2024-08-28 Nr. AB-12234-3-61-3-01003-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-368-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01003-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos W. G. N. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos W. G. N. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja W. G. N. C. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjai pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti sprendimą persvarstyti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 26 d. nutartyje nustatė skundo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti – iki 2024 m. balandžio 9 d. Teismo vertinimu, skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų: pareiškėja įpareigota pateikti ginčijamą Departamento sprendimą arba motyvuotą, objektyviais įrodymais pagrįstą paaiškinimą, kodėl ji negali pateikti teismui šio sprendimo; pareiškėja įpareigota nurodyti argumentus, aplinkybes, kuriomis remdamasi prašo panaikinti ginčijamą sprendimą, o skundo aplinkybes dėstyti atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde prašė išsireikalauti iš Departamento visą medžiagą, reikalingą šios administracinės bylos nagrinėjimui, tačiau pareiškėja ir jos atstovas advokatas nepateikė teismui įrodymų, kad jie ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į Departamentą, prašydami pateikti ginčijamą sprendimą ar kitus įrodymus, ir kad Departamentas atsisakė pateikti šį sprendimą.

Pareiškėja (jos atstovas advokatas) pateikė teismui „Lydraštį ir prašymą“ (teisme gauta 2024 m. balandžio 9 d.), kuriame prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Šiame dokumente teigiama, kad pareiškėja nemoka lietuvių kalbos ir nežino teisinių subtilybių, todėl ji užtruko susirasti profesionalius teisininkus ir vertėjus, kurie galėtų parengti profesionalų skundą ir paaiškinti jo turinį jos gimtąja kalba. Terminas buvo praleistas nežymiai, apie 2 savaites. Neatstačius termino, būtų nepagrįstai suvaržyta ir apsunkinta pareiškėjos teisė į teisminę gynybą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje nusprendė pareiškėjos W. G. N. C. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. kovo 9 d. pateikė procesinį dokumentą – „Lydraštis ir prašymas“ (reg. Nr. DOK-18161). Prie jo buvo pridėtas informacinis pranešimas iš informacinės sistemos Migracija.lt, kuriuo pateikta informacija uždarajai akcinei bendrovei „Art line“.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesiniame dokumente (reg. Nr. DOK-18161) nurodytas aplinkybes bei prie jo pridėtus dokumentus, pareiškėja netinkamai ištaisė nurodytus skundo trūkumus, kadangi reikalavimas suformuluotas netinkamai, iš pateiktų aplinkybių vis tiek neįmanoma suprasti, kokį konkrečiai veiksmą (neveikimą) ar administracinį aktą skundžia pareiškėja. Pareiškėja nepateikė teismui ginčijamo akto arba motyvuoto, objektyviais įrodymais pagrįsto paaiškinimo, kodėl ji negali pateikti ginčijamo Departamento sprendimo. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, ar (kada) kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo (ar jo pratęsimo), o pateiktas informacinis pranešimas nepatvirtina fakto, kad yra priimtas sprendimas būtent dėl pareiškėjos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja šiuo atveju naudojasi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba, kuriam yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja tinkamai neįvykdė jai keliamos pareigos, nepašalino 2024 m. kovo 26 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėja W. G. N. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartį ir nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą iš esmės.

Pareiškėjos nuomone, teismas neatsižvelgė į svarbias priežastis, todėl nepagrįstai apsunkino ir suvaržė galimybes jai juridiškai ginti savo teises. Teismas skundo trūkumus nurodė formaliai, jie nėra esminiai ir ne tokie kritiški, kad nebūtų galima skundą nagrinėti iš esmės. Pareiškėja pakartoja, jog ji yra užsienietė, todėl jai ilgiau užtruko susirasti tinkamus juristus ir vertėjus, kurie galėtų parengti skundą ir paaiškinti jai skundo turinį. Be to, apsunkinus galimybes pareiškėjai savo teises ginti teisme, būtų pažeistas principas ex iniuria ius non oritur, būtų įteisinta neteisė, o sąžiningos pareiškėjos pretenzijos būtų nenagrinėjamos. Taip pat, pareiškėja nežino Lietuvos teisės subtilybių, kas jai apsunkina skundo padavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kurioje nuspręsta pareiškėjos skundą lakyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo (jo dalies) trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą (jo dalį) laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartyje nustatytas pagrindinis skundo trūkumas buvo tai, kad pareiškėja kartu su skundu nepateikė ginčijamo Departamento sprendimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde prašė panaikinti Departamento sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjai pratęsti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti sprendimą persvarstyti. Skundo pradžioje paminėta, jog Departamentas 2024 m. kovo 12 d. pranešimu atsisakė pratęsti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jokie išsamesni duomenys apie ginčijamą administracinį sprendimą (be kita ko, jo registracijos numeris) nenurodyti. Pareiškėja skunde taip pat išdėstė savo argumentus dėl Departamento pareigūnų netinkamų veiksmų nagrinėjant jos prašymą ir tuo grindė ginčijamo sprendimo neteisėtumą, tačiau ji neatskleidė minėto prašymo turinio (pvz., neaišku, kokį konkrečiai reikalavimą pareiškėja suformulavo prašyme Departamentui). Pareiškėja prie skundo pridėjo tik atstovavimo sutarties kopiją ir žyminio mokesčio kvitą, taip pat antrą skundo egzempliorių.

Pareiškėja, siekdama ištaisyti 2024 m. kovo 26 d. teismo nutartyje nustatytus skundo trūkumus, kartu su „Lydraščiu ir prašymu“ pateikė 2024 m. kovo 12 d. pranešimo nuorašą (siuntėjas ir adresatas nenurodyti, bet viršuje matyti užrašas „migracija.lt“). Šiame pranešime nurodyta: „Laba diena, rašo jums iš Migracijos departamento. Informuojame, kad UAB Art line idėjos bausta pagal ANK 95 str., 1 d. ir Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. Kadangi nutarimas įsiteisėjo ir nebuvo apskųstas, tai išduoti leidimo gyventi užsieniečiams nuo jūsų įmonės negalėsime.“

Akcentuotina, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų: pareiškėja skunde nenurodė konkretaus skundžiamo veiksmo (neveikimo) ar akto (t. y. nenurodė ginčijamo Departamento sprendimo priėmimo datos ir numerio; ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.) ir netinkamai suformulavo savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), taip pat prie skundo nepridėjo skundžiamo akto (ABTĮ 25 str. 1 d.). Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, šie trūkumai yra esminiai ir sudarantys procesines kliūtis priimti nagrinėti skundą, nes nėra aišku, kokį konkrečiai Departamento sprendimą, priimtą būtent dėl jos, ginčija pareiškėja. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje, šiuo atveju nėra aišku, ar pareiškėja kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba jo pratęsimo. Taigi, apskirtai nėra aišku, ar skunde nurodytas „MD prie LR VRM sprendimas dėl atsisakymo pareiškėjai pratęsti LLG“ egzistuoja.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), prireikus proceso šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių jos negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartyje, atsakydamas į pareiškėjos prašymą išreikalauti iš atsakovo visą medžiagą, nustatė, jog pareiškėja ir jos atstovas advokatas nepateikė teismui įrodymų, kad jie patys ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. kreipėsi į Departamentą, prašydami pateikti ginčijamą sprendimą ar kitus įrodymus, ir kad Departamentas atsisakė pateikti šį sprendimą. 2024 m. kovo 26 d. nutartyje pareiškėjai nurodyta, jog ji gali pateikti motyvuotą, objektyviais įrodymais pagrįstą paaiškinimą, kodėl ji negali pateikti teismui ginčijamo Departamento sprendimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nenustatė, kad pareiškėja (jos atstovas advokatas) buvo informavusi pirmosios instancijos teismą apie priežastis, dėl kurių ji negali gauti būtinų dokumentų ir įrodymų (įskaitant ginčijamą Departamento sprendimą). Pareiškėja taip pat neišvardijo konkrečių dokumentų (jų datų, numerių, pavadinimų), kurie, jos nuomone, turėjo būti teismo išreikalauti. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pats neišreikalavo iš Departamento dokumentų, susijusių su pareiškėja, ir / ar nepagrįstai apsunkino galimybes pareiškėjai savo teises ginti teisme.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja naudojasi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba. Šioje byloje tiek skundą ir „Lydraštį ir prašymą“, tiek atskirąjį skundą pareiškėjos vardu padavė advokatas. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad pareiškėja nežino lietuvių kalbos ir Lietuvos teisinės sistemos subtilybių, yra atmetami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nustatė esminius skundo trūkumus ir, pareiškėjai jų nepašalinus per nurodytą terminą, nusprendė skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos W. G. N. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė