e501cdba-55d8-46d0-9ef6-bd7fbc99930a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1358-428/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02608-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 3–4) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. vasario 21 d., nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. balandžio 12 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) perpildytose kamerų tipo patalpose.

PareiÅ¡kėjui turėjo tekti 4 kv. m gyvenamojo ploto. PlotÄ mažino gyvenamosiose patalpose esantys baldai. Kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus. KiekvienÄ kartÄ reikėdavo daužyti į duris. PareiÅ¡kėjas teigia, jog vienos valandos pasivaikščiojimas kiemelyje prieÅ¡tarauja tarptautinei praktikai. Kamerose neveikė ventiliacija, patalpose drėgna, tamsu. LangÄ dengia dvigubos grotos, todėl sunku iÅ¡vėdinti patalpas. Todėl pÅ«davo čiužiniai, atsirado parazitų, lovos rÅ«dija.

Kameroje nebuvo užtikrinta teisė naudotis higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais, nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, o tik skylė, nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos valgyti, kadangi maistÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas atneÅ¡davo jau atÅ¡alusį. Per ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas sirgo, kadangi kamerose buvo Å¡alta. Tokios gyvenimo sÄ lygos sukėlė pareiÅ¡kėjui papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus.

PareiÅ¡kėjas gavęs atsakovo atsiliepimÄ , pateikė prieÅ¡taravimus (b. l. 55,56) ir nurodė, jog su pateiktu atsiliepimu nesutinka. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjui turėjo tekti 4 kv. m gyvenamojo ploto kaip tai numato Konvencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose. Nurodė, jog 1 ir 11 kameroje nebuvo unitazo, o tik skylė grindyse. Be to, iÅ¡ pateikto statinio techninės priežiÅ«ros žurnalo matyti, jog 1, 44, 11 ir 29 kamerose buvo registruoti defektai. Pabrėžė, jog buvo laikomas negyvenamosiose patalpose.

Nurodė, jog nepateikta byloje konkrečių įrodymų, jog signalizacijos mygtukai veikia. Maistas buvo tiekiamas paprastuose vienkartiniuose indeliuose, o ne termosuose. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 8–13) nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerų tipo patalpose. Kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, dalis patalpų pradėta naudoti 2009 m., o kita dalis 2010 m. Patalpose buvo pakeisti visi langai, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija, apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Kamerų patalpos yra geros būklės. Defektų ginčo laikotarpiu nėra užregistruota. Signalizacijos mygtukai yra įrengti visose kamerose, ginčo laikotarpiu iškvietimo mygtukai nebuvo sugadinti. Lovų čiužiniai yra geros būklės, lovos nerūdija. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Kamerose užtikrinama tinkama oro temperatūra, oro drėgmė. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Sanitariniame mazge yra unitazas, kriauklė, ventiliacija, veidrodis ir lentynėlė.

Sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Teisė pasivaikščioti pareiÅ¡kėjui buvo suteikta vienÄ valandÄ per dienÄ kaip numato teisės aktai. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Iki Å¡ios sutarties sudarymo galiojo sutartis su Mulersko IÄ®. Ä® kamerų tipo patalpas maistas atvežamas termosuose ir patiekiamas nuteistiesiems į kameras karÅ¡tas.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 111.2 punktas nustato, jog kamerų tipo patalpose minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas nurodęs ginčo laikotarpį nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. vasario 21 d., nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. balandžio 12 d.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų (b. l. 14–16) matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas: į 37 kamerÄ , kuri yra 12,34 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,11 kv. m ploto; į 1 kamerÄ , kuri yra 28,77 kv. m ploto, joje įrengta 7 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,11 kv. m ploto; į 29 kamerÄ , kuri yra 15,10 kv. m ploto, joje įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,77 kv. m ploto; į 11 kamerÄ , kuri yra 12,14 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,04 kv. m ploto;

į 42 kamerÄ , kuri yra 13,03 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 4,34 kv. m ploto; į 44 kamerÄ , kuri yra 15,82 kv. m ploto, joje įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekdavo 3,95 kv. m ploto. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam turėjo tekti kamerų tipo patalpose 4 kv. m gyvenamojo ploto. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos plotÄ , kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo.

Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja (žr., Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada). Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam kamerų tipo patalpoje turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamam atvejui taikyti 4 kv. m ploto normÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad Alytaus PN pastatai įregistruoti kaip negyvenamieji, pažymima, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 6.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatÄ , priskirtÄ tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos.

Pagal minėto reglamento 8 punktÄ negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, vieÅ¡bučių paskirties pastatai (vieÅ¡bučiai, moteliai ir kt.) (8.1 p.), gydymo paskirties pastatai (ligoninės, sanatorijos, medicininės priežiÅ«ros įstaigų slaugos namai ir kt.) (8.12 p.) ir specialiosios paskirties pastatai (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, prieÅ¡gaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai ir kt.) (8.16 p.). Nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris taipogi išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.).

Todėl tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018). PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog neveikė kamerų tipo patalpose signalizacijos mygtukas bei nurodė, jog atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, jog jie veikė. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog kamerų tipo patalpose atlikus kapitalinį remontÄ 2009-2010 metais buvo pakeista naujai prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Pateikė teismui 2010 m. vasario 26 d. statybos-remonto darbų rangos sutartį Nr. 52 bei pažymos apie atliktus darbus ir iÅ¡laidų vertę (b. l. 17–23). Nurodė, jog signalizacijos mygtukai yra įrengti visose kamerų tipo patalpose, ginčo laikotarpiu iÅ¡kvietimo mygtukai nebuvo sugadinti bei pateikė pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų nuotraukas kamerų tipo patalpose (b. l. 63–86). Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovė aplinkybę, kad iÅ¡kvietimo sistema buvo įrengta 2009 ir 2010 metais grindžia pateiktomis į bylÄ nuotraukomis (b. l. 63–86) bei statybos-remonto darbų rangos sutartimi, tačiau nepateikė raÅ¡ytinių duomenų apie iÅ¡kvietimo sistemos įrengimÄ ir jos veikimÄ ginčo laikotarpiu (pvz. sutarčių dėl Å¡ios sistemos įrengimo darbų atlikimo, darbų priėmimo-perdavimo aktų, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentų, duomenis apie sistemos veikimÄ , tikrinimÄ ir t.t.), todėl atsakovės pateikti įrodymai, nepatvirtina fakto, kad ji realiai buvo įrengta ir veikė.

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamÄ praktikÄ (negatyvaus įrodinėjimo naÅ¡tos aspekto iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ; žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ), Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl ginčui aktualiu laikotarpiu tinkamai veikusios pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. raÅ¡tu įpareigojo Alytaus PN pateikti duomenis apie įrengtus aliarminius pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukus (b. l. 61), tačiau atsakovė atsiliepime apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog kamerų tipo patalpose iÅ¡kvietimo mygtukai nuolatos veikia. Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas jÄ vertina pareiÅ¡kėjo naudai. Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema kamerose privalo bÅ«ti įrengta bei veikti, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimas.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau– BVK), nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 103 straipsnyje. Pagal BVK 145 straipsnio 1 ir 2 dalį nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vienÄ valandÄ pasivaikščioti. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per parÄ , todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ per parÄ , nenustatyta.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimÄ atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, jog atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus suteikiant pareiÅ¡kėjui galimybę pasivaikščioti vienÄ valandÄ per parÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir Komitetas) mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinė byla Nr. A-618-552/2016).

Pastebėtina, kad Komitetas minėtÄ rekomendacijÄ teikė pareiÅ¡kėjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės pasivaikščioti ilgiau nei vienÄ valandÄ lauke atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija (tik per langÄ ), patalpose buvo drėgna, tamsu. Pažymėjo, jog langas uždengtas dviejų eilių grotomis. Nurodė, jog esant drėgmei čiužiniai pÅ«na, veisiasi parazitai, metalinės lovos rÅ«dija. Nurodė, jog sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nebuvo unitazo, o tik skylė grindyse. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Atsakovė nurodė, jog gyvenamosios patalpos ventiliuojamos per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, toks vėdinimas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi. Be to, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte numatyta, jog kamerų tipo patalpose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos.

Esant minėtam teisiniam reglamentavimui pareiškėjo argumentai, jog kamerų tipo patalpose langus uždengė dviejų eilių grotos, atmestini. Higienos normos HN 134:2015 16 punktuose nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 24-27), kurios metu buvo atlikta periodinė sveikatos saugos kontrolė Alytaus PN ir jokių pažeidimų tuo metu nebuvo nustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose įrodinėjimo naÅ¡ta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie ginčo kamerų tipo patalpų oro temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, drėgmės atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams pareiÅ¡kėjo kalinimo joje metu.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų sÄ lygų kamerų tipo patalpose reiÅ¡kė pretenzijas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentui (b. l. 92, 93), Alytaus PN (b. l. 130, 131). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nurodytos pretenzijos dėl žemos oro temperatÅ«ros, netinkamo apÅ¡vietimo, drėgmės ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintinos kaip palankios pareiÅ¡kėjui, dėl to Å¡io pažeidimo atžvilgiu gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Alytaus PN pateikė teismui 2013 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 39 (b. l. 40-44), 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo (b. l. 28-30). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta, kad vertinant, ar pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl neÅ¡varios, buitiniais parazitais užkrėstos gyvenamosios patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiÅ¡kėjo gyvenimo ir buities sÄ lygos Å¡ia prasme iÅ¡ties buvo tinkamos (žr., pvz., 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas, paneigdamas pareiÅ¡kėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (Å¡iuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Atsakovė tokių duomenų į bylÄ nepateikė. Todėl lieka nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl parazitų buvimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo iÅ¡duodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iÅ¡ dalies galėjo bÅ«ti sÄ lygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.

Ginčo laikotarpiu sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumai nebuvo reglamentuoti, todėl skunde nurodyti pažeidimai dėl sanitarinių įrenginių konstrukcijų ypatumų atmestini. Be to, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.4 punkte numatyta, jog klozetas gali bÅ«ti ir tupimas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Atsakovė nurodė, jog sanitariniuose mazguose yra įrengtos lentynėlės ir veidrodžiai bei pateikė sanitarinių mazgų nuotraukas (b. l. 64, 68, 73, 77, 80, 83).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.6 punkte numatyta, jog kameros patalpose turi bÅ«ti įrengiama sieninė lentyna tualeto reikmenims, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje lieka nepaneigti, kadangi iÅ¡ pateiktų nuotraukų matyti, jog sanitariniuose mazguose nėra sieninės lentynėlės tualeto reikmenims pasidėti. PareiÅ¡kėjas teigia, jog į kamerų tipo patalpas maistÄ atneÅ¡davo jau atÅ¡alusį.

Skundo papildyme nurodė, jog jis valgė dietinį maistÄ , kuris buvo atneÅ¡amas ne termosuose, o vienkartiniame indelyje. Atsakovė teigia, jog maistas iÅ¡ virtuvės į kamerų tipo patalpas atvežamas termosuose ir patiekiamas nuteistiesiems į kameras karÅ¡tas. Kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo maisto tiekimo, o pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus.

Teismas taip pat pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog tiekiamo maistas buvo atÅ¡alęs, tačiau Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė ar dėl to kreipėsi į administracijÄ ar kitas institucijas. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ maisto pateikimÄ laikytini subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos konstatavimui. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu papildomu psichologiniu iÅ¡gyvenimu, orumo pažeminimu, diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (dėl netinkamai įrengtos pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos, dėl higienos normų kamerose pažeidimų, dėl sieninių lentynėlių tualeto reikmenims pasidėti nebuvimo) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimÄ poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sÄ lygas.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Jolanta Medvedevienė