Legislator Case Law & Legislation
e50c4fc0-1383-4375-83ff-0ef60f2be3c2 AI generated

e50c4fc0-1383-4375-83ff-0ef60f2be3c2 · Kauno apygardos teismas

Case Number e50c4fc0-1383-4375-83ff-0ef60f2be3c2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Buzelio ir ArÅ«no Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui P. R. Juodeikiui                vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2827-713/2010 pagal ieÅ¡kovės

Legislator headnote

AI generated

e50c4fc0-1383-4375-83ff-0ef60f2be3c2 · Kauno apygardos teismas:               ieÅ¡kovė D. P. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 71 933 Lt už buto, kurio unikalus Nr. 4696-30002-3016:0013, esančio J. R. g. (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                    Civilinė

byla Nr. 2A-413-273/2011

                                                           Pirmosios

instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė                                                                   Procesinio

sprendimo kategorija: 50.11; 51.;121.21

 (S)

KAUNOÂ APYGARDOSÂ TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo

Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui P. R. Juodeikiui

               vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2827-713/2010 pagal ieÅ¡kovės

D. P. ieškinį atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl kompensacijos priteisimo,

n u s t a t ė:

              ieÅ¡kovė D. P. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 71 933 Lt už buto, kurio unikalus Nr. 4696-30002-3016:0013, esančio J. R. g. (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ .

           Nurodė, kad 1990 m. pavasarį pradėjo gyventi kartu su J. M. ir abu pagal LR butų privatizavimo įstatymÄ pirko

ginčo butÄ . ButÄ Ä¯formino J. M. vardu, kadangi ieÅ¡kovė nebuvo nutraukusi santuokos su A. P. ir savo vardu privatizavo kitÄ butÄ Â P. V. g.(duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė iÅ¡situokė 1994 m.  J. M. sutikimu ir pritarimu

savo lėšomis remontavo butÄ 1990 m., 1999 m. padarė kapitalinį remontÄ , ir pagerino jo vertę, mokėjo ir moka už komunalines paslaugas. ButÄ yra remontavusi

dar 2003 m. ir 2006 m. Atlikus remontus, padidėjo buto vertė. 2008 m. UAB „Krivita“ atliko buto įvertinimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad atliktų darbų remonto

vertė yra 71 900 Lt, o buto vertė 2008-02-29 dienai ? 123 900 Lt. Ieškovė nuo 1990 m. pavasario butu naudojasi kaip savo, J. M. mirė 1993-11-15, jokių

giminių neturėjo, žadėjo butÄ testamentu palikti ieÅ¡kovei, tačiau nesuspėjo. IeÅ¡kovė J. M. palaidojo, pastatė paminklÄ , prižiÅ«ri kapÄ .

              Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

               Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie remontų atlikimÄ ir jų kainų

pagrindimÄ 1990, 1999 m., 2003 m., 2006 m., o atliktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas 2001 m. atliktas remontas, apie kurio buvimÄ ieÅ¡kovė neužsiminė. Byloje

pateikti įrodymai, liudytojų ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Šalys atsisakė atlikti teismo ekspertizę rinkos vertei ir buto remonto kainai nustatyti, prieÅ¡taravo, kiekviena pasilikdama prie savo įrodymų ir argumentų. IeÅ¡kovė teigė, kad ji ginčo bute gyveno ir juo naudojasi panaudos bÅ«du, butu naudojosi ir naudojasi kaip savo, jame gyvena iki Å¡iol. IeÅ¡kovė pripažino, kad panaudos sutartis nebuvo sudaryta. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog remontus darė dar buvus gyvam buto savininkui J. M. ir turėdama jo leidimÄ , o buto savininkui mirus 1993-11-15, tokio leidimo ji neprašė. IÅ¡ ieÅ¡kovės

paaiÅ¡kinimų sekė, kad ji žinojo, jog mirus buto savininkui J. M., ieÅ¡kovė pradėjo butÄ valdyti neturėdama

tam teisinio pagrindo, ir toks ieÅ¡kovės veiksmas laikytinas savavaliÅ¡ku buto užėmimu, tuo pačiu nesÄ Å¾iningu valdymu. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės amžių, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡silavinimÄ , ieÅ¡kovė turėjo suprasti, kad savavaliÅ¡kas, neturint kito asmens leidimo įsikėlimas į svetimÄ butÄ yra neleistinas, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi tapti buto savininke, pasinaudojusi nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties institutu. IeÅ¡kovė atliekamo remonto kainos ir remonto bÅ«tinumo su niekuo nederino ir negavo jokio leidimo jį atlikti. IeÅ¡kovė buto valdymo neįregistravo vieÅ¡ame registre, todėl teismas negalėjo pripažinti, kad ieÅ¡kovė butÄ pradėjo valdyti teisėtai ir sÄ Å¾iningai

            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. P. praÅ¡o panaikinti 2010 m. spalio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo sprendimas nepagrįstas, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, nukrypta nuo vieningos teismų praktikos formavimo principų tokios kategorijos bylose.

               Skunde nurodoma, kad teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad ji gyveno ir gyvena ginčo bute nuo 1990 metų, nei viena institucija per 18 metų dėl jos neteisėto gyvenimo ginčo bute nesikreipė į teismÄ . Nurodo, jog vykdė remonto darbus, taip pat ir atsakovas neginčijo buto remonto fakto, jo apimčių. Atsakovas tai pat neginčijo buto vertinimo ataskaitos, jos pateikta turto vertinimo ataskaita galiojanti. Jei atsakovas nesutiko su pateikta turto vertinimo ataskaita, jis galėjo jÄ nuginčyti ir praÅ¡yti teismo paskirti teismo ekspertizę. Kad buvo atlikti remonto darbai patvirtina ir UAB „KRIVITA“ turto vertinimo ataskaita. IÅ¡davus atsakovui paveldėjimo teisės liudijimÄ , jai atsirado teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti dėl daikto pagerinimo padarytas iÅ¡laidas.

               Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

              Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovė ginčo butÄ užvaldė savavaliÅ¡kai ir be jokio leidimo. IeÅ¡kovė skunde buto remontų atlikimus grindžia panaudos sutarties pagrindu, tačiau nei pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė su kuo bÅ«tent buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovei buvo suteikta teisė atlikti buto statybos-remonto darbus. Mirus ginčo buto savininkui J. M., niekas negalėjo ir neturėjo teisės sudaryti ginčo buto nuomos ar panaudos sutarties. Todėl bet kokio remonto atlikimas, kad ir Å«kio bÅ«du, vyko pačios ieÅ¡kovės iniciatyva ir neturi bÅ«ti atlyginamas. IeÅ¡kovės pateikti kasos aparatų kvitai neįrodo kokios medžiagos buvo pirktos ginčo buto remontui, didelė kvitų dalis neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimų ir neturi įrodomosios galios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant gyvenamosios patalpos kapitalinius remontus ar rekonstrukcijas, bÅ«tinas projektas, leidimas ir kiti dokumentai, suderinti su atitinkamų institucijų tarnybomis. Kadangi ieÅ¡kovė tokių dokumentų teismui nepateikė, tai pagrįstai galima teigti, jog remonto darbai, jei jie buvo atliekami, kaip nurodoma vertinimo ataskaitoje, buvo atliekami be jokių leidimų ar sutarčių, tai yra savavaliÅ¡kai, todėl turėtos iÅ¡laidos, neturi bÅ«ti dengiamos.

Apeliacinis skundas  atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių padarinių.

Byloje nustatyta, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 1992 02 12 iki savo mirties 1993 11 15 valdė J.

M. (prijungta Jonavos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-813-660/2008, b.l. 14), kuris butÄ Ä¯gijo pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 05 28 įstatymÄ Nr. I-1374, 1992 01 30, NR. 1-1049 pagrindu.

Lietuvos Respublikos valstybė 2008

01 14 paveldėjo pagal įstatymÄ butÄ , esantį J. R. g. 10-14, Jonavoje. Šį butÄ atsakovė Kauno AVMI valdo turto patikėjimo teise nuo 2008 01

14 (b.l. 90,91).

IeÅ¡kovė D. P. teigė, kad ji ginčo bute gyveno ir naudojosi juo Panaudos bÅ«du nuo 1990 m. pavasario, buto savininko sutikimu 1990 m. darė remontÄ . Buto savininkas J.

M. mirė 1993 11 15, po jo mirties ieÅ¡kovė darė remontus 1999 m., 2003 m. ir 2006 m. savo lėšomis mokėjo už medžiagas ir darbÄ , butu naudojosi ir naudojasi kaip savo, jame gyvena iki Å¡iol.

Byloje kilo ginčas dėl priteisimo ieÅ¡kovei D. P. piniginę kompensacijÄ už atliktus remonto darbus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. P. yra nenuosekli savo parodymuose. Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1239-660/2008 (b.l.41-42)  nustatyta, kad D. P. nuo 1992 m. J.

M. prašymu lankydavosi pas jį bute, kartais nakvodavo, o gyveno su vyru A.

P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas J.

M. apsigyveno 1992 m., nuo 1995-2002 m. bute gyveno E.

V. su savo Å¡eima, o jai iÅ¡sikrausčius – ieÅ¡kovė bute padarė kapitalinį remontÄ . Esant Å¡iems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė apsigyveno bute 1992 m., o ne 1990 m. ir laikotarpyje nuo 1995 m. iki 2002 m. bute gyveno kitas asmuo, o ne ieÅ¡kovė. Å ių įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė 1990 m. Å¡iame bute negyveno ir  remonto daryti negalėjo.

UAB „Krivita“ pateikė dviejų kambarių buto, esančio J(duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitÄ 2008 m. vasario mėnesiui, kurioje nurodyta, kad atliktų statybos remonto darbų vertė yra 71900 Lt, o buto vertė yra – 123900. IÅ¡ UAB „Krivita“ buto vertinimo ataskaitos 34 lapo matosi, kad bute 1990-1996 m. buvo atliekami kosmetiniai buto remonto darbai, 1999/2000 m. buvo atliktas viso buto remontas. Byloje ieÅ¡kovė yra pateikusi iÅ¡likusius kvitus, PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ NR. 5466, plastikinių langų atitikties deklaracijÄ , sutartis, garantinį lapÄ , patikros liudijimus (b.l. 76-83), įrodančius, kad buvo atlikti remonto darbai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad pateikti dokumentai nėra tiek informatyvÅ«s, kad teismas galėtų neabejodamas nustatyti, kad tokie darbai buvo atlikti bÅ«tent (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Teismas nurodė, kad nepasitvirtino liudytojo A. S. parodymai, kuris nurodė, jog bute darė remontÄ 1991-1992 m. – keitė lubas, tvarkė balkonÄ , Å¡iltino sienas, nes lubų pirkimo čekis yra 1997 m., o balkono rėmus pirko Simonaitis 1997 m. Teismas nustatė ir kitus prieÅ¡taravimus byloje. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, kad ji remontavo butÄ 1990 m., 1999 m., 2003 m., 2006 m. (b.l. 43 ) prieÅ¡tarauja liudytojo A. S. paaiÅ¡kinimams, kuris teigė, kad butÄ remontavo 1991-1992 m. (b.l. 109). Be to, ieÅ¡kovės teiginius apie tai, kad ji keitė dujų ir vandens skaitiklius paneigia sutartys, kuriose Å¡alimis nurodyti kiti asmenys ( b.l. 79,81). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų apie remontų atlikimÄ ir jų kainų pagrindimÄ 1990, 1999 m., 2003 m. ir 2006 m., o vertinimo ataskaitoje nurodytas 2001 m. atliktas remontas, apie kurio buvimÄ ieÅ¡kovė neužsiminė.

IÅ¡ iÅ¡dėstytų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje pateikti įrodymai, liudytojų ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja vieni kitiems. IeÅ¡kovė byloje nepateikė įtikinančių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog ji turėjo 71933 Lt buto pagerinimo iÅ¡laidų. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad buto pagerinimo darbai buvo atlikti su savininko sutikimu, jam esant gyvam ir kad bÅ«tent ieÅ¡kovė D. P. atliko buto pagerinimo darbus ir turėjo praÅ¡omo priteisti dydžio iÅ¡laidas. Todėl esant Å¡iems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad vien liudytojų parodymų pakanka, kad ieÅ¡kovė gyveno ginčo bute ir vykdė buto remonto darbus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Krivita“ atlikta buto, esančio Jonavos m. J. R. g. 10-14 vertinimo ataskaita negali būti objektyviu ir neginčijamu įrodymu dėl ieškovės D.

P. turėtų buto pagerinimo iÅ¡laidų, kadangi šia ataskaita buvo nustatyta buto remonto darbų rinkos vertė bei pati buto vertė ( Vertinimo ataskaitos  35 lapas ), todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ Å¡i buto vertinimo ataskaita patvirtina atlikto remonto realiÄ faktinę vertę ir turėtas ieÅ¡kovės iÅ¡laidas.

Nors ieškovė teigė, kad bute gyveno ir naudojosi panaudos būdu, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad panaudos sutartis baigiasi esant bendriesiems prievolės pasibaigti pagrindams, taip pat mirus fiziniam asmeniui dalyvavusiam sutartyje .(1964 m. Civilinio kodekso 373 str.); panaudos davėjui mirus, jo teisė ir pareigos pereina jo teisų ir perėmėjams (CK 6.643 straipsnio 2 dalis). Byloje ieškovė pripažino, kad panaudos sutartis sudaryta nebuvo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindė ir CK 4.97 str. 4 d. t.y. tuo pagrindu, kad neteisėtas sÄ Å¾iningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali bÅ«ti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sÄ Å¾iningas valdytojas turi teisė reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas iÅ¡laidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Todėl Å¡ioje byloje atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir iÅ¡reikalavusio daiktÄ savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sÄ Å¾iningumas ar nesÄ Å¾iningumas. Tai, sÄ Å¾iningas ar nesÄ Å¾iningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sÄ Å¾iningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesÄ Å¾iningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sÄ Å¾iningu valdytoju. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad mirus buto savininkui J. M. ieÅ¡kovė žinojo, kad butÄ pradėjo valdyti neturėdama tam teisinio pagrindo ir toks ieÅ¡kovės veiksmas laikytinas nesÄ Å¾iningu valdymu.  Be to, iÅ¡ prijungtos civilinės bylos Nr. 2-813-660/2008 matosi, kad ieÅ¡kovė pasinaudodama nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties institutu tikėjosi tapti buto savininke. IÅ¡ iÅ¡dėstytų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė kaip neteisėta nesÄ Å¾ininga valdytoja neturi teisė reikalauti dėl daikto pagerinimo turėtas iÅ¡laidas, todėl jos ieÅ¡kinio reikalavimas CK 4. 97 str. 4 d. pagrindu atmestas pagrįstai ir teisėtai.

Įvertinusi auksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326  straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:

 Apeliacinį skundÄ Â atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio

11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                      Â

               Izolda Nėnienė

Kolegijos teisėjai                                                                                             Raimondas

Buzelis

                                                                                                              Arūnas

Rudzinskas                                                               Â