e50dfbd7-bff0-41b4-93af-c1797ca9d4dc · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr.1-3850-423/2015                                                                                                               Proceso Nr. 3-62-3-01354-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.3; 74 (S)          KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2015 m. lapkričio 2 d.                                                          Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjo Raseinių rajono medžiotojų būrelio „Žaiginys“ atstovams V.

R. ir advokatui Manvydui Å ivickui, atsakovo Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Vidai Gagienei ir Rasvitai MotiejÅ«nienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Raseinių rajono medžiotojų bÅ«relio „Žaiginys“ skundÄ atsakovui Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl administracinių aktų panaikinimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas patikslintu skundu praÅ¡o panaikinti Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. birželio 10 d. sprendimÄ Nr. S12-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir 2015 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktÄ Nr. MKP-1 dalyje dėl 5709 Eur baudos skyrimo bei sumažinti baudÄ iki 322 Eur (b.l. 24-25).PareiÅ¡kėjo atstovai nurodė, kad 2015 m. balandžio 15 d.

Raseinių rajono medžiotojų bÅ«relyje „Žaiginys“ buvo atliktas patikrinimas dėl mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo 2014 metais. Patikrinimo metu Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyrius nustatė, kad bÅ«relis pagal jam iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius pateikė neteisingÄ deklaracijÄ už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ 2014 metais, nes neteisingai deklaravo I, II, III, IV, VI, VII kategorijos medžioklės plotus, t.y. deklaravo mažesnius I, III, VI bei didesnius II, IV, VII kategorijų medžioklės plotų dydžius ir atitinkamai mažesnę mokesčio sumÄ .

Pabrėžia, kad pateikdamas deklaracijÄ bÅ«relis sÄ Å¾iningai klydo, medžioklės plotus ir mokesčių už medžiojamų iÅ¡teklių naudojimÄ sumas 2014 metais apskaičiavo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo dėl apsirikimo pagal turimÄ ankstesnį leidimÄ ir neturėjo tikslo nuslėpti dalį naudojamų medžioklės plotų, turėti mokestinės naudos. Mano, kad atsakovas nepagrįstai taikė Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 str. 2 d. numatytÄ sankcijÄ , paskaičiuodamas mokestį didesniu tarifu, kuris akivaizdžiai neproporcingas padarytam pažeidimui.

PraÅ¡o vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir panaikinti ginčijamus aktus bei sumažinti sankcijÄ .Atsakovo atstovės su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti. Nurodo, kad atliekant mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimÄ Raseinių rajono medžiotojų bÅ«relyje „Žaiginys“ už 2014 metus, buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas už 2014 metų mokestinį laikotarpį deklaravo mažesnius I, III, IV bei didesnius II, IV ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius ir neteisingai sumokėjo mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 str. 2 d., apskaičiavo bÅ«reliui mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ , taikant įstatyme numatytÄ didesnį mokesčių tarifÄ ir priėmė sprendimÄ , kuriuo patvirtino patikrinimo aktÄ Nr. MKP-1 dėl 5709 Eur mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ .

Mano, kad atsakovas pagrįstai už 2014 metais neteisingai deklaruotus I, II, III, IV, VI ir VII kategorijos medžioklės plotus paskaičiavo mokestį didesniu tarifu, nes teisės aktai nesuteikia departamentui teisės mažinti Įstatyme nustatyto mokesčio tarifo. Dėl mokesčio mažinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.Skundas tenkintinas iš dalies.Byloje ginčas kilęs dėl Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. S12-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ bei 2015 m. balandžio 15 d.

Patikrinimo akto Nr. MKP-1, pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas 2015 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. MKP-1, kuriuo pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas 5709 Eur mokestis už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ , taikant didesnį mokesčio tarifÄ (b.l. 9-14, 26-28, 46-49, 51-52). Valstybinių gamtos iÅ¡teklių apmokestinimÄ mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nustato Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymas (toliau – Ä®statymas).

Pagal Å¡io Ä®statymo 4 str. nagrinėjamu atveju mokesčio objektas yra medžiojamieji gyvÅ«nai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas Å¡io įstatymo 3 priede. Ä®statymo 7 str. 3 d. nustatyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 3 priede nustatytÄ mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius tarifÄ pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktÄ (leistÄ ) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį.

Mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos (Įstatymo 7 str. 4 d.). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė ar pateikė ne laiku mokesčių už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas.

Ginčo nėra ir dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių: deklaruotų mažesnių medžioklės plotų pagal patikrinimo akte nurodytas atskiras miškų kategorijas dydžio, dėl atitinkamai atsakovo apskaičiuotos didesnės mokesčio sumos. Pareiškėjas teigia, kad indeksuotas ir apskaičiuotas 5709 Eur dydžio mokestis neatitinka pažeidimo pobūdžio, yra neproporcingas, todėl yra per griežta sankcija, taigi nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilęs tik dėl didesnio tarifo (Įstatymo 3 priedo nustatytus tarifus dauginant iš 10) taikymo, dėl klaidos deklaruojant mažesnius I, III ir VI kategorijos medžioklės plotus.

Dokumentas, kuris Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius tam tikrame medžioklės plotų vienete – leidimas medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡tekliams naudoti. Aplinkos ministerijos Kauno RAAD direktoriaus įsakymu Nr. V-142 Raseinių rajono medžiotojų bÅ«relyje „Žaiginys“ iÅ¡davė leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete „Žaiginys“ kartu su priedais: medžioklės plotų vienetų planu, medžioklės plotų vieneto ribų apraÅ¡ymu, lentele apie medžioklės plotų dydį bei paskirstymÄ pagal tinkamumÄ medžiojamiesiems gyvÅ«nams gyventi ir veistis (b.l. 55-61).

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad šį leidimÄ ir priedus turėjo. Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir/ar be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Å io teisinio reguliavimo pagrindu, remdamasis turimais duomenimis apie medžioklės plotų paskirstymÄ kategorijomis, atsakovas paskaičiavo, kad mokestis už deklaruotus medžioklės plotus 2014 metais yra 19714 Lt (5709 Eur).

Byloje nustatyta, kad medžioklės plotus ir mokesčių sumas už 2014 metų medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, esančius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, pareiÅ¡kėjas apskaičiavo ir deklaravo pagal ankstesniame leidime ir ankstesnėse deklaracijose nurodytus duomenis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas tokiu bÅ«du sÄ moningai siekė iÅ¡vengti didesnių mokesčių, nuslėpti dalį naudojamų medžioklės plotų ir turėti mokestinės naudos.

Tokios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovas, paaiškindamas, kad tyčinių pareiškėjo veiksmų nebuvo nustatyta. Be kita ko, sprendžiant dėl kaltų pareiškėjo veiksmų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad II, IV ir VII kategorijos miškų plotų dydžiai buvo deklaruoti didesni, o iki klaidingo deklaravimo fakto, pareiškėjas tinkamai deklaravo medžioklės plotus ir mokėjo atitinkamus mokesčius.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, "kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui" (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

Taigi įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės  ir asmens interesų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens  teisių ribojimo. Remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis. Å iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra bÅ«tina.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Taigi ir ginčo atveju teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjui skirtos sankcijos dydžio, turi nepažeisti mokesčių teisingumo principo, mokesčio mokėtojo teisių, vertinti mokesčių mokėtojo sÄ Å¾iningumÄ , padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį.Atsakovas, vykdydamas kontrolę, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformindamas bei juos patvirtindamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ginčijamu sprendimu, nevertino mokesčio mokėtojo padarytos klaidos, jo sÄ Å¾iningumo.

Teismui sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo Ä®statymo 6 str. 2 d. nuostatų taikymo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjo įvardijamos ir byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamai reikÅ¡mingos bei ypatingos. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad medžioklės plotai buvo deklaruojami pagal ankstesniame Medžiotojų bÅ«relio leidime esančius duomenis. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas tikslingai ir sÄ moningai siekė klastoti mokesčio už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklių naudojimÄ deklaracijos duomenis, kurie reikÅ¡mingi mokesčiui apskaičiuoti ir taip nuslėpti dalį naudojamų medžioklės plotų bei, vykdant mokestines prievoles ir mokant mažesnius mokesčius, turėti mokestinės naudos už gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ .

PareiÅ¡kėjo įsitikinimas, kad jis, kaip mokesčio mokėtojas, teisingai apskaičiavo bei sumokėjo mokestį per mokestinį laikotarpį pagal jam suteiktÄ (leistÄ ) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį, nustatytÄ jo turėtame leidime, nepaneigtas, taigi spręstina, kad pareiÅ¡kėjas dėl neapdairumo sÄ Å¾iningai klydo. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Å¡iuolaikinė teisės samprata remiasi aiÅ¡kiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiÅ«riu pirmenybė bÅ«tų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui.

Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtÄ sprendimÄ , kuris ne visada gali bÅ«ti teisingas. Turi bÅ«ti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmumÄ teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1542/2012; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas piktybiÅ¡kai, tikslingai pateikė deklaracijÄ ne pagal galiojančio, bet ankstesnio leidimo duomenis, bet nustačius, jog tai padaryta dėl apsirikimo, taip pat remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu ir taikomu teisingumo teisėtumo principu, įvertinus pareiÅ¡kėjo veiklos ir pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad Ä®statymo nustatytas ir atsakovo taikytas už deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Ä®statymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus, dauginant iÅ¡ koeficiento 10, nagrinėjamu atveju nors yra teisėtas, tačiau nėra teisingas ir mažintinas.

Tokios praktikos panaÅ¡iose bylose laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje bylioje Nr. A502-114/2012). Apibendrinusi iÅ¡dėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju Ä®statyme numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti netaikytinas mokesčio tarifams koeficientas 10, mažinant ginčijamu sprendimu patvirtintÄ Â sumÄ iki 322 Eur.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylÄ nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylÄ kaip nepriskirtinÄ administracinių teismų kompetencijai (ABTÄ® 101 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad byla nutraukiama ABTÄ® 101 straipsnio 1 punkto pagrindu tik tais atvejais, kai ginčijamas aktas apskritai negali bÅ«ti administracinės bylos dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje  Nr. AS492-879/2011). Å iuo atveju 2015 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. MKP-1 jokių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjui nesukėlė ir negalėjo sukelti, kadangi jame nėra nurodyta jokių valinio pobÅ«džio patvarkymų, kurie paliestų pareiÅ¡kėjo interesus ar teises, tik minėtÄ aktÄ patvirtinus ginčijamu sprendimu, pastarasis sukėlė pareiÅ¡kėjui konkrečias teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, byla dalyje dėl 2015 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. MKP-1 panaikinimo nutrauktina ABTÄ® 101 str. 1 p. pagrindu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 102 str., teismas, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. birželio 10 d. sprendimÄ Nr. S12-2, kuriuo patvirtintas 2015 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. MKP-1 ir juo apskaičiuotas mokestis už nedeklaruotų 2014 metais naudotų medžioklės plotų dalį – 5709 Eur, sumažinant mokestį iki 322 Eur.BylÄ dalyje dėl Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. MKP-1 panaikinimo nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                                                                      Asta Urbonienė                                                                                                                Gintaras Čekanauskas                                                                                                                   Natalja ZelionkienėÂ