastis, atsakovo patirtus nuostolius bei nuostolių ir sutartyje numatytų netesybų santykį. Teismas byloje nustatė, kad Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta bÅ«tent dėl atsakovo kaltės, nes iki Å¡alių sutartos datos (2021-03-31) Preliminarioje sutartyje sutarties objektu esantis turtas turėjo atitikti Preliminariosios sutarties Priedų Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytus reikalavimus tam, kad atsakovas galėtų įvykdyti Preliminariosios sutarties 3.4 punkte prisiimtus įsipareigojimus – iki 2020 m. gegužės 31 d. pateikti notarui galiojančiÄ Valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡duotÄ pažymÄ sandoriui sudaryti bei visus kitus reikiamus dokumentus.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo įsipareigojimas iki 2020 m. gegužės 31 d. pateikti notarų biurui galiojančiÄ valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡duotÄ pažymÄ sandoriui bei visus kitus dokumentus, bÅ«tinus tam, kad notaras galėtų patvirtinti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (Sutarties 3.4 punktas), yra sÄ lygota ne ieÅ¡kovo kreipimosi į notaro fakto dėl pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, o Preliminariosios sutarties 1.4 punkto tinkamo įvykdymo – turtas turėjo atitikti Å¡alių sulygtus reikalavimus.

Taigi, nustatyta, kad bÅ«tent atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas pagal PreliminariÄ jÄ sutartį: neatliko veiksmų (nepastatė namo), kad nekilnojamasis ginčo turtas atitiktų Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos apraÅ¡ymÄ ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektÄ , ir ieÅ¡kovas turėtų pagrindÄ inicijuoti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ pas notarÄ . Atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovo pretenzija buvo pateikta atsakovui tik 2021 m. rugpjūčio 13 d., kai pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi, visų iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teismo vertinimu nesudarė pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

32. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė www.aruodas.lt skelbimÄ , kuriame ginčo turto kaina (2021 metais) nurodoma 172 000 Eur, ir Å¡ia aplinkybe grindė faktÄ , kad atsakovas parduoti turtÄ už Preliminarioje sutartyje Å¡alių sutartÄ kainÄ (100 000 Eur) jam neketino, reikalavo sumokėti 160 000 Eur (170 000 Eur). Dėl atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų skelbime nurodyto identiÅ¡ko turto aspektu pažymėtina, kad atsakovas paneigiančių ieÅ¡kovo pozicijÄ duomenų teismui nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė duomenų, jog skelbime jis už 172 000 Eur kainÄ pardavinėjo didesnio baigtumo ginčo turtÄ , nei buvo numatyta Preliminarioje sutartyje. Taigi, Å¡ie argumentai atmestini kaip neįrodyti.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų pažeidęs įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles nagrinėjamoje byloje, nėra. Å iame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

Teisėjų kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino į bylÄ Å¡alių pateiktus įrodymus.

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pats ieÅ¡kovas nepirko ginčo turto ir yra kaltas, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ieÅ¡kovo praÅ¡ymu teisme apklaustas liudytojas D. V.. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas neatsisakė pirkti ginčo turto už Preliminarioje sutartyje nustatytÄ kainÄ , jeigu jis bÅ«tų atitikęs Preliminariosios sutarties Priede Nr. 1 Namo pilnos dalinės apdailos apraÅ¡ymÄ ir Priede Nr. 2 Preliminariosios žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties Techninį projektÄ .

Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė savo Preliminarioje sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, nepastatė sutartyje aptarto baigtumo ir kokybės namo ir siÅ«lė ieÅ¡kovui pirkti objektÄ už didesnę, 160 000 - 170 000 Eur kainÄ , todėl ieÅ¡kovo nesutikimas pakeistomis sÄ lygomis, t, y. kitokiomis, nei numato Preliminarioji sutartis, pirkti nėra laikomas jo nesutikimu sudaryti Pagrindinę sutartį ar jo kalte dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡alys Preliminarioje sutartyje susitarė dėl netesybų dydžio (10 000 Eur), Å¡io susitarimo Å¡alys nebuvo pakeitusios vėlesniu susitarimu. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iki kreipimosi į teismÄ siekė taikiai iÅ¡spręsti konfliktÄ , nereiÅ¡kia, kad Å¡alys buvo susitarusios pakeisti Preliminarioje sutartyje nustatytas netesybas, juo labiau, kad susitarimo pasiekti nepavyko, nes ieÅ¡kovui pasikreipus į teismÄ su ieÅ¡kiniu, atsakovas jį ginčijo visoje apimtyje.

36. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė 2021 m. sausio 5 d. Projektavimo sutartį Nr. 2021/01-05, todėl nors ieÅ¡kovas ir nepateikė apmokėjimo pagal jÄ pagrindimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, Å¡alių parodymus, liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, kad ji įrodo faktÄ , jog ieÅ¡kovas patyrė nuostolius, susijusius su pasirengimu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovui G. A. iÅ¡ atsakovo R. K. priteisė 10 000 Eur baudÄ . Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesu 38. IeÅ¡kovas G. A. praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ , skirti atsakovui R. K. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ baudÄ už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ .

39. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

40. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

41. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesÄ Å¾iningu nepagrįsto ieÅ¡kinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sÄ moningu veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Å ie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiÅ¡ki, jie nėra bÅ«tinoji vienas kito taikymo sÄ lyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo.

Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas Å¡alies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimÄ , turi bÅ«ti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, iÅ¡skirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

42. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikÅ¡ti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertraukÄ , nepateisinamu teismo ir Å¡alių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus praÅ¡ymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais iÅ¡gyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo.

Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

43. Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi bÅ«ti įvertintas Å¡io asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Å alių procesinės teisės ir pareigos iÅ¡vardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai, privalo veikti siekdamos, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, praneÅ¡ti teismui apie ketinimÄ nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

44. Nagrinėjamu bylos atveju teisėjų kolegija nenustatė atsakovo sÄ moningo piktnaudžiavimo procesu. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimais, kad pateikia savo pozicijos argumentus bei asmeninį požiÅ«rį į susiklosčiusias bylos aplinkybes, nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo procesu. Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl baudos atsakovui skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesu. Dėl kitų argumentų 45. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Dėl procesinės bylos baigties 46. Apibendrinant konstatuojama, kad ieÅ¡kovė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nepažeidė ir nenukrypo nuo Å¡iais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai) ir tuo pagrindu priėmė teisėtÄ sprendimÄ .

Sprendimas yra iÅ¡samus, detaliai iÅ¡analizuoti reikÅ¡mingi Å¡alių argumentai ir, remiantis teisės normomis bei aktualiausia teismų praktika, motyvuotai ir teisiÅ¡kai pagrįstai iÅ¡spręsti ginčo klausimai, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skundė iÅ¡dėstytais argumentais. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

48. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikė jų apmokėjimÄ patvirtinančius duomenis, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl piktnaudžiavimo procesu, neturi įtakos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymui.

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Egidijus Mockevičius Irena StasiÅ«nienė