2019-07-03 Nr. AB-13651-3-62-3-00141-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2019-07-03 Nr. AB-13651-3-62-3-00141-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-375-575/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00141-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai L. Ž. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. (12.1)-R3-3832; 2) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją paskelbti negaliojančiu Prienų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 18 d. protokolą Nr. 67 per terminą, nustatytą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu; 3) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją paskelbti negaliojančiu statybos leidimą Nr. L-66, išduotą akcinei bendrovei „VST“ 2006 m. rugpjūčio 3 d., galiojantį iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., per terminą, nustatytą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių įvykdyti administracinės bylos Nr. eI-2790-422/2016 sprendimą, teikiant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams raštus, kuriais būtų atsakyta į pareiškėjos L. Ž. 2016 m. vasario 19 d. prašymą ir 2019 m. vasario 29 d. prašymą, kuriuo yra papildytas 2016 m. vasario 19 d. prašymas, adresuoti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui.
II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė pareiškėjų skundo dalį dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 20 d. rašto panaikinimo priimti. Teismas minėta nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria pareiškėjai reikalauja: 1) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją paskelbti negaliojančiu Prienų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 18 d. protokolą Nr. 67 per terminą nustatytą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu; 2) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją paskelbti negaliojančiu statybos leidimą Nr. L-66, išduotą akcinei bendrovei „VST“ 2006 m. rugpjūčio 3 d., galiojantį iki 2016 m. rugpjūčio 3 d., per terminą nustatytą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimu; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių įvykdyti administracinės bylos Nr. eI-2790-422/2016 sprendimą, teikiant Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams raštus, kuriais būtų atsakyta į pareiškėjos L. Ž. 2016 m. vasario 19 d. prašymą ir 2019 m. vasario 29 d. prašymą, kuriuo yra papildytas 2016 m. vasario 19 d. prašymas, adresuoti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui.
Teismas nustatė, kad antruoju reikalavimu pareiškėjai ginčija Prienų rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 18 d. protokolą Nr. 67. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-874-414/2011 pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, kurioje prie 2011 m. spalio 3 d. patikslinto skundo pareiškėjai pateikė ginčijamą Prienų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 18 d. protokolą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad apie ginčijamą aktą pareiškėjams buvo žinoma dar 2011 m. spalio 3 d. teikiant patikslintą skundą teismui administracinėje byloje Nr. I-874-414/2011, ir skundą teismui dėl šio akto panaikinimo pareiškėjai vėliausiai galėjo pateikti iki 2011 m. lapkričio 3 d. Kadangi skundą teismui dėl 2006 m. gegužės 18 d. protokolo panaikinimo pareiškėjai pateikė 2019 m. sausio 20 d., t. y. daugiau nei 7 metus praleidę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, teismas atsisakė priimti šią pareiškėjų skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams paduoti naują skundą, kartu pateikiant ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo bei šį prašymą pagrindžiančius argumentus ir įrodymus (ABTĮ 30 str. 1 ir 2 d.).
Dėl trečiojo pareiškėjų skundo reikalavimo teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodė, kad dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. L-66 panaikinimo pareiškėjai jau ne kartą yra kreipęsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimis (administracinės bylos Nr. AS442-107/2009; AS261-518/2008, AS525-359/2009, AS442-517/2009, AS146-525/2009 ir kt.) atmetė pareiškėjų pateiktus atskiruosius skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų skundus dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimo panaikinimo. Minėtomis nutartimis konstatuota, kad pareiškėjams apie skundžiamą statybos leidimą buvo žinoma dar 2007 m. lapkričio 6 d. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys būtų panaikintos ar pakeistos, todėl teismas padarė išvadą, jog minėtoje praktikoje padarytos išvados turi būti taikomos ir nagrinėjamu atveju.
Kadangi skundą teismui dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimo panaikinimo pareiškėjai pateikė 2019 m. sausio 20 d., t. y. daugiau nei 10 metų praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, teismas šią pareiškėjų skundo dalį dėl paminėto reikalavimo taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį į ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą, nors nuo dienos, kai pareiškėjai sužinojo apie šį aktą, praėjo daugiau nei 10 metų. Pareiškėjams paaiškintina, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, taigi nagrinėjamu atveju skundo padavimo teismui terminas negali būti atnaujinamas.
Dėl ketvirtojo pareiškėjų skundo reikalavimo teismas pažymėjo, kad skundų reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu konkrečioje byloje, nepripažįstami ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių įvykdyti teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-2790-422/2016, negali būti pripažintas ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje objektu, todėl atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Teismas paaiškino, kad dėl teismo sprendimo įvykdymo pareiškėjai gali kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo konkrečioje administracinėje byloje, bet ne inicijuojant naują ginčą (ABTĮ 12 str., 99 str. 2 d.).
III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai teigia, kad skunde nurodė 8 reikalavimus, o teismas pasisakė tik dėl keturių skundo reikalavimų priėmimo.
Pareiškėjai paaiškina, kad buvo pateikę prašymą atnaujinti terminą dėl paskelbimo negaliojančiu Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 18 d. protokolą Nr. 67. Terminą skaičiuoja nuo momento, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-662/2018, kurioje atsisakė priimti pareiškėjų pateiktus akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ pažymėjimus. Minėtos administracinės bylos proceso metu pareiškėjai neprarado termino prašymui teikti dėl statybos leidimo paskelbimo negaliojančiu, nes prašymas buvo pateiktas 2016 m. liepos mėn., t. y. iki statybos leidimo, išduoto 2006 m. rugpjūčio 3 d., galiojimo pabaigos (2016 m. rugpjūčio 3 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) iki šiol neturi licencijos vykdyti veiklą. Pareiškėjų teigimu, ESO bijo, kad pareiškėjai nesutiks, kad ESO tiektų 17 000 V elektros energiją per 10 kV požeminę kabelinę liniją, patiestą nuo pareiškėjo gyvenamo namo verandos atstumu, mažesniu nei nustato Statybos techninio reglamento reikalavimai. Pareiškėjai teigia, kad teisinis pagrindas yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-257-261/2018.
Pareiškėjai nesutinka su teismo nutartimi, kuria atmesti penki pareiškėjų reikalavimai, ir pažymi, kad svarbu prie bylos prijungti išnagrinėtas bylas Nr. eI-2790-422/2016 ir Nr. eI-513-423/2017. Teismas, remdamasis šių bylų medžiaga, galėtų priimti nutartį, kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus būtų išreikalauti atsakymai į pareiškėjos 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. vasario 29 d. prašymus.
Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Prienų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prienų rajono savivaldybė taip pat pažymi, kad pareiškėjų atskirojo skundo reikalavimai nėra susiję su atskirojo skundo esme ir gali būti nagrinėjami byloje iš esmės dėl kilusio ginčo ar pažeistų teisių.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti tris pareiškėjų skundo reikalavimus, pagrįstumas ir teisėtumas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Pažymėtina, kad naikinamasis dešimties metų terminas gali būti netaikomas, tik byloje nustačius aplinkybes, kurios gali būti laikomos išimtinėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).
Nors pareiškėjai teigia, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė pridėti prie bylos pareiškėjų pateiktus papildomus įrodymus, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 22 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-159-602/2019). Taigi, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą aktą, naikinamasis dešimties metų terminas yra skaičiuojamas nuo akto priėmimo dienos, o ne nuo dienos, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjų pateiktus įrodymus, kaip teigia pareiškėjai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai skundą dėl Prienų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. gegužės 18 d. protokolo ir statybos leidimo Nr. L-66, išduoto akcinei bendrovei „VST“ 2006 m. rugpjūčio 3 d., pripažinimo negaliojančiais pateikė 2019 m. sausio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų nuo skundžiamų aktų priėmimo / išdavimo.
Įvertinusi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktus šių nuostatų išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas dešimties metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas, o pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl protokolo ir statybos leidimo, kurie priimti daugiau kaip prieš dešimt metų, todėl yra praleidę dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos. Be to, pareiškėjai nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino ir būtų pagrindas spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo.
Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi, be kita ko, nepriėmė pareiškėjų skundo reikalavimo, kuriuo jie prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyrių įvykdyti administracinės bylos Nr. eI-2790-422/2016 sprendimą. ABTĮ 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl teismo sprendimo įvykdymo pareiškėjai gali kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo konkrečioje administracinėje byloje Nr. eI-2790-422/2016, bet ne inicijuojant naują ginčą. Pažymėtina, kad iš pareiškėjų skundo matyti, jog šios nagrinėjamos bylos dalykas – skundžiamas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 20 d. raštas.
Dėl pareiškėjų prašymo sujungti nagrinėjamą bylą su kitomis jau išnagrinėtomis administracinėmis bylomis, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Taigi, bylos gali būti sujungiamos iki jų nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos bylos yra išnagrinėtos, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylų sujungimo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas
Ramutė Ruškytė