Legislator Case Law & Legislation
e51145df-27aa-4559-aae4-15a8e982add3 AI generated

e51145df-27aa-4559-aae4-15a8e982add3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number e51145df-27aa-4559-aae4-15a8e982add3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 30 d. sprendimÄ Nr. (15/6-1)31-357/00186 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos piliečiui R. M. S.“.2) Ä®pareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo svarstyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .3) Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad 2017 m. sausio 26 d. pateikė Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Legislator headnote

AI generated

e51145df-27aa-4559-aae4-15a8e982add3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymi, kad Migracijos departamentas nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės bendrauti jam suprantama kalba, kadangi apklausos lape nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per apklausÄ bÅ«tų prašęs vertėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo apribota jo teisė į gynybÄ . Nesutinka su skundo argumentais, kad pareiÅ¡kėjas apklausoje teisingai nurodė sandėliavimo vietÄ , kadangi jis nenurodė sandėlio adreso, kÄ kaip įmonės vadovas, aktyviai įsitraukęs į įmonės veiklÄ , turėjo nurodyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI-3262-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01208-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2, 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Broniaus JanuÅ¡kos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Viačeslavui Ivanovui, atsakovo atstovui Andrejui KarÅ¡uliui (Andrej KarÅ¡ul), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. S. (R. M. S.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. M. S. (R. M. S.) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas:

1) Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 30 d. sprendimÄ Nr. (15/6-1)31-357/00186 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos piliečiui R. M. S.“.2) Ä®pareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo svarstyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ .3) Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kina, kad 2017 m. sausio 26 d. pateikė Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (15/6-1)31-357/00186 atsisakė pakeisti leidimÄ laikinai gyventi. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas tik formaliai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus reikalavimus, leidimÄ siekia gauti tik tam, kad galėtų keliauti po Å engeno Å¡alis, o ne plėtoti verslÄ , jo su Lietuva nesieja ilgalaikiai socialiniai, ekonominiai ar kiti ryÅ¡iai, jis neturi jokių Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuva.

Nurodo, kad turi visas finansines galimybes plėtoti verslÄ Lietuvoje, yra pasiturintis Irano pilietis (vien jo asmeninėje sÄ skaitoje banke yra apie pusę milijono eurų). VerslÄ siekia plėtoti Lietuvoje, nes Irano Respublikoje stambiems verslininkams plėsti verslÄ yra gana sudėtinga dėl susidariusios politinės situacijos, t. y. nuolat taikomų įvairių ekonominių sankcijų, taip pat neramumų aplinkinėse valstybėse. Teigia, kad atsakovo iÅ¡vados dėl UAB (duomenys neskelbtini) fiktyvumo yra nepagrįstos.

Konstatuoti, kad įmonė fiktyvi, galima tokiu atveju, kai įmonė rodo dokumentus, tačiau jokia reali veikla nevyksta, ji tik imituojama dokumentais. Å iuo atveju įmonė veiklÄ vykdo realiai.Atsakovas, siekdamas nustatyti, kad minėtos įmonės veikla galimai yra fiktyvi, atliko vienintelį veiksmÄ â€“ pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinę apklausÄ jam sunkiai suprantama anglų kalba, neužtikrinęs vertėjo dalyvavimo, taip pažeisdamas teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Nors pareiÅ¡kėjas turi tik bazines anglų kalbos žinias, jis teisingai nurodė tiek įmonės rekvizitus, tiek faktÄ , kad produkcija yra saugoma muitinės tarpininkui priklausančiame sandėlyje, įvardijo verslo partnerius, įmonės interneto svetainę, medžiagÄ , iÅ¡ kurios gaminamos plytelės. Atlikta pareiÅ¡kėjo apklausa nėra pakankamas veiksmas konstatuoti įmonės fiktyvumo faktÄ .

Mano, kad turėjo bÅ«ti atliktas iÅ¡samus aplinkybių tyrimas, kurio metu atsakovas bÅ«tų gavęs įrodymus, kad pareiÅ¡kėjo įmonė vykdo realiÄ veiklÄ .Pažymi, kad E. A. yra vienas iÅ¡ nedaugelio Lietuvos Respublikos piliečių, mokantis turkų bei azerbaidžaniečių kalbas, taip pat puikiai kalba rusiÅ¡kai, lietuviÅ¡kai ir angliÅ¡kai. Dėl Å¡ių priežasčių jis nuolat dirba su minėtomis kalbomis Å¡nekančiais verslininkais, siekiančiais pradėti ar plėtoti veiklÄ Lietuvos Respublikoje, ir E. A. vadovaujamų ar su juo susijusių įmonių klientai daugiausia yra Azerbaidžano, Turkijos ir kt.

Azijos regionų kilmės. Taigi nėra pagrindo teigti, kad dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo direktorius                      E. A. yra ir kitų įmonių darbuotojas, jų veikla su UAB (duomenys neskelbtini) yra tariamai imituojama. Tai, kad pardavimai įvyko tarp susijusių asmenų, yra normali verslo logika, kadangi kiekvienas verslininkas naudojasi savo asmeniniais kontaktais, siekdamas parduoti prekes ir paslaugas pirmiausia savo aplinkos žmonėms. Nurodo, kad atsakovo išvados dėl įmonės veiklos fiktyvumo yra nepagrįstos jokiais įrodymais, tai yra tik prielaidos, kurios paneigtinos pareiškėjo teismui pateiktais duomenimis.

Atsakovo sprendimas pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kaip įmonės akcininkui bei vienam iÅ¡ administracijos vadovų, neabejotinai apsunkins arba net sužlugdys verslo plėtrÄ , kadangi tiesioginiai įmonių savininkų ar vadovų bei potencialių stambių užsakovų kontaktai yra neatsiejama verslo dalis. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjui leidimas laikinai gyventi jau buvo iÅ¡duotas, o pasibaigus jo galiojimo laikotarpiui jis kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ .

Tai įrodo, kad pareiÅ¡kėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo legaliai gyveno ir aktyviai siekė įteisinti savo gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsakovas neturėjo jokio teisinio bei faktinio pagrindo automatiÅ¡kai taikyti nuostatas dėl nelegalios migracijos grėsmės, neatsižvelgęs į visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, t. y. kad nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai atvyko, bÅ«na ar gyvena Lietuvos Respublikoje. Be to, puiki pareiÅ¡kėjo finansinė padėtis bei galimybės tikslų siekti legaliomis priemonėmis pagrįstai verčia abejoti nelegalios migracijos grėsme.

Teigia, kad Lietuvoje pareiÅ¡kėjas nuo pat įmonės įsteigimo (t. y. per vienus metus) lankėsi intensyviai, jis čia buvo net 15 kartų. Tai rodo, kad jis gana didelį dėmesį skiria verslo plėtrai ir perkėlimui į LietuvÄ , jo pastangas įkurti realų verslÄ , nesiekia keliauti po Å engeno valstybes ir naudotis laisvo judėjimo laisve (visus skrydžius planuoja tik į LietuvÄ (Vilnių)). Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ su jais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad 2017 m. vasario 28 d. pareiÅ¡kėjas per apklausÄ nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kaip nustatomos prekių kainos, kur jos saugomos, kas tvarko įmonės buhalterinę apskaitÄ , nors visi Å¡ie duomenys buvo pateikti Migracijos departamentui raÅ¡tu jo paties kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ gyventi. PareiÅ¡kėjo apklausos rezultatai vertintini kaip pavirÅ¡utiniÅ¡ki, stokojantys konkretumo ir žinių, pareiÅ¡kėjas nerodė noro bendradarbiauti ir teikti iÅ¡samiÄ informacijÄ , nors to buvo pasiraÅ¡ytinai praÅ¡oma, jo pateikti paaiÅ¡kinimai buvo itin lakoniÅ¡ki ir abstraktÅ«s. Atsakovas suteikė galimybę apklausoje pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ .Tai, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, negalėjo atsakyti į esminius klausimus, neatsiejamai susijusius su jo vadovaujamos įmonės veikla, sudarė pagrindÄ teigti, kad jis siekia tik pakeisti leidimÄ , o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Vadinasi, duomenys, kuriuos pateikė norėdamas pasikeisti leidimÄ , neatitinka tikrovės. Taigi pareiÅ¡kėjui leidimÄ atsisakyta iÅ¡duoti ne dėl to, kad įmonė yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) ir savo vaidmenį valdant minėtÄ bendrovę. Å iuo atveju atlikti patikrinimo, ar įmonė yra fiktyvi, nereikalaujama, ir atsakovas leidimÄ panaikinti gali surinkęs pakankamai duomenų tokiam sprendimui priimti.

Pažymi, kad Migracijos departamentas nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės bendrauti jam suprantama kalba, kadangi apklausos lape nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas per apklausÄ bÅ«tų prašęs vertėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo apribota jo teisė į gynybÄ . Nesutinka su skundo argumentais, kad pareiÅ¡kėjas apklausoje teisingai nurodė sandėliavimo vietÄ , kadangi jis nenurodė sandėlio adreso, kÄ kaip įmonės vadovas, aktyviai įsitraukęs į įmonės veiklÄ , turėjo nurodyti.

Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad jis teisingai nurodė įmonės rekvizitus ir įvardijo verslo partnerius, kadangi pareiÅ¡kėjas sugebėjo nurodyti tik UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimÄ ir biuro adresÄ , bet nenurodė nė vieno teisingo verslo partnerio pavadinimo. PareiÅ¡kėjas atsakydamas į klausimus daug kartų suklydo, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nesidomėjo įmone, kuriai vadovauja, o tai sustiprina įtarimus dėl pareiÅ¡kėjo tikrųjų ketinimų tampant UAB „Blue Crescent International“ vadovu.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jo deklaruojamas tikslas – gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtÄ veiklÄ UAB (duomenys neskelbtini) – yra realus ir atitinkantis tikrovę. Teigia, kad nepagrįsta pareiÅ¡kėjo iÅ¡vada, jog Migracijos departamento sprendimas neiÅ¡duoti leidimo jam, kaip įmonės akcininkui ir vienam iÅ¡ administracijos vadovų, neabejotinai apsunkins arba net sužlugdys verslo plėtrÄ , kadangi atsisakymas pakeisti leidimÄ savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) akcininko pareigas (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu bÅ«du), juolab kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki Å¡ios dienos pareiÅ¡kėjas Lietuvos Respublikoje per mėnesį vidutiniÅ¡kai praleisdavo vos po 4 dienas.

Taigi jeigu nuolatinis nebuvimas Lietuvos Respublikoje iki priimant ginčijamÄ sprendimÄ netrukdė pareiÅ¡kėjui valdyti įmonės, jis galės ir toliau jÄ valdyti nebÅ«damas Lietuvos Respublikoje. Mano, kad surinktų duomenų visuma ir aplinkybės, susijusios su jo paaiÅ¡kinimais tiek apklausoje, tiek ir skunde, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiÅ¡kėjo atvykimo tikslo į Lietuvos RespublikÄ yra pagrįstos.

Taigi, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti. Pažymėjo, kad dėl įmonės fiktyvumo atsakovas klausimo nekelia, o leidimÄ laikinai gyventi atsisakyta iÅ¡duoti, nes duomenys, kuriuos pareiÅ¡kėjas pateikė norėdamas gauti leidimÄ Â neatitinka tikrovės. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl 2017 m. kovo 30 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/6-1)31-357/00186 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos piliečiui R.

M. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 24 d. pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad ketina ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. vykdyti veiklÄ UAB (duomenys neskelbtini). Kartu su praÅ¡ymu pateikė galiojantį kelionės dokumentÄ , UAB (duomenys neskelbtini) įstatus, veiklos apraÅ¡ymÄ , steigimo aktÄ , 2015 m. balandžio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo 100 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, bendrovės akcininkų sÄ raÅ¡Ä , bendrovės balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad įmonės įstatinis kapitalas – 28 962 Eur, pelno (nuostolių) ataskaitÄ , darbo sutartį, sudarytÄ su Lietuvos Respublikos piliečiu, ir kitus dokumentus.2017 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kėjas Migracijos valdybai pateikė paaiÅ¡kinimus, kodėl jam turi bÅ«ti iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. kadangi jo, kaip akcininko, turinčio 50 proc.

UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, dalyvavimas įmonės veikloje įmanomas tik gyvenant Lietuvos Respublikoje. 2017 m. sausio 26 d. įvyko pareiÅ¡kėjo apklausa dėl jo praÅ¡yme nurodytos ketinamos vykdyti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje. 2017 m. vasario 14 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius praneÅ¡imu Nr. (15/4-12)10K-7080 „Dėl praÅ¡ymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“, siekdamas patikslinti duomenis apie vykdomÄ veiklÄ UAB (duomenys neskelbtini), paprašė pareiÅ¡kėjo iki 2017 m. kovo 14 d. atvykti į apklausÄ Migracijos departamente. 2017 m. vasario 28 d.

įvyko pareiÅ¡kėjo apklausa, susijusi su vykdoma veikla UAB (duomenys neskelbtini).2017 m. kovo 30 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius sprendimu Nr. (15/6-1)31-357/00186 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos piliečiui R. M. S.“ nusprendė atsisakyti pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 1 d.) (toliau – Ä®statymas).

Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu gali bÅ«ti iÅ¡duotas, jeigu jis atitinka Ä®statymo 26 straipsnio 1–6 punktuose nustatytas sÄ lygas, taip pat nėra Ä®statymo 35 straipsnyje, reglamentuojančiame atsisakymo užsieniečiui iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi pagrindus, nustatyto pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi. Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagal verslo planÄ vykdo steigimo dokumentuose nurodytÄ veiklÄ Lietuvos Respublikoje, kurioje visÄ darbo laikÄ dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto Å¡alies Å«kio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra Å¡ios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo.Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.Apibendrinant teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui, siekiančiam jį gauti Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, gali bÅ«ti priimtas nustačius, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi Å¡iuo pagrindu, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiÅ«ros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad Ä®statymo 45 straipsnyje nustatytų sÄ lygų egzistavimas per se (liet. pats savaime) nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti iÅ¡duotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas praÅ¡ymÄ gauti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodo jo planuojamÄ vykdyti veiklÄ atitinkantį įstatymuose nustatytÄ pagrindÄ ir ar tikrai siekia vykdyti praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ nurodytÄ veiklÄ .Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiÅ¡kėjui atsisakyta Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. dėl to, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė.IÅ¡ skundžiamo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo turinio nustatyta, kad įtarimus dėl pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmės sukėlė bei iÅ¡vadÄ , kad jis pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie planuojamÄ veiklÄ ir darbÄ UAB (duomenys neskelbtini), lėmė Å¡ios aplinkybės:

PareiÅ¡kėjas UAB (duomenys neskelbtini) kaip veiklos tęstinumo įrodymÄ pateikė 2016 m. balandžio 29 d. paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dotuma“. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų t.y. iÅ¡raÅ¡e apie juridinio asmens duomenis matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015-04-16 iki 2016-09-16 buvo E. A. (E. A.), o iÅ¡ „Sodros“ duomenų matyti, kad jis nuo 2016-04-30 iki Å¡iol yra ir UAB „Dotuma“ darbuotojas. Kasos pajamų orderiai pateikti byloje yra paimti iÅ¡ su E. A. susijusių asmenų (iÅ¡ jo tėvo B.

A. (B. A.), Azerbaidžano Respublikos piliečio I. M. (I. M.), kuris dirba UAB „Lupa LT“, kaip ir E. A., UAB „Dotuma“, kurioje dirba E. A.). Å ios aplinkybės ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad siekiama imituoti bendrovių veiklÄ tarpusavio paslaugų teikimo ryÅ¡iais. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla susijusi su keraminių plytelių ir kitų statybinių medžiagų pardavimu, pareiÅ¡kėjo buvo praÅ¡oma atsakyti, kaip nustatomos plytelių kainos, kur prekės sandėliuojamos Lietuvoje.

Ä® Å¡iuos klausimus pareiÅ¡kėjas negalėjo atsakyti, nors bendrovės verslo plane yra nurodytas konkretus sandėliavimo adresas – (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti, kas tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , nors kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pateikė 2015 m. gegužės 5 d. bendrovės apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 15/0505 su UAB „GV finansiniai sprendimai“. UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis                E. A., kuris tuo pačiu metu dirbo dar 6 užsieniečių vadovaujamose įmonėse.Pirmas leidimas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas 2016 m. balandžio 1 d., o įvertinus turimus duomenis ir dokumentus, konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryÅ¡iai, jis neturi Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

Teismas sutinka su atsakovo sprendimu, kadangi pareiÅ¡kėjo pateikti bei atsakovo surinkti duomenys leidžia pagrįstai abejoti pareiÅ¡kėjo nurodomu leidimo iÅ¡davimo tikslu, t. y. jo teisėta veikla UAB (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu pakeisti leidimÄ laikinai gyventi pateikė su Lietuvos Respublikos piliečiu E. A. sudarytÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ Å¡is įsipareigojo dirbti 40 valandų per savaitę, t. y. visÄ darbo laikÄ , kaip to reikalauja Ä®statymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos 2017 m. sausio 26 d. pažymos matyti, kad E. A. dirbo ne tik UAB (duomenys neskelbtini), jis įsipareigojęs dirbti ir:

1) UAB „49 grupės“ nuo 7 val. iki 7.30 val.,                         2) UAB „Dotuma“ nuo 9 val. iki 9.30 val., UAB „Kurila“ nuo 7.30 val. iki 8 val.,                                     3) UAB „Mankisa“ nuo 8 val. iki 8.30 val., 4) UAB „Dabusa“ nuo 8.30 val. iki 9 val. PareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2017 m. balandžio 12 d. pažymÄ , kurioje nurodyta, kad be to, kad dirba pareiÅ¡kėjo įmonėje, jis dirba VšĮ Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centre laisvai samdomu vertėju.

Taigi, Å¡ios nustatytos aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, ar E. A., dirbdamas nurodytose įmonėse, įgyvendina su pareiÅ¡kėju sudarytoje darbo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus dirbti visÄ darbo laikÄ , t. y. 40 valandų per savaitę. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas jis patvirtino, kad dirbo ne tik pareiÅ¡kėjo įmonėje, bet ir kitose įmonėse 1 valandÄ per dienÄ , o kartais 1 valandÄ per savaitę.Siekdamas įrodyti, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius vykdo veiklÄ , pareiÅ¡kėjas pateikė 2016 m. balandžio 29 d. su UAB „Dotuma“ sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/0429.

IÅ¡ byloje esančių Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad E. A. nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau darbuotoju dirba iki Å¡iol, o nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki Å¡iol yra UAB „Dotuma“ darbuotojas. Kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo metu dirbo abiejose minėtose įmonėse, todėl yra pagrindas manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdomÄ veiklÄ buvo bandoma tik imituoti. Be to, pareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 28 d. apklausoje negalėjo tiksliai nurodyti, kaip nustatomos parduodamų keraminių plytelių kainos, taip pat tikslios prekių saugojimo vietos bei kas tvarko įmonės buhalterinę apskaitÄ .

PareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 28 d. apklausoje nurodė, kad įmonės buhalterinius dokumentus tvarko jis ir E. A., tačiau byloje yra 2015 m. gegužės 5 d. neterminuota apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 15/0505, sudaryta tarp UAB „GV finansiniai sprendimai“ ir UAB (duomenys neskelbtini), kuria UAB „GV finansiniai sprendimai“ įsipareigojo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Taigi, matyti, kad įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarko kita įmonė, o ne pats pareiÅ¡kėjas ar E. A..PareiÅ¡kėjas, kaip įmonės vadovas, turi žinoti, kuo įmonė užsiima ir kas tvarko įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjo įmonės veikla susijusi su keraminių plytelių ir kitų statybinių medžiagų pardavimu, o, kaip teigia pats pareiÅ¡kėjas, jis 25 metus susijęs su plytelių ir keramikos prekyba, todėl tai, kad negalėjo atsakyti į konkrečius klausimus, susijusius su Å¡ia veikla, t. y. kaip nustatomos plytelių kainos, kur prekės sandėliuojamos Lietuvoje, kad buhalterinę apskaitÄ tvarko UAB „GV finansiniai sprendimai“ pagal sutartį, o ne pats pareiÅ¡kėjas ar E. A., leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie planuojamÄ veiklÄ ir darbÄ UAB (duomenys neskelbtini).PagrindÄ abejoti vykdoma veikla sudaro ir tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įmonės veiklÄ pagrindžiantys kasos pajamų orderiai buvo priimti iÅ¡ asmenų, susijusių su E. A., t. y. 2016 m. spalio 19 d. kasos pajamų orderis Nr. BL161019 buvo priimtas iÅ¡ jo tėvo B.

A. (B. A.), 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2016 m. rugsėjo 9 d., 2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. kasos pajamų orderiai buvo priimti iš UAB „Dotuma“, su kuria, kaip jau nurodyta anksčiau, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis ir kurioje direktoriumi dirbo                        E. A.. Be to, kasos išlaidų orderiai ir atlyginimo mokėjimo žiniaraščiai yra pasirašyti UAB „GV finansiniai sprendimai“ direktorės G. V. faksimiliniu antspaudu, pareiškėjas to nepaneigė.

Kaip minėta, apskaitos tvarkymo sutartimi Å¡i įmonė įsipareigojo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ . Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai pasiraÅ¡omi asmeniÅ¡kai arba Lietuvos Respublikos elektroninio paraÅ¡o įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Elektroninio paraÅ¡o įstatymas). Elektroninio paraÅ¡o įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje saugus elektroninis paraÅ¡as apibÅ«dintas kaip elektroninis paraÅ¡as, kuris atitinka visus Å¡iuos reikalavimus:

1) yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, 2) leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį, 3) yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia, 4) yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Taigi, matyti, kad Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyti tik du tinkami apskaitos dokumentų pasirašymo būdai, t. y. asmeniškai arba elektroniniu parašu. Elektroninio parašo įstatyme nustatyti aiškūs kriterijai, kas laikytina saugiu elektroniniu parašu, todėl faksimilinis antspaudas negali būti prilyginamas elektroniniam parašui, o šiuo atveju yra rimtas pagrindas abejoti pareiškėjo pateiktų įmonės apskaitos dokumentų, ant kurių yra tik faksimilinis antspaudas, realumu.

Iš byloje esančių muitinės deklaracijų nustatyta, kad prekių kilmės dokumentai išrašyti Irane, o jos buvo atplukdytos iš Vokietijos, važtaraščiuose nurodomas prekių pristatymo adresas (Stanevičiaus g. 32-81, Vilnius) nėra tikrasis prekių pristatymo adresas, kadangi juo prekės negalėjo būti pristatomos ir sandėliuojamos. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo sudaręs prekių saugojimo sandėlyje sutartį, kuria buvo sutarta, kad prekės bus saugomos sandėlyje Panerių g. 56, Vilnius, tačiau šis adresas minėtuose dokumentuose nenurodytas.

Taip pat minėtuose dokumentuose nenurodomas ir įmonės, kur, pasak pareiÅ¡kėjo, ji registruota, adresas – Ukmergės g. 315b Vilnius. Taigi, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kyla abejonių, ar prekės gabentos bÅ«tent UAB (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas ketinimÄ užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje įrodinėja tuo, kad yra konkreti įmonės buveinės vieta, kurioje vykdoma komercinė veikla, įrengtos darbo vietos, iÅ¡dėlioti apdailos medžiagų pavyzdžiai, sukurta interneto svetainė, įmonės produkcija parduodama ne tik                      E. A., bet ir kitiems Å«kio subjektams ir privatiems asmenims, įmonės Å«kinė ir komercinė veikla nuolat auga, yra sudarytas konkretus, perspektyvus ir objektyviais rinkos duomenimis pagrįstas įmonės verslo planas, be to, pareiÅ¡kėjas ir jo brolis 2016–2017 metais dalyvavo dviejose parodose Europoje.

Siekdamas pagrįsti teiginius, jog įmonė turi buveinę su įrengtomis darbo vietomis, iÅ¡dėliotais apdailos medžiagų pavyzdžiais, pareiÅ¡kėjas teismui pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad su protokolu esančios nuotraukos atvaizduoja aplinkybes, buvusias iki skundžiamo sprendimo priėmimo, kadangi protokolas buvo suraÅ¡ytas 2017 m. balandžio 13 d., o skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. kovo 30 d. Taip pat pažymėtina, kad vien tik iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų, t. y. pasų, vieÅ¡bučio rezervacijos, lėktuvo bilietų bei parodų lankstinukų kopijų, negalima teigti, kad jis parodose dalyvavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas.

PareiÅ¡kėjas, siekdamas įrodyti, kad realiai ketina užsiimti teisėta veikla minėtoje įmonėje, pateikė dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, tačiau jie vertintini kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjo netikslÅ«s atsakymai dėl verslo partnerių teisingų pavadinimų, nežinojimas, kas tvarko įmonės buhalterinę apskaitÄ , kur tiksliai sandėliuojamos prekės, kaip nustatomos parduodamų keraminių plytelių kainos, leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėjo tikslas nėra užsiimti Lietuvos Respublikoje teisėta veikla toje įmonėje.

PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde nurodo, kad įmonė ieÅ¡ko galimybių, kaip toliau plėtoti veiklÄ , ir yra užmezgusi kontaktus su UAB „Ermitažas“, UAB „Moki-veži“ ir UAB „Senukai“ dėl produkcijos pardavimo. Siekdamas patvirtinti Å¡iuos argumentus teismui pateikė elektroninių laiÅ¡kų kopijas, tačiau jos vertintinos kritiÅ¡kai, kadangi neįrodo, kad su Å¡iomis įmonėmis buvo susitarta dėl realių pardavimų. PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovas, siekdamas nustatyti veiklos fiktyvumÄ , turėjo apklausti jį raÅ¡tu, apklausti įmonės verslo ir (ar) paslaugų partnerius Lietuvos Respublikoje, nuvykti į įmonės registracijos vietÄ arba jos veiklos vykdymo vietÄ , iÅ¡siųsti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, įmonėms praÅ¡ymus pateikti duomenis apie įmonės vykdomÄ veiklÄ ir kt.

Pažymėtina, kad Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti keli alternatyvÅ«s atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai ir, esant bent vienam iÅ¡ jų, minėtÄ leidimÄ atsisakoma iÅ¡duoti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie planuojamÄ veiklÄ ir darbÄ UAB (duomenys neskelbtini), t. y. nustatė vienÄ iÅ¡ Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytų alternatyvių pagrindų, kuriam esant atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje.

Tiek iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, tiek iÅ¡ atsakovo atsiliepimo matyti, kad atsakovas nenustatinėjo UAB (duomenys neskelbtini) fiktyvumo apskritai, o iÅ¡ pateiktų duomenų ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatė, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie planuojamÄ veiklÄ ir darbÄ Å¡ioje įmonėje. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nebuvo nustatytas įmonės fiktyvumas, atmetamas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad per apklausÄ jam nebuvo suteiktos vertėjo paslaugos, todėl negalėjo tinkamai atsakyti į visus jam pateiktus klausimus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pageidavęs, kad 2017 m. sausio 26 d. ir 2017 m. vasario 28 d. vykusiose apklausose dalyvautų vertėjas. Nusprendęs atsakinėti į klausimas ne savo gimtÄ ja kalba, pareiÅ¡kėjas prisiėmė rizikÄ , kad pateikti atsakymai galimai nebus pakankamai iÅ¡samÅ«s, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat vadovaudamasis ir Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, t. y. kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinant nelegalios migracijos grėsmę, vertinamos visos faktinės aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių dėl užsieniečio deklaruojamo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo bei sÄ lygų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046/2015, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3442-756/2017).PareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 28 d. apklausoje papildomai nurodė, kad Lietuva yra Å engeno zonoje, Baltijos Å¡alių centras, Å¡alia yra Baltarusija su labai didele populiacija, todėl jis nori turėti verslÄ tarp Irano ir Europos Å¡alies. 2017 m. sausio 26 d. apklausoje pareiÅ¡kėjas į klausimÄ , kodėl nusprendė verslu užsiimti Lietuvoje, o ne kitoje Å engeno valstybėje, atsakė, kad Lietuva neturi keramikos ir marmuro, todėl jis nori tai importuoti ir eksportuoti.

IÅ¡ Å¡ių pareiÅ¡kėjo atsakymų matyti, kad jis konkrečiai nežino, kuo UAB (duomenys neskelbtini) užsiims, nes teigia, kad Lietuva neturi keramikos ir marmuro, tačiau paaiÅ¡kina, kad įmonės veikla bus susijusi ir su eksportu. Tai, kad LietuvÄ nurodė kaip strategiÅ¡kai patogiÄ Å engeno zonos vietÄ , leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėjo tikslas yra tik patekti į Å engeno zonÄ .PareiÅ¡kėjas mano, kad leidimo neiÅ¡davimas apsunkins ar net sužlugdys jo verslo plėtrÄ , tačiau iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie jo atvykimus ir iÅ¡vykimus iÅ¡ Lietuvos matyti, kad pareiÅ¡kėjas atvykęs į LietuvÄ joje bÅ«davo vos keletÄ dienų, todėl darytina iÅ¡vada, jog jo nebuvimas Lietuvoje neturi lemiamos įtakos UAB (duomenys neskelbtini) egzistavimui ir verslo plėtrai, o pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija.

Jis neįrodė, kad su Lietuvos Respublika jį sieja ilgalaikiai, socialiniai, ekonominiai ar kiti ryÅ¡iai ar kad jis turi Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo tikslo ir sÄ lygų, sÄ Å¾iningo siekio plėtoti verslÄ Lietuvos Respublikoje, realios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, todėl Migracijos departamento iÅ¡vada, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti Å¡io užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, laikytina pagrįsta.

Taigi atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad 2017 m. kovo 30 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. (15/6-1)31-357/00186 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Irano Islamo Respublikos piliečiui R. M. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo svarstyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ yra iÅ¡vestinis, todėl jis negali bÅ«ti tenkinamas, netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiÅ¡kėjo naudai, todėl praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. M. S. (R. M. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                           Bronius JanuÅ¡ka                                                                                                                             Irena Paulauskienė                                                                                                                                                                                                                                                      Donatas Vansevičius