2026-01-07 Nr. AB-406-3-63-3-00303-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-215-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00303-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Highlanderis“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Highlanderis“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Highlanderis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2024 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1AE-103 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM191986S (toliau – ir Ataskaita); 3) nustatyti UAB „Highlanderis“ importuotos prekės, deklaruotos elektronine importo deklaracija (toliau – ir EID) 23LTVC0100IM078D95 (2023 m. balandžio 19 d.), deklaruotą sandorio vertę muitine verte bei remiantis šia verte apskaičiuoti UAB „Highlanderis“ mokėtinus mokesčius; 4) grąžinti UAB „Highlanderis“ muitinio įforminimo metu sumokėtą piniginį užstatą, kuris Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3VM191986S pagrindu panaudotas neteisingai apskaičiuotos mokestinės prievolės atlyginimui; 5) pripažinti, kad UAB „Highlanderis“ įvykdė įsipareigojimus, susijusius su EID 23LTVC0100IM078D95 (2023 m. balandžio 19 d.) įforminta muitinės procedūra.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus TM) atliko Bendrovės supaprastintą patikrinimą ir nusprendė nepripažinti Bendrovės importuotos prekės, deklaruotos EID 23LTVC0100IM078D95 (2023 m. balandžio 19 d.), deklaruotos sandorio vertės muitine verte; nustatyti UAB „Highlanderis“ importuotos prekės mutinę vertę vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir , Sąjungos muitinės kodeksas, SMK) 74 straipsnio 3 dalimi (dedukcinis metodas) – 59 924,62 Eur; perskaičiuoti UAB „Highlanderis“ importuotos prekės muitinę vertę iš 37 158,11 Eur į 59 924,62 Eur, trečiųjų šalių muitą – (A00) iš 3 716,00 Eur į 5 992,00 Eur, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apmokestinamąją vertę iš 41 374,11 Eur į 66416,62 Eur ir importo PVM (B00) – iš 8 689,00 Eur į 13 947,00 Eur; apskaičiuoti ir (ne) įtraukti į apskaitą 1 priede nurodytus delspinigius; skirti UAB „Highlanderis“ už mokėtinų mokesčių sumažinimą minimalią 10 proc. baudą (894) – 754 Eur; įregistruoti UAB „Highlanderis“ mokestinę prievolę: 2 276,00 Eur importo muito (įmokos kodas A00), 5 258,00 Eur importo PVM (įmokos kodas B00) ir 754 Eur baudą (įmokos kodas 894) bei apskaičiuotus 1 priede nurodytus delspinigius; mutinio įforminimo metu sumokėtu piniginiu užstatu atlyginti apskaičiuotą mokestinę prievolę (importo muitą ir dalį skirtos baudos), o piniginiu užstatu nepadengtą dalį skirtos baudos (381 Eur) bei 1 priede nurodytus delspinigius, sumokėti per 10 dienų nuo šios ataskaitos gavimo dienos, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodus; piniginiu užstatu atlyginus apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę (importo muitą ir dalį skirtos baudos), sumokėjus užstatu nepadengtą skirtos baudos dalį, bei 1 priede nurodytus delspinigius, pripažinti, kad UAB „Highlanderis“ įvykdė įsipareigojimus, susijusius su EID 23LTVC0100IM078D95 (2023 m. balandžio 19 d.) įforminta muitinės procedūra. Bendrovė, nesutikdama su Ataskaita, ją apskundė Muitinės departamentui, kuris ginčijamu sprendimu patvirtino Vilniaus TM Ataskaitą.

2.2. Bendrovė 2023 m. kovo 15 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. APS2303-04, pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) įmonės „DTV Verk ehf“ nusipirko apgadintą eismo įvykyje transporto priemonę „Porsche Cayenne E-Hybrid“, VIN: (duomenys neskelbtini), 2022 m. gamybos, variklio talpa - 2995 cm3, variklio galingumas – 250 kW, degalai – benzinas/elektra, kėbulo tipas – 5 durų visureigis, greičių dėžė – automatinė, rida – 10 757 km, už 5 570 000,00 ISK be PVM ir muito mokesčio. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ 2023 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 213 pardavėjui sumokėjo pirkimo-pardavimo sutarties kainą – 37096,00 Eur. Bendrovė 2023 m. balandžio 19 d. Vilniaus TM nurodytai prekei įformino EID. Deklaruota prekės vertė 5 570 000,00 ISK (37 158,11 Eur). Apskaičiuoti importo mokesčiai: muitas – 3716 Eur, PVM – 8 689 Eur. UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. balandžio 21 d. vertinimo ataskaitoje Nr. 230420-3 nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo (su PVM) – 88 750 Eur, transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai su PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą – 27 335 Eur, apgadintos transporto priemonės rinkos vertė – 61 415,00 Eur su PVM.

2.3. Bendrovė importavo iš Sąjungos muitų teritorijai nepriklausančios šalies (ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) narės) (duomenys neskelbtini) automobilį „Porsche Cayene E-Hybrid“, todėl muitų administravimui taikytinos SMK 70 straipsnio nuostatos. Vilniaus TM automobilio muitinei vertei nustatyti nusprendė netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo, o prekės vertę nustatyti vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviu metodu). Vilniaus TM savo sprendimą motyvavo tuo, jog deklaruotos transporto priemonės vertė kelia abejones, nes deklaruota muitinė vertė (37 158,11 Eur) yra apie 1,6 karto mažesnė už VšĮ „Emprekis“ katalogo duomenimis vidutinę rinkos kainą (88 750 Eur; importo kaina – 59 924,62 Eur). Muitinė, nustatydama transporto priemonės vertę, suabsoliutino VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis apie transporto priemonės vidutinę rinkos vertę ir be pagrindo neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad automobilis yra sugadintas. Transporto priemonės apgadinimai sukelti eismo įvykio metu, gali daryti didelę įtaką automobilio kainai, todėl konkrečios transporto priemonės reali vertė gali būti apskaičiuota tik atlikus jos individualų vertinimą. UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. balandžio 21 d. vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad antrinė tokios markės ir amžiaus transporto priemonių rinka Lietuvoje yra nesusiformavusi arba siaura. Esant nedideliam tokių transporto priemonių skaičiui Lietuvos rinkoje, imtis pagal kurią VšĮ „Emprekis“ nustato vidutinę rinkos kainą (kainos medianą) yra per maža, kad remiantis tokia imtimi pateikta vidutinė automobilio rinkos kaina būtų vertinama kaip validi (patikima), todėl tik VšĮ „Emprekis“ duomenys nėra pakankami nustatant muitinę transporto priemonės vertę. Akivaizdu, kad apgadinto automobilio vertė yra 1,6 karto mažesnė už VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno (katalogo) duomenimis apskaičiuotą importo kainą.

2.4. Pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1BE-1043 patvirtinto Prekių muitinio įvertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punktą, neaišku, kodėl Vilniaus TM vadovavosi ne deklaranto pateiktais rašytiniais įrodymais apie deklaruotos prekės vertę, o VšĮ „Emprekis“ duomenimis. Deklarantas muitinei pateikė visus tuo metu turėtus objektyvius rašytinius įrodymus, įskaitant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti tikroji įsigytos transporto priemonės vertė. Tai atitinka SMK 70 straipsnyje nurodytus reikalavimus, todėl nustatant muitinę prekių vertę turėjo būti taikomas sandorio vertės metodas.

2.5. Vilniaus TM nepagrįstai reikalauja pateikti remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus. Transporto priemonės būklę, t. y. faktą, jog automobilis buvo apgadintas, patvirtina automobilio nuotraukos ir UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. balandžio 21 d. turto vertinimo ataskaita. Duomenis reikėtų vertinti kompleksiškai su pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta automobilio būklė po eismo įvykio. Bendrovė transporto priemonę ketino taisyti po to, kai ji bus pargabenta į Lietuvą.

2.6. Bendrovė, remdamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.2 papunkčiu, nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi parduota transporto priemonė yra su defektais, atsiradusiais dėl eismo įvykio, ir ji laikytina apgadinta naudota transporto priemone, todėl jos muitinė vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į jos apgadinimus.

2.7. Nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas neatsižvelgė į UAB „Pajūrio autorika“ 2023 m. balandžio 21 d. vertinimo ataskaitą. Transporto priemonės defektų / apgadinimų faktas gali būti nustatytas ir nesant surašyto akto. Taisyklės nenumato kokios yra teisinės pasekmės, nepateikus Akto muitinei. Akto nepateikimas neturi būti suabsoliutinamas. Vilniaus TM rėmėsi formaliu pažeidimu – akto nepateikimu muitinei įforminimo metu. Tokie institucijos veiksmai užkerta galimybę įrodyti importuojamos prekės defektus ir turto vertę. Vilniaus TM UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą turėjo vertinti lygiagrečiai su kitais automobilio apgadinimus ir turto vertę pagrindžiančiais įrodymais.

2.8. Vilniaus TM, nustačiusi, kad trūksta dokumentų transporto priemonės defektams pagrįsti, turėjo vadovautis Aprašo 19 punktu ir informuoti mokesčių mokėtoją pateikti papildomus (trūkstamus) dokumentus, o ne nustatyti transporto priemonės vertę kitais alternatyviais metodais, kuriuos taikant neatsižvelgiama į faktą, kad importuojamas apgadintas naudotas automobilis. Institucija negali, remdamasi formaliais mokesčio mokėtojo pažeidimais, taikyti alternatyvius vertės nustatymo metodus tokiu būdu, kad nustatoma neadekvačiai didelė turto vertė, neatitinkanti realios (tikros) turto vertės.

2.9. UAB „Baltijos realizacijos centras“ už suremontuotą automobilį pirkimo atveju sumokėtų 50 000 Eur. Net po atlikto transporto priemonės remonto muitinė vertė nesiekia Vilniaus TM nustatytos transporto priemonės vertės – 59 924,62 Eur. Akivaizdu, kad automobilio vertė iki remonto Lietuvoje buvo apie 37 158,11 Eur, kaip ir nurodė Bendrovė.

2.10. Vilniaus TM nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad sutartis pasirašyta susijusių asmenų – Bendrovės direktorius T. B. yra ir sutartį (duomenys neskelbtini) įmonės vardu pasirašęs D. B. yra T. B. brolis. Bendrovė neginčijo šių faktinių aplinkybių, nes susietos šalys atitinka bent vieną iš 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas galėtų būti netaikomas tik nustačius, kad automobilio pirkėjas ir pardavėjas yra ne tik susiję, bet ir jų ryšys turėjo įtakos kainai.

2.11. Ataskaita nemotyvuota, nenurodyta, kokią realią įtaką automobilio kainai turėjo pirkėjo ir pardavėjo ryšys, kurio nustatymas pats savaime nėra pakankamas išvadai, kad pirkėjo ir pardavėjo ryšys turėjo įtaką pirkimo-pardavimo sutarties kainai bei savaime nesudaro pagrindo, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 3 dalies d punktu, 74 straipsnio 1 dalimi, netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta reali automobilio kaina, atsižvelgus į faktą, kad automobilis yra apgadintas, o sutarties šalių ryšiai prekės kainai neturėjo jokios įtakos.

2.12. Vilniaus TM nepateikė jokių duomenų apie tai, jog kaina neatitinka realios šalių sutartos ir pirkimo-pardavimo sutartyje įvertintos kainos. Ne Bendrovė turi pareigą įrodinėti savo veiksmų teisėtumą ir pateiktų dokumentų teisingumą, o Vilniaus TM, kuriai kyla abejonių, turi pagrįsti savo sprendimus, kodėl, jos nuomone, pateikti duomenys, yra neteisingi.

2.13. Vilniaus TM ir Muitinės departamentas, nesant SMK 74 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų sąlygų bei pažeisdami muitinės vertės nustatymo metodų griežtą hierarchinę tvarką, importuojamos prekės muitinės vertės nustatymui nepagrįstai ir neteistai pasirinko SMK 74 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvų nustatymo metodą ir neteisingai nustatė Bendrovės importuotos prekės vertę 59 924,62 Eur. Vilniaus TM neturėjo pagrindo atlikti Bendrovės importuotos prekės, įformintos EID, muitinės vertės, muito, PVM apmokestinamosios vertės ir importo PVM perskaičiavimo, apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą delspinigius, skirti už mokėtinų mokesčių sumažinimą baudą, įregistruoti mokestinę prievolę bei atlyginti nepagrįstai apskaičiuotą didelę mokestinę prievolę muitinio įforminimo metu sumokėtu piniginiu užstatu. Muitinės departamentas neturėjo pagrindo tvirtinti Ataskaitos.

3. Atsakovas Muitinės departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti taikytini SMK 70-74 straipsniai, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Reglamentas (ES) 2015/2447) 127-146 straipsniai, 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1BE-1043 patvirtintas Prekių muitinio įvertinimo tvarkos aprašas.

3.2. Muitinio įforminimo metu, įvertinus Bendrovės pateiktus dokumentus ir kilus abejonėms dėl deklaruotos prekės (transporto priemonės „Porsche Cayenne E-HYBRID“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m.) muitinės vertės teisingumo, Bendrovei 2023 m. balandžio 21 d. informaciniu pranešimu buvo pranešta apie importuojamų prekių muitinės vertės patikrinimą po prekių išleidimo ir nurodyta pateikti deklaruotą sandorio vertę pagrindžiančius dokumentus. Bendrovė Vilniaus TM pateikė transporto priemonės techninio paso, sąskaitos-faktūros, pirkimo-pardavimo sutarties, bankinio mokėjimo nurodymo ir turto vertinimo ataskaitos kopijas. Vilniaus TM, įvertinusi muitinio įforminimu metu ir papildomai pateiktą informaciją, 2023 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą, kuriame išdėstė abejones dėl deklaruotos sandorio vertės.

3.3. Bendrovė nepateikė prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją eksporto bei gabenimo dokumentų, todėl Vilniaus TM nebuvo įtikinta, kad deklaruota sandorio vertė atspindi faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą už ginčo prekę. Pagal deklaruotas prekių pristatymo sąlygas „CIF Klaipėda“ (pardavėjas apmoka pagrindinio transportavimo išlaidas ir organizuoja transportavimą bei apmoka transportavimo išlaidas iki nurodyto paskyrimo uosto; pardavėjas privalo gauti leidimą išvežti prekes bei sudaryti draudimo sutartį) šios išlaidos turi būti pridėtos prie sandorio vertės. Nei prekių pirkimo-pardavimo sutartyje, nei sąskaitoje-faktūroje nėra nurodyta, kad šios išlaidos įtrauktos į prekių kainą. Bendrovė nepaaiškino, kodėl negali pateikti (duomenys neskelbtini) eksporto deklaracijos bei kitų su prekių gabenimu susijusių dokumentų, pagrindžiančių gabenimo išlaidas ir leidžiančių muitinei įsitikinti, ar patirtos išlaidos neturėjo būti pridėtos prie deklaruotos sandorio vertės.

3.4. Bendrovė neginčija, kad prekių pirkėjas ir pardavėjas yra susiję asmenys. Vadovaujantis SMK 70 straipsnio 3 dalies b punktu, sandorio vertė taikoma, jeigu (be kitų apribojimų) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 133 straipsniu, kai importuotų prekių pardavimui arba kainai turi įtakos kokia nors sąlyga arba aplinkybė, kurios vertę vertinamų prekių atžvilgiu įmanoma nustatyti, tokia vertė laikoma faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos dalimi, išskyrus atvejus, kai tos sąlygos ar aplinkybės susijusios su vienu iš šių elementų: veikla, kuriai taikoma šio reglamento 129 straipsnio 2 dalis (a punktas); muitinės vertės elementu pagal SMK 71 straipsnį (b punktas). Nustatytos aplinkybės atitinka Reglamento (ES) 2015/2447 133 straipsnio b punktą, nes jos yra susijusios su SMK 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytu sandorio vertės elementu. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 134 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, ir siekiant nustatyti, ar toks tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, pardavimo aplinkybės prireikus nagrinėjamos, o deklarantui suteikiama galimybė, jei reikia, pateikti papildomos išsamios informacijos apie šias aplinkybes. Prekės vertinamos pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, jeigu deklarantas įrodo, kad deklaruota sandorio vertė beveik nesiskiria nuo tikrinimui naudojamų vienos iš šių tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių. Tokios informacijos pareiškėjas Muitinės departamentui nepateikė. Nustatytas ryšys tarp pirkėjo ir pardavėjo nebuvo aplinkybė, lėmusi sprendimą netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo. Pateikti dokumentai neišsklaidė abejonių dėl deklaruotos muitinės vertės teisingumo, Bendrovė nenurodė priežasčių, dėl kurių nepateikti eksporto ir gabenimo dokumentai. Bendrovė transporto priemones iš susijusio asmens įsigyja reguliariai (nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. balandžio 24 d. importuoti dar 4 automobiliai), todėl Vilniaus TM turėjo pagrindą abejoti ir vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 140 straipsnio 2 dalimi (Taisyklių 13.2 punktas), nepripažinti deklaruotos sandorio vertės prekės muitine verte.

3.5. Turto vertinimo ataskaita sudaryta jau po transporto priemonės išleidimo į laisvą apyvartą, tuo tarpu EID prekė aprašyta po eismo įvykio, konkrečiai nenurodant tikslių apgadinimų, o muitinio įforminimo metu aktas, iš kurio būtų galima nustatyti importuojamos transporto priemonės, apgadinimus, taip pat nepateiktas. Pirkimo-pardavimo sutartyje transporto priemonės apgadinimai nėra nurodyti, priešingai, sutarties 3 punkte numatyta, kad pardavėjas pristatys „tvarkingą prekę“. Todėl pareiškėjo pateikta vertinimo ataskaita negali būti laikoma pakankamu įrodymu, neginčijamai pagrindžiančiu deklaruotą sandorio vertę.

3.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 23 punktu, jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų, taip pat per eismo įvykį ar dėl kitų priežasčių apgadintų transporto priemonių muitinės vertės negalima nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnį jų muitiniam įvertinimui atlikti, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, naudojami Muitinės departamento aprobuoti naudotų transporto priemonių kainų žinynai (katalogai). 2023 m. balandžio mėnesį taikytos VšĮ „Emprekis“ 2023 m. balandžio mėnesio žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytos kainos (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. 1BE-223 „Dėl žinynų taikymo“).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. EID muitinio įforminimo metu Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje deklarantui 2023 m. balandžio 19 d. buvo išsiųstas elektroninis pranešimas „Prašymas atlikti muitinės nurodytus veiksmus (IESUPLT)“, kuriame nurodyta per 10 darbo dienų pateikti papildomus dokumentus importuojamos prekės muitinei vertei pagrįsti, t. y. sąskaitos faktūros originalą, transporto ir draudimo, prekių įsigijimo sutartis ir jų priedus, sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis (tarpininkavimo, mokesčių už patentus ir licencijas, paslaugų, žaliavų ir t.t.), banko mokėjimo pavedimą už prekę, apmokėjimo tretiesiems asmenims pardavėjo naudai, apmokėjimo už prekės sandėliavimą, pakavimą, tvarkymą iki prekių išleidimo dokumentus, kitus dokumentus, kurie galėtų pagrįsti muitinę vertę arba jos elementus. Pareiškėjas muitinei pateikė muitinio įforminimo metu pateiktų dokumentų kopijas ir UAB „Pajūrio autorika“ tikrinamos transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 230420-3. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog priėmimo-perdavimo akte prie sutarties Nr. APS2303-04 nėra parašų ir datos, todėl negali būti tinkamai išpildytos sutartyje numatytos pirkėjo ir pardavėjo prekės pirkimo-pardavimo sąlygos ir įsipareigojimai.

4.2. Sutartis pasirašyta susijusių asmenų – UAB „Highlanderis“ direktorius T. B. yra ir (duomenys neskelbtini) įmonės „DTV Verk ehf“ akcininkas, o sutartį minėtos įmonės vardu pasirašęs D. B. yra T. B. brolis. Automobilio gabenimo iš (duomenys neskelbtini) dokumentai Vilniaus TM nebuvo pateikti, todėl muitinė neturėjo galimybės nustatyti automobilio faktinių gabenimo išlaidų. Tikrinamos EID prekės (automobilio) aprašyme nurodyta „po autoįvykio”, tačiau nepateikti jokie tai pagrindžiantys dokumentai. UAB „Pajūrio autorika” atlikta transporto priemonės vertinimo ataskaita nebuvo deklaruota deklaracijos pateiktų dokumentų sąraše, joje nurodyti vizualiai matomi ir nematomi defektai nebuvo užfiksuoti Importuotos naudotos transporto priemonės defektų, atsiradusių dėl apgadinimo, akte, kuris nebuvo pateiktas muitinei įforminimo metu. Todėl turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma dokumentu, pagrindžiančiu deklaruotą transporto priemonės sandorio vertę. Tikrinamoje EID deklaruotos transporto priemonės muitinė vertė kelia abejones, nes deklaruota vertė (37 158,1 1 Eur) yra apie 1,6 karto mažesnė už VŠĮ „Emprekis“ katalogo duomenimis vidutinę rinkos kainą (88 750 Eur; importo kaina - 59 924,62 Eur). Nepateikti prekės pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją eksporto dokumentai; deklaruota prekės būklė „po autoįvykio“ nepagrįsta transporto priemonės remonto išlaidas patvirtinančiais dokumentais (sąskaitos faktūromis ir banko mokėjimo pavedimais).

4.3. Vilniaus TM, vykdydama Prekių muitinio įvertinimo tvarkos aprašo 19 ir 34.2 punktų reikalavimus, nusprendė nepripažinti Bendrovės importuotos transporto priemonės, kuriai buvo įforminta importo deklaracija, deklaruotos muitinės vertės, taip pat perskaičiuoti Bendrovės importuotos transporto priemonės muitinę vertę ir importo mokesčius bei įregistruoti jai mokestinę prievolę muitinei. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie išsklaidytų abejones dėl pirkimo dokumentuose esančių neatitikimų, nepateikė transporto priemonės gabenimo iki Sąjungos muitų teritorijos paslaugų sąskaitos, nors Bendrovės direktorius yra ir (duomenys neskelbtini) įmonės akcininkas ir turėjo galimybę tokius dokumentus pateikti, todėl Vilniaus TM nėra įsitikinusi, kad AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu už ginčo prekę sumokėta 37 096 Eur suma atspindi visas faktiškai sumokėtas ar priklausančias sumokėti pinigų sumas.

4.4. Muitinio įforminimo metu pateikti transporto priemonės pirkimo dokumentai negali būti laikomi dokumentais, pagrindžiančiais transporto priemonės muitinę vertę. Bendrovė neatskleidė visų importuojamo automobilio sandorio sudarymo aplinkybių. Prekės pardavimui ar jos kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekės pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, o tai yra pagrindas, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalies b punktu, pareiškėjo importuoto naudoto automobilio deklaruotos sandorio vertės nepripažinti muitine verte, todėl sandorio vertės metodas netaikytinas. Nesant galimybės muitinės vertės nustatyti vadovaujantis SMK 70 straipsniu, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Kadangi dėl skirtingo importuojamų naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžimą, pateiktą Įgyvendinimo akto 1 straipsnio 2 dalies 4, 14 punktuose, tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodai importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui negali būti taikomi. SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra naudotų transporto priemonių prekyba, kai importuotojas pateikia muitinei priimtiną informaciją apie naudotų transporto priemonių pardavimo Sąjungos muitų teritorijoje kainas. Bendrovė tokios informacijos nepateikė, todėl dedukcinis muitinio įvertinimo metodas netaikomas. Apskaičiuotosios vertės metodas (74 straipsnio 2 dalies d punktas) importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei nustatyti netaikomas, nes taikant šį metodą, importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama pagal jų gamybos kaštus.

4.5. Importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis SMK 70 straipsniu arba 74 straipsnio 2 dalimi, jų muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis to paties kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, Įgyvendinimo akto 144 straipsnio 1 dalimi, Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu bei Taisyklių 17 punkto nuostatomis, todėl automobilio deklaruota muitinė vertė nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyvus metodas), remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. taikant naudotos transporto priemonės importo kainą, kuri apskaičiuojama remiantis transporto priemonės rinkos kaina, nurodyta Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge).

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Highlanderis“ skundą.

6. Teismas nustatė, jog byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM Ataskaitos ir Muitinės departamento sprendimo, kuriais Bendrovei priskaičiuota 2 276 Eur importo muito, 5 258 Eur importo PVM, 72 Eur muitų delspinigių ir 754 Eur bauda. Šie mokesčiai Bendrovei priskaičiuoti remiantis SMK 70 straipsnio 3 dalies b punktu, leidžiančiu deklaruotos sandorio vertės nepripažinti muitine verte bei taikant 74 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą alternatyvų metodą.

7. Teismas vadovavosi SMK 70 straipsnio 1 ir 3 dalies ir Taisyklių 7 punkto nuostatomis.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2023 m. balandžio 21 d. informaciniu pranešimu buvo pranešta apie importuojamų prekių muitinės vertės patikrinimą po prekių išleidimo ir nurodyta pateikti deklaruotą sandorio vertę pagrindžiančius dokumentus. Bendrovė Vilniaus TM pateikė transporto priemonės techninio paso, sąskaitos-faktūros, pirkimo-pardavimo sutarties, bankinio mokėjimo nurodymo ir turto vertinimo ataskaitos kopijas. Tačiau Bendrovė nepateikė prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją eksporto dokumentų bei gabenimo dokumentų. Ji taip pat negalėjo muitinei paaiškinti kodėl negali pateikti (duomenys neskelbtini) eksporto deklaracijos bei kitų su prekių gabenimų susijusių dokumentų, pagrindžiančių gabenimo išlaidas ir leidžiančių nustatyti, ar patirtos išlaidos neturėjo būti pridėtos prie deklaruotos sandorio vertės. Šios išlaidos nėra įtrauktos į prekės kainą nei prekių pirkimo-pardavimo sutartyje, nei sąskaitoje-faktūroje. Todėl teismo vertinimu, tai patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko Taisyklių 7 punkto reikalavimų, kiek tai susiję su muitinės vertės visa apimtimi nustatymu, taikant sandorio vertės metodą.

9. Teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 13.2 punktą, naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikomas, jeigu kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudotų transporto priemonių sandorio vertė lygi visai sumokėtai ar mokėtinai pinigų sumai, arba muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti neišsamūs duomenys arba jų teisingumas kelia abejonių ir deklaruota naudotų transporto priemonių sandorio vertė skiriasi (yra mažesnė) nuo panašių naudotų transporto priemonių importo kainų, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Muitinės departamento aprobuotame Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) (toliau – ir Katalogas) ir vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus nuostatomis, o importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę, arba pateiktos informacijos nepakanka deklaruotos sandorio vertės pagrindimui.

10. Teismas nustatė, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo akte prie sutarties nėra parašų ir datos. Sutartis sudaryta tarpusavyje susijusių asmenų. Teismas vertino, jog aptartos aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad muitinei egzistavo faktinės ir teisinės prielaidos ir sąlygos, pareiškėjo importuotos prekės atžvilgiu, jos muitinei vertei nustatyti ir netaikyti sandorio vertės metodo, bei taikyti kitus muitinės vertės nustatymo būdus, įskaitant SMK 74 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą alternatyvų metodą. Teismas akcentavo, jog prie akto turi būti pridėtos apgadintos naudotos transporto priemonės spalvotos matomų defektų nuotraukos. Akte nurodytų duomenų ir nuotraukų tikrumas turi būti patvirtintas deklaranto parašu. Jeigu naudota transporto priemonė turi vizualiai nematomų defektų, prie akto pridedamas Taisyklių 30 punkte nurodytas dokumentas. Aktas gali būti užpildomas įforminant laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą, muitinei priėmus sprendimą išleisti naudotą transporto priemonę su asmens pateikta galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantija ir kitais atvejais. Iš šios teisės normos matyti, kad akto paskirtis, atliekant atitinkamą muitinės procedūrą, kai apgadinta transporto priemonė perduodama deklaranto žinion, yra fiksuoti transporto priemonės apgadinimo pobūdį ir mastą. Įrodymų vertinimo prasme aktas yra teisės aktu nustatytas pirminis ir leistinas įrodymas, kuriuo remiantis gali būti įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės apgadinimu bei jos muitine verte. Nagrinėjamu atveju Bendrovės transporto priemonė buvo išleista su asmens pateikta galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantija. Duomenų, kad šios procedūros metu buvo surašytas aktas byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

11. Teismas pažymėjo, jog Taisyklių 42 punkte nustatyta ir tai, kad tuo atveju, jei naudota transporto priemonė buvo remontuojama, deklarantas, norėdamas pagrįsti muitinę vertę, turi pateikti dokumentais pagrįstus įrodymus apie faktines naudotos transporto priemonės atkūrimo (remonto) išlaidas, tačiau tokio pobūdžio įrodymų pareiškėjas nepateikė. Visa tai lemia, kad pareiškėjo pateikta UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, kuri sudaryta jau po transporto priemonės išleidimo į laisvą apyvartą, ją vertinant kontekste su pareiškėjo nepateiktais minėtais kitais pirminiais ir leistinais įrodymais, yra nepakankama ginčo prekės muitinei vertinei nustatyti, taikant sandorio vertės metodą. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad nustatant ginčo prekės muitinę vertę, buvo pažeistas muitinio įvertinimo metodų taikymo nuoseklumas.

12. Teismas pažymėjo, jog ginčijamuose sprendimuose nurodyta, kodėl netaikyti SMK 74 straipsnio 2 dalyje numatyti muitinio įvertinimo metodai ir ginčo prekės muitinė vertė nustatyta vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, todėl ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nepaisant to, koks antrinis muitinio įvertinimo metodas būtų taikomas importuojamos prekės muitinei vertei nustatyti, atliekant vertinimą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad buvo importuojama specifinė prekė – eismo įvykio metu apgadintas naudotas automobilis. Bendrovės į bylą pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Bendrovė importavo eismo įvykio metu apgadintą naudotą automobilį. Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad apgadintos naudotos transporto priemonės – naudotos transporto priemonės su defektais, kurie atsirado dėl išorinių jėgų momentinio poveikio: eismo įvykio, stichinės nelaimės, trečiųjų asmenų veiklos, gamtos jėgų momentinio poveikio. Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota transporto priemonė su defektais, atsiradusiais dėl eismo įvykio, laikytina apgadinta naudota transporto priemone Taisyklių 3.2 punkto prasme, todėl jos muitinė vertė turi būti nustatyta atsižvelgiant į jos apgadinimus.

13.2. Akto surašymas ir pateikimas muitinei nėra imperatyvus reikalavimas. Automobilio defektų / apgadinimų faktas gali būti nustatytas ir nesant surašyto akto, o remiantis kitais leistinais šį faktą patvirtinančiais įrodymais. Be to, akto nepateikimas nesudaro pagrindo muitinės institucijoms ar teismui visiškai nevertinti importuotojo pateiktų kitų įrodymų apie importuojamos prekės defektus ir nustatyti prekės vertę neatsižvelgiant į jos esamus defektus. Taigi faktas, ar automobilis yra laikytinas apgadintu naudotu automobiliu gali būti įrodinėjamas ne tik aktu, o visais leistinais įrodymais.

13.3. Nagrinėjamu atveju dėl neaiškių priežasčių, nepaisant pateiktų įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad buvo importuojamas eismo įvykio metu apgadintas naudotas automobilis, muitinės institucijos ir teismas importuojamą automobilį priskyrė tik naudotos transporto priemonės, o ne apgadintos naudotos transporto priemonės, kategorijai.

13.4. Vilniaus TM Ataskaitoje nurodydama, kad taiko alternatyvų metodą, vadovaudamasi Taisyklių 18 ir 37-39 punktais, ir remdamasi nepakankamai tiksliais katalogo duomenimis, nustatė tik apytikslę naudotos transporto priemonės vertę iki apgadinimo, tačiau netaikydama Taisyklių 34 ir 36 punktų neapskaičiavo, kokia yra naudotos transporto priemonės vertė po apgadinimų. Aplinkybė, kad automobilis yra su dideliais defektais, atsiradusiais po eismo įvykio negali būti ignoruojama institucijų, įgaliotų apskaičiuoti importuojamos prekės muitinę vertę. Priešingu atveju, institucijoms taikant vertės nustatymo metodus tokiu būdu, kad nustatoma neadekvačiai didelė turto vertė, neatitinkanti realios turto vertės, būtų pažeisti nacionalinės teisės principai bei ES teisės principai.

13.5. Regionų administracinis teismas išskyrus UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitos ir pirkimo-pardavimo sutarties, pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad buvo importuojamas eismo įvykio metu apgadintas automobilis, netyrė, dėl jų nepasisakė ir taip pat kaip ir muitinės institucijos – nepagrįstai nustatė importuoto automobilio vertę, visiškai neatsižvelgęs į faktą, kad importuotas apgadintas automobilis.

13.6. Bendrovė automobilį remontavo pati, nesinaudodama kitų asmenų remonto paslaugomis, todėl komercinio pasiūlymo remontui atlikti, remonto paslaugų sutarties, remonto sąmatos, sąskaitų – faktūrų, mokėjimo už remontą dokumentų ar kitų panašių dokumentų neturi ir teismui pateikti negali. Bendrovė detales automobiliui pirko (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo dokumentų neišsaugojo. Vis dėlto automobilio apgadinimo mastas atsispindi byloje pateiktuose įrodymuose.

13.7. Muitinės ir teismo nurodytų faktinių aplinkybių Bendrovė dėl šalių susiejimo neginčija, tačiau sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas šalių susiejimo fakto pagrindu galėtų būti netaikomas tik nustačius, kad automobilio pirkėjas ir pardavėjas ne tik susiję, bet ir jų ryšys turėjo įtakos kainai. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta reali automobilio kaina, atsižvelgus į faktą, kad automobilis yra apgadintas, o sutarties šalių ryšiai prekės kainai neturėjo jokios įtakos.

13.8. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad alternatyvaus metodo taikymas yra pagrįstas, pareiškėjo importuota prekė turėtų būti laikoma apgadinta naudota transporto priemone ir Vilniaus TM apskaičiuota naudotos transporto priemonės vertė turėtų būti sumažinta atsižvelgiant į transporto priemonės apgadinimus patirtus eismo įvykio metu ir apskaičiuotus transporto priemonės atkūrimo kaštus.

13.9. Vilniaus TM, Muitinės departamentas ir Regionų administracinis teismas neteisingai nustatė Bendrovės importuotos prekės vertę. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus TM neturėjo pagrindo atlikti Bendrovės importuotos prekės, įformintos EID, muitinės vertės, trečiųjų šalių muito, PVM apmokestinamosios vertės ir importo PVM perskaičiavimo, apskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą delspinigius, skirti už mokėtinų mokesčių sumažinimą baudą, įregistruoti mokestinę prievolę bei atlyginti nepagrįstai apskaičiuotą didelę mokestinę prievolę muitinio įforminimo metu sumokėtu piniginiu užstatu, o Muitinės departamentas savo ruožtu neturėjo pagrindo tvirtinti Vilniaus TM Ataskaitą. Teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl muitinės priimtų sprendimų, taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas.

14. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo.

14.2. Regionų administracinis teismas ginčijamame sprendime išsamiai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.

14.3. Atsakovas sutiko su pareiškėju, kad Taisyklės išskiria dviejų rūšių transporto priemones: (i) naudotas transporto priemones ir (ii) apgadintas naudotas transporto priemones. Apeliantas nepagrįstai mano, kad vien aplinkybės, jog importuojama transporto priemonė yra apgadinta, nurodymas yra pakankamas pagrindas taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, o laiku nesurašius ir nepateikus muitinei pirminio dokumento – akto, vėliau surašytais dokumentais galima įrodinėti muitinio įforminimo metu nefiksuotas aplinkybes.

14.4. Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, turi būti žinomi ir nekeliantys abejonių visi duomenys reikalingi sandoriui pagrįsti. Bendrovė privalėjo pateikti muitinei visą informaciją, pagrindžiančią deklaruotos sandorio vertės teisingumą. Bendrovė nepasinaudojo galimybe importuojamos transporto priemonės apgadinimus fiksuoti muitinio įforminimo metu.

14.5. Sandorių tarp susijusių asmenų vertinimą reglamentuoja SMK 70 straipsnio 3 dalies d punktas, pagal kurį ne muitinė, o deklarantas privalo įrodyti, kad deklaruojamas sandoris tarp susijusių asmenų neturėjo įtakos kainai.

14.6. Teismas visapusiškai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas. Bendrovės skundo argumentai ir teisės aktų vertinimas neįrodo teismo sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pateikta UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, kuri sudaryta jau po transporto priemonės išleidimo į laisvą apyvartą, ją vertinant kontekste su pareiškėjo pateiktais įrodymais, yra nepakankama ginčo prekės muitinei vertei nustatyti, taikant sandorio vertės metodą. Teismas nepagrįstais pripažino ir pareiškėjo argumentus, kad nustatant ginčo prekės muitinę vertę buvo pažeistas muitinės įvertinimo metodų taikymo nuoseklumas, nes ginčijamuose sprendimuose yra nurodyta, kodėl netaikyti SMK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyti muitinio įvertinimo metodai ir ginčo prekės muitinė vertė nustatyta vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje.

15.2. Ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes, naikinti sprendimą ir tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1AE-103 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. lapkričio 15 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3VM191986S, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat byloje prašoma pripažinti EID deklaruotą sandorio vertę prekės muitine verte bei remiantis šia verte apskaičiuoti Bendrovės mokėtinus mokesčius.

17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjo pateikta Ataskaita, kuri sudaryta jau po transporto priemonės išleidimo į laisvą apyvartą, ją vertinant kontekste su pareiškėjo nepateiktais kitais pirminiais ir leistinais įrodymais, yra nepakankama ginčo prekės muitinei vertei nustatyti, taikant sandorio vertės metodą. Vertino, jog nustatant ginčo prekės muitinę vertę nebuvo pažeistas muitinio įvertinimo metodų taikymo nuoseklumas.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, taip pat panaikinti ginčijamą Muitinės departamento sprendimą ir Ataskaitą, nes, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad skundžiami sprendimai priimti neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir pareiškėjo pateiktų įrodymų, neteisingai aiškinant teisės aktų nuostatas.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).

20. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo visos prielaidos ginčo automobilio vertę nustatyti taikant sandorio vertės metodą. Taigi tikrinamas mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl to, jog mokesčių administratorius ginčo deklaracijoje nurodytos importuojamos transporto priemonės sandorio vertės nepripažino muitinės verte bei prekės muitinę vertę nustatė vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi.

21. Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas taisykles, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdamas į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

22. Prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 70-74 straipsnių, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Reglamentas (ES) 2015/2447) 127-146 straipsnių, ir Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 „Dėl Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis.

23. Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnyje įtvirtintas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiška sumokėta arba mokėtina kaina yra visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai šaliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sąlyga.

24. Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visa sumokėtą arba mokėtiną kainą už prekes, kaip nurodyta Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalį.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, siekdama paneigti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymą, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies b punktu, muitinė turi pagrįsti, kad egzistavo aplinkybės ar sąlygos, kurios turėjo įtakos importuojamų prekių pardavimui ar jų kainai ir kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma įvertinti. Taigi, įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, kuri turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių vertei neįmanoma nustatyti. Deklarantas, siekdamas paneigti muitinės abejones dėl sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo taikymo, turi pateikti papildomą informaciją, kad deklaruota prekių vertė pagal Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnį yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2722-442/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2614-968/2021).

26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2016 m. birželio 16 d. sprendime byloje C-291/15, pasisakydamas dėl muitinės vertės nustatymo remiantis panašių prekių sandorio verte, išaiškino, jog, prekių deklaruotai vertei esant daugiau nei 50 proc. mažesnei už vidutinę statistinę vertę, tokio vertės skirtumo pakanka, kad būtų pagrįstos abejonės ir būtų priimtas sprendimas nepatvirtinti deklaruotos nagrinėjamų prekių muitinės vertės (38–39 p.). ESTT taip pat pažymėjo, kad importuotų prekių sandorio vertę patvirtinančių dokumentų autentiškumas nėra lemiamas elementas; tai tik vienas iš veiksnių, į kuriuos gali atsižvelgti muitinė. Nepaisant šių dokumentų autentiškumo, muitinė gali abejoti importuotų prekių muitinės vertės teisingumu (41 p.).

27. Muitinės departamento 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad naudotų transporto priemonių muitinė vertė, visų pirma, turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą, t. y. turi būti deklaruojama visa sumokėta ar mokėtina už naudotas transporto priemones pinigų suma, pridėjus pirkėjui tenkančias Sąjungos muitinės kodekso 71 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant transporto priemonių gabenimo iki įvežimo Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas. Pagal Taisyklių 9 punktą, naudotų transporto priemonių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis jų pirkimą-pardavimą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. pirkimo-pardavimo sutartimis, sąskaitomis faktūromis (invoice), mokėjimo dokumentais, kuriais remiantis galima identifikuoti atsiskaitymą už konkrečią transporto priemonę, transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją dokumentais, transporto ir draudimo paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Taisyklių 13.2. punkte taip pat nustatyta, kad naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikomas, jeigu: i) kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudotų transporto priemonių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai (13.2.1 p.); ii) arba muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti neišsamūs duomenys arba jų teisingumas kelia abejonių ir deklaruota naudotų transporto priemonių sandorio vertė skiriasi (yra mažesnė) nuo panašių naudotų transporto priemonių importo kainų, kurios apskaičiuojamos remiantis transporto priemonių rinkos kainomis, nurodytomis Muitinės departamento Naudotų transporto priemonių kainų žinyne (kataloge) ir vadovaujantis Taisyklių IV skyriaus nuostatomis, o importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotą sandorio vertę, arba pateiktos informacijos nepakanka deklaruotos sandorio vertės pagrindimui (13.2.2 p.).

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai neatitiko Nutarties 27 punkte nurodytų teisės aktų nuostatų, kadangi pareiškėjas nepateikė prekių pardavimo į Sąjungos muitinės teritoriją eksporto bei gabenimo dokumentų, taip pat šios išlaidos nebuvo įtrauktos į prekės kainą pirkimo-pardavimo sutartyje bei sąskaitoje faktūroje, todėl muitinė negalėjo įsitikinti, jog deklaruota sandorio vertė atspindi faktiškai sumokėtą kainą už transporto priemonę. Atlikto patikrinimo metu Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad deklaruota transporto priemonės vertė yra apie 1,6 karto mažesnė už Katalogo duomenimis vidutinę rinkos kainą, transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte prie sutarties nėra parašų ir datos, o pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję asmenys. EID transporto priemonė aprašyta „po autoįvykio“, tačiau konkretūs apgadinimai nėra nurodyti, o muitinio įforminimo metu dokumentas, iš kurio būtų galima nustatyti importuojamos transporto priemonės, apgadinimus ir defektus, nepateiktas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas detaliai įvertino ne tik pareiškėjo Vilniaus TM pateiktus dokumentus (transporto priemonės techninį pasą, sąskaitą faktūrą, pirkimo-pardavimo sutartį ir bankinio mokėjimo nurodymą) bet ir UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą bei išsamiai pasisakė dėl jo pateiktų paaiškinimų, kuriais jis grindžia deklaruotą transporto priemonės vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad mokesčių administratorius ir pirmosios instancijos teismas netyrė pateiktų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad buvo importuojamas eismo įvykio metu apgadintas automobilis, ir dėl jų nepasisakė, yra nepagrįsti.

30. Pareiškėjas teigia, kad žemą automobilio kainą įtakoja tai, jog buvo importuojama specifinė prekė – eismo įvykio metu apgadintas naudotas automobilis. Transporto priemonės kainai pagrįsti jis pateikė minėtą UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą, sudarytą po transporto priemonės išleidimo į laisvą apyvartą.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė skundo argumentus, susijusius su UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, kurią įvertino Taisyklių 24 punkte numatyto Importuojamos naudotos transporto priemonės defektų, atsiradusių dėl apgadinimo, akto, kaip teisės akte nustatyto pirminio ir leistino įrodymo, kuriuo remiantis gali būti įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės apgadinimu bei jos muitinės verte, kontekste. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl Akto paskirties, atliekant atitinkamą muitinės procedūrą (taip pat ir išleidžiant naudotą transporto priemonę su asmens pateikta garantija) fiksuoti transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mąstą ir plačiau šioje nutartyje dėl to nepasisako.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad transporto priemonės sandorio vertę taip pat patvirtina UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2023 m. gruodžio 10 d. pasiūlymas už suremontuotą ginčo transporto priemonę sumokėti 50 000 Eur. Visų pirma, komercinis pasiūlymas dėl transporto priemonės įsigijimo nepagrindžia transporto priemonės faktinio pardavimo už šią kainą. Antra, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai pažymėjo, kad pagal Taisyklių 42 punkto nuostatas, tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, deklarantas, norėdamas pagrįsti muitinę vertę, turi pateikti dokumentais pagrįstus įrodymus apie faktines transporto priemonės atkūrimo (remonto) išlaidas, o tokie įrodymai nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti.

33. Atsižvelgiant į Nutarties 28–32 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliantas neišsklaidė abejonių dėl deklaruotos sandorio vertės teisingumo, todėl EID importuotai transporto priemonei sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, netaikytas pagrįstai.

34. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtindama Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisykles, 23 punkte įtvirtino nuostatą, jog, jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų, taip pat per eismo įvykį ar dėl kitų priežasčių apgadintų transporto priemonių muitinės vertės negalima nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnį (įskaitant tuos atvejus, kai už fizinių asmenų perkamas ir (arba) parduodamas transporto priemones atsiskaitoma grynaisiais pinigais), jų muitiniam įvertinimui atlikti, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, naudojami Muitinės departamento aprobuoti naudotų transporto priemonių kainų žinynai (katalogai).

35. Įvertinus tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus (t. y. tikrinamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgiant į tai ir kitus šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus, apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, nepasisakė dėl atskirų pareiškėjo argumentų, atmetami.

36. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami pirminiuose skunduose išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nėra nagrinėjami.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Highlanderis“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė