Legislator Case Law & Legislation
e4fe21c1-5b22-4975-a526-afffc3c8dce3 AI generated

e4fe21c1-5b22-4975-a526-afffc3c8dce3 · Kauno apygardos teismas

Case Number e4fe21c1-5b22-4975-a526-afffc3c8dce3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

Legislator headnote

AI generated

e4fe21c1-5b22-4975-a526-afffc3c8dce3 · Kauno apygardos teismas: Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad konfliktas su sutuoktine buvo pirmas, ir jis įsitikinęs, kad daugiau tai nepasikartos. TÄ patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo, kad iÅ¡ karto po įvykio jis atsiprašė sutuoktinės, jie susitaikė ir iki Å¡iol nėra jokių konfliktų, supratęs tokio elgesio priežastis jis ėmėsi veiksmų, kad to iÅ¡vengti ateityje, kartu su sutuoktine lankė psichologo konsultacijas, gydėsi nuo alkoholio vartojimo. Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės parodo, kad ir ateityje jis laikysis visuomenei ir Å¡eimai priimtinų elgesio taisyklių ir visa tai pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti ir įvertinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-660-319/2018 Proceso Nr. 1-01-1-67294-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajai J. A., nuteistojo A.

A. gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu vieniems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta viena trečiÄ ja dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. A. Å¡eÅ¡is mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo tęsti darbÄ ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ nuspręsta įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 7.17 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 14.45 val. (2 paras), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam A. A. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta. Išaiškinta kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. A. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 27 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 04.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su nukentėjusiÄ ja savo sutuoktine J. A., jÄ stumdydamas, pargriaudamas ant žemės, tampydamas už plaukų, lauždamas abi rankas, padarė J. A. poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, deÅ¡inio sėdmens srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, deÅ¡inio kelio srityje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. A. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , jos vykdymÄ atidedant.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. PraÅ¡o atsižvelgti, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta viešųjų darbų, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, kas reiÅ¡kia, kad baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iÅ¡ kurių teismas parenka vienÄ vadovaudamasis bausmių skyrimo pagrindais. 3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė apkaltinamajame nuosprendyje, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, todėl paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnę bausmę nei sankcijos vidurkis.

Tačiau teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl bausmės tikslai nebus pasiekti parenkant jam Å¡velnesnes bausmės rūšis. Skunde jis nurodo, kad bausmė turi bÅ«ti teisinga, ji turi atitikinti padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Tačiau kartu apeliantas pažymi, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę. 3.2.

Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad konfliktas su sutuoktine buvo pirmas, ir jis įsitikinęs, kad daugiau tai nepasikartos. TÄ patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo, kad iÅ¡ karto po įvykio jis atsiprašė sutuoktinės, jie susitaikė ir iki Å¡iol nėra jokių konfliktų, supratęs tokio elgesio priežastis jis ėmėsi veiksmų, kad to iÅ¡vengti ateityje, kartu su sutuoktine lankė psichologo konsultacijas, gydėsi nuo alkoholio vartojimo. Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės parodo, kad ir ateityje jis laikysis visuomenei ir Å¡eimai priimtinų elgesio taisyklių ir visa tai pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti ir įvertinti.

Teigia, kad teigiamai jį apibÅ«dina ir tai, kad nors jis tik iÅ¡ dalies darbingas, tačiau dirba pagal individualios veiklos leidimÄ , moka mokesčius, kas parodo jo požiÅ«rį ir nusiteikimÄ laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir Å¡ios aplinkybės. 3.3. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad teisminėje praktikoje laikomasi nuomonės, jog laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriama tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis pakartotinai pavartoja smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas jam griežčiausiÄ bausmės rūšį, nukrypo nuo teisminės praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-268-942/2017, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017 ir kt.).

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusioji ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik praÅ¡o skirti jam kitÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės A. A. skyrimo, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tačiau, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmės laikÄ skaičiavimo tvarkÄ bei nepagrįstai iÅ¡aiÅ¡kino nuteistajam BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytas prievoles, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.). 7.1.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ . Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ kelių nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo (BK 140 str. 2 d.) sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas laisvės atėmimÄ , laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas pačios griežčiausios bausmės parinkimo nemotyvavo, nes nuosprendyje buvo aptartos visos su bausmės skyrimu susiję aplinkybės ir padaryta pagrįsta ir teisinga iÅ¡vada. 7.2. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas anksčiau Å¡eÅ¡is kartus buvo teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Pirmaisiais nuosprendžiais jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, vėliau, A. A. padarius tyčinį smurtinį nusikaltimÄ , jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės į pataisos namus.

IÅ¡ pataisos namų jis buvo paleistas taikant lygtinį paleidimÄ , per kurį nusikalstamų veikų jis nepadarė, tačiau praėjus kiek daugiau nei dviem metams ir vėl įvykdė tyčinį smurtinį nusikaltimÄ . Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptarto, skundžiamu nuosprendžiu už tyčinę nusikalstamÄ veikÄ A. A. nuteistas jau septintÄ kartÄ . Be to, jis sistemingai baudžiamas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus. Tokios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sÄ moningas teisės normų nepaisymas.

Atsižvelgęs į Å¡ias apelianto asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str. 2 d.), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Taigi, jo ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su asmenybe, požiÅ«riu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į apelianto nustatytÄ po vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ ir lengvinančiÄ aplinkybę, įvertino jo asmenybę, ir paskyrė jam sankcijoje numatytos parinktos bausmės vidurkiui artimÄ bausmę, todėl ji negali bÅ«ti laikytina aiÅ¡kiai per griežta. 7.3. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , atsižvelgė ir į humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A.

A. bus įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. gali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymÄ ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Skunde apeliantas teigia, kad teismas neįvertino to, kad jis dirba, moka mokesčius, turi Å¡eimÄ , augina du mažamečius vaikus. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡i aplinkybė kaip tik pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta, dėl ko ir nutarta paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Pagal teismų praktikÄ , teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016). Å iuo atveju nors pirmosios instancijos teismas ir konkrečiai neįvardijo bausmės vykdymo atidėjimo A. A. taikymo priežasčių, tačiau iÅ¡ nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog buvo įvertinti ir jo teigiami socialiniais ryÅ¡iai. 7.4. AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje pripažintos nuteistojo sutuoktinės J.

A. apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakytais argumentais, jog A. A. paskirtos bausmės pobÅ«dis kelia jų Å¡eimai, kurioje auga mažametis vaikas, įtampÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jis įpareigotas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo tęsti darbÄ ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, tai pat jam paskirta poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ turi įvykdyti per ta patį Å¡eÅ¡ių mėnesių laikÄ , t. y. tos pačios priemonės, kurias tiek pats nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji laiko bÅ«tinomis norint pasiekti, kad bausmės tikslai bÅ«tų įgyvendinti A.

A. realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose. Taigi, pritaikius paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ , įvertinus paskirtų įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumÄ , darytina iÅ¡vada, jog tokio pobÅ«džio suvaržymai esminiai nepakeis jo turimų socialinių ir Å¡eiminių santykių kokybės ir netrukdys jų vystyti bei puoselėti, o tik suteiks realias galimybes taisomai veikti nuteistÄ jį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. O nuteistajam per šį laikotarpį tinkamai vykdant visas nustatytas sÄ lygas ir nepažeidinėjant įstatymų, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nebus jokio teisinio pagrindo. 7.4.

Šiame kontekste pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra įrodymų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

8. IÅ¡ nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir pritaikęs jos vykdymo atidėjimÄ (BK 75 str.), vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitydamas laikinojo sulaikymo laikÄ â€“ 2 paras, nepagrįstai vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilygo dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p.

b) p. p.). Taip pat teismas be pagrindo išaiškino nuteistajam prievoles, privalomas laikytis asmenims, nuteistiems laisvės apribojimo bausme (BK 48 str. 3 d.), todėl ši nuosprendžio dalis keistina, šiuos klausimus išsprendžiant tinkamai (BPK 328 str. 4 p).

9. Aptariamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodant nuteistojo ankstesnius teistumus, teismas suklydo nurodydamas, už kÄ A. A. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2012 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu: skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad Å¡iuo jis nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tačiau iÅ¡ bylos duomenų apie jo teistumus (b. l. 58), matyti, kad nuosprendžiu nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , todėl Å¡is apsirikimas taisytinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį pakeisti: Nurodyti, kad bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. A. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2017 m. gruodžio 26 d. 7.17 val. iki 2017 m. gruodžio 27 d. 14.45 val. (2 paras), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. IÅ¡taisyti nuosprendžio raÅ¡ymo apsirikimÄ ir nurodyti, kad A. A. 2012 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems  metams. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas