e507237e-2f29-48f6-986b-e702fe11b808 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Adm Administracinė byla Nr. I-4958-983/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03084-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. M., teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. M. (toliau – pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Skunde paaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apgyvendintas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. sausio 30 d.

Nurodo, kad kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje reikalavimÄ . PaaiÅ¡kina, kad kameroje įrengtos lovos, kėdės, klozetas, praustuvas, ir tai sumažina kameros plotÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, plotas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas atimant baldų užimamÄ plotÄ iÅ¡ viso kameros ploto. Kamerose nebuvo spintelių daiktams susidėti. PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, kad kamerose netinkamai įrengtas apÅ¡vietimas, norint skaityti, Å¡viesa turi bÅ«ti įjungta visÄ dienÄ , o nuo jos pareiÅ¡kėjui skauda akis.

Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir fizinį nepatogumÄ . Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, ir praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje akcentavo, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino tinkamų jo laikymo sÄ lygų. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-37) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai nepagrįsti. Vilniaus PN nesutinka su pareiÅ¡kėjo teigimu, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kina, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 76:2010), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose buvo nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinįs kameroje nustatymo“ buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2); stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2), taburetės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m2); sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m2).

Sanitarinis mazgas buvo atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m. aukščio pertvara, kuri buvo padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia medžiaga. Visose kamerose buvo įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų buvo kamerose, atitinkamai buvo pritaikytas ir lentynų dydis, kad visiems amenims, laikomiems kamerose užtektų vietos maisto produktams ir higienos reikmenims laikyti.

Pažymėjo, kad kamerų plotas buvo pakankamai mažas, todėl ne visada pavykdavo įrengti didesnes spinteles ar lentynas, tačiau kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsakovė su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atsiradusių dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. sausio 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) Vilniaus PN, atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143–1966/2008, Nr. A502–734/2009).

Å i aplinkybė konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad kamerose buvo pažeistas minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas. Remiantis Vilniaus PN pateiktais atsiliepime pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. spalio 26 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas 7,42 m2 ir buvo laikomas vienas.

Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2018 m. spalio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 123 vienas; 2018 m. spalio 29 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 157, kurios plotas 7, 94 m2 , buvo laikomas su kitu asmeniu; 2018 m. spalio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 157 su kitu asmeniu, 2018 m. spalio 31 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 324, kurios plotas 7,68 m2 buvo laikomas su kitu asmeniu, 2018 m. lapkričio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 324 su kitu asmeniu; 2018 m. lapkričio 2 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, buvo laikomas su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 297 su kitu asmeniu, 2018 m. lapkričio 7 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 295, kurios plotas 7,95 m2 buvo laikomas su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 295 su kitu asmeniu; 2018 m. lapkričio 22 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 340, kurios plotas 8,17 m2 ir buvo laikomas su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 340 su kitu asmeniu; 2018 m. gruodžio 11 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2 ir buvo laikomas su kitu asmeniu; laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. sausio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 297 su kitu asmeniu; 2019 m. sausio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 297 vienas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 297 su kitu asmeniu; 2019 m. sausio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 297 vienas; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. sausio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 297 su kitu asmeniu; 2019 m. sausio 28 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 271, kurios plotas 7,76 m2 ir buvo laikomas su kitu asmeniu; 2019 m. sausio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 271 su kitu asmeniu, 2019 m. sausio 30 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ ).

Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas (LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,84 m2 iki 4,08 m2 gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas minimalaus gyvenamojo ploto normos reikalavimas nebuvo pažeistas, t. y. pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,6 m2. Net iÅ¡ pareiÅ¡kėjui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto, atėmus tiek atsakovo atsiliepime nurodytÄ sanitarinio mazgo plotÄ (0,56 m2), tiek Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo mėnesio tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl R.

M. skundo“ nurodytÄ sanitarinio mazgo plotÄ (0,7 m2) (b.l. 18-19), matyti, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu tektų minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pagal KonvencijÄ ir jam tektų daugiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto (atėmus sanitarinį mazgÄ ). Atsižvelgus į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minimalaus gyvenamasis plotas pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas ir Å¡iuo aspektu nenustatytas Vilniaus PN neteisėtų veiksmų faktas nei nacionalinės teisės, nei Konvencijos prasme.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamÄ plotÄ (LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-931-520/2018).

Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , į kamerų užstatymÄ baldais neatsižvelgiama. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose trÅ«ko baldų. Eksploatavimo taisyklės nustato, kad kameroje turi bÅ«ti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.6–14.8 papunkčiai).

Vilniaus PN atsiliepime teigė, kad gyvenamosiose kamerose buvo įrengti stalai taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams sudėti, higienos priemonėms susidėti. Kamerų plotas buvo ganėtinai mažas, dėl to ne visada buvo galimybių įrengti papildomų baldų. Kamerų įrengimo atitikimÄ teisės aktams patvirtina Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2018 m. rugsėjo mėnesio praneÅ¡imas „Dėl R. M. skundo“ (b. l. 18-19). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečios kameros, kurioje ir kokio inventoriaus trÅ«ko.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra pernelyg abstraktūs, neparemti jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo apšvietimo normas.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 lx, kaip nustatyta higienos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V–908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma 134:2015) 14 punkte. Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI- K kamerose buvo nuolat atliekami patikrinimai.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. spalio 22 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8.)PA-7138 nurodyta (b. l. 25-26), kad LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 324, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 1 d., bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo 252 lx, ir tai atitiko HN 134:2015 14 punkto reikalavimÄ . Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 23 d.

Patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-5525 ir 2019 m. birželio 14 d. Patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8)PA-4514 (b. l. 27-37) teismas nevertins, nes šie aktai neturi įtakos ginčo laikotarpiui. Nors atsakovė nepateikė kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimo aktų, teismas pažymi, kad pareiškėjas nedetalizavo konkrečių kamerų neatiktikties konkretiems teisės aktų reikalavimams, o rėmėsi bendro pobūdžio teiginiais dėl netinkamo kamerų apšvietimo, todėl atsakovei tektų pernelyg didelė našta pateikti įrodymus dėl tokių pareiškėjo bendro pobūdžio argumentų.

Todėl teismas, vertindamas atsakovės atstovo pateiktus dokumentus ir argumentus, atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl patirtos žalos dėl netinkamo apÅ¡vietimo kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, nekonstatavus neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, nekyla ir valstybės civilinė atsakomybė, nes kaip minėta, yra bÅ«tinas visų trijų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymas, siekiant priteisti asmeniui žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė