2026-02-02 Nr. BB-690-1-01-1-33478-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-172/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33478-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl M. B. paskyrė aiškiai per griežtą, neteisingą ir netinkamai individualizuotą bausmę. Bausmės dydis neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo ir neleidžia pasiekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, išskyrus nubaudimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl švelnesnės bausmės rūšys (pavyzdžiui, laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra) negalėtų pasiekti bausmės tikslų. Savo nutartyje teismas neišdėstė išsamesnių motyvų, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir aiškiai neatsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuteistojo teisės į teisingą bylos procesą.

Kasatoriai teigia, kad buvo formaliosios sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija). Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad M. B. neprisipažino tuoj pat, parodymus davė praėjus mėnesiui po sulaikymo. Tai konstatuojant nebuvo teisiškai įvertinta nuteistojo psichoemocinė būklė sulaikymo metu (šokas, medikamentinis gydymas), kuri darė jį neveiksniu duoti parodymus nedelsiant. M. B. parodymus davė ir kaltę pripažino pirmuoju objektyviai įmanomu momentu, kai stabilizavosi jo psichinė būklė ir buvo paskirtas tinkamas teisinis atstovavimas. Jis ne tik savalaikiai ir santykinai greitai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat savanoriškai ir aktyviai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis ir padėjo išaiškinti šį bei kitus nusikaltimus.

Kasatorių nuomone, teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį, padarė loginę ir teisinę klaidą, nes pripažinę, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės švelninti bausmę, parinko M. B. tokią bausmės rūšį (realų laisvės atėmimą), kuri paneigia patį švelninimo tikslą ir prieštarauja teisingumo principui. M. B. disponavo natūralios kilmės medžiagomis, vengė sintetinių kanabinoidų ir tai rodo mažesnį veikos pavojingumo laipsnį lyginant su „sunkiųjų“ narkotikų platinimu. Teismai, atsisakydami teisiškai diferencijuoti veikos pavojingumą, atsižvelgiant į jos dalyką, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina įvertinti draudžiamų medžiagų rūšį ir poveikį sveikatai.

Nuteistasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia keisti savo gyvenimo būdą. Nuo veikos padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai ir nuo to laiko nuteistasis jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė. Tai rodo, kad pats procesas bei iš to kilę neigiami padariniai yra pakankama bausmė. Ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų M. B. asmenybę ir jo socialinius ryšius. Be to, teismai tik formaliai įvertino, kad nėra M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nuoširdus gailėjimasis bei padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. B. aktyviai bendradarbiavo su teisėsauga, suprasdamas, kad jam už tai gresia realus kitų asmenų kerštas ir jo sveikatai bei gyvybei yra iškilęs pavojus. Į tai faktiškai neatsižvelgta. Teismai, spręsdami bausmės griežtumo klausimą, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią laisvės atėmimo bausmė taikytina tik kaip ultima ratio (kraštutinė) priemonė).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis M. B. ir jo gynėjas E. Rugienius su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kreipiasi antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Šiame skunde, kaip ir ankstesniame, tik kiek kitais aspektais ir labiau akcentuojant būtinybę diferencijuoti nusikalstamos veikos pavojingumą (atsižvelgiant į jos dalyką), taip pat papildomai nurodant apie apeliacinės instancijos teismo padarytą BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą, prašoma kitaip įvertinti byloje nustatytas nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir tuo remiantis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio 1 dalies nuostatas bei paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Pirmą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Analogiška išvada darytina ir dėl antrą kartą pateikto kasacinio skundo. Konstatuotina, kad kasacinio apskundimo pagrindai skunde nurodomi formaliai, o toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė