2019-01-24 Nr. AB-2192-3-63-3-01005-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-57-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01005-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą bei skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo privatumas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. naudojantis Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas, tuo sudarant sąlygas žeminti jo orumą ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK kreipėsi į teismą su prašymu priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – 53,40 Eur.

Klaipėdos AVPK nurodė, kad jis patyrė transporto išlaidas, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties pagrindu pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo konvojuotas į teismo posėdį ir iš teismo posėdžio, be to, buvo nustatytas privalomas Klaipėdos AVPK atstovo dalyvavimas. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad iš viso patyrė 71,20 Eur transporto išlaidų, todėl prašė priteisti iš pareiškėjo atmestų jo reikalavimų daliai proporcingą sumą, t. y. ¾ dalis.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-588-629/2018).

Teismas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjo prašymą leisti dalyvauti teismo posėdyje, įpareigojo Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, Šiaulių tardymo izoliatorių ir Klaipėdos AVPK pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vyksiantį 2017 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Nagrinėjamu atveju teismui nusprendus, jog pareiškėjas turi būti pristatytas į teismo posėdį, kad galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, Klaipėdos AVPK, vykdydamas teismo įpareigojimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vykdė institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl Klaipėdos AVPK patirtos transporto išlaidos pristatant pareiškėją į teismo posėdį, iš pareiškėjo nepriteistinos.

III. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš pareiškėjo 53,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas tik iš dalies, o Klaipėdos AVPK dėl pareiškėjo kreipimosi į teismą patyrė transporto išlaidas. Teismas nekvestionavo fakto, kad nurodytos transporto išlaidos buvo patirtos (yra pagrįstos), tačiau jos nebuvo atlygintos vien dėl atsakovo atstovo, kaip viešojo administravimo institucijos, statuso, todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo ir teisingumo principai, taip pat daroma žala valstybės biudžetui. Šiame kontekste akcentuojama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose buvo sprendžiami išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimo klausimai, yra pasisakęs, jog tokių išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, kadangi tokio apribojimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato.

Pagal ABTĮ 52 straipsnio 1 dalį proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies yra atsakovo teisės į teisminę gynybą užtikrinimas. Klaipėdos AVPK nurodo, kad pateiktu prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas siekiama ne pareiškėjo nubaudimo, o kompensacinio tikslo. Be to, atskirajame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, kuris ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dažnai kreipiasi į teismus, pasinaudodamas teise kreiptis teisminės gynybos, nuolat teikia nepagrįstus skundus, išreiškia norą dalyvauti ir dalyvauja teismo posėdžiuose, taip sudarydamas sąlygas „keliauti“ iš pataisos namų į teismus ir atgal, t. y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nors šioje byloje pareiškėjas taip pat buvo išreiškęs pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau teismo posėdyje jokių naujų aplinkybių jis nenurodė ir papildomų įrodymų nepateikė, tik kartojo ir painiojo ankstesniuose skunduose nurodytas aplinkybes bei laikotarpius. Atsakovo atstovo teigimu, žinojimas, kad pralaimėjusiai šaliai gali tekti sumokėti bylą laimėjusios šalies išlaidas, šiuo atveju atliktų svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo V. S., pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymo priteisti 53,40 Eur transporto išlaidų, patirtų pareiškėją konvojuojant į teismo posėdį, netenkino, konstatavęs, kad Klaipėdos AVPK, vykdydamas teismo įpareigojimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vykdė institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pareiškėjo skundas iš dalies buvo patenkintas, atsakovo atstovas patyrė išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurios turi būti atlygintos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pažymėtina ir tai, kad laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017).

Šios bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo pareiškęs tik vieną materialinį reikalavimą – atlyginti jo patirtą neturtinę žalą dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, ir šis reikalavimas iš esmės buvo patenkintas, t. y. buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, tačiau pareiškėjui nebuvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o nustatyta, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas savarankiškas teisių gynimo būdas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo privatumas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. naudojantis Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas, tuo sudarant sąlygas žeminti pareiškėjo orumą ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai ir turėtų būti taikoma atsakovo atskirajame skunde nurodoma proporcija, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą.

Be to, atsakovas prašo priteisti patirtas konvojavimo išlaidas, kurios nėra tos išlaidos, kurias atsakovo atstovas patyrė, siekdamas, kad pareiškėjo skundo reikalavimas nebūtų patenkintas (nebūtų apgintos pareiškėjo nurodomos jo pažeistos teisės). Konvojavimo išlaidos patirtos dėl to, kad pareiškėjas būtų atvežtas į teismo posėdį, t. y. užtikrinta ABTĮ įtvirtinta pareiškėjo teisė dalyvauti teismo posėdyje (būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai), t. y. teisei, kuri yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidos – tai pinigai, kurie sumokami už teismo darbą, procesinius veiksmus ir paslaugas, susijusias su bylos nagrinėjimu, priteistinos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Klaipėdos AVPK nuostatų, skelbiamų viešai Klaipėdos AVPK interneto svetainėje www.klaipedospolicija.lt, 12.5 punkte nurodyta viena iš Klaipėdos AVPK funkcijų: teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti asmenų konvojavimą. Tai reiškia, kad Klaipėdos AVPK, vykdydamas teismo įpareigojimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, vykdė institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK patirtos konvojavimo išlaidos negali būti pripažintinos atsakovo, kaip proceso šalies, patirtomis bylinėjimosi išlaidomis šioje administracinėje byloje. Klaipėdos AVPK transporto išlaidas dėl pareiškėjo konvojavimo patyrė ne kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje, o kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjęs atlikti nustatytas funkcijas ir pristatyti (konvojuoti) pareiškėją į teismo posėdį, kuris vyko Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose administracinėse byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-502/2019).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė