e50dd70b-03cb-4fe2-abbb-34d248bcbdb4 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-500-392/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02052-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) N. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. J. ieÅ¡kinį atsakovui N. J. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas G. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 30 924 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, kurios sudaro 7 731 Eur, įstatymo nustatyto 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas taip pat prašė piniginio reikalavimo ribose taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones: piniginių lėšų areÅ¡tÄ Lietuvos Respublikos esančiuose bankuose, kuriuose atsakovas turi savo sÄ skaitas, o jei sÄ skaitose piniginių lėšų nebÅ«tų – pavesti ieÅ¡kovo pasirinktam antstoliui surasti, apraÅ¡yti bei areÅ¡tuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamÄ jį, tiek nekilnojamÄ jį atsakovo turtÄ . Nurodė, kad skolos suma atsakovui yra didelė. Atsakovas jau ilgÄ laikÄ vengia vykdyti savo įsipareigojimus, pilnai atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Atsakovo elgesys nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų bei vengiant bendradarbiauti su ieÅ¡kovu negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, todėl ieÅ¡kovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino. IeÅ¡kovo reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemonės – atsakovo N. J. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovÄ ir/arba trečiuosius asmenis, areÅ¡tÄ , uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areÅ¡tavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sÄ skaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui N. J. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieÅ¡kovu.

Bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi neviršyti 38 655 Eur sumos.

4. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, gindamas savo teises pateiktame teismui ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimÄ . Teismas atsižvelgęs į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, įvertinęs ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti sumos dydį, taip pat tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, konstatavo, kad ieÅ¡kovo reikalavimo suma atsakovui yra didelė, todėl egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismo vertinimu, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo bÅ«das. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovas (apeliantas) N. J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atskirojo skundo argumentai: 5.1. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinys grindžiamas aplinkybe, jog tarp Å¡alių 2012 m. kovo 1 d. ir 2012 m. gegužės 1 d. buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, tai, pasak ieÅ¡kovo, patvirtina du vekseliai.

Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų kada ir kaip perdavė pinigines lėšas atsakovui, nepateikė paskolos sutarčių. Apelianto nuomone, vekseliai nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto bei paskolos sutarčių sudarymo fakto. IeÅ¡kovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas ir ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepakanka iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti patenkintas. 5.2. Nors pareiga įrodyti sunkiÄ skolininko turtinę padėtį tenka kreditoriui, tačiau su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones jokie įrodymai, kurie pagrįstų ieÅ¡kovo teiginius apie atsakovo negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo, jei jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, nepateikti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas žino, jog atsakovas yra kelių sėkmingai veikiančių įmonių akcininkas ir vadovas, nesusiduria su finansiniais sunkumais, todėl atsakovui nepalankaus sprendimo atveju nekils problemų teismo sprendimo įvykdymui. 5.3. Pirmosios instancijos teismas vien tik formaliai įvertinęs ginčo sumÄ negali taikyti skolininko turto suvaržymų, be to aplinkybė ar ginčo suma yra didelė ar ne, turi bÅ«ti vertinama ne pagal tai ar ieÅ¡kovui ginčo suma yra didelė, o atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, t. y. ar atsakovui tokia ieÅ¡kinio suma yra reikÅ¡minga.

Vien tik aplinkybė, kad atsakovas nevykdo ieškovo reikalavimo, nėra priežastis laikyti, jog tai daroma dėl sunkios finansinės padėties, nes kreditoriaus reikalavimas gali būti (ir šiuo atveju yra) nevykdomas dėl paties reikalavimo nepagrįstumo, o ne dėl negalėjimo jį įvykdyti.

6. IeÅ¡kovas G. J. atsiliepimu į atsakovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė ginčo faktines aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Ä®vertinęs pateiktÄ ieÅ¡kinį, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovo pateikti duomenys apie jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę suformuoti VÄ® Registrų centro masinio vertinimo bÅ«du ir neatspindi konkrečios atsakovo turto vertės. Be to, atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡uose nurodytų žemės sklypų.

Atsakovo nurodytam nekilnojamajam turtui – butui yra pritaikyta hipoteka, t. y. galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo atveju iÅ¡ieÅ¡kojimas tiesiogiai į šį turtÄ negalėtų bÅ«ti nukreiptas. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo teiginiai apie stabiliÄ jo finansinę padėtį, laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovo pateiktas banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as yra suformuotas tik vienos dienos, todėl remiantis Å¡iuo dokumentu objektyviai įvertini ar atsakovas realiai disponuoja iÅ¡raÅ¡e nurodytomis lėšomis, neįmanoma.

Atsakovas ginčydamas skundžiamÄ nutartį ir siekdamas įrodyti savo gerÄ finansinę padėtį, nepateikė objektyvių realiÄ turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau tokių duomenų nepateikė. Å iuo atveju atsakovas ne tik vengia vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus ieÅ¡kovui, tačiau vengia pateikti visus nagrinėjamam ginčui aktualius duomenis apie jo finansinę bÅ«klę, todėl galima spręsti apie egzistuojantį atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei objektyviÄ rizikÄ , jog atsakovas gali vengti vykdyti ir galimai palankų ieÅ¡kovui bÅ«simÄ teismo sprendimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ir nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes nebuvo CPK įtvirtintų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo iÅ¡ esmės, netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikÅ¡tų reikalavimų gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius praÅ¡omų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, įvertinęs ieÅ¡kovo reikalavimo sumos dydį, tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Teismas sprendė, jog egzistuoja tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaiko ieÅ¡kovo praÅ¡ytas laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tent atsakovas, siekdamas jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerÄ finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas žino, jog atsakovas yra kelių sėkmingai veikiančių įmonių akcininkas ir vadovas, nesusiduria su finansiniais sunkumais, ir pateikia tai galimai patvirtinančius dokumentus: sÄ skaitos AB Swedbank iÅ¡raÅ¡Ä , pagal kurį 2019 m. sausio 28 d. sÄ skaitos likutis sudarė 161 971,33 Eur; VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡us apie atsakovo valdomÄ turtÄ , t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio masinio vertinimo vertė – 155 000 Eur; 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių masinio vertinimo vertė – 11 900 Eur ir 50 700 Eur; 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių masinio vertinimo vertė – 7 850 Eur ir 29 900 Eur.

IÅ¡ atsakovo pateikto AB Swedbank sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2019 m. sausio 28 d. sÄ skaitos likutis sudarė 161 971,33 Eur, tačiau banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as yra suformuotas tik vienos dienos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima objektyviai įvertinti ar atsakovas realiai disponuoja sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodytomis lėšomis. IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų matyti, kad atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis anksčiau nurodytų žemės sklypų, o turto vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, todėl nepatvirtina konkrečios minėto turto vertės. Atsakovo nurodytam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra pritaikyta hipoteka.

Ä®vertinus tai, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo pateikti dokumentai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog apelianto finansinė padėtis yra gera. Be to, akivaizdu, jei atsakovo finansinė padėtis, kaip nurodo apeliantas yra gera, tai jis bÅ«tų laiku ir tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui. Apelianto argumentai nepaneigia, kad reikalavimo suma jam yra didelė. Esant prieÅ¡ingai, atsakovas gali ieÅ¡kovo reikalaujamÄ sumÄ Ä¯mokėti į notaro sÄ skaitÄ ir laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Esant minėtoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju yra pagrįsta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : atsakovo N. J. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Virginijus Kairevičius