2025-05-28 Nr. AB-9438-3-64-3-02065-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-43-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02065-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Kalėjimų tarnyba), 2 480 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2022 m. gegužės 26 d. atlieka bausmę Šiaulių kalėjime uždaro tipo bausmės atlikimo (kalėjimo) sąlygomis paprastoje grupėje gyvenamojoje kameroje Nr. 90, kurios plotas yra 19,95 kv. m., o su pareiškėju kameroje buvo laikomi dar 4 asmenys. Kameroje yra gultai, užimantys apie 8 kv. m. grindų ploto, stalas, užimantis 1 kv. m. grindų ploto, sanitarinis mazgas su tualetu, užimantis apie 2,5 kv. m. grindų ploto, todėl tokiomis gyvenimo sąlygomis kamerose pareiškėjas teigė, kad yra priverstas sėdėti ir / ar gulėti, nes judėjimui tarp kitų asmenų ir baldų nėra vietos, be to, realiai laisvas plotas kameroje, kuriame galima bent minimaliai judėti, yra tik apie 2 kv. m.

Kadangi kameros viduje įrengti sanitarinis mazgas ir tualetas, pareiškėjas akcentavo, kad tokiu būdu neužtikrinamas net minimalus privatumas, taip pat kameroje nėra karšto vandens, todėl jis kasdien prausiasi po šaltu vandeniu ir dažnai peršąla. Pareiškėjas teigė, kad tokios laikymo sąlygos neatitinka teisės aktuose numatytų sveikatos saugos laikymo sąlygų reikalavimų ir vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kalėjime reikalavimo, pagal kurį turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. plotas vienam asmeniui, be to, nors kamerose įrengta vėdinimo sistema, ji neventiliuoja oro, o išoriniai langai, esantys kamerose, nesandarūs, nes pro juos nuolat pučia oras.

Kamerose nesant tinkamos ventiliacijos, jose drėgna, taip pat drėgni rūbai ir patalynė, todėl, pareiškėjas vertino, kad tokios kamerose esančios sąlygos pažeidžia teisės aktais nustatytas higienos normas ir tiesiogiai neigiamai veikia jo sveikatą. Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamoji kamera Nr. 90 yra pastato trečiame aukšte, o virš jos (ant kalėjimo stogo) įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai. Lyjant lietui, kameros lubos drėksta, o lyjant ilgiau ir / ar esant smarkiam lietui nuo lubų laša vanduo, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, tokios sąlygos kameroje sukelia didelę drėgmę kameros viduje ir diskomfortą.

Ant kameros lango taip pat uždėtos vidinės ir išorinės grotos, o iš išorės uždėti 2 metaliniai tinklai. Atitinkamai, pareiškėjas akcentavo, kad grotos ir metaliniai tinklai trukdo patekti į kameros vidų natūraliam apšvietimui, be to, langas yra aukštai, todėl jį atidaryti reikia specialiai lipti ant kėdės, o kadangi pareiškėjas yra stambaus kūno sudėjimo, tai nėra saugu. Pareiškėjas nurodė, kad kameros Nr. 90 viduje taip pat nėra įrengto pareigūno (prižiūrėtojo) iškvietimo mygtuko, todėl neatidėliotinam poreikiui, pavyzdžiui, dėl ligos ar susižalojimo ir pan., tenka ilgai belstis į kameros duris, kad aukšte budintis pareigūnas (prižiūrėtojas) ateitų prie jos ir išklausytų prašymo, kodėl jis kviečiamas.

Pareiškėjas teigė, kad kameros priežiūrai ir valymui turėtų būti išduodamos tam skirtos priemonės, tačiau realiai išduodamas ūkinis muilas, šepetys, kastuvėlis šiukšlėms susemti ir plastikinis kibiras, o kitų priemonių, tokių kaip soda, šluostės, neišduodama, nors apskaitoje nurodyta, kad soda išduodama kas mėnesį. Taigi, neturint reikiamų priemonių, nėra galimybės kameroje palaikyti bent minimalią tvarką ir švarą. Taip pat gyvenamojoje kameroje Nr. 90 nuolat buvo ir yra jaučiamas nemalonus sanitarinio mazgo (tualeto) kvapas, nes sanitarinis mazgas ir tualetas kameroje nėra visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitarinis mazgas ir tualetas atitvertas lubų nesiekiančia sienele ir durimis), o pareiškėjas visą laikotarpį kameroje buvo ne vienas (5 asmenys).

Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje iš sanitarinio mazgo ir tualeto jaučiasi nemalonus kvapas, todėl jis patiria su tuo susijusius nepatogumus ir dėl to jam padaryta žala. Pareiškėjas vertino, kad gyvenimo sąlygos gyvenamojoje kameroje Nr. 90 laikytinos nepagrįstu baudimu – kankinimu, sveikatos žalojimu, orumo žeminimu, diskomfortu.

3. Pareiškėjas teigė, kad turi teisę keturis kartus per savaitę paskambinti, todėl, kad įgyvendintų tokią teisę, yra pateikęs kalėjimo administracijai prašymą, kokiems asmenims ir kokiais telefono numeriais bendraus. Nors administracija davė sutikimą, 2023 m. birželio 1 d. pareiškėjui buvo atsisakyta leisti paskambinti, pažymint, kad leidimas nėra patvirtintas ar atnaujintas, nes jis 2023 m. gegužės mėn. buvo išvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl grįžus atgal neturi teisės paskambinti. Pareiškėjas dėl pastarojo įvykio pateikė skundą Šiaulių kalėjimui, tačiau nėra gavęs jokio atsakymo. Pareiškėjas tvirtino, kad, Šiaulių kalėjime nėra galimybės konfidencialiai pasiskambinti ir pasikalbėti su advokatu, nes telefonų automatai yra koridoriuje, atviri, ir pokalbio turinį girdi tiek pareigūnai, tiek kiti nuteistieji, o tai tiesiogiai riboja ir pažeidžia jo teisę į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą teisme. Be kita ko, pareiškėjas akcentavo, kad nors Šiaulių kalėjime jis turi teisę 2 kartus per mėnesį po 20 minučių pasinaudoti ribota interneto prieiga, nuo 2023 m. birželio iki šiol jam buvo suteikta iš viso 2 kartus galimybė pasinaudoti ribota interneto prieiga. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė kalėjimo administracijai rašytinį reikalavimą leisti naudotis internetu, tačiau situacija nesikeitė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atlikdamas bausmę siekia visų resocializacijos tikslų. Teigė, jog nors Šiaulių kalėjime vykdomos resocializacijos programos ir užsiėmimai, tačiau jie vyksta tik 1 ar 2 kartus per savaitę po 45 minutes, o užsiėmimų temos yra religinio pobūdžio, juos veda savanoriai, taip pat vieną kartą per mėnesį vyksta psichologo paskaita. Pareiškėjas tvirtino, kad Šiaulių kalėjime užimtumas nėra tinkamai organizuojamas, nes tik 3 kartus per savaitę sudaryta galimybė sportuoti už gyvenamosios kameros ribų, nors pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 56 straipsnio nuostatas nuteistojo užimtumas turėtų trukti ne mažiau kaip penkias valandas per parą, į dieną užimtumas trunka ne daugiau kaip 1–1,5 valandos. Pareiškėjas teigė, kad yra darbingas ir nori ugdyti savo darbinius įgūdžius, kompetencijas, gerinti reintegracijos į darbo rinką galimybes, todėl ne kartą kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl darbo, prašė suteikti galimybę dirbti ūkio būryje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tokios galimybės nėra, nes jis atlieka bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, todėl neturint galimybės dirbti ūkio būryje, pareiškėjas buvo priverstas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išsiimti individualios veiklos vykdymo pažymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad užsiima bižuterijos gamyba, kuri kalėjimo sąlygomis yra sudėtinga, nes visas reikiamas priemones, komponentus ir įrankius tenka užsisakyti laisvėje, o jie atsiunčiami siuntiniu. Nors siunčiamų priemonių, komponentų ir įrankių sąrašas visuomet iš anksto suderinamas su resocializacijos specialistu, tačiau dažnai siuntinyje gaunami daiktai pareiškėjui neatiduodami, nurodant, kad tokie daiktai negali pas jį būti, nes jų tariamai nėra sąraše. Pavyzdžiui, 2023 m. rugpjūčio mėn. pagal iš anksto suderintą sąrašą pareiškėjui buvo atsiųsti papuošalų gamybai 10–12 cm diametro guminiai žiedai pinti siūlams, tačiau siuntinio patikrinimo metu minėtus žiedus buvo atsisakyta išduoti, akcentuojant, kad jie nėra skirti bižuterijos gamybai. Pareiškėjas vertino, kad tokie kalėjimo administracijos veiksmai nepagrįstai riboja jo teisę į darbinę veiklą ir daro žalą.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl kalinimo sąlygų neatitikimo minimaliems higienos normos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimams, taip pat dėl pažeidimų vykdant užimtumą bei resocializaciją, ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į Šiaulių kalėjimą ir Kalėjimų tarnybą, tačiau prašymai ne visuomet buvo priimami iš karto – buvo nurodomos įvairios priežastys dėl prašymų patikslinimo ar papildymo, taip pat buvo atvejų, kai reikalauta atsiimti skundą. Pasak pareiškėjo, pasitaiko pareigūnų piktnaudžiavimo atvejų, kai pateiktas prašymas nėra užregistruojamas ir į jį neatsakoma, o pradėjus reikalauti atsakymo, nurodoma, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokio prašymo, be to, priimti prašymai nagrinėjami formaliai. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu pareigūnai piktnaudžiauja savo teisėmis ir padėtimi, o jo kalinimas Šiaulių kalėjimo sąlygomis, pažeidžiant minimalius Higienos normos ir Taisyklių reikalavimus, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo patirtais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, orumo pažeminimu, psichologiniu smurtu, diskomfortu, kurie neigiamai daro įtaką tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, bendravimo galimybių sumažėjimui su administracija bei kitais asmenimis, taip pat pareiškėjui sutriko vidinė pusiausvyra, atsirado nemiga, baimė bendrauti su administracijos pareigūnais, jis neranda ramybės.

6. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki skundo pateikimo teismui dienos kalinamas tokiomis sąlygomis, kurios peržengė ribą, leidžiamą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, o tokios sąlygos prilygsta žmogaus baudimui ir kankinimui, todėl jis patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, diskomfortą, viršijančius įprastus kalinimo lemiamus suvaržymus.

7. Atsakovas Kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (redakcija, galiojusi, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 5 d.), kurio 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma, įtvirtinta Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 5 d.) 1.2.2 papunktyje, pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pasak atsakovo, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas kamerų tipo patalpoje (uždaro tipo sąlygomis) Nr. 90 ir jam teko nuo 3,99 iki 6,65 kv. m., tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kalėjimo kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Vadovaudamasis Taisyklių 10.1 papunkčiu, atsakovas pažymėjo, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Atsakovas tvirtino, kad nors tokia patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas. Todėl, atsakovo nuomone, skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą, jis pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus.

9. Remdamasis Taisyklių 12.5 papunkčiu, atsakovas teigė, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikomas įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros, tačiau Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi minėtos įstaigos pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

Atsakovas nurodė, jog Šiaulių kalėjimo kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas taip pat atitvertas iš visų keturių pusių, tokiu būdu suformuojant kabiną. Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, nes įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, o dalyje kamerų taip pat būtų pabloginta ventiliacija, nes iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu – minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų sanitariniame mazge, o kai kurios – likusioje kameros dalyje – tai mažintų oro judėjimą.

Atsakovas pažymėjo, kad kameroje Nr. 90 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, todėl nei kameroje esantys asmenys, nei į ją užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovas akcentavo, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, todėl pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu ir negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Kadangi kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti.

Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 90 išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pasak atsakovo, pareiškėjas bet kada galėjo patalpas vėdinti ir per langą, kuris yra pasiekiamame aukštyje, todėl nėra kliūčių jį atidaryti, o jei dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui lango atidaryti nepavyktų, jis bet kada galėjo paprašyti pareigūnų pagalbos.

10. Atsakovas tvirtino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, o siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas, Šiaulių kalėjimas sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių kalėjime kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius bei darbo jėgos resursus. Iš Šiaulių kalėjimo (iki reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius) Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 5 d. pažymos Nr. 62-6 matyti, kad 2021 m. (2021 m. spalio 4 d.) gyvenamojoje kameroje Nr. 90 buvo atliktas lubų ir sienų apdailos defektų šalinimas tinkuojant bei glaistant. Atsakovas nurodė, kad kamerų atitikimą Higienos normos reikalavimams patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas, tačiau gyvenamoji kamera Nr. 90, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo tikrinama. Atsakovas teigė, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, nes tai nebūtų proporcingas reikalavimas, o atsižvelgiant į tai, jog kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, jog nebuvo jokių pažeidimų, susijusių su Higienos normos reikalavimais. Atsakovas tvirtino, kad iš pateikiamų gyvenamosios kameros nuotraukų matyti, jog kamera tvarkinga, taip pat tvarkingi langai, sienos, lubos, nematyti jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų.

12. Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo vykdomos įvairios programos, t. y. intelektinis ugdymas, savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos, renginiai, skirti laikomų asmenų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui. Atsakovas pažymėjo, kad informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius iškabinama kamerose, todėl visi suimtieji, norintys dalyvauti tokiuose renginiuose, gali kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas akcentavo, jog suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir pan., be to, kiekvieną savaitę sudaromas suimtųjų ir nuteistųjų asmenų užimtumo grafikas, kuriuo remiantis nuteistieji ir suimtieji pagal patalpų užimtumą ir kitus faktorius eilės tvarka vedami į sportinius ir kitus laisvalaikio užsiėmimus, taip pat atsižvelgiant į atskiro laikymo, saugumo ir kitus reikalavimus. Pasak atsakovo, nėra sudaryta atskiro plano, grafiko ar kito planavimo dokumento, kuriame būtų iš anksto suplanuotos užimtumo priemonės Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims 2023 m., o visiems įstaigoje laikomiems asmenims, iš anksto pareiškusiems norą (pateikus prašymą) buvo ir yra sudaroma galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku.

Atsakovas tvirtino, kad Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis, taip pat Šiaulių kalėjime veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali pasinaudoti kalinamieji. Pasak atsakovo, pareiškėjas turėjo galimybę pagal sudarytą grafiką užsiimti darbine veikla, pateikęs prašymą kalėjimo administracijai, tačiau, įvertinus tai, jog pareiškėjui paskirta bausmę atlikti uždaro tipo įstaigoje, taip pat dėl įstatymų apribojimų (izoliavimo ir saugumo ypatumų), ne visos užimtumo formos gali būti taikomos, t. y. negalimos formos, kurių veikla susijusi su užimtumu už įkalinimo įstaigos ribų.

Atsakovas nurodė, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne pastarųjų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, tačiau nenorėjimas dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti tokia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Pasak atsakovo, kalėjimo administracija visada laukia įkalintų asmenų iniciatyvos užimtumo klausimais, t. y. teikti pasiūlymus renginiams, patiems dalyvauti jų organizavime, imtis vykdyti individualią kūrybinę veiklą pagal savo sugebėjimus, polinkius ir kt.

Atsakovas teigė, kad pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, laikosi teisės aktų reikalavimų, ir visi prašymai, skundai, pranešimai pateikiami kalėjimo viršininkui bei kiekvieną darbo dieną registruojami arba, vadovaujantis teisės aktais vykdomi (įgyvendinami, išaiškinami) tą pačią dieną.

13. Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių kalėjime ribotos interneto prieigos (toliau – ir RIP) kompiuteriai įrengti 2-ajame ir 3-ajame rėžiminio korpuso aukštuose, prie kurių suimtieji ir nuteistieji vedami eilės tvarka iš visų rėžiminio korpuso aukštų, atsižvelgiant į suimtųjų bei nuteistųjų prašymus ir sudarytą grafiką. Pažymėjo, kad patikrinus suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi RIP žurnalą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu naudojosi interneto prieiga: 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. kovo 1 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 27 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d., 2023 m. rugpjūčio 30 d., o 2023 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas atsisakė pasinaudoti RIP.

14. Atsakovas akcentavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu skambinimo telefonu tvarką bausmės atlikimo vietose numatė Pataisos įstaigų taisyklių IV skyriaus bei Taisyklių X skyriaus nuostatos, tačiau nei Pataisos įstaigų taisyklių, nei Taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nenumato specialios patalpos įrengimo skambinti bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose). Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose optimaliu atstumu vienas nuo kito ir atskirti šonine sienele, o tai slopina garso sklidimą bei eliminuoja galimybę kitiems, kalbantis telefonu, girdėti kitų asmenų pokalbius, be to, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, užtikrinantis tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą.

Atsakovas teigė, kad, jokie teisės aktai nenumato atstumo tarp telefono aparatų ar prievolės įrengti telefonus atskiroje patalpoje, o taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų išlaikė pakankamai didelį atstumą, kurį patikrinus buvo nustatyta, kad atstumas nuo pirmojo taksofono iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamosios kameros durų – 2,23 m., nuo pirmojo taksofono iki antrojo – 1,13 m., o nuo vidurinio iki trečiojo – 1,23 m., be to, gyvenamosios kameros yra atokiau. Vadovaudamasis Taisyklių 80 punktu, atsakovas tvirtino, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, bet ir yra įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir / ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina Šiaulių kalėjime esantys asmenys.

Pasak atsakovo, atsižvelgiant į skambučių kontrolės išklotinę, pareiškėjas, būdamas Šiaulių kalėjime, naudojosi teise paskambinti telefonu visą ginčo laikotarpį, jam nebuvo taikyta draudimų, apribojimų ir jis turėjo galimybę skambinti savo artimiesiems ir gynėjui, o patikrinus minėtu laikotarpiu Šiaulių kalėjime esančius duomenis matyti, kad pareiškėjas nesikreipė ir nepateikė Šiaulių kalėjimo administracijai prašymų ar skundų dėl neužtikrinimo skambinti artimiesiems, advokatui įstaigoje esančiais telefonais (2023 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. SV-24-24891).

15. Atsakovas teigė, kad visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys maistą gauna pagal fiziologines mitybos normas, jis yra subalansuotas, Šiaulių kalėjime negaminamas, o atvežamas pagamintas ir transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose, be to, pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Atsakovas pažymėjo, kad visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos, o pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Pasak atsakovo, termosai, kuriuose laikytas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik dalijant maistą, todėl maistas visada būdavo paduodamas šiltas, o iš maisto dalintojų nuolat reikalaujama rūpintis asmens higiena. Atsakovas nurodė, jog įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą ginčui aktualiu laikotarpiu teikė savarankiškas ir Kalėjimų tarnybai nepavaldus juridinis asmuo – viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“, kuris buvo įpareigotas maistą gaminti vadovaujantis galiojančiomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d., su pakeitimais). Valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Atsakovas tvirtino, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o siekiant gerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas bei užtikrinti maitinimo paslaugos kokybę, Šiaulių kalėjimo direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių kalėjimo direktoriaus įsakymu Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“) sudarė komisiją, kuri buvo įpareigota kontroliuoti maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties su VšĮ „Bruneros“ vykdymą, t. y. kartą per savaitę tikrinti patiekto maisto kokybę ir tai įforminti aktu, o apie užfiksuotus pažeidimus informuoti paslaugos teikėją bei inicijuoti sutartinių sankcijų taikymą.

16. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai dirba vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, BVK, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais, taip pat nepažeisdami Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad pataisos pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas, bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą ir imtis prevencinių priemonių, kad būtų tokių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.

II. 17. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo, atstovaujamo Šiaulių kalėjimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

18. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad iš byloje esančios 2023 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. SV-24-24997 matyti, jog pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 249 dienas, kameroje Nr. 90 su dar 2–4 asmenimis, ir jam teko nuo 3,99 kv. m iki 6,65 kv. m., todėl, teismas sprendė, kad visomis dienomis pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas, išanalizavęs duomenis apie kameros Nr. 90 dydį (19,95 kv. m), sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,33 kv. m.) bei kameroje buvusių asmenų skaičių (3–5) nustatė, kad tuo atveju, kai kameroje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,72 kv. m., t. y. daugiau kaip 3,6 kv. m. Todėl, įvertinęs pažymos duomenis apie baldų užimamą plotą bei į bylą pateiktas kameros fotonuotraukas, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kameroje buvo suvaržyta ir dėl to jis galėjo patirti neturtinę žalą.

19. Įvertinęs Higienos normos, Taisyklių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad nors pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl atitikimo / neatitikimo Higienos normos reikalavimams jo laikymo kamera nebuvo tikrinama, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kameros būklės būtų skundęsis Šiaulių kalėjimo administracijai, t. y. pareiškėjas į bylą pateikė Šiaulių kalėjimo viršininkui bei Kalėjimų tarnybai rašytų prašymų (skundų) kopijas, iš kurių matyti, kad jis skundėsi tik dėl interneto prieigos ir telefoninių skambučių, daiktų, reikalingų individualiai veiklai, gavimo ribojimo, dėl neišsiųstų laiškų bei resocializacijos plano nevykdymo, tačiau nėra nei vieno skundo dėl kameros neatitikimo Higienos normos reikalavimams. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčija atsakovo atsiliepime nurodytų teiginių dėl gyvenamosios kameros vėdinimo per langus, o tik nurodo, kad langą buvo sunku atidaryti dėl ant jo esančių grotų, be to, pareiškėjas nesiskundė nei Šiaulių kalėjimo administracijai, nei kitoms institucijoms dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų kameroje, o grotų įrengimą ant langų reglamentuoja teisės aktai, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo pretenzijos dėl kameros būklės nepagrįstos. Įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, negalėdamas atidaryti lango, dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai, kad prašė sudaryti sąlygas saugiai užlipti, norint atidaryti langą, jog buvo atsisakyta tai padaryti, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas Šiaulių kalėjimo kameroje buvo laikomas, pažeidžiant Higienos normos reikalavimus.

20. Vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo norma), Higienos norma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje nurodyta, jog sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 90 yra mūrinė, sienelės aukštis 2,28 m., be to, iš į bylą pateiktos kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos, matyti, kad sanitarinis mazgas atitvertas sienele, o įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atskirtas durimis. Teismas akcentavo, kad Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, teismas vertino, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų.

21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kameroje laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau, įvertinęs aplinkybę, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos ir beveik visą ginčo laikotarpį kameroje pareiškėjas buvo ne vienas (kameroje buvo nuo 3 iki 5 asmenų), teismas sprendė, kad kameroje iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, todėl pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus, t. y. neturtinę žalą.

22. Teismas, įvertinęs Higienos normos 44 ir 18 punkto nuostatas, darė išvadą, kad karšto vandens tiekimas į kameras nėra numatytas, todėl atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo pretenzijas dėl karšto vandens nebuvimo kameroje.

23. Teismas akcentavo, kad nors Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, todėl atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, teismas vertino, jog teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga tokio reikalavimo nesilaikė. Tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, kad tai yra toks pažeidimas dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala, kadangi pareiškėjas, vadovaudamasis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, jog jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, jo teiginiai nesusieti su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl atmetė kaip nepagrįstus tokius pareiškėjo teiginius.

24. Teismas akcentavo, kad Taisyklės nereglamentuoja taksofonų įrengimo įkalinimo įstaigose. Įvertinęs Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d.), taip pat nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančių Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakovo teismui pateikto Kalėjimo tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės tarnybinio pranešimo turinį, teismas sprendė, kad atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino skambučių registro išrašai bei į bylą pateiktos taksofonų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad taksofonai įrengti pakankamai dideliu atstumu vienas nuo kito ir atskirti šonine sienele, todėl atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo pretenzijas dėl taksofonų įrengimo ir naudojimosi jais bei interneto prieigos.

25. Teismas, įvertinęs BVK, Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės pažymos, Kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 30 d. rašto, taip pat 2023 m. rugsėjo 7 d. Kalėjimų tarnybos rašto Nr. 2S-2037 turinį, vertino, kad pareiškėjo teisė į užimtumą Šiaulių kalėjime buvo užtikrinama pakankamai, o pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, tačiau jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kad jis negalėjo pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, kada tai buvo padaryta. Todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą, be to, užsiimti individualia veikla reikalingos priemonės gali būti perduotos tik tokios, kurias leidžia laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas.

26. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 8 d.), taip pat nuo 2023 m. sausio 1 d. Vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog 2023 m. sausio 9 d. ambulatorinio apsilankymo metu pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir neterminuotai paskirta RB dieta, tačiau atsakovas nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dietinis maitinimas jo atžvilgiu buvo organizuojamas netinkamai, jog vietoje virtų bulvių jam patiekiama bulvių košė, vietoje garuose pagaminto mėsos kotleto – keptas kotletas, vietoje dešrelių – grikių košė. Teismas akcentavo, kad atsakovas taip pat nepateikė teismui duomenų, pagal kokį dietinio maitinimo valgiaraštį buvo maitinamas pareiškėjas skundo laikotarpiu, o pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad dietinio maitinimo valgiaraštis buvo sudarytas, tačiau ne visada jo buvo laikomasi, taip pat nurodė, kad ne visada gaudavo valgiaraštyje nurodytus patiekalus. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo maitinamas, pažeidžiant maitinimo organizavimo taisykles ir tvarką.

27. Teismas, įvertinęs Aprūpinimo normos, Higienos normos, Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, atsakovo į bylą pateiktus papildomus duomenis, Šiaulių kalėjimo aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2022–2023 m. plano duomenis, sprendė, kad pareiškėjas dėl neišduodamų valymo priemonių skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jam konkrečiai paprašius į kamerą nebuvo išduotos konkrečios valymo priemonės ar inventorius, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog Šiaulių kalėjimo gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo priemonėmis, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

28. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, taip pat į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik jo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovą, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismas vertino, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 249 dienas, buvo laikomas kameroje, kurioje nuolat jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą, tokioje patalpoje turėjo valgyti ir miegoti, negavo maitinimo pagal gydytojo jam paskirtą dietinį maitinimą, o tai jam sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas taip pat akcentavo, kad dėl naudojimosi ribota interneto prieiga, galimybės paskambinti, dėl neišsiunčiamų laiškų ir resocializacijos pareiškėjas skundėsi tiek Šiaulių kalėjimo administracijai, tiek Kalėjimų tarnybai, Seimo kontrolieriaus įstaigai, tačiau nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą, nes taip būtų nukrypta nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Be to, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

29. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo jo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė, teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

III. 30. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo skundo bei atmesti jį kaip nepagrįstą, o tuo atveju, jeigu bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

31. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies.

32. Pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, oro cirkuliacijos (kvapų) ir vėdinimo, atsakovas pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir papildomai pažymi, kad iš gyvenamųjų kamerų fotonuotraukų matyti, jog gyvenamojoje kameroje Nr. 90 įrengtas sėdimas klozetas techniškai tvarkingas, taip pat vanduo klozete nesilaiko (klozetas yra švarus ir tvarkingas, vanduo skaidrus). Akcentuoja, kad visi Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime esantys klozetai, tiek „Kompakt“ (sėdimi), tiek „Genuja“ (tupimi) prijungti prie fekalinės kanalizacijos tinklo, be to, klozetai gaminami su sifonais, kuriuose esantis vanduo blokuoja kanalizacijos vamzdyne esančio oro patekimą į patalpą, todėl tvarkingai naudojantis klozetu (laiku nuplaunant, valant) kanalizacijos kvapas neturėtų patekti į kamerą. Atsakovo nuomone, tuštinimosi metu kvapas gali pasklisti patalpoje dar prieš patekdamas į kanalizaciją, o tai yra neišvengiamas žmogiškasis faktorius ir nelaikytinas pažeidimu. Todėl, atsakovo vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti pažeidimai, t. y. teismo padarytos išvados dėl jaučiamo nemalonaus kvapo, nors faktiškai tokių pažeidimų neįmanoma buvo nustatyti, yra tik abstrakčios prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais faktais ar teisės aktais, reglamentuojančiais sanitarinių mazgų bei ventiliacijos (oro cirkuliacijos) įrengimą.

33. Atsakovas akcentuoja, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė), be to, ventiliacija kamerose laikomiems asmenims paprašius, išjungiama. Atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo teisinį vertinimą (žr. šios nutarties 20 p.) ir padarytas išvadas, atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neneigia, o sutinka, kad Kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime sanitarinio mazgo įrengimas yra tinkamas, nepažeidžiantis pareiškėjo teisių. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjo tariamai patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, kad turėtų būti priteista neturtinė žala pinigais.

34. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos, atsakovas, įvertinęs EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymi, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ir nustatytų, jog pareiškėjo teisės dėl oro cirkuliacijos, t. y. dėl kvapo parametrų gyvenamojoje kameroje buvo pažeistos ir tai galėjo jam sukelti tam tikrus nepatogumus, atsižvelgiant į jo patirto minimalaus diskomforto lygį, teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju turėtų būti laikomas pakankama satisfakcija.

35. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisiant pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas, nes aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi galbūt patirti tam tikri nepatogumai pareiškėjui realiai negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sutrikdymą ar jos pablogėjimą. Atsakovo įsitikinimu, šioje byloje yra visi pagrindai nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o nusprendus, kad buvo kažkuria apimtimi patirti tam tikri nepatogumai, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, atlyginimo priteisimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. 249 dienas, buvo laikomas kameroje, kurioje nuolat jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą ir tokioje patalpoje turėjo valgyti bei miegoti, taip pat negavo maitinimo pagal gydytojo jam paskirtą dietinį maitinimą, sprendė, kad tai pareiškėjui sukėlė fizines kančias, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių kalėjimo, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

38. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti pažeidimai dėl jaučiamo nemalonaus kvapo yra tik abstrakčios prielaidos, nepagrįstos jokiais faktais ar teisės aktais, reglamentuojančiais sanitarinių mazgų bei ventiliacijos (oro cirkuliacijos) įrengimą. Tvirtina, kad pareiškėjo tariamai patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli ir intensyvūs, kad turėtų būti priteista neturtinė žala pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priteisiant pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas, nes aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomi galbūt patirti tam tikri nepatogumai pareiškėjui realiai negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sutrikdymą ar jos pablogėjimą.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

40. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Šiaulių kalėjimo kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kuomet sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1781-602/2020, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-875-968/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-829-415/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021, 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022, 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-610-415/2022, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1543-968/2022 ir kt.).

41. Į bylą pateikta Šiaulių kalėjimo Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelė Nr. 62/08-145, patvirtina, kad kameroje Nr. 90, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo įrengtas 1,40 m ilgio, 0,95 m pločio, 1,33 kv. m ploto, 2,28 m aukščio, atitvertas mūrine sienele, nesiekiančia kameros lubų, o į bylą pateiktos sanitarinio mazgo nuotraukos patvirtina, kad įėjimas į sanitarinį mazgą buvo atskirtas durimis, taigi, tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo.

42. Tačiau kita vertus, EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)).

43. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

44. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teismų praktiką ir atsižvelgusi į tai, jog byloje ginčijamu laikotarpiu (nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) sanitarinis mazgas kameroje Nr. 90, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (sanitarinis mazgas buvo atitvertas lubų nesiekiančia mūrine sienele ir durimis), kameroje pareiškėjas buvo ne vienas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kameroje iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog kameroje Nr. 90 iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tokio aiškinimo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024 ir kt.).

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).

46. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

47. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad kameroje Nr. 90, kurioje visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo, kuris nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos (atitvertas lubų nesiekiančia mūrine sienele ir durimis), jautėsi nemalonus kvapas, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, ir konstatuoti, kad pareiškėjui turi būti atlyginta jo patirta neturtinė žala aptartu aspektu.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

49. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių kalėjimas būtų sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 500 Eur, t. y. suma, kurią pareiškėjui priteisė pirmosios instancijos teismas, o atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma apsiriboti pažeidimo pripažinimu, yra atmestinas.

51. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Beata Martišienė

Ernestas Spruogis