e506fd77-e53c-4f05-a13f-650b636b373f · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas P Civilinė byla Nr. 2A-218-856/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05627-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.1; 1.3.2.9.10.8; 3.3.1.18.1. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12452-797/2018 pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Transriva“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos priteisimo ir termino atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. B. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti ieÅ¡kinio padavimo terminÄ , pripažinti 2017-10-27 įsakymu Nr. 10/27-02 ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už vienerius metus ir vieno mėnesio ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį (I t., 1–3 b. l.).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad dirbo pas atsakovę pagal terminuotÄ 2017-02-02 darbo sutartį Nr. 1283 tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Darbo sutartyje atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui Vyriausybės nustatytÄ minimalų valandinį atlyginimÄ , vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje mokėti dienpinigius ne mažiau kaip 50 procentų Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos, tačiau dėl konkrečios dienpinigių sumos nebuvo sutarta. Ä®tardamas, kad darbdavys vykdo neteisingÄ darbo užmokesčio apskaitÄ , ieÅ¡kovas per savo atstovÄ 2017-09-11 ir 2017-10-12 kreipėsi su praÅ¡ymu pateikti atsiskaitymo lapelius, užsienio komandiruočių įsakymų, kelionės lapų nuoraÅ¡us, nurodant duomenis apie priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas, atskaičiuotus mokesčius, sumokėtas dienpinigių sumas, paprašė nurodyti dienpinigių dydžius, pateikti duomenis apie iÅ¡bÅ«tÄ kiekvienoje komandiruotėje laikÄ , prastovas, darbÄ nakties metu, kassavaitinio poilsio laikÄ .

Po tokio kreipimosi ieÅ¡kovas gavo jam nesuprantama kalba Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ Nr. (15/5-3) 44U-3126 dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo, kuriame raÅ¡oma, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu neva tai nutraukta. IeÅ¡kovas mano, kad tokiÄ informacijÄ Migracijos departamentui ir praÅ¡ymÄ atimti vizÄ pateikė atsakovė. Ä® 2018-03-05 praÅ¡ymÄ atsakovė elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė ieÅ¡kovui nesuprantama lietuvių kalba 2017-10-27 tarnybinį praneÅ¡imÄ , 2017-10-27 aktÄ ir 2017-10-27 atleidimo įsakymÄ Nr. 10/27-02, kur raÅ¡oma, kad ieÅ¡kovas 2017-10-27 yra atleistas iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies l punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

IeÅ¡kovas ir jo atstovas nesutiko su tokiu atleidimu, nes ieÅ¡kovas nepažeidė darbo drausmės, iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, o atėmus vizÄ jis negalėjo atvykti į darbÄ . Neregistruoti atleidimo 2017-10-27 įsakymas Nr. 10/27-02 ir aktas yra suklastoti, nes suraÅ¡yti ne 2017-10-27, o vėliau, negu juose nurodytÄ dienÄ , ir dėl to nebuvo registruoti. Atsakovė 2017-08-30 pažymoje Nr. 2017/08/31-02 informavo, kad ieÅ¡kovas yra ne atleistas, o dirba UAB „Transriva“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose ir jam yra priskaičiuotas 2 146,64 Eur darbo užmokestis ir 6 339,00 Eur dienpinigiai.

Ä® ieÅ¡kovo ir jo atstovo 2017-09-11 pareiÅ¡kimÄ atsakovė 2017-10-31 praneÅ¡ime pateikė 7 priedus, tačiau nenurodė, kad ieÅ¡kovas yra atleistas. Be to, taip atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo atsakovė nepaisė Darbo kodekso 58 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės tvarkos, pagal kuriÄ privaloma pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo. Tačiau atsakovė jo nereikalavo, nes suklastojo atleidimo įsakymo datÄ . Pagal DK 58 straipsnio 6 dalį, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo.

Atsakovė praleido senaties terminÄ , nes sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo neva tai padaryto pažeidimo priėmė 2018-03-20, todėl ieÅ¡kovas 2018-07-10 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Å iaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ , kuri darbo byloje Nr. APS-116-13823/2018 2018 m. liepos 26 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-3996 atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovo R. B. praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai neatnaujinus praÅ¡ymo pateikimo termino.

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Transriva“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti (I t., 17–20 b. l.). Nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido įstatyme numatytÄ terminÄ kreiptis į privalomÄ ikiteisminę institucijÄ dėl individualaus darbo ginčo iÅ¡sprendimo, Å¡is terminas pagrįstai nebuvo atnaujintas, todėl ieÅ¡kovas neteko teisės reikalauti savo reikalavimų patenkinimo teismine tvarka. IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas 2017 m. spalio 27 d. pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas).

Darbuotojas į darbÄ turėjo atvykti rugsėjo 30 d., tačiau to nepadarė, todėl iÅ¡ darbo buvo atleistas už pravaikÅ¡tas. Svarbu tai, kad atsakovės UAB „Transriva“ atstovas ne kartÄ skambino telefonu ieÅ¡kovui, tačiau pastarasis į skambučius neatsiliepė. IeÅ¡kovui 2017 m. spalio 10 d. buvo iÅ¡siųstas raginimas atvykti į įmonę, minėtÄ laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovas gavo 2017 m. spalio 19 d., tačiau į raginimus nereagavo, jokio paaiÅ¡kinimo, kodėl neatvyksta į darbÄ , nepateikė.

Kodėl ieÅ¡kovas nuo 2017 m. spalio 2 d. neatvyko į darbÄ , jis nenurodė, nepagrindė, kad buvo svarbių priežasčių. IeÅ¡kovui buvo atimta viza jau po darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo, nes Migracijos departamentas sprendimÄ Nr. (15/5-3) 44U-3126 dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo priėmė tik 2017 m. lapkričio 14 d. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas deklaratyviai nurodo, kad atsakovė UAB „Transriva“ suklastojo įsakymÄ dėl darbuotojo atleidimo, nes jis paraÅ¡ytas ne 2017-10-27, o 2018-03-20, ir tai neatitinka tikrovės, nes tÄ pačiÄ dienÄ duomenys buvo pateikti SODRAI.

Lietuvos paÅ¡to siuntų paieÅ¡kos lapas patvirtina, kad 2017 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovui buvo įteiktas atsakovės UAB „Transriva“ siųstas raÅ¡tas, kurį laiko kaip praÅ¡ymu pasiaiÅ¡kinti, kuris įteiktas ieÅ¡kovui 2017-10-19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad įstatymo nenustatyta, jog darbdaviui pažeidus Darbo kodekse nustatytÄ reikalavimÄ pareikalauti pasiaiÅ¡kinimÄ , darbuotojui paskirta drausminė nuobauda bÅ«tų savaime laikoma neteisėta, nes vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. B. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Transriva“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (I t., 186–190 b. l.).

5. Teismas nurodė, kad atsakovė 2017-10-27 priėmė įsakymÄ Nr. 10/27-02, kuriuo atleido R. B. iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . DK 58 straipsnio 2 dalis numato, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas, o minėto straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, jog Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties. IeÅ¡kovas svarbių priežasčių, kurios bÅ«tų kliÅ«tis neatvykti į darbÄ nuo 2017-10-02 iki 2017-10-27, nenurodė.

IeÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, kad jam buvo atimta viza ir jis negalėjo atvykti į LietuvÄ ir į darbÄ , yra nepagrįsta, nes pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovui viza panaikinta tik nuo 2017-11-07. IeÅ¡kovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad rugsėjo mėnesį atsakovės vadovas ieÅ¡kovui pasakė, kad jis yra atleistas, neįrodyta, be to, tai nebÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovui nevykdyti darbo sutarties įsipareigojimų ir neatvykti į darbÄ po rugsėjo mėnesį suteiktų neapmokamų atostogų pabaigos, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovas į darbÄ nuo 2017-10-02 neatvyko be pateisinamos priežasties ir tai truko beveik visÄ mėnesį, todėl buvo pagrindas taikyti DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

6. Vertindamas atsakovės UAB „Transriva“ 2017-10-27 įsakymÄ nutraukti darbo sutartį dėl ieÅ¡kovo kaltės, teismas pažymėjo, kad atsakovė, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, įvertino tai, jog ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove, neatsiliepė į jo siųstÄ praneÅ¡imÄ , neatvyko į darbÄ , nevykdė darbdavio nurodymų, ir tai darė tyčia. Dėl tokio elgesio atsakovė negalėjo tinkamai ir efektyviai organizuoti darbo, todėl sprendė, kad atleidimas iÅ¡ darbo buvo proporcinga ir teisinga priemonė ieÅ¡kovo padarytam darbo pareigų pažeidimui.

7. Teismas konstatavo, kad paties ieÅ¡kovo veiksmai neatitiko rÅ«pestingo, pareigingo darbuotojo elgesio, vykdant darbo sutartį, principų, todėl iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas buvo atleistas pagrįstai. Nenustatęs ieÅ¡kovo teisių pažeidimo ar kad atsakovė bÅ«tų atlikusi neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu, teismas netenkino ir ieÅ¡kinio reikalavimų priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už vienerius metus ir vieno mėnesio ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. IeÅ¡kovas R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (I t., 194–196 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Transriva“, atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, pažeidė DK 65 straipsnio 4 dalį, t. y. aplinkybę, jog 2017-10-27 įsakymas Nr.10/27-02 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo jam nebuvo įteiktas.

Iki šiol ieškovas nėra gavęs atleidimo iš darbo įsakymo. Teismas įrodymus vertino atsakovės naudai, pripažinęs, kad atsakovės 2017-10-10 pranešimas ieškovui ir yra reikalavimas pasiaiškinti. 8.2. Surinkti įrodymai byloje liudija, kad ieškovas buvo diskriminuojamas dėl lietuvių valstybinės kalbos nežinojimo. Migracijos departamento sprendimas, komandiruočių, avanso apyskaitos, atostogų įsakymai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ieškovui buvo rašomi tik lietuvių kalba.

IeÅ¡kovui nebuvo teikiama privaloma informacija apie darbo užmokestį ir dirbtÄ laikÄ (DK 148 straipsnis). 8.3. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ieÅ¡kovas paÅ¡tu gavo atsakovės 2017-10-10 praneÅ¡imÄ , kaltinant jį neatvykus į darbÄ atostogų metu. Teismas savo iniciatyva turėjo rinkti įrodymus, privalėjo apklausti direktorių ir ieÅ¡kovÄ , dėl ko kilo konfliktas, kodėl bendrovės vadovas neteikė informacijos ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovo atstovas prašė iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ VSDFV, kada atsakovė pranešė VSDFV apie ieÅ¡kovo atleidimÄ , tačiau Å¡ių įrodymų teismas nereikalavo. 8.4.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, tačiau atsakovė, atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, ne tik neinformavo VSDFV apie atleidimo pabaigÄ , bet atleidimo dienÄ visiÅ¡kai neatsiskaitė su ieÅ¡kovu.

9. Atsakovė UAB „Transriva“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (II t., 6–9 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) savo skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo Å iaulių apylinkės teismo sprendimo nepagrįstumÄ ar neteisėtumÄ , o pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo Å iaulių apylinkės teismas, vertinimo.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės tik perrašė ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, niekuo nepagrįsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo. Atsakovės UAB „Trasnriva“ nuomone, apelianto skunde iÅ¡dėstyti teiginiai apie tai, kad jis neva buvo diskriminuojamas dėl lietuvių kalbos nežinojimo, niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Tai iÅ¡ esmės tapatÅ«s teiginiai, kurie buvo nurodyti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, ir kuriuos visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai Å iaulių apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo. Å iuo atveju atsakovė UAB „Transriva“ pateikė įrodymus, kad darbuotojas, t. y. ieÅ¡kovas, neatvyko į darbÄ , tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų (įrodymų), kad neva jis tai padarė dėl svarbių priežasčių. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apelianto R.

B. apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2017 m. vasario 2 d. sudarė terminuotÄ darbo sutartį Nr. 1283, kuria ieÅ¡kovas R. B. nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transriva“ tarptautinio krovinių pervežimo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, sutartis sudaryta 2017-01-26 - 2018-01-25 laikotarpiui (sutarties 2 p.). Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį: Vyriausybės nustatytÄ minimalų valandinį atlyginimÄ , taikant koeficientÄ 1,3+0,01 ct, mokant du kartus per mėnesį 15 ir 25 dienomis, vykstant į tarnybinę komandiruotę užsienyje, dienpinigiai mokami ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių sumos (sutarties 3 p.).

IÅ¡ darbo ieÅ¡kovas buvo atleistas 2017 m. spalio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (už Å¡iurkÅ¡tų darbo sutarties pažeidimÄ ). IeÅ¡kovas R. B. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas jo atleidimÄ iÅ¡ UAB „Transriva“ pripažinti neteisėtu, ir priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atsakovei UAB „Transriva“ neatnaujinus praÅ¡ymo pateikimo termino (I t., 4–9 b. l.).

IeÅ¡kovas R. B., nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismÄ , Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

13. IeÅ¡kovas R. B., kvestionuodamas pirmosios instancijos sprendimÄ , nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsakovės naudai, neatskleidė bylos esmės. Apelianto teigimu, teismas pripažino, kad atsakovė, atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, pažeidė DK 65 straipsnio 4 dalį, t. y. aplinkybę, jog 2017-10-27 įsakymas Nr.10/27-02 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui nebuvo įteiktas. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka.

14. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, t. y. civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/201; ir kt.).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, savo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo padarė įvertinęs įrodymų visumÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nesilaikė DK 65 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. sprendimÄ nutraukti darbo sutartį perduoti darbuotojui nedelsiant. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog praneÅ¡imas apie ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo jo atstovui buvo įteiktas tik 2018-03-20, tačiau netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad Å¡ie duomenys ieÅ¡kovui buvo žinomi anksčiau, t. y. dar 2017 m. lapkričio mėnesį.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad tuoj po kreipimosi į darbdavį dėl informacijos suteikimo, gavo Migracijos departamento sprendimÄ dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo, kuriame buvo nurodyta, jog darbo sutartis su ieÅ¡kovu yra nutraukta. Dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos vežėjų profesinę sÄ jungÄ , kuri prašė Migracijos departamento peržiÅ«rėti ir panaikinti sprendimÄ dėl vizos panaikinimo kol nebus baigti teisiniai ginčai.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Transriva“ netinkamai vykdė DK 65 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pareigÄ , tačiau pagrįstai sprendė, jog tai nepaneigia paties ieÅ¡kovo kaltės neatvykstant į darbÄ be svarbių priežasčių nuo 2017-10-02 iki 2017-10-27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡alių ginÄÄ , pakankamai iÅ¡samiai aiÅ¡kinosi ir tinkamai įvertino aukščiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė su byla susijusių įrodymų visumÄ ir padarė teisiÅ¡kai pagrįstas iÅ¡vadas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu bei išvada, kad ieškovas neįrodė, jog iš darbo buvo atleistas neteisėtai.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog ieÅ¡kovas paÅ¡tu gavo atsakovės 2017-10-10 praneÅ¡imÄ kaltinant jį neatvykus į darbÄ atostogų metu. IeÅ¡kovo atstovas prašė iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ VSDFV, kada atsakovė pranešė VSDFV apie ieÅ¡kovo atleidimÄ , tačiau Å¡ių įrodymų teismas nereikalavo.

17. Atsakovė UAB „Transriva“ 2017-10-10 praneÅ¡ime dėl neatvykimo į darbÄ , siųstame ieÅ¡kovui R. B., nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovas nebuvo darbe, prašė iki 2017 m. spalio 27 d. atvykti į darbÄ arba praneÅ¡ti, kada ieÅ¡kovas gali atvykti į darbÄ (I t., 147 b. l.). Minėtame praneÅ¡ime atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovui to nepadarius, jis 2017 m. spalio 27 d. bus atleistas iÅ¡ darbo. IÅ¡ Lietuvos paÅ¡to siuntų paieÅ¡kos duomenų matyti, kad Å¡is atsakovės praneÅ¡imas ieÅ¡kovui įteiktas 2017 m. spalio 19 d. (I t., 29 b. l.). Taigi, atsakovė ieÅ¡kovui pranešė apie pastarojo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ , įspėjo apie galimÄ atleidimÄ neatvykus į darbÄ , todėl konstatuotina, jog darbdavys laikėsi DK 64 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. raÅ¡tu įspėti apie darbo sutarties nutraukimÄ .

18. Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neiÅ¡reikalavo įrodymų, kada atsakovė pranešė VSDFV apie ieÅ¡kovo atleidimÄ . DK 65 straipsnio 7 dalis numato, kad apie darbo sutarties pasibaigimÄ darbdavys privalo praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po darbo santykių pasibaigimo dienos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad Valstybinio socialinio draudimo valdyba apie ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo informuota tinkamai ir laiku (I t., 23, 44–50 b. l.).

19. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad pasibaigus darbo sutarčiai visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, tačiau atsakovė, atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, ne tik neinformavo VSDFV apie atleidimo pabaigÄ , bet atleidimo dienÄ visiÅ¡kai neatsiskaitė su ieÅ¡kovu.

20. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantas reikalavimo priteisti darbo užmokestį, darbdaviui UAB „Transriva“ nesavalaikiai atsiskaičius su ieÅ¡kovu, nereiÅ¡kė (CPK 312 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡is apelianto skundo argumentas yra naujas, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

21. Atsakovė UAB „Transriva“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl praÅ¡ymas netenkinamas.

22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamu klausimu. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodama konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė