e51100a077b911e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00043-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2012 m. kovo 29 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie SAM dėl išmokos iš privalomojo socialinio draudimo fondo atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą Valstybinę ligonių kasą prie SAM (toliau – VLK) apskaičiuoti pagal V. K. pateiktus dokumentus išlaidas, kurios būtų atlygintos iš PSDF, priteisiant atitinkamą sumą ieškovo naudai, arba priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 37039,21 Lt draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta V. K.. Ieškovas nurodė, kad 2008-12-26 tarp jo ir V. K. buvo sudaryta kompleksinio kelionių draudimo sutartis, kuria V. K. ir V. K. žiemos sporto kelionėje, vykstant į Europą, Aziją ir Afriką nuo 2008-12-27 iki 2009-01-02 buvo apdrausti draudimo sąlygų A variantu, draudimo suma – 100000 eurų. Draudimo sutarties galiojimo metu Šveicarijos Konfederacijoje įvyko draudiminis įvykis, dėl kurio V. K. prireikė kreiptis į Šveicarijos gydymo įstaigą, vėliau užsitikrinti repatriaciją į Lietuvą. Pagal draudimo sutartį ieškovas išmokėjo 41109,21 Lt, iš jų: 33338,90 Lt už būtinosios pagalbos suteikimą gydymo įstaigai „Flury Stiftung“ Šveicarijoje ir 7770,31 Lt už gydymo išlaidas ir repatriaciją tiesiogiai V. K. Ieškovo teigimu jis įgijo teisę pasinaudoti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2006-04-11 įsakymu Nr. 1K-57 nustatyta tvarka, pateikus atitinkamus dokumentus gauti išmoką dėl draudiminio įvykio, kuri V. K. turi būti kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF), kadangi reikalavimo perleidimo pagrindu į prievolę dėl patirtų išlaidų atlyginimo tarp valstybės ir V. K. vietoj V. K. įstojo ieškovas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovas kreipėsi į VLK su 2009-04-23 pretenzija dėl V. K. išmokėtos 41109,21 Lt dydžio draudimo išmokos atlyginimo subrogacijos pagrindu. Atsakovas į ieškovo pretenziją atsakė 2009-05-14 raštu, minėtą draudimo išmoką kompensuoti atsisakė. Atsakovo teigimu jis neturi teisinio pagrindo vykdyti V. K. išlaidų apskaičiavimo pagal jos surinktus dokumentus, taip pat negali ir neprivalo iš PSDF biudžeto šių išlaidų kompensuoti draudimo bendrovei. Neturėdamas teisinio pagrindo, be kita ko negali iš PSDF biudžeto išmokėti ieškovui 37039,21 Lt, kuriuos draudimo bendrovė, vykdydama draudimo sutartį, sumokėjo V. K. Ieškovas, sumokėjęs pagal draudimo sutartį už V. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebūdamas privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvoje vykdanti kompetentinga institucija, neturi teisinio pagrindo kreiptis į VLK dėl išlaidų kompensavimo, o VLK neturi teisinio pagrindo apmokėti draudimo bendrovės pateiktų sąskaitų už asmenims, kurie yra apsidraudę minėtose bendrovėse, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas nurodė, jog jo vykdoma veikla yra viešojo administravimo veikla, VLK, vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymu, yra viešojo administravimo subjektų sistemos sudėtinė dalis ir laikytina centriniu valstybinio administravimo subjektu. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje

administracinis teismas turėtų spręsti ar VLK teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš PSDF biudžeto kompensuoti ieškovui V. K. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 4 punktą administraciniai teismai, taip pat sprendžia bylas dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų. Atsakovo teigimu jo vykdoma veikla yra viešojo administravimo veikla, o VLK, vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymu, yra viešojo administravimo subjektų sistemos sudėtinė dalis ir laikytina centriniu valstybinio administravimo subjektu. Atsakovo atsisakymas kompensuoti ieškovo apmokėtas gydymo išlaidas yra priimtas vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis – Reglamentais Nr. 1408/71 ir Nr. 574/72. Kartu pažymėtina, kad pagal ieškovo ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą, teismo teigimu, kilęs ginčas turi ir civilinės teisės reguliuojamų santykių požymių. Esant nurodytoms aplinkybėms Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas sprendė esant pagrindą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4, 30 ir 31 straipsnius, Valstybinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Valstybinė ligonių kasa vykdo specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – biudžetą, inter alia, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis per teritorines ligonių kasas. Pagal savo pobūdį Valstybinės ligonių kasos vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio l dalis, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio l dalis). Teisės aktai, reglamentuojantys privalomojo sveikatos draudimo santykius yra viešosios teisės aktai, o subjektai užtikrinantys apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų išlaidų suteiktoms būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti kompensavimą - teritorinės ligonių kasos ir Valstybinė ligonių kasa - šiuo atveju veikia viešojo administravimo srityje (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 3 d. nutartis byloje UAB „Baltic Orthoservice“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie SAM dėl išmokos iš privalomojo socialinio draudimo fondo atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Janina Stripeikienė

Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys