2015-12-17 Nr. AB-24774-3-61-3-02797-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2580-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02797-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) sprendimus mokėti sumažintą valstybinio socialinio draudimo pensiją A. G. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai negaliojančiais ir pripažinti Valdybos įsiskolinimą už paminėtą laikotarpį 5 110,96 Lt; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-03-14 raštą Nr. (10.1)3-31768; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-03-28 raštą Nr. (10.1)3-39458; 4) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-05-05 raštą Nr. (6.5)I-4107; 5) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl sprendimo sumažinti mokamą pensiją pripažinimo negaliojančiu; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde (b. l. 1–6) nurodė, kad 2012 m. sausio 14 d. mirus A. G. pareiškėja pagal testamentą paveldėjo visą A. G. turtą, tame tarpe ir teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį, kuri Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pagrindu neapskaičiuota ir neišmokėta. Pareiškėjos teigimu, A. G. turėjo subjektinę teisę reikalauti paskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, o jai mirus, tokią teisę įgijo pareiškėja.

Pareiškėja nurodė, kad prašydama išduoti pažymą, kurioje būtų nurodytas neišmokėtos pensijos dydis už 2010-2011 metus, 2014 m. sausio 23 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris 2014 m. vasario 7 d. rašte nurodė, jog visa A. G. iki mirties priklausiusi pensija jai buvo išmokėta. Pareiškėja 2015 m. kovo 5 d. raštu pakartotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. (10.1)3-31768 tik informavo, kad visos pensijų sumos yra išmokėtos. Pareiškėja su skundu 2014 m. kovo 21 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama įpareigoti skyrių suteikti prašomą informaciją. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. kovo 28 d. raštu papildė 2014 m. vasario 7 d. atsakymą ir pateikė duomenis apie neišmokėtos pensijos dydį. Pareiškėja su prašymu 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti 5 110,96 Lt A. G. neišmokėtos pensijos dalies skolą ir pareiškėjos vardu išduoti nustatytos formos pažymą šiai sumai paveldėti, tačiau VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. raštu informavo, kad pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą nėra.

Pareiškėjos teigimu, A. G. teisė į visą jai paskirtą pensiją yra jos turtinė teisė, kuri nepagrįstai, vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo suvaržyta. A. G. turėta teisė į visą pensiją yra turtinė teisė, todėl paveldima. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A444-2232/2013 pateiktais išaiškinimais pažymėjo, kad A. G. turi būti pripažinta buvusi teisė gauti visą senatvės pensiją, o pareiškėjai turi būti pripažinta teisė ją paveldėti.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 25–28) nurodė, kad A. G. VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 5512 nuo 2008 m. birželio 28 d. paskyrė 653,47 Lt dydžio senatvės pensiją, kurios dydis nuo 2010 m. sausio 1 d. padidintas iki 723,65 Lt. Tačiau, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsniais, A. G. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota ir iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokama sumažinta. Nuo 2012 m. sausio 1 d. A. G. buvo mokama visa paskirto dydžio pensija. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjai nebuvo išmokėta 5 110,96 Lt dydžio pensijos dalis.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo buvo konstatuotas ginčui aktualių Laikinojo įstatymo nuostatų neatitikimas Konstitucijai, galioja į ateitį, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2010-2011 metais A. G. mokėdamas pensiją, teisėtai taikė Laikinojo įstatymo nuostatas. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau – ir Pensijų kompensavimo įstatymas), kuris nustatė pensijų kompensavimo tvarką pensijų gavėjams, kuriems pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais. Tačiau šiame įstatyme nėra numatytas senatvės pensijų kompensavimas už mirusį pensijos gavėją paveldėtojams. Pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą išduoti pažymą notarų biurui skirtą paveldėti 5 110,96 Lt VSDFV skolą A. G. turto paveldėtojams taip pat yra nepagrįstas, kadangi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 80 punkte nustatyta, kad pensininkui mirus, jį palaidojusiems asmenims išmokama pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio suma už vieną mėnesį. Notarų biurui pateikti skirtose pažymose nurodomos tik Nuostatų 80 punkte nurodytos sumos – apskaičiuotos pensijų sumos, kurios mirusiajam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas (kaip valinis aktas, veiksmas) pradėti mokėti A. G. sumažintą senatvės pensiją pagal Laikinąjį įstatymą nuo 2010 metų sausio mėn. nebuvo apskųstas VSDFV, todėl paveldėtojams mokėtinų A. G. apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų nėra, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo pateikti notarų biurui pažymą 5 110,96 Lt sumai paveldėti.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 33–36) nurodė, kaip nustatyta Nuostatų 80 punkte, pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos mirusio pensininko įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo turtas. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jai paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. VSDFV Vilniaus skyriui priėmus sprendimą (valinį aktą) pradėti mokėti sumažintą pensiją, pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį A. G. buvo išmokėta 2010 m. sausio 27 d., todėl apie tai, kad jai mokama ne visa pensija ji sužinojo dar 2010 m. sausio mėn., tačiau šio sprendimo Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė. Neapskundus sprendimo (valinio akto) laikytina, kad sprendimas, kuriuo A. G. buvo perskaičiuota senatvės pensija, yra įvykdytas, t. y. A. G. buvo išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti senatvės pensijos sumos. Todėl nustačius, kad A. G. mirus neliko paveldėtojams mokėtinų pensininkui apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų, VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu teisėtai nusprendė pareiškėjos 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalį, teisė į pensiją nepaveldima, todėl pareiškėjos skundo teismui argumentai, kad A. G. turėta teisė į pensiją yra turtinė teisė, kuri yra civilinės teisės objektas ir yra paveldima, taip pat laikytinas nepagrįstu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 73–79).

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 103 punktu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013; 2014 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-918/2014; 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Teismas nustatė, kad pirmoji senatvės pensija, sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, A. G. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos A. G. galėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tačiau iki 2012 m. sausio 14 d. (mirties datos) ji į VSDFV dėl pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažintos pensijos nepriemokos nesikreipė, VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti jai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotą pensiją neskundė.

Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi bei Nuostatų 80 punktu ir atsižvelgęs į tai, kad A. G. iki jos mirties buvo apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti senatvės pensijos sumos, konstatavo, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. kovo 14 d. rašte ir 2014 m. kovo 28 d. rašte iš esmės pagrįstai nurodė, kad nėra A. G. apskaičiuotų jai priklausiusių, tačiau dėl mirties negautų pensijų sumų. Nors VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 14 d. raštu Nr. (10.1)3-31768 atsisakymas išduoti pareiškėjos prašomus duomenis ir buvo VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu konstatuotas kaip neteisėtas, tačiau pareiškėjos prašomi išduoti duomenys buvo pateikti vėlesniu skyriaus 2014 m. kovo 28 d. raštu, todėl nustačius, kad juose pateikta informacija iš esmės yra teisinga, naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 14 d. sprendimą tik dėl to, kad juo nebuvo pateikti prašomi duomenys, nėra tikslinga. Teismas taip pat pažymėjo, kad šio sprendimo panaikinimas tik tokiu pagrindu, nagrinėjamo ginčo apimtyje, pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. Iš esmės ta pati informacija, kartu pateikiant ir duomenis apie A. G. 2010-2011 metais mokėtą sumažintą pensiją, pateikta 2014 m. kovo 28 d. rašte Nr. (10.1)3-39458, kuriuo VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėją teisingai informavo apie nesančias A. G. priskaičiuotas ir dėl mirties negautas pensijų sumas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. iki jos mirties buvo apskaičiuotos ir išmokėtos visos priklausiusios išmokėti pensijos sumos, pagrįstu vertino ir ginčijamą VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4107, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti 5 110,96 Lt A. G. neišmokėtos pensijos dalies skolą ir pareiškėjai, kaip paveldėtojai, išduoti nustatytos formos pažymą šiai sumai paveldėti.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad ginčijamuose VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 14 d. ir 2014 m. kovo 28 d. sprendimuose pareiškėjai pateikta informacija yra teisinga, VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti A. G. neišmokėtos 5 110,96 Lt pensijos dalies sumą ir pateikti pažymą notarų biurui minėtai sumai paveldėti, todėl šių sprendimų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl termino atnaujinimo skundui dėl sprendimo sumažinti mokamą pensiją pripažinimo negaliojančiu. Pažymėjo, kad teisė reikšti reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus valinio sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta A. G. mokėti sumažintą senatvės pensiją, buvo suteikta pačiai A. G., tačiau ji tokia teise nepasinaudojo, todėl pareiškėja teisės į tokį reikalavimą neturi. Netenkinus reikalavimo dėl termino atnaujinimo, nurodė, kad negali būti tenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas dėl sprendimų, kuriais A. G. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo mėn. buvo mokama sumažinta socialinio draudimo pensija, dėl ko per minėtą laikotarpį susidarė 5 110,96 Lt įsiskolinimas, pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, grąžino paeiškėjai sumokėtą 28,96 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėja M. K. padavė apeliacinį skundą (b. l. 85–88), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės skunde teismui nurodytais argumentais. Papildomai nurodoma, kad Pensijų įstatymas nei Nuostatai nereglamentuoja paveldėjimo teisinių santykių, todėl pareiškėjos reikalavimui turi būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios visų mirusiojo teisių universalų perėmimą, tuo pačiu ir teisės reikalauti paskaičiuoti neišmokėtą pensiją ir ją išreikalauti kaip mirusiojo turėtos mirties dieną turtinės teisės realizavimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tik A. G. turėjo teisę kreiptis į VSDFV teritorinį skyrių dėl pensijos išmokėjimo, vėliau į VSDFV, kadangi tokią teisę turi ir paveldėtojai, nes A. G. turėjo teisę gauti visą senatvės pensiją ir reikalauti, kad ji jai būtų išmokėta. A. G. teisė į jai paskirtą pensiją laikytina jos turtine teise, šią teisę galėjo perleisti, todėl ji paveldima. A. G. pensija buvo perskaičiuojama remiantis Konstitucijai prieštaraujančiais teisės aktais, dėl to susidarė senatvės pensijos nepriemoka.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 93–94) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl yra teisėta ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje yra kilęs ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. kovo 28 d. bei VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimų, priimtų išnagrinėjus pareiškėjos M. K. skundus, kuriais iš esmės siekiama gauti jos mirusiai motinai A. G. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Nustatyta, kad pareiškėjos motinai A. G. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 5512 nuo 2008 m. birželio 28 d. buvo paskirta 653,47 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 29). A. G. 2012 m. sausio 14 d. mirė (b. l. 20). VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 11-45-637 pareiškėjai M. K. nuspręsta skirti 723,65 Lt dydžio vienkartinę išmoką mirus A. G. (b. l. 30).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai M. K. 2012 m. gegužės 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas po motinos A. G. mirties. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo mėn. A. G. buvo mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, ir nurodytu laikotarpiu susidarė 5 110,96 Lt šios pensijos nepriemoka (b. l. 31). Pažymėtina, kad ginčo dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies byloje nėra.

Pareiškėja 2014 m. sausio 23 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių, kuriame nurodė, kad po A. G. mirties paveldėjo jos turtą pagal testamentą, todėl prašė išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta, kokia dalis pensijos A. G. nebuvo išmokėta 2010–2011 metų laikotarpiu, kadangi ji dirbo (b. l. 42). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-sis pensijų skyrius 2014 m. vasario 7 d. raštu Nr. (10.1)3-16692 atsakė, kad A. G. valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo paskyrimo datos iki mirties buvo paskirta ir mokama remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei nuo 2010 m. sausio 1 d. Laikinuoju įstatymu. Visos iki mirties A. G. priklausiusios pensijų sumos yra išmokėtos (b. l. 43). Pareiškėjos prašomos pažymos apie A. G. 2010–2011 metų laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusios senatvės pensijos nepriemoką neišdavė. Pareiškėja 2014 m. kovo 5 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių su prašymu išduoti pažymą apie 2010–2011 m. A. G. pensijos dydį bei dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią nepriemoką (b. l. 45). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2014 m. kovo 14 d. rašte Nr. (10.1)3-31768 pareiškėjai nurodė, kad A. G. visos priklausiusios iki mirties pensijų sumos yra išmokėtos, prašomos pažymos apie susidariusią nepriemoką nepateikė (b. l. 44).

Pareiškėja 2014 m. kovo 21 d. padavė skundą VSDFV, kuriame nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius neišduoda jai pažymos apie A. G. 2010–2011 metais mokėtą senatvės pensiją (b. l. 49–50). VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2014 m. kovo 28 d. raštu Nr. (10.1)3-39458 pateikė duomenis apie A. G. valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžius laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kai buvo taikomos Laikinojo įstatymo nuostatos. Taip pat rašte nurodė, kad remiantis Nuostatų 80 punktu, paveldėtojams išmokamos mirusiam pensininkui apskaičiuotos kitos pensijų sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo. Teritorinio skyriaus sprendimas (kaip valinis aktas) pradėti mokėti sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą pensiją, mirusio iki mirties teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas, todėl jam mirus, nėra jokių apskaičiuotų jam priklausiusių, bet dėl mirties negautų pensijų sumų (b. l. 47–48).

Pareiškėja M. K. 2014 m. balandžio 14 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuriame prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-jį pensijų skyrių pripažinti 5 110,96 Lt A. G. neišmokėtos pensijos dalies skolą ir jos, kaip paveldėtojos, vardu išduoti nustatytos formos pažymą šiai sumai paveldėti (b. l. 46). VSDFV 2015 m. gegužės 5 d. sprendime pareiškėjai nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2014 m. vasario 7 d. rašte Nr. (10.1)3-16692 teisingai informavo, jog A. G. yra išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti pensijų sumos, taip pat 2014 m. kovo 28 d. rašte Nr. (10.1)3-39458 teisingai nurodė, kad A. G. yra išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti pensijų sumos, t. y. apskaičiuotų ir priklausiusių išmokėti, bet neišmokėtų pensijos sumų nėra. Šiame sprendime taip pat pareiškėjai nurodyta, kad A. G. pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinta senatvės pensija buvo išmokėta 2010 metų sausio mėn. skyriui priėmus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) pradėti mokėti jai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją. Apie skyriaus sprendimą mokėti A. G. ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją ji sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėn., tačiau VSDFV jo neskundė, todėl visa jai teisės aktų nustatyta tvarka minėtu sprendimu apskaičiuota senatvės pensija išmokėta, paveldėtojams mokėtinų A. G. apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų nėra. Pareiškėjos reikalavimo įpareigoti skyrių pripažinti A. G. neišmokėtos 5 110,96 Lt pensijos dalies sumą ir pateikti pažymą notarų biurui minėtai sumai paveldėti netenkino (b. l. 7–8).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, be kita ko, nurodė, kad A. G. su skundu į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl teritorinio skyriaus sprendimo (valinio akto, veiksmo) pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotą pensiją nesikreipė, o pareiškėja M. K. teisės į tokį reikalavimą neturi. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamuose teritorinio skyriaus sprendimuose pateikta informacija yra teisinga, todėl nėra pagrindo jų naikinti ir įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių pripažinti A. G. neišmokėtos 5 110,96 Lt pensijos dalies sumą bei išduoti pažymą notarų biurui šiai sumai paveldėti.

Įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi tiek iki 2013 m. sausio 1 d., tiek ir po 2013 m. sausio 1 d.) nustato, jog draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV; VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurią citavo ir pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinusi nurodytas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, konstatavo, jog ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir joje nurodytą praktiką šiuo klausimu).

Tiek iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Šiuo aspektu yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai, pateikti 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmos sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 vadovaudamasis 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išplėstinės teisėjų kolegijos padarytomis išvadomis konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmos sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaudamasis nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė datą (momentą, kai tapo žinoma (turėjo tapti sužinoma) apie galbūt pažeistas A. G. teises bei interesus) – 2010 m. sausio mėnesį – kai jai buvo išmokėta pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta senatvės pensija. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neturi teisės skųsti VSDFV teritorinio skyriaus valinio sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta mokėti A. G. sumažintą senatvės pensiją. Pažymėtina, kad nors pareiškėja teikdama skundą VSDFV aiškiai ir nesuformulavo reikalavimo išmokėti jai A. G. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų išmokėta A. G. neišmokėta senatvės pensijos dalis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino pareiškėjos, kaip A. G. teisių perėmėjos, teisės gauti vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi sumažintos senatvės pensijos nepriemoką, šios aplinkybės neanalizavo ir VSDFV.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalimi, paveldimi ne tik materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), bet ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Taigi pareiškėja į VSDFV su prašymu kreipėsi kaip A. G. teisių perėmėja.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad A. G. iki mirties nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turėjo nustatyti, ar pareiškėja, kaip A. G. teisių ir pareigų perėmėja, laiku kreipėsi į VSDFV, siekdama gauti A. G. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi sumažintos pensijos nepriemoką. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV turi ne tik draudėjai, apdraustieji asmenys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys.

Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2014 m. sausio 23 d. (b. l. 17), o vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, pateiktais išaiškinimais, tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. <...> Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 20 punkte nustatyta, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, VSDFV, gavęs pareiškėjos, kaip A. G. teisių perėmėjos, skundą dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. susidariusios senatvės pensijos taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriemokos, ir nustatęs, kad terminas skundui paduoti praleistas, turėjo apie tai informuoti pareiškėją ir pasiūlyti iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

Taip pat pažymėtina, kad VSDFV ginčijame sprendime konstatavo, kad A. G. buvo išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti senatvės pensijos sumos, todėl A. G. mirus, neliko paveldėtojams mokėtinų pensininkui apskaičiuotų dėl mirties negautų pensijų sumų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, VSDFV nevertino pareiškėjos pateikto prašymo tuo aspektu, kad paduodama prašymą pareiškėja, kaip teisių perėmėja, siekė, kad jai būtų išmokėta A. G., vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi sumažintos pensijos nepriemoka, nors skundo reikalavimas ir nebuvo pakankamai aiškiai suformuluotas, tačiau iš jo turinio buvo aišku ko pareiškėja siekia.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDFV nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjos VSDFV pateikto prašymo ir nenagrinėjo klausimo dėl jos, kaip A. G. teisių perėmėjos, teisės į galbūt nepagrįstai neišmokėtą pensijos dalį. Tik atsižvelgus į aptartas aplinkybes VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, teisme būtų galima įvertinti tai, ar turėjo, ar ne pareiškėja, kaip A. G. teisių perėmėja, teisę į vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi sumažintos senatvės pensijos nepriemoką.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovo VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog kad A. G. VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo nuspręsta mokėti ne visą paskirto dydžio senatvės pensiją VSDFV neskundė ir jis nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, VSDFV nenagrinėjant klausimo dėl pareiškėjos, kaip A. G. teisių perėmėjos, teisės į galbūt nepagrįstai neišmokėtą pensijos dalį, negali būti laikomas teisėtu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nustatytas VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas, priimtas netinkamai pritaikius bei aiškinus minėtų teisės aktų nuostatas, neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo naikinamas VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas ir VSDFV įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjos, kaip A. G. teisių perėmėjos, 2014 m. balandžio 14 d. skundas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 14 d. raštas Nr. (10.1)3-31768 ir 2014 m. kovo 28 d. raštas Nr. (10.1)3-39458 dalyje, kurioje nurodyta, kad A. G. išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos jai priklausančios bet dėl mirties negautos pensijų sumos, naikinami, kadangi VSDFV teritorinis skyrius, gavęs prašymą dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies, turėjo jį persiųsti nagrinėti VSDFV. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos prašymų VSDFV Vilniaus skyriui, ji prašė tik išduoti pažymą apie A. G. apskaičiuotą ir pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotą senatvės pensiją 2010–2011 metais.

Pareiškėjos skundo reikalavimas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo (valinio veiksmo) negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi, remiantis minėtų Taisyklių nuostatomis, tokia teisė yra suteikta VSDFV, ir tik pastarajai priėmus sprendimą šiuo klausimu, pareiškėja turės teisę jį ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos reikalavimą dėl susidariusios pensijos nepriemokos, nesutikdama su priimtu sprendimu, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti VSDFV 5 110,96 Lt įsiskolinimą, t. y. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, pareiškėjai nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas keičiamas panaikinant sprendimo dalį, kurioje pareiškėjos skundo reikalavimai atmesti, ir pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 14 d. raštą Nr. (10.1)3-31768 ir VSDFV 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4107 tenkinami, reikalavimas panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 28 d. raštą Nr. (10.1)3-39458 tenkinamas dalyje, kurioje nurodyta, kad A. G. išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti, bet dėl mirties neišmokėtos, pensijų sumos. Pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti VSDFV 5 110,96 Lt įsiskolinimą paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 14 d. raštą Nr. (10.1)3-31768.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 28 d. raštą Nr. (10.1)3-39458 dalyje, kurioje nurodyta, kad A. G. išmokėtos visos iki mirties apskaičiuotos ir priklausiusios išmokėti, bet dėl mirties neišmokėtos, pensijų sumos.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-4107 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą įpareigoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėti pareiškėjos M. K. skundą dėl susidariusios A. G. senatvės pensijos nepriemokos.

Pareiškėjos skundo reikalavimą pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 5 110,96 Lt įsiskolinimą palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas