e4fe8d24-152a-462b-aa2d-6c93d90fca15 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-10271-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03829-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. (S. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas skundu (b.l. 1-6) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir LukiÅ¡kių TI-K), 35 100 EUR neturtinei žalÄ atlyginti.Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2011-10-07 iki 2014-12-19 (1170 dienų) LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Suėmimo vykdymo metu jam nebuvo suteiktos tinkamos laikymo ir orumo nežeminančios sÄ lygos: nuolat trÅ«ko inventoriaus, kalinimo įstaiga buvo perpildyta, buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats nerÅ«kantis, trÅ«ko gyvenamojo ploto, laikymo sÄ lygos antisanitarinės: mažoje patalpoje daug kalinamųjų, duÅ¡o - karÅ¡to vandens suteikimas tik kartÄ per savaitę, uždraustų medžiagų, tokių kaip asbestas, panaudojimas gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacija, elektros laidų ir Å¡iluminių trasų izoliacija).

Visai tai prilygo kankinimui.Suėmimo vykdymo metu LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino teisės aktų nustatytų tinkamų kalinimo sÄ lygų. Kameros bendras plotas sudaro apie 7 kv. m., o rÅ«syje esančios kameros dar mažesnės. Be to, kameroje yra dvi dviejų aukÅ¡tų lovos, kurios užima po 2 kv. m. (4 kv.m.), sanitarinis mazgas (praustuvas su kriaukle), tualetas su pastatyta apie 1,5 metro aukščio sienele, į grindis įmontuotas mažas staliukas su dviem atsilenkiamomis kėdėmis, kurie taip pat užima dalį ir taip jau labai mažo laisvo kameros ploto.

Perpildytoje kameroje buvo nuolat rÅ«koma. Su rÅ«kančiais asmenimis buvo laikomas deÅ¡imt mėnesių per visÄ suėmimo laikÄ , t.y. nuo 2011-10-12 iki 2012-04-02, nuo 2014-08-15 iki 2014-12-19. Tik atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K paskirstymo punktÄ darbuotojus informavo, kad yra nerÅ«kantis. Tačiau niekas į žodžius nereagavo. Kadangi kamerose bloga ventiliacija, dėl rÅ«kymo nuolat trÅ«kdavo gryno oro, dėl to pareiÅ¡kėjas kankinosi, patyrė didelių nepatogumų, labai iÅ¡gyveno dėl tokio gyvenimo kokybės pablogėjimo, didelio diskomforto.

Bėgant laikui tapo dirglus, nervingas, jautė nuolatinę baimę aplinkai. Be to, kalint rÅ«syje, kur didelė drėgmė, pablogėjo sveikata. Prasidėjo akių uždegimas, kuris tęsėsi iki 2012 m. lapkričio mėn. pabaigos, kol iÅ¡ antro korpuso 378 kameros buvo perkeltas į sausÄ kamerÄ Nr. 298. Dėl drėgmės kamerose nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais ir krisdavo ant galvų, į lėkÅ¡tes valgant, kamerose nėra galimybės valgyti prie stalo, nes juose įrengti staliukai buvo labai maži (karantine staliuko nėra), kamerose bÅ«davo tarakonų, dėl to naktimis buvo baisu net užmigti.

Pažymi, kad kameroje dėl erdvės ir oro trūkumo neįmanoma fiziškai pailsėti. Pasivaikščioti buvo išvedamas 3 kartus per savaitę 6.30 val. ryte, vos vienai valandai. Rudens -žiemos sezonu tokiu metu visada būna tamsu, pasivaikščiojimo kiemeliai kritiškos būklės.Norint pasinaudoti kirpėjo paslaugomis reikia laukti dvi savaites, plaukai kerpami nesilaikant higieninių normų, t.y. visi kerpami ta pačia kirpimo mašinėlės galvute, nedezinfekuodamas jos su sanitarinėmis priemonėmis, nevaloma po kiekvieno kirpimo.

DuÅ¡u leidžiama naudotis tik vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių. Ä® šį laikÄ Ä¯eina nusirengimas, pasiruoÅ¡imas prausimuisi, prausimasis, apsirengimas. Å ioje patalpoje nėra persirengimui skirtos vietos, t. y. viena bendra patalpa, padėti drabužiai sudrėksta, ant duÅ¡o sienų aiÅ¡kiai matosi grybelis, duÅ¡o patalpos netvarkingos.Gyvenamojoje aplinkoje, t.y. pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacijai, elektros laidų ir Å¡iluminių trasų izoliacijai panaudotas asbestas, kurio medžiaga pagal Europos ir Tarybos direktyvÄ 2003/18/EB iÅ¡ dalies pakeista Tarybos direktyva 83/477/EEB nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rÅ«Å¡ių asbestÄ bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto.

Teisės aktai numato, kad gyvenamosiose patalpose ir jos aplinkoje neturi bÅ«ti nė vieno asbesto plauÅ¡elio. Dėl netinkamų sulaikymo vykdymo sÄ lygų daug kartų žodžiu kreipėsi į kalėjimo administracijÄ , bet žodinių skundų niekas neregistravo ir į juos nereagavo, esamos padėties pakeisti nebandė. KeletÄ kartÄ skundus teikė ir raÅ¡tu. Pažymi, kad dėl Å¡ilto vandens nebuvimo kameroje negalėjo iÅ¡siplauti indų, Å¡altas vanduo darė neigiamÄ Ä¯takÄ sveikatai. Vienos valandos pasivaikščiojimas kiemelyje sveikatai ir bÅ«senai teigiamų rezultatų nedavė.

Dėl kalinimo perpildytose kamerose neturėjo galimybės judėti, pasimankÅ¡tinti, trÅ«ko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai. Asmeninės erdvės trÅ«kumas kartu reiÅ¡kia mažesnį privatumÄ : sumažėjo galimybės užtikrinti higienos standartus bei tinkamas sanitarines sÄ lygas, sunkiau užtikrinti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ ir tinkamumÄ . Naudotis tualetu buvo priverstas kitų asmenų akivaizdoje, nes jis atskirtas tik sienele, dėl to nuolat jausdavo diskomfortÄ , negalėdavo juo pasinaudoti norimu metu.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t.y. didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , žymiai pablogėjo sveikata, regėjimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai, negali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas, jaučia padidėjusia fobijÄ aplinkai. Nuolatos galvodavo dėl nepakeliamų gyvenimo sÄ lygų ir kankinančios aplinkos įtakos psichikai.

Nedavė ramybės situacija dėl kenksmingų medžiagų - asbesto plauÅ¡elių buvimo, kurie iÅ¡Å¡aukia vėžinių lÄ stelių aktyvumÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 35100 EUR.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepimu (b.l. 9-17) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas S. K. (S. K.) į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2011-10-07 ir buvo laikomas iki 2014-12-18.

Ä® laisvę paleistas 2014-12-19. Atsakovės atstovas atsiliepimuose taip pat nurodė kokiose, kokio dydžio kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti Å«kio darbus.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų asmenų palaikyti tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji.

Reikalingas inventorius visada iÅ¡duodamas į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ biudžeto.

Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiÅ¡kai niokoja ir gadina kamerose esantį turtÄ . PaaiÅ¡kina, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, kad skundas grindžiamas pareiÅ¡kėjo samprotavimais, abstrakčiai cituojant teisės aktus, nusiskundimai bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ laikytinas nepagrįstu, siekiant nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. 2015 m. rugsėjo 22 d. pareiÅ¡kėjas pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (b.l. 128).

Nurodė, jog apie tai, kad suėmimo vykdymo laikotarpiu (2011-10-07 -2014-12-19) buvo pažeistos teisė bÅ«ti kalinamam teisė aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis galutinai suprato tik išėjęs į laisvę (laikotarpiu nuo 2014-12-19 iki 2015-07-22), kai susipažino su suėmimo vykdymo tvarkÄ reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. BÅ«nant suimtam įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, susipažinti su teisės aktų reikalavimais, taip pat be profesionalaus teisininko patarimo įvertinti pažeidžiamų teisių mastÄ ir galimybę prisiteisti žalos atlyginimÄ bei procesiÅ¡kai kreiptis į teismÄ yra sunku.

Mano, kad dėl nurodytų priežasčių neturėtų bÅ«ti laikoma, jog dėl suėmimo vykdymo (laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2012-07-22) patirtos neturtinės žalos priteisimo praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Jeigu teismas manys, kad Å¡is terminas praleistas, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jį atnaujinti, nes tai atsitiko dėl svarbių priežasčių, t.y. labai ilgai trukusio suėmimo laikotarpio. Å alys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 127, 130). PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 128).

Ä® teismo posėdį Å¡alims neatvykus, 2015-09-23 nutartimi bylÄ nutarta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b.l. 131). Skundas tenkintinas iÅ¡ daliesByloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b.l. 9-21), kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K su buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki 2014-12-18 (2015-12-19 paleistas į laisvę).

PareiÅ¡kėjo teigimu, suėmimo vykdymo laikotarpiu jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundÄ pareiÅ¡kėjas surašė 2015-07-23, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teisme gautas 2015-07-23 (atneÅ¡tas asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjo ar jo įgalioto asmens), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-10-07 iki 2012-07-22 pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o.

Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus. PareiÅ¡kėjas uždelstÄ kreipimÄ si į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia teisės aktų nežinojimu, teisinių žinių stoka, labai ilgai trukusiu suėmimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl pažeistų teisių nuolat jautė dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , diskomfortÄ , nepatogumus, pažeminimÄ , sutriko visavertis gyvenimas, nuolatos galvodavo apie nepakeliamų, kankinančių sÄ lygų įtakÄ jo psichikai, todėl turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos.

Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka, ilgas suėmimo laikotarpis nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos.

Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ netenkintinas. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2011-10-07 iki 2012-07-22 galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-07-23 iki 2014-12-18Kaip jau buvo minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, akcentuodamas teisės minimalų plotÄ pažeidimus, antisanitarines laikymo sÄ lygas, nesaugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Ginčo laikotarpis 2012-07-23 – 2014-12-18 (878 dienos). Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K Å¡iose kamerose: nuo 2012-07-23 iki 2012-11-15 kameroje Nr. 378, kurios plotas 6,54 kv.m. (2 asmenys kameroje, 2012-10-03 ryte vienas asmuo); nuo 2012-11-16 iki 2014-06-12 kameroje Nr. 298, jos plotas 8,03 kv.m. (kameroje buvo laikomi du asmenys, iÅ¡skyrus: 2013-03-03 ryte 4 asmenys, vakare 2 asmenys; 2014-04-24 - 2014-05-01, 2014-05-03 - 2014-05-06, 2014-05-16, 2014-05-23 - 2014-05-27, 2014-05-29 buvo laikomi 3 asmenys); nuo 2014-06-13 iki 2014-07-08 kameroje Nr. 199, jos plotas 7,94 kv.m. (kameroje buvo laikoma 1-2 asmenys; 2014-06-26 - 2014-07-01 ir 2014-07-03 iki 2014-07-08 - 3 asmenys); nuo 2014-07-09 iki 2014-08-21 kameroje Nr. 142, jos plotas 7,94 kv.m. (kameroje buvo laikomi 1-2 asmenys; 2014-07-12 – 2014-07-14, 2014-07-31, 2014-08-15 – 2014-08-19 – 3 asmenys); nuo 2014-08-22 iki 2014-09-01 kameroje Nr. 328, jos plotas 7,57 kv.m. (kameroje buvo laikomi 2 asmenys); nuo 2014-09-02 iki 2014-10-01 kameroje Nr. 161 (kameroje buvo laikomi 1-2 asmenys; 2014-09-02 – trys asmenys); nuo 2014-10-02 iki 2014-12-18 kameroje Nr. 194 (kameroje buvo laikomi 1-2 asmenys; 2014-10-11 – 3 asmenys). 2014-12-19 pareiÅ¡kėjas paleistas į laisvę.Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo nepertraukiamo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-07-23 – 2014-12-18, pareiškėjui minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui nebuvo užtikrintas 149 dienas, t.y. laikotarpiais 2012-07-23 -2012-11-15 pareiškėjui teko 3,27 kv.m., 2013-03-03 dalį dienos - 2 kv.m., laikotarpiais 2014-04-24 - 2014-05-01, 2014-05-03 - 2014-05-06, 2014-05-16, 2014-05-23 – 2014-05-27, 2014-05-29 – pareiškėjui teko 2,68 kv.m. ploto, 2014-06-26 – 2014-07-01, 2014-07-12 – 2014-07-14, 2014-07-31, 2014-09-02, 2014-10-11 – pareiškėjui teko 2,64 kv.m.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu gyvenimo sÄ lygos buvo antisanitarinės. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sÄ lygų aspektais – kameros oro temperatÅ«ra, vėdinimu, apÅ¡vietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, galimybe pasivaikščioti lauke ir kt. DaugumÄ Å¡ių klausimų reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tualetu buvo priverstas naudotis kitų asmenų akivaizdoje, nes jis atitvertas tik sienele, dėl ko jausdavo diskomfortÄ , negalėdavo juo pasinaudoti norimu metu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, ginčo santykiams aktualios Kamerų įrengimÄ reglamentuojančios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose privalo bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa privalo bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne nei 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros dalies nežemesne nei 1,5 metro aukščio sienele, juose įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Å ios aplinkybės neginčija ir pareiÅ¡kėjas. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto Higienos normos 76:2010 reikalavimus, todėl Å¡iuo aspektu LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Siekiant užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas, laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) įstaigos privalo pasirÅ«pinti tinkamu kamerų vedinimu, temperatÅ«ra, apÅ¡vietimu, santykine oro drėgme. PareiÅ¡kėjas grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teigia, jog ginčo laikotarpiu kamerose trÅ«ko gryno oro, buvo drėgna.

Laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietų gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro santykinę drėgmę ir oro judėjimo greitį nustato Higienos normos HN 76:2010 26 punktas. Pagal šio punkto nuostatas santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas).

Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) matyti, kad kameroje Nr. 328, 378, 298 langai pritaikyti vėdinimui pagal Higienos normas, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus (37 proc.) (b.l. 73-74, 80-82, 117-118). Duomenų apie užfiksuotus oro drėgmės ar vėdinimo pažeidimus byloje nėra. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2012-07-03 prašymu (b.l.

38) kreipėsi į įstaigos administracijÄ praÅ¡ydamas perkelti jį iÅ¡ 219 kameros, esančios rÅ«syje. PraÅ¡ymas motyvuojamas tuo, jog Å¡ioje kameroje labai drėgna, pareiÅ¡kėjas pradėjo jausti sveikatos problemas (gelia sÄ narius, skauda galvÄ , alergizuoja akys). LukiÅ¡kių TI-K raÅ¡tu informavo, kad 219 kamera atitinka Eksploatavimo taisyklių III skirsnio reikalavimus, tačiau atsiradus galimybei praÅ¡ymas bus patenkintas, siekiant pareiÅ¡kėjui sudaryti geresnes laikymo sÄ lygas (b.l. 37). Bylos duomenimis, LukiÅ¡kių TI-K administracija į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsižvelgė (2012-07-10 pareiÅ¡kėjas perkeltas į 121 kamerÄ , 2012-07-12 į 378 kamerÄ , o 2012-11-16 į 298 kamerÄ ).

Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie kamerose buvusius drėgmės rodiklius, tačiau darytina iÅ¡vada, kad pažeidimÄ (jeigu toks ir buvo) LukiÅ¡kių TI-K administracija paÅ¡alino, atsižvelgdama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laikymo sÄ lygų pagerinimo. PareiÅ¡kėjas nei dėl drėgmės, nei dėl kitų skunde nurodytų galimai netinkamų laikymo sÄ lygų į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė (b.l. 49). Teismui pateiktoje pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje tokių duomenų taip pat nėra.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacijai, elektros laidų ir Å¡iluminių trasų izoliacijai panaudotas asbestas, kas pareiÅ¡kėjui kėlė nerimÄ dėl neigiamo poveikio jo sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

LukiÅ¡kių TI-K pastatas ir kiemeliai pastatyti iki Å¡io nutarimo įsigaliojimo. DidžiausiÄ asbesto keliamÄ rizikÄ sveikatai patiria darbuotojai, vykdantys statinių griovimo, remonto ir asbesto Å¡alinimo darbus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351 patvirtintos asbesto Å¡alinimo programos 9 punktas). Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl asbesto poveikio pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Higienos normos HN 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė praustis visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl LukiÅ¡kių TI-K tinkamai įgyvendina suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u. Patikrinimo metu duÅ¡o patalpos buvo Å¡varios, grindys ir sienos iÅ¡klotos plytelėmis, pavirÅ¡iai lygÅ«s, lengvai valomi (b.l. 81-82). Siekiant užtikrinti Å¡varos ir higienos palaikymÄ kamerose ir kitose patalpose, LukiÅ¡kių TIK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su buitinių kenkėjų naikinimo, patalpų priežiÅ«ros bei profilaktinius darbus atliekančiomis bendrovėmis (b.l. 102-114, 121-124).

Pareiškėjo teigimu, kamerose nuolat trūko inventoriaus, kamerose nėra galimybių valgyti, nes staliukai buvo labai maži. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad sulaikymo vykdymo metu pareiškėjui teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atsižvelgiant į tai, administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. PareiÅ¡kėjo teigimu, jo suėmimo vykdymo laikotarpiu deÅ¡imt mėnesių teko gyventi kartu su rÅ«kančiais asmenimis, t.y. 2011-10-12 iki 2012-04-02, nuo 2014-08-15 iki 2014-12-19.

Tačiau Lukiškių TI-K Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-08-06 pažymoje Nr. 24-4969 nurodyta (b.l. 48), kad S. K. atvykęs Lukiškių TI-K administracijai nurodė, jog yra nerūkantis, todėl kameroje buvo laikomas su kitais nerūkančiais asmenimis. Byloje nėra objektyvių įrodymų (pareiškėjo skundų dėl rūkymo kameroje, prašymų perkelti kartu su nerūkančiais asmenimis ar kt.), kad pareiškėjo suėmimo vykdymo metu kamerose buvo rūkoma. Be to, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2011-10-12 iki 2012-04-02 pritaikytas senaties terminas.

Lietuvos Respublikos suėmimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas teigia, kad nurodyta jo teisė buvo pažeista, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės pažeidimų. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kerpant suimtuosius buvo nesilaikyta higienos reikalavimų. PareiÅ¡kėjas dėl kirpimo paslaugų skundų administracijai nerašė, praÅ¡ymų nereiÅ¡kė.

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad sulaikytas (įkaltintas) asmuo neiÅ¡vengiami patiria tam tikrus susijusius su sulaikymu (įkalinimu) apribojimus, suvaržymus, nepatogumus, kylančius iÅ¡ sulaikymo (įkalinimo) režimo, todėl teismas pareiÅ¡kėjo nurodytų nepatogumų dėl eilės pas kirpėjÄ nevertina ir dėl to nepasisako. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai laikotarpiu nuo 2012-07-23 iki 2014-12-18) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, buvimo perpildytose kamerose metu tikėtinai trūko tam tikro inventoriaus.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, jausti, kad tokiu bÅ«du nėra gerbiamas jo žmogiÅ¡kasis orumas, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad nagrinėjamu pareiÅ¡kėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamų iÅ¡gyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.Atsižvelgiant į visas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K aplinkybes, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų laikymo sÄ lygų pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 35000 EUR suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Nustatyto pažeidimo atveju, pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į suėmimo vykdymo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (ne iÅ¡tisai, o periodiÅ¡kai 149 dienas iÅ¡ 878 dienų) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatÄ , taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma bÅ«tų 900 EUR.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo S. K. (S. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 900 EUR (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                 Iveta Pelienė