e50ef42b-35b3-4b4d-bc7f-a02afee2d420 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinė byla NrSkundas Nr. II-263-957/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00927-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. M. ir A. T.,skundÄ pateikusiam asmeniui J. T.,Institucijos, priėmusios nutarimÄ , atstovui Renatui Ivanauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos J.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , panaikinimo ir bylos grÄ Å¾inimo tyrimui atlikti. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A.

T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta V. M. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2018 m. kovo 16 d., apie 17.05 val., Vilniuje, Antakalnio g. 59, vairuodamas automobilį „Volkswagen Polo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), galimai buvo neatsargus, važiuodamas atbulas nedavė kelio paskui važiuojančiam ir sustojusiam automobiliui „Peugeot“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), su juo susidūrė ir abi transporto priemones apgadino ir taip pažeidė KET 9 ir 114 punktų reikalavimus.Nutarimas motyvuojamas tuo, jog abiejų vairuotojų parodymai yra prieštaringi, prieštaravimai yra esminiai, jų pašalinti medžiagoje surinktų duomenų visetu nėra galimybės, o objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iš vairuotojų kaltę, nėra. Be to, nurodoma, kad institucija neturi pagrindo kurio nors vieno vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingesnius.

Institucijos manymu, byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iÅ¡ vairuotojų pažeidė KET reikalavimus.PareiÅ¡kėja J. T. skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ tyrimui atlikti.Skunde nurodoma, kad tyrimo metu atlikta tik vienos Å¡alies papildoma apklausa, kita Å¡alis nebuvo iÅ¡kviesta arba informuota apie įvykio tyrimo eigÄ , nebuvo imtasi reikalingų veiksmų ir priemonių, reikalingų avarijos kaltininkui nustatyti. PareiÅ¡kėja nurodo, jog nutarime nurodomas neteisingas eismo įvykio laikas – 17.05 val.

Jos teigimu, pareiÅ¡kime ji rašė, kad įvykis įvyko apie 16.40 val., o ji 16.42 val. pirmÄ kartÄ skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė, kad jos automobiliui stovint, į priekinį bamperį atsitrenkė atbulai važiavęs „Volkswagen Polo“ automobilis. PareiÅ¡kėja nurodo, kad įraÅ¡as apie šį skambutį yra jos telefono nuotraukoje. Toliau pareiÅ¡kėja nurodo, jog minėto skambučio metu operatorė paklausė, ar kaltininkas nepasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, o jai atsakius, jog ne, operatorė pranešė, kad policija nevažiuos ir, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaracijÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, maÅ¡inas iÅ¡ eismo įvykio vietos jie patraukė, nes jos trukdė iÅ¡važiuoti kitiems. Pildydama deklaracijÄ ji pažymėjo, jog A transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Polo“ važiavo atbulai ir atitrenkė į jos stovėjusio automobilio „Peugeot 208“ priekinį bamperį, bet per klaidÄ ji pasirašė deklaracijos B pusės gale, kad yra atsakinga už žalÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, pamatęs jos klaidÄ , automobilio „Volkswagen Polo“ vairuotojas V.

M. nepasirašė ir pareiÅ¡kė, kad ji jau pasirašė, jog tai ji yra kaltininkė, kardinaliai pakeisdamas nuomonę apie eismo įvykį. Pamačiusi, kad savo deklaracijoje jis pateikė neteisingÄ informacijÄ (pažymėjo, kad jis stovėjo) ir nesutinka, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas, ji antrÄ kartÄ paskambino telefonu 112 (laikas 17.04 val.) ir iÅ¡kvietė policijÄ , kad ji suraÅ¡ytų protokolÄ ir užregistruotų įvykį. Atvykus policijos pareigÅ«nams V. M. iÅ¡dėstė savo Å¡io eismo įvykio versijÄ , iÅ¡ pradžių kategoriÅ¡kai neigdamas, kad važiavo atbulas, tačiau, kai policininkas, bekalbėdamas su juo, netikėtai paklausė, kiek jis važiavo atbulas, V.

M. atsakė, neva pusę sekundės. Nuo to laiko jo parodymai pasikeitė ir jis jau teigė, kad vis dėlto važiavo atbulas, bet tik 20-30 cm ir sustojo. Tuo tarpu ji savo įvykių versijos nekeitė, tÄ patį pranešė ir pirmÄ kartÄ paskambinusi telefonu 112 ir pildydama deklaracijÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad priėmę eismo įvykio dalyvių pareiÅ¡kimus ir surašę protokolÄ , policijos pareigÅ«nai liepė praneÅ¡ti apie įvykį draudimo bendrovėms ir pasakyti, kad įvykį tiria policija, kaltininkas kol kas nenustatytas, iÅ¡vadas praneÅ¡ vėliau.

Dar pridÅ«rė, kad deklaracijos yra negaliojančios, kadangi buvo iÅ¡kviesta policija. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji viskÄ padarė taip, kaip liepė policijos pareigÅ«nai, tuo tarpu iÅ¡ draudimo bendrovės ji sužinojo, kad V. M. jau užregistravo žalÄ ir reikalauja iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , pateikė negaliojančiÄ deklaracijÄ , neinformavo draudimo bendrovės, kad buvo iÅ¡kviesta policija ir neminėjo, kad vyksta tyrimas. PareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡tirti abiejų eismo dalyvių telefonų iÅ¡klotines, pasiklausyti apraÅ¡yto laikotarpio pokalbių su Bendruoju pagalbos centru, patikrinti abiejų dalyvių parodymų teisingumÄ poligrafu ir atlikti kitus veiksmus, padėsiančius nustatyti avarijos kaltininkÄ (b. l. 2-7).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A.

T. atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos J. T. skundo netenkinti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog gatvė vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, iÅ¡ eismo įvykio vietos schemos nustatyti automobilių susidÅ«rimo mechanizmo neįmanoma, eismo įvykio liudytojų nebuvo, abiejų vairuotojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimai yra esminiai, jų paÅ¡alinti medžiagoje surinktų duomenų pagrindu nebuvo galimybės. Nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iÅ¡ vairuotojų kaltę, institucija neturėjo pagrindo kurio nors vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingesnius.

Byloje nepakako duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iš vairuotojų pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Institucija taip pat pažymėjo, jog skundžiamame nutarime nurodomas tik apytikslis eismo įvykio laikas, be to, ši aplinkybė neturėjo įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui. Institucijos nuomone, pareiškėjos skunde pateikta detalesnė eismo įvykio schema negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, tai yra subjektyvi suinteresuoto bylos baigtimi asmens nuomonė.

Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nei J. T., nei V. M., teikdami policijai paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykio aplinkybes, nenurodė fakto, kad J. T. per klaidÄ deklaracijoje pasirašė kaip atsakingas už žalÄ asmuo, todėl tai kelia abejonių dėl abiejų vairuotojų duotų parodymų objektyvumo (b. l. 1-2).PareiÅ¡kėja J. T. bei Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundÄ tenkinti ir gražinti bylÄ tirti. Suinteresuoti asmenys V. M. bei A. T. tam neprieÅ¡taravo. Skundas tenkintinas.

Nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina nutarimÄ priėmusiai institucijai tyrimui atlikti.ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas Å¡ios bylos kontekste, įpareigoja bylÄ tiriančiÄ ir nagrinėjančiÄ InstitucijÄ ne tik pateikti pirminių įrodymų – dviejų eismo įvykio dalyvių – nominalų vertinimÄ , bet ir imtis visų bÅ«tinų priemonių patikrinti Å¡ių proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , surankant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisÄ loginę grandinę, kas sudarytų pagrindÄ vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Å ios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigÅ«nus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimÄ , veikti aktyviai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ raÅ¡as veiksmų, kuriuos pareigÅ«nas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimÄ , turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iÅ¡ Å¡ių asmenų raÅ¡ytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiÅ«ras; atlikti parodymÄ atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimÄ vietoje; atlikti eksperimentÄ ; iÅ¡reikalauti bylai turinčius reikÅ¡mės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismÄ dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiÅ¡kinimus ir kt.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pagal analogijÄ baudžiamajai teisei administracinio nusižengimo teisenoje tenka institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ . ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigÅ«nai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , administracinių nusižengimų teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo teisena V. M. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį buvo nutraukta pernelyg skubotai, nesiėmus visų įstatyme numatytų priemonių tinkamai atlikti galimo pažeidimo aplinkybių tyrimÄ ir nustatyti Å¡ioje konkrečioje situacijoje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.IÅ¡ skundo medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A.

T. (toliau – ir pareigÅ«nas) 2018 m. kovo 20 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teisenÄ , nenustačius V. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties. PareigÅ«nas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , jį motyvavo vien tuo, jog abiejų vairuotojų parodymai yra prieÅ¡taringi, prieÅ¡taravimai yra esminiai, jų paÅ¡alinti medžiagoje surinktų duomenų visuma nėra galimybės, o objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors iÅ¡ vairuotojų kaltę, nėra.

Taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo kurio nors vieno vairuotojo parodymus vertinti kaip teisingesnius, be to, byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iÅ¡ vairuotojų pažeidė KET reikalavimus. Atliekant tyrimÄ J. T. ir V. M. 2018 m. kovo 16 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b. l. 14, 20), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis D. P. 2018 m. kovo 16 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 10), sudarė eismo įvykio vietos schemÄ (b. l. 12).

IÅ¡ esmės vadovaujantis vien Å¡iais pačioje įvykio vietoje gautais duomenimis bei V. M. neva vykusios apklausos metu duotais parodymais (taip nurodoma skundžiamame nutarime), skubotai, skubotai, praėjus tik kelioms dienoms po eismo įvykio, t. y. 2018 m. kovo 20 d., buvo konstatuota, kad V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties. Nepaisydamas to, jog eismo įvykio aplinkybės nebuvo aiÅ¡kios, pareigÅ«nas iki bylos nagrinėjimo neatliko jokių tyrimo veiksmų ir padarė skubotas bei nemotyvuotas iÅ¡vadas.Visgi pažymėtina, kad pradėjus administracinio nusižengimo tyrimÄ , ANK 417 straipsnio 8 dalies taikymo kontekste iÅ¡ esmės nebuvo atlikti jokie papildomi tyrimo veiksmai, tiesiog apsiribota deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais apie tai, kad tarp abiejų vairuotojų parodymų yra esminių prieÅ¡taravimų, kurių paÅ¡alinti nėra galimybės, be to, nėra objektyvių parodymų, pagrindžiančių ar paneigiančių kurio nors vairuotojo kaltę bei nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iÅ¡ vairuotojų pažeidė KET reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareigÅ«nas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , rėmėsi tik pačių eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimais ir vyriausiojo patrulio D. P. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nerinko ir negretino kitų bylos duomenų su Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimuose nurodytomis aplinkybėmis, o tai lėmė, kad nutarime padaryta iÅ¡vada dėl V. M. kaltės nebuvimo iÅ¡ esmės nėra motyvuota. PareigÅ«nas skundžiamame nutarime nurodytÄ iÅ¡vadÄ padarė nepatikrinęs nei administracinėn atsakomybėn patraukto V.

M. nurodytų konkrečių faktinių aplinkybių bei pateiktų faktinių duomenų, papildomai neapklausęs J. T., neatlikęs kitų žemiau nurodytų įstatymo numatytų veiksmų. Teismo vertinimu, pareigÅ«nas, atlikdamas tyrimÄ ir priimdamas tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai motyvuotÄ nutarimÄ , nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirtos veikos aplinkybės, bei aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės rodo, kad tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai.Visų pirma pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja J. T., kuri pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie eismo įvykį, 2018 m. kovo 16 d. parašė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 20), jame nurodydama, jos manymu, tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Visgi tyrimo metu ji nebuvo detaliau apklausta apie įvykio aplinkybes, o, kaip jau buvo minėta, priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo apsiribota tik jau minėtu jos raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu.

Pažymėtina, jog pakankamai teisinių žinių neturintys asmenys, nurodydami įvykio aplinkybes ir patys iÅ¡dėstydami jas raÅ¡tu, gali nenurodyti kai kurių tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nesuprasdami, kokiÄ teisinę reikÅ¡mę gali turėti kiekviena įvykio aplinkybė, kuri pačiam asmeniui gali pasirodyti nesvarbi. Dėl Å¡ios priežasties tyrimo metu labai svarbu, kad įvykio dalyvius apklaustų reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ bei patirtį turintys pareigÅ«nai, kurie galėtų užfiksuoti visas tiriamam įvykiui reikÅ¡mingas detales.

Ä®gyvendindamas ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas, įvertinęs tai, kad eismo įvykio dalyviai pateikia skirtingas eismo įvykio kilimo versijas, turėjo pareigÄ iÅ¡samiai ir nuosekliai apklausti ir pareiÅ¡kėjÄ J. T., tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Dėl Å¡ios priežasties teismas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime nurodytus teiginius apie tai, kad J. T. paaiÅ¡kinime nenurodė apie tai, jog per klaidÄ deklaracijoje pasirašė kaip asmuo, atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ ir todėl jos parodymai kelia abejonių dėl objektyvumo, laiko nepagrįstais.

Teismas atkreipia nutarimÄ priėmusios institucijos dėmesį, jog pareiÅ¡kėjai J. T. nebuvo sudaryta galimybė bÅ«ti apklausiamai tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no ir duoti visus su nagrinėjamu įvykiu susijusius paaiÅ¡kinimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. T. savo 2018 m. kovo 16 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nenurodė ir kitų aplinkybių, kurias ji nurodė savo skunde, pvz., to, kad Bendrajam pagalbos centrui ji skambino dėl to paties įvykio du kartus, visgi tokia aplinkybė pati savaime (jos nepatikrinus) nereiÅ¡kia, jog jos paaiÅ¡kinimai nėra objektyvÅ«s. Kaip jau buvo minėta, raÅ¡ydama raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , J.

T. dėl patirties ir teisinių žinių stokos, o taip pat ir dėl galimo streso, kuris kilo dėl eismo įvykio, galėjo nesuprasti kai kurių aplinkybių reikÅ¡mės ir nesÄ moningai jų nenurodyti. Dėl Å¡ios priežasties pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡samiai apklausti J. T., tačiau to nepadarė.Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors iÅ¡ skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ atvykęs V. M. davė nutarime nurodomus paaiÅ¡kinimus (b. l. 4), visgi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V.

M. iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvęs apklaustas kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir bÅ«tų davęs skundžiamame nutarime nurodytus paaiÅ¡kinimus bei patvirtinęs savo paraÅ¡u jų teisingumÄ . Net ir darant prielaidÄ , jog V. M. iÅ¡ tiesų buvo apklaustas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, Å¡i aplinkybė kelia rimtų abejonių atlikto tyrimo objektyvumu, kadangi nesant V. M. paraÅ¡u patvirtintų jo duotų parodymų, visada kyla tam tikra rizika, jog pareigÅ«nas, perteikdamas asmens paaiÅ¡kinimus, juos gali atkartoti ne autentiÅ¡kai, o savaip subjektyviai interpretuodamas.

Dėl Å¡ios priežasties pareigÅ«nas, įgyvendindamas ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimus, be kita ko, privalėjo imtis priemonių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. bÅ«tų tinkamai apklaustas ir bÅ«tų tinkamai apklausos protokole įforminti jo apklausos rezultatai. Visgi, tyrimo metu to padaryta nebuvo.Trečia, darant prielaidÄ , jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ tiesų davė skundžiamame nutarime nurodytus paaiÅ¡kinimus apie tai, kad „eismo įvykio vietoje kito automobilio vairuotoja pradžioje pripažino kaltę ir net užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , bet kažkam paskambinusi savo nuomonę pakeitė ir kaltę pradėjo neigti“, visgi pareigÅ«nas nesiėmė jokių priemonių Å¡iems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiams patikrinti, t. y. neapklausė J.

T. apie jos naudojamus mobiliojo ryšio telefono numerius ir apie įvykio metu galimus jos skambučius kitiems asmenims; neapklausė asmenų, kuriems aktualiu metu galimai skambino J. T., apie skambučių turinį; nesikreipė į mobiliojo ryšio operatorius ir nesiėmė priemonių aiškintis, ar J. T. vardu yra registruotų mobiliojo ryšio telefonų numerių; taip pat nesiėmė priemonių ir nesikreipė į mobiliojo ryšio operatorius su prašymais pateikti aktualaus laikotarpio įeinančių bei išeinančių skambučių išklotines.

Teismo vertinimu, pareigÅ«nas privalėjo atlikti visus Å¡iuos veiksmus ir patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, tačiau to jis nepadarė ir taip nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų.Ketvirta, skundžiamame nutarime tik deklaratyviai nurodoma, jog byloje esančiais duomenimis nepavyko paÅ¡alinti esminių prieÅ¡taravimų, atsiradusių tarp eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimų, visgi toks nutarimo teiginys nėra visiÅ¡kai motyvuotas. ANK 593 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sÄ raÅ¡as veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigÅ«nai.

Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigÅ«nai turi teisę atlikti akistatas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, esant esminiams prieÅ¡taravimams tarp asmenų parodymų, šį veiksmÄ tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas turėjo ne teisę, o pareigÄ atlikti, visgi to jis nepadarė ir nerodė jokių pastangų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų tarp minėtų asmenų parodymų. Teismo vertinimu, Å¡is tyrimo veiksmas nagrinėjamos situacijos kontekste yra labai svarbus, kadangi nagrinėjamų bylų praktika rodo, jog rengiamų akistatų metu tarp asmenų parodymų kilę prieÅ¡taravimai neretai yra paÅ¡alinami.Penkta, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio matyti, jog ji Bendrajam pagalbos centrui dėl aktualaus įvykio skambino du kartus.

IÅ¡ jos skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog pirmÄ kartÄ Bendrajam pagalbos centrui ji skambino apie 16.42 val. ir pranešė, kad jos automobiliui stovint, į priekinį bamperį atsitrenkė atbulai važiavęs automobilis „Volkswagen Polo“. PareiÅ¡kėjos teigimu, Å¡io skambučio metu operatorė paklausė, ar kaltininkas nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o jai atsakius, jog ne, operatorė pasakė, kad policija nevažiuos ir reikia pildyti eismo įvykio deklaracijÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų teiginių matyti, jog antrÄ kartÄ Bendrajam pagalbos centrui ji skambino apie 17.04 val. ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kad Å¡ie suraÅ¡ytų protokolÄ ir užregistruotų įvykį.

Visgi pareigÅ«nas nesiėmė jokių priemonių apklausti J. T. ir gauti tokius jos paaiÅ¡kinimus anksčiau, dėl to toks pareigÅ«no elgesys lėmė ir tai, kad byloje nėra iÅ¡reikalauti su tiriamu įvykių susiję garso įraÅ¡ai iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro ir policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡ai apie praneÅ¡imų laikÄ bei turinį, kurie leistų patikrinti pareiÅ¡kėjos parodymų patikimumÄ ir jos nurodytas faktines įvykio aplinkybes bei nustatyti, ar jos pozicija nuo pat eismo įvykio kilimo iÅ¡ tiesų buvo nuosekli, kaip skunde nurodo pati pareiÅ¡kėja.

Å eÅ¡ta, tyrimo metu liudytojais nebuvo apklausti į eismo įvykio vietÄ vykę pareigÅ«nai, kurie įvykio vietoje iÅ¡klausė įvykyje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimų. Kaip jau buvo minėta, buvo apsiribota tik vyriausiojo patrulio D. P. 2018 m. kovo 16 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodytos tik gana lakoniÅ¡kos eismo įvykio dalyvių nurodytos įvykio aplinkybės. Tuo tarpu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J. T. skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. į įvykio vietÄ atvykusiam policijos pareigÅ«nui davė nenuoseklius paaiÅ¡kinimus (t. y. pirmiausia neigė, jog važiavo atbulas, po to į pareigÅ«no klausimÄ atsakė, kad atbulas važiavo neva pusę sekundės).

Siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas su nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes, bÅ«tina nustatyti pareigÅ«nus, vykusius pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ bei iÅ¡klausiusius eismo įvykio dalyvių žodinius paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykio aplinkybes bei juos apklausti įstatyme nustatyta tvarka parodymus fiksuojant apklausos protokoluose. Nagrinėjamu atveju pareigÅ«nas nesiėmė Å¡ių veiksmų ir neapklausė nurodytų asmenių liudytojais.Septinta, kartu su skundu pareiÅ¡kėja J. T. pateikė teismui ranka braižytÄ eismo įvykio schemÄ , kuri, pasak jos, detaliau atskleidžia automobilių susidÅ«rimo mechanizmÄ .

Nors Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime nurodoma, jog tokia eismo įvykio schema negali bÅ«ti vertinama kaip neginčytinas įrodymas, visgi teismas pažymi, jog tokia schema turi bÅ«ti vertinama kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, sugretinus visus bylos duomenis ir nurodant pagrįstus motyvus, kodėl vieni ar kiti byloje esantys duomenys nelaikytini patikimais įrodymais. Å iuo atveju vien ta aplinkybė, jog nurodytÄ schemÄ nubraižė pati pareiÅ¡kėja, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog tai yra tik subjektyvi jos, kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens nuomonės (kaip tai nurodoma atsiliepime).

Pažymėtina, kad Å¡i schema turėtų bÅ«ti gretinama su negaliojančioje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta schema, pagal Å¡iÄ schemÄ turėtų bÅ«ti apklausti tiek J. T., tiek ir V. M., ir gretinant Å¡iuos įrodymus turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl vieno ar kito asmens parodymų patikimumo. AÅ¡tunta, siekiant patikrinti J. T. skunde nurodytas aplinkybes, bÅ«tina iÅ¡sireikalauti eismo įvykio deklaracijÄ , kuriÄ , pasak pareiÅ¡kėjos, ji pildė įvykus eismo įvykiui ir kurioje ji klaidingai pasirašė kaip asmuo, atsakingas už žalÄ .

Be to, bÅ«tina patikrinti pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes dėl to, ar tikrai administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. draudimo bendrovei pateikė negaliojančiÄ deklaracijÄ , kadangi tokios aplinkybės yra svarbios siekiant nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiekia bet kokiais bÅ«dais (tame tarpe ir duodamas faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančius parodymus) gauti iÅ¡ draudimo bendrovės draudimo iÅ¡mokÄ .Devinta, pareigÅ«nas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , be kita ko, padarė iÅ¡vadÄ , jog byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad kuris nors iÅ¡ vairuotojų pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismo vertinimu, tokia pareigÅ«no iÅ¡vada visiÅ¡kai nėra motyvuota, netgi nėra logiÅ¡ka, nes nė vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių neneigia, kad kilo eismo įvykis, tačiau kiekvienas neigia savo kaltę dėl Å¡io įvykio. Todėl akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko dėl kažkurio iÅ¡ asmens padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo kilti dėl trečiojo asmens kaltės, be to, nėra aplinkybių, leidžiančių šį eismo įvykį vertinti kaip kazusÄ ).

Tokia situacija įpareigoja Institucijos pareigÅ«nÄ priimti procesinį sprendimÄ dėl vieno, ar kito eismo įvykio dalyvio kaltės.DeÅ¡imta pažymėtina, kad Institucijos atsiliepime tik deklaratyviai nurodoma, kad eismo įvykio vieta nefilmuojama, kadangi jokių tokį Institucijos atsiliepimo argumentÄ patvirtinančių užklausų byloje nėra. Teismo nuomone, pareigÅ«nas, atlikęs tyrimÄ , turėjo iÅ¡naudoti įstatyme numatytas galimybes, kuriomis remiantis bÅ«tų galima pagrįstai įsitikinti, ar iÅ¡ tiesų administracinėn atsakomybėn patraukto V.

M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties. Pažymėtina, jog skundÄ nagrinėjantis teismas, net ir bÅ«damas aktyvus, negali bÅ«ti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. Å¡iuo atveju tyrimÄ neiÅ¡samiai atlikusiÄ ir 2018 m. kovo 20 d. nutarimÄ priėmusiÄ institucijÄ . ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , rinkti įrodymus, todėl teismas iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali Å¡alinti savarankiÅ¡kai, nagrinėdamas bylÄ teisme.

Tačiau Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o atlikti jos nurodomus tyrimo veiksmus, padėsiančius, jos manymu, nustatyti eismo įvykio kaltininkÄ . Kaip jau buvo minėta, teismo aktyvumas pasireiÅ¡kia bylose kylančių neaiÅ¡kumų paÅ¡alinimu sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės gali bÅ«ti renkami papildomi duomenys, tačiau teismas nėra įpareigotas atlikti iÅ¡samaus tyrimo, kas pagal kompetencijÄ priklauso kitai institucijai.

Juo labiau, kad Å¡iuo atveju tikrinamas tik nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagrįstumas ir teisėtumas. Teismo pareiga bÅ«ti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti atsakingos institucijos nuo pareigos atlikti iÅ¡samų administracinio nusižengimo tyrimÄ , suraÅ¡yti apklausų protokolus, iÅ¡reikalauti bÅ«tinus duomenis, garso įraÅ¡us ir kt. Å iuo atveju skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje bÅ«tina atlikti iÅ¡samų didelės apimties tyrimÄ , surinkti daugiau duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, ar padarytas administracinis nusižengimas ir esant bÅ«tinybei suraÅ¡yti motyvuotÄ procesinį sprendimÄ .ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog tais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ , teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, gali panaikinti nutarimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ .Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu, atitinkamai ir teisėtu, kadangi tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai, o nutarimas iÅ¡ esmės nemotyvuotas.

Dėl Å¡ios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ naikintinas, o byla grÄ Å¾intina institucijai, priėmusiai nutarimÄ , tyrimui atlikti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis, 645 ir 646 straipsniais, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos J. T. skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A.

T. 2018 m. kovo 20 d. nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti tyrimui atlikti.Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                  Marijus Kursevičius