Legislator Case Law & Legislation
e511153d-da0f-4cca-9ebe-a3772d4afb9b AI generated

e511153d-da0f-4cca-9ebe-a3772d4afb9b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e511153d-da0f-4cca-9ebe-a3772d4afb9b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylÄ , tiek priimant sprendimÄ ; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo;

Legislator headnote

AI generated

e511153d-da0f-4cca-9ebe-a3772d4afb9b · Vilniaus apygardos teismas: aplinkybės turi esminės reikÅ¡mės bylai, tai yra, jei jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, bÅ«tų priimtas iÅ¡ esmės kitoks sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). PareiÅ¡kėjas įrodinėjo teisme, jog jo ginčijamas sandoris yra tariamas sandoris. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , vertino pareiÅ¡kėjo kviestų liudytojų parodymus ir atmetė juos, nes parodymai prieÅ¡taravo vieni kitiems ir bylos raÅ¡ytiniams įrodymams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2S-2916-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-01-3-18402-2012-6             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2.; 3.3.2.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A.

G. (A. G.) atskirÄ jį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo A. G. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, n u s t a t ė: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė A. G. ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

A. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti bylos, baigtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu, procesÄ ir pripažinti 2002 m. gruodžio 31 d. žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir L. G., negaliojančia ir pripažinti 2011 m. rugpjūčio 8 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalį, kuria T. I. ir I. J. lygiomis dalimis paveldėjo ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dalį, negaliojančia.  Nurodo, jog grindė ieÅ¡kinį aplinkybėmis, jog L.

G. neturėjo ketinimų tapti žemės sklypo dalies savininke. Buvo sudarytas tariamas sandoris, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Teigia, jog Å¡iais metais sužinojo naujas aplinkybes, patvirtinančias, jog L. G. ne kartÄ sakė kitiems asmenims, kad ji nėra tikroji žemės sklypo dalies savininkė, jos nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį buvo formaliai įforminta. Taip L. G. pripažino, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Teigia, jog liudytojas J. J., kuris pažinojo pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ ir L.

G., 2003 metais norėjo pirkti ginčo žemės sklypo dalį. L. G. paaiÅ¡kino, jog ji nėra žemės sklypo dalies savininkė. Be to, pareiÅ¡kėjas atsitiktinai sutiko liudytojÄ L. B., kuri papasakojo pareiÅ¡kėjui, kad L. G. jai sakė, jog ji po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties formaliai įsigijo pareiÅ¡kėjo tėvui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, kad Å¡i neatitektų valstybei. Vėliau L. G. kreipėsi į tÄ pačiÄ liudytojÄ , praÅ¡ydama, kad Å¡i melagingai patvirtintų teisme, jog L.

G. sumokėjo pinigus už įsigytÄ Å¾emės sklypo dalį. Pasak pareiÅ¡kėjo, nurodytos aplinkybės jam tapo žinomos ne anksčiau negu 2015 m. balandžio 27 d. Jo vertinimu, egzistuoja sÄ lygos bylos procesui pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atnaujinti.  Suinteresuoti asmenys T. I. ir I. J. prašė atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Teigė, jog pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad L. G. sakė kitiems asmenims, jog žemės pirkimo sandoris yra sudarytas tik dėl akių, neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės požymių.

PareiÅ¡kėjas jau rėmėsi Å¡ia aplinkybe, siekė jÄ Ä¯rodyti liudytojų parodymais. Vien tas faktas, jog aplinkybė nebuvo įrodyta, nereiÅ¡kia, kad ji yra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė. PareiÅ¡kėjo naujai nurodomų liudytojų parodymai visų bylos įrodymų kontekste nėra tokie reikÅ¡mingi ir vertingi, kad egzistuotų tikimybė, jog teismas padarytų kitokias, negu jau buvo padarytos, iÅ¡vadas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ yra grindžiamas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Procesas Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti atnaujintas, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad:

1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylÄ , tiek priimant sprendimÄ ;

2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo;

4) aplinkybės turi esminės reikÅ¡mės bylai, tai yra, jei jos bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, bÅ«tų priimtas iÅ¡ esmės kitoks sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010). PareiÅ¡kėjas įrodinėjo teisme, jog jo ginčijamas sandoris yra tariamas sandoris. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , vertino pareiÅ¡kėjo kviestų liudytojų parodymus ir atmetė juos, nes parodymai prieÅ¡taravo vieni kitiems ir bylos raÅ¡ytiniams įrodymams.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog jo naujai nurodomi liudytojai pažinojo tiek pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ , tiek L. G. Todėl pareiÅ¡kėjas, visÄ laikÄ nuosekliai gindamas savo pozicijÄ dėl ginčo sandorio sudarymo, galėjo ir privalėjo kviesti liudyti žmones, kurie galimai turėtų informacijos apie sandorio sudarymo aplinkybes bei galėtų patvirtinti jo pozicijÄ . Teismas, nagrinėdamas bylÄ , apklausė kelis liudytojus, bet nenustatė pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog, pareiÅ¡kėjo naujai nurodomiems liudytojams davus parodymus, bÅ«tų priimtas iÅ¡ esmės kitoks sprendimas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai detaliai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Todėl Å¡ios aplinkybės nepripažintinos naujomis ar naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, pareiÅ¡kė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinti procesÄ .

PareiÅ¡kėjo atskirasis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo nurodomi liudytojai pažinojo tiek pareiÅ¡kėjo Å¡eimÄ , tiek L. G., todėl pareiÅ¡kėjas galėjo ir privalėjo kviesti liudyti žmones, kurie galimai turėtų informacijos apie sandorio sudarymo aplinkybes bei galėtų patvirtinti jo pozicijÄ , yra nepagrįsta. PareiÅ¡kėjas negalėjo žinoti, kokiais klausimais bendravo jo nurodomi liudytojai ir L. G. Jis, kol liudytojai patys nepasakė, nežinojo, jog buvo bendraujama bylai reikÅ¡mingų aplinkybių klausimais; pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo manyti, jog, pareiÅ¡kėjo naujainurodomiems liudytojams davus parodymus, bÅ«tų priimtas iÅ¡ esmės kitoks sprendimas, yra nepagrįsta.

Teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡ anksto nusprendė, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę gali turėti liudytojų parodymai, nors Å¡ių liudytojų dar neapklausė;teismai tyrė pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, bet nereiÅ¡kia, jog naujai paaiÅ¡kėję faktai ir nauji įrodymai, patvirtinantys nagrinėtas aplinkybes, Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nelaikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis. Be to, nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nėra esminės. Esant kitokiai įrodymų visumai, gali bÅ«ti kitaip vertinamos anksčiau nagrinėtos aplinkybės ir priimtas iÅ¡ esmės kitoks teismo sprendimas; pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog, nagrinėjant bylÄ , buvo apklausti keli liudytojai, bet nebuvo nustatytos jo nurodomos aplinkybės, yra nepagrįsta.

Liudytojas J. G., kuris buvo notarų biure, sudarant žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį, patvirtino, kad pinigai nebuvo sumokėti ir sandoris buvo formalus. Liudytojas R. P. paliudijo, kad L. G. pripažino sandorio formalų pobÅ«dį ir paaiÅ¡kino, jog nemokėjo pinigų. Suinteresuoti asmenys T. I. ir I. J. praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Suinteresuotų asmenų atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė nėra nauja aplinkybė.

PareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu jau buvo žinoma jo nurodoma aplinkybė, kuriÄ , kaip jis nurodo, patvirtina naujai atrasti liudytojai;pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiÅ¡kėjo naujai nurodomų liudytojų parodymų svarumÄ kitų bylos įrodymų kontekste. Toks teismo vertinimas yra pagrįstas tinkamu proceso atnaujinimo instituto taikymu. PareiÅ¡kėjo naujai nurodomų liudytojų parodymai visų bylos įrodymų kontekste nėra tokie reikÅ¡mingi ir vertingi, kad egzistuotų tikimybė, jog teismas padarytų kitokias, negu jau buvo padarytos, iÅ¡vadas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ . Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog jo 2015 metais sutiktų liudytojų nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis ir gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas pareiÅ¡kėjo atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesÄ .

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė apelianto praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Teismo vertinimu, apelianto nurodomos faktinės aplinkybės, grindžiamos naujų liudytojų parodymais, Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nėra naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nulemtų kitokio teismo sprendimo, atnaujinus bylos procesÄ , priėmimÄ . Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Be kitų argumentų, nurodo, kad teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡ anksto nusprendė, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę gali turėti liudytojų parodymai, nors Å¡ių liudytojų dar neapklausė.Sprendžiant, egzistuoja ar ne Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, pareiÅ¡kėjo nurodomos faktinės aplinkybės ir / ar pateikti faktiniai duomenys nėra tiriami ir vertinami iÅ¡ esmės. Toks faktinių aplinkybių ir / ar faktinių duomenų tyrimas bei vertinimas atliekamas pakartotinai nagrinėjant bylÄ , jeigu yra atnaujinamas bylos procesas (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, patikrina, ar praÅ¡ymas yra paduotas, nepraleidus įstatymo numatyto termino, ir pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pasitvirtinus abiem sÄ lygoms, tai yra nustačius, jog praÅ¡ymas yra paduotas, nepraleidus įstatymo numatyto termino, ir pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas atnaujina bylos procesÄ (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalis). BÅ«tinoji proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ sÄ lyga yra ta, jog pareiÅ¡kėjo nurodomos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti esminės bylos aplinkybės, kas procesine prasme reiÅ¡kia, jog, pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, bÅ«tų priimtas iÅ¡ esmės kitoks teismo sprendimas.

Vadinasi, sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , neiÅ¡vengiamai yra atliekamas pareiÅ¡kėjo nurodomų faktinių aplinkybių ir / ar pateiktų faktinių duomenų vertinimas. Kitaip nebÅ«tų objektyvios galimybės patikrinti, ar praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindu, numatytu Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė apelianto ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia.

Apeliantas įrodinėjo, kad jo ginčytas žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris yra tariamas sandoris. Å i aplinkybė buvo grindžiama ir liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, sudarant apelianto ginčytÄ pirkimo-pardavimo sandorį, buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji sandorio Å¡alių valia, ir atmetė apelianto argumentus, kuriais jis grindė savÄ jį materialinį subjektinį reikalavimÄ . Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai negu įrodinėjo apeliantas, buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji sandorio Å¡alių valia.

Apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas naujai nurodomų liudytojų paaiškinimais, kurie, pasak apelianto, patvirtina, jog žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Vadinasi, apeliantas siekia naujai teikiamais faktiniais duomenimis pagrįsti aplinkybę, kuria buvo iš esmės pasisakyta ir kuri buvo atmesta kaip neįrodyta apelianto siekiamame atnaujinti bylos procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto nurodomi nauji faktiniai duomenys nelemtų iš esmės kitokio teismo sprendimo priėmimo, yra pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pagrįstai vertino ir pasisakė, kokiÄ reikÅ¡mę bylos iÅ¡sprendimui galėtų turėti apelianto nurodomi nauji faktiniai duomenys. Kaip jau buvo nurodyta, kitaip negalėtų bÅ«ti patikrinta, egzistuoja ar ne proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apelianto nurodomų faktinių duomenų galimos įtakos bylos iÅ¡sprendimui klausimu, neperžengė Å¡ių faktinių duomenų vertinimo ribų, numatytų Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalyje.

Be to, apeliantas neįrodė ir kitos proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ sÄ lygos. Pasak apelianto, jo nurodomi liudytojai pažinojo ir žemės sklypo dalies įgijėjÄ . Apeliantas nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad egzistavo objektyvios priežastys, sukliudžiusios jo nurodomiems liudytojams duoti paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, Å¡iam nagrinėjant apelianto ieÅ¡kinį. Apelianto argumentas, kad jis negalėjo žinoti, kokiais klausimais bendravo jo nurodomi liudytojai ir žemės sklypo dalies įgijėja, nėra pakankamas iÅ¡vadai, jog Å¡ie liudytojai dėl objektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti apklausti, nagrinėjant apelianto ieÅ¡kinį, daryti.

Kitaip tariant, apeliantas neįrodė, kad jis, kai byla buvo nagrinėjama teisme, nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo naujai teikiamų faktinių duomenų buvimÄ . Apeliantas neįrodė sÄ lygų, kurios yra bÅ«tinos procesui pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apelianto argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako. Suinteresuoti asmenys T. I. ir I. J. apeliacinėje instancijoje patyrė 100 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ . Apelianto atskirasis skundas yra atmestas. Todėl apeliacinės instancijos teismas priteisia suinteresuotiems asmenims iÅ¡ apelianto 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas                                            n u t a r ė:

             palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistÄ .             Priteisti T. I. ir I. J. iÅ¡ A. G. (A. G.) 100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .                                        Teisėjas                                                                   Vytautas Zelianka