2020-06-23 Nr. BB-3462-1-01-1-09095-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-628/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09095-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

1.1.6.2; 2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, S. B., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,

nukentėjusiojo A. O. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. O. atstovo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 50 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš S. B. nukentėjusiajam A. O. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: S. B., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo advokato ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. S. B., vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už tai, kad 2019 m. kovo 4 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „MT“ prekybos salėje, žodinio konflikto metu tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam A. O. į veidą, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą (kraujosruvą dešinės akies vokuose).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nusprendė S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Nustatęs, kad nagrinėjamo konflikto metu smurtavo abu asmenys ir kad byloje nėra duomenų, kuris pirmas pradėjo konfliktą ir kuris pirmas sudavė smūgius, teismas padarė išvadą, kad dėl kilusio konflikto kalti abu. S. B. tyčia nebuvo nukreipta į BK 140 straipsnyje nurodytus padarinius, tai buvo tik konflikto metu kilusio pykčio išraiška – S. B. sužalojimą A. O. padarė tarpusavio konflikto metu, kai abu konflikto dalyviai smūgiavo vienas kitam. Kadangi suduodamas smūgį S. B. privalėjo numatyti savo smurtinio elgesio padarinius, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, tačiau teismo vertinimu, S. B. ir A. O. veiksmai konflikto metu buvo vienodai nederami, todėl S. B. aptariamoje situacijoje padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo A. O. atstovas advokatas D. Vaičiulis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: priteisti nukentėjusiajam iš S. B. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, skirti baudžiamojo poveikio priemones –nemokamus darbus ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, išieškoti iš S. B. visas nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šio teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisingas, jame netinkamai įvertinti įrodymai, neišspręstas civilinio ieškinio klausimas ir nesvarstyta galimybė S. B. taikyti kardomąsias priemones.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas S. B. BK 37 straipsnį, peržengė apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas, nes S. B. to neprašė savo apeliaciniame skunde (prašė pripažinti, kad jis nepadarė nusikaltimo ir jį išteisinti).

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 37 straipsnio nuostatas. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Šioje byloje S. B. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą tyčia kumščiu suduodamas smūgį, taip sužalodamas jam veidą ir sukeldamas skausmą. Tokie jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio sudėtį. Nukentėjusiajam padaryta žala turėjo liekamųjų, netrumpalaikių padarinių, todėl jie objektyviai negali būti laikomi nepavojingi ir mažareikšmiai.

3.4. Negalima S. B. veiksmų vertinti kaip mažareikšmių ir dėl to, kad S. B. nepripažino savo kaltės ir dėl padarytos veikos nesigailėjo, jo kaltė turėjo būti įrodinėjama kitais bylos duomenimis. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nukentėjusiajam kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta kietu buku daiktu, vienu smūgiu, sužalojimas nebūdingas griuvimo traumai. Tai rodo nekritišką S. B. požiūrį į savo veiksmus ir siekį išvengti atsakomybės.

3.5. Įvertinus tai, kad S. B. veiką padarė tiesiogine tyčia, dėl menkaverčių priežasčių, savo veiksmais padarė realią žalą nukentėjusiojo sveikatai, kaltę neigė, pripažintina, kad jo veikimas buvo akivaizdžiai pavojingas, atitinkantis baudžiamosios atsakomybės ribas ir nebuvo pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

3.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštaringas. Teismas negalėjo padaryti išvados, kad S. B. tyčia nebuvo nukreipta į BK 140 straipsnyje nurodytus padarinius ir kad tai buvo tik konflikto metu kilusio pykčio išraiška, nes nuosprendyje kartu nurodo, jog S. B., suduodamas smūgį, privalėjo numatyti savo smurtinio elgesio padarinius, todėl jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį.

3.7. Pirmosios instancijos teismas 1000 Eur civilinį ieškinį patenkino, pripažinęs, kad nukentėjusysis dėl sužalojimo patyrė skausmą, pažeminimą prieš liudytojus, sužalojimas buvo matomas net bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi liekamieji reiškiniai nukentėjusiajam egzistavo pakankamai ilgai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal S. B. apeliacinį skundą ir ją nutraukęs, civilinio ieškinio neišsprendė, taip nukentėjusysis neteko teisės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl civilinio ieškinio, neišnagrinėjo visų byloje keltų klausimų ir priėmė nemotyvuotą nuosprendį. Pagal teismų praktiką, faktas, kad buvo nutraukta baudžiamoji byla BK 37 straipsnio pagrindu, savaime neužkerta kelio nagrinėti civilinį ieškinį ar galimybę jį patenkinti, nes pati nusikalstama veika realiai padaryta ir nukentėjusiojo sveikatai buvo sukelti padariniai.

3.8. Atleidus S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo). Tokiems asmenims baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Priešingu atveju, apsiribojant BK 37 straipsnio taikymu, susidaro netoleruotina situacija, kad tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės įstatymui konstitucinį principą. Pirmosios instancijos teismas buvo skyręs S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros Įstaigose, todėl baudžiamojo poveikio priemonės nesvarstymas ir netaikymas apeliacinės instancijos teisme, nepaisant fakto, ar asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ar ne, taip pat lėmė baudžiamojo įstatymo pažeidimą, nes baudžiamojo poveikio priemonės gali būti laikomos ir asmenims atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalimi, skirti S. B. nemokamus darbus arba įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nukentėjusiojo A. O. atstovo advokato D. Vaičiulio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2012). Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017). Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymėtina, kad BK 37 straipsnio formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-276-693/2018).

6. Išnagrinėję bylą abiejų instancijų teismai pripažino, kad S. B. tyčia sudavė kumščiu į veidą A. O., taip padarė sužalojimą – kraujosruvą dešinės akies vokuose, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Tačiau šių veiksmų pavojingumą teismai vertino skirtingai.

7. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi abiejų instancijų teismų sprendimus ir visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog yra pagrindas taikyti S. B. BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

8. Skundžiamame nuosprendyje, argumentuojant BK 37 straipsnio taikymą šioje byloje, nurodomos aplinkybės, kad S. B. ir A. O. abu elgėsi nederamai, tarpusavyje konfliktavo, suduodami vienas kitam smūgius, kad byloje nėra duomenų, kuris pirmas pradėjo konfliktą ir kuris pirmas sudavė. Tačiau tokios aplinkybės savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu nukentėjo būtent A. O., jam kumščiu suduota į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, sužalojimas padarytas dešinės akies srityje. Šios aplinkybės rodo veikos pavojingumą.

9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl tyčios S. B. veiksmuose buvimo prieštaringi. Šis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. B. tyčia nežymiai sutrikdė A. O. sveikatą, kartu nurodė, jog S. B. tyčia nebuvo nukreipta į BK 140 straipsnyje nurodytus padarinius, tai buvo tik konflikto metu kilusio pykčio išraiška. Tokios išvados nepagrįstos. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria, įvertinus bylos įrodymų visumą, remiantis objektyviais bylos duomenimis, buvo konstatuota tyčinė S. B. kaltė. Smūgiuodamas A. O. į galvą, jis suprato, jog taip sužalos nukentėjusįjį ir to siekė. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad S. B. sprendė kilusi ginčą tarp jo ir A. O. agresyviai, viešoje vietoje (parduotuvėje), suduodamas stiprų smūgį A. O. į veidą. Smūgis buvo stiprus, nes po smūgio nukentėjusysis suklupo, jam buvo prakirstas dešinės akies apatinis vokas.

10. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaip nustatyta byloje, po suduoto smūgio S. B. skubiai pasišalino, palikdamas nukentėjusįjį be pagalbos. Tokia S. B. padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą šioje konkrečioje situacijoje, yra tokio pavojingumo laipsnio, kad analizuojant ją BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Dėl proceso išlaidų

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismui priėmus nuosprendį, tiesiogiai veikiantį nukentėjusiojo A. O. interesus, jis kreipėsi dėl profesionalios advokato teisinės pagalbos. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 19 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje sutarties, minėtos tarnybos Šiaulių skyrius, atstovaujamas vedėjo V. S. ir advokatas D. Vaičiulis sudarė sutartį, kuria tarnyba pavedė, o advokatas įsipareigojo teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui A. O. dėl 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-233-282/2019 apskundimo. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tos pačios dienos pažymoje Nr. (12.35) PT-1545 nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apskaičiuota sumokėti 866 Eur suma, kurią prašoma priteisti valstybės naudai. Šioje byloje buvo surašytas kasacinis skundas ir tiesiogiai užtikrintas nukentėjusiojo atstovavimas kasacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau priteisiant protingą išlaidų sumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjama byla nėra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, susipažinimas su bylos medžiaga bei kasacinio skundo surašymas taipogi nebuvo labai sudėtingas ir ilgas procesas, byla kasacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko mažiau nei pusvalandį.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos apimtį ir sudėtingumą, pateikto kasacinio skundo turinį, kasacinio teismo posėdžio, kuriame advokatas atstovavo nukentėjusiajam, trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma išieškoti išlaidų suma (866 Eur) nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 300 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, 106 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį be pakeitimų.

Iš nuteistojo S. B. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 300 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Sigita Jokimaitė