e4fc143d-c2aa-4077-b143-5ae3dec2ae05 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-913-519/2013                                                    Teisminio proceso Nr. 1-18-3-00031-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.2.2; 1.2.8.1.1; 1.2.8.1.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.1.15.3.3.3; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.8. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 6 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,  teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,nuteistajai R.

P., jos gynėjui advokatui Sauliui Alysui, nukentėjusiojo atstovei advokatei JÅ«ratei GrigaliÅ«nienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. P., pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje ir nubausta:pagal BK 155 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų litų 00 ct) dydžio bauda;pagal BK 154 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų 00 ct) dydžio bauda;pagal BK 155 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų 00 ct) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų 00 ct) dydžio bauda pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų 00 ct) dydžio bauda pagal BK 155 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta subendrinta 20 MGL (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų 00 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutine subendrinta bausme R. P. paskirta 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų 00 ct) dydžio bauda. R. P. nustatytas terminas baudos sumokėjimui savo noru – 3 (trys) mėnesiai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nukentėjusiajam L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamosios R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteista 2000,00 Lt (du tūkstančiai litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš R.

P., priteista L. S., 2420,00 Lt (du tÅ«kstančiai keturi Å¡imtai dvideÅ¡imt litų 00 ct) bylos procese turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. P. nuteista už tai, kad 2012 m. birželio 20 d., 22.41 val. į L. S. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo mobilaus telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė įžeidžiančio turinio žinutę: „ „šaunuolis“ - žaloji nuosavo vaiko psichikÄ neaiÅ¡ku kokios reputacijos kaimynui. (duomenys neskelbtini) univeras turėtų sudegt už tokius absolventus.

Susitiksime vaikų teisių tarnyboje. Liudininkų yra“, taip R. P. nevieÅ¡ai įžeidė L. S. ir padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 155 straipsnio 2 dalyje.Be to, R. P. nuteista už tai, kad 2010 m. vasario 22 d., tiksliai nenustatytÄ valandÄ , (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato patalpose nenustatytam (duomenys neskelbtini) r. PK pareigÅ«nui, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , ant paruoÅ¡tos formos (pareiÅ¡kimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato virÅ¡ininkui A.

G. adresuoto blanko) surašė ir pateikė (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigÅ«nams tirti 2010 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriame, be kitų duomenų, nurodė, jog „...darau iÅ¡vadÄ , kad kaimynas L. S., bÅ«damas nestabilios psichikos, galėjo vakare arba naktį ateiti į mÅ«sų kiemÄ ir padaryti žalÄ mums savo chuliganiÅ¡kais veiksmais“, o 2013 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo posėdyje teismui, savo atstovei advokatei, nukentėjusiajam asmeniui L.

S. ir jo atstovei advokatei pateikė 2010 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kimo kopijas, taip paskleidė apie L. S. tikrovės neatitinkančiÄ , paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ L. S. informacijÄ , kuri gali pakirsti pasitikėjimÄ L. S., vieÅ¡ai raÅ¡tu jį įžeidė ir taip galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistoji R. P. praÅ¡o panaikinti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį, nuosprendį, nes nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, taip pat netenkinti L.

S. civilinio ieÅ¡kinio bei reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde nurodo, kad minėtas JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Be to, teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus, dėl ko priimtas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos.

Vertindamas įrodymus iÅ¡ esmės rėmėsi tik kaltinančiais duomenimis (nukentėjusiojo L. S., liudytojos I. S. parodymais) ir taip atskirai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę, tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir tai turėjo lemiamos įtakos darant iÅ¡vadas dėl jos kaltės.Pasak apeliantės, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti.

Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis taip pat laiduoja žmogaus teisę į saviraiÅ¡kos laisvę. Asmens saviraiÅ¡kos laisvė ir teisė skleisti informacijÄ , nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama įstatymu.

BK 155 straipsnis kaip tik ir numato atsakomybę už žmogaus įžeidimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr.: 2K-385/2005) nurodė, kad įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas – tai kito žmogaus prestižo paniekinimas. Ar įvertinimas, veiksmas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta įvertinimo, veiksmo nepadorumo nederamos formos, praktiÅ¡kai tik tokia forma iÅ¡reikÅ¡ti vertinimai, veiksmai pripažįstami įžeidimu, ir, atvirkščiai, padoria forma iÅ¡sakytas, kad ir neigiamas žmogaus vertinimas, nors ir sukėlęs neigiamų emocijų, įžeidimu nepripažįstamas (Baudžiamoji teisė, specialioji dalis 1 knyga; 2000 Vilnius; 237 psl.).Apeliantės teigimu, jos atveju pirmosios instancijos teismas faktus vertino ypač formaliai, neįsigilino į žinutės turinį, žinutės siuntimo aplinkybes.

Nors teisme ji parodė, kad 2012 m. birželio 20 d. sutuoktiniui V. P. grįžus iÅ¡ sodybos, vakare iÅ¡ jo žodžių sužinojo apie įvykį, kad nukentėjusiojo dukra jos sutuoktiniui ir draugui A. V. pasakė „tu, mėlyna maike, varyk iÅ¡ čia ir tu, seni, varyk iÅ¡ kiemo greitai, supratai“. Teisme Å¡ias aplinkybes apklausų metu nurodė ir V. P. bei A. V.. Liudytoja I. S. taip pat parodė, kad 2012 m. birželio 20 d. vakare pro namo langÄ matė, kaip jos mažametė dukra priėjo prie tvoros, kur įvyko subruzdimas.

Išėjusi į laukÄ pasiėmė dukrÄ ir nuėjo atokiau uogauti. Liudytoja O. V., dirbanti (duomenys neskelbtini) rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, parodė, kad tiek R. P., tiek jos vyras kreipėsi į Å¡iÄ Ä¯staigÄ dėl kaimynų dukters netinkamo poelgio. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad pravedė su L. ir I. S. pokalbį, kurio metu pastarieji pažadėjo vis tik atkreipti dėmesį į vaiko elgesį.Pasak apeliantės, jai buvo nemalonu, kad L. S. dukra nepagarbiai elgiasi su vyresniais. Dėl to iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono nusiuntė jam SMS žinutę, kuria nesiekė įžeisti, o tik atkreipti jo, kaip tėvo, dėmesį dėl netinkamo vaiko elgesio.

Žinutės tekste nebuvo nei vieno keiksmažodžio ar necenzÅ«rinio žodžio. Žinutėje taip pat nebuvo žeidžiančių palyginimų (gyvulių pavadinimų ar pan.). Žinutėje atsispindėjo jos nuomonė apie tai, kad L. S. nesugeba dorai auklėti savo dukters. Ä®tarė, kad vaikÄ nepagarbiai elgtis su jos sutuoktiniu galėjo iÅ¡mokyti L. S., t. y. iÅ¡mokyti tokių žodžių kaip „seni“, „varyk iÅ¡ čia“. Toks auklėjimas prieÅ¡tarauja gerai moralei. Todėl ir parašė, kad jis žaloja vaiko psichikÄ .

Å ia žinute iÅ¡sakė savo nuomonę ir nuoskaudÄ , kad L. S. nesugeba užtikrinti savo vaiko tinkamo auklėjimo. Žinute nebuvo konstatuota, kad L. S. ar kiti jo Å¡eimos nariai turi sveikatos sutrikimų. Ja buvo siekiama atkreipti L. S. dėmesį dėl netinkamo vaiko poelgio bei vaiko auklėjimo.Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad SMS žinute nebuvo grasinama baudžiamosios teisės prasme. Teiginys, kad kreipsis į Vaikų teisių apsaugos tarnybÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip grasinimas, nes ji turi teisę dėl nepilnamečio vaiko netinkamo poelgio kreiptis į vaiko tėvus, policijÄ , taip pat ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ .

Egzistuojančios teisės sÄ Å¾iningas pasinaudojimas, Å¡ios teisės konstatavimas jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti laikomas grasinimu. Kiti SMS žinutės teiginiai apie universitetÄ , liudininkus taip pat neturi įžeidimo požymių.Apeliantės vertinimu, JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo iÅ¡vados, kad 2010 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kime nurodytas teiginys – L. S. yra nestabilios psichikos yra įžeidžiantis, kad pateikdama 2010 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kimÄ paskleidė apie L. S. tikrovės neatitinkančiÄ , paniekinančiÄ ir pažeminančiÄ jį informacijÄ , kuri gali pakirsti pasitikėjimÄ juo, yra nepagrįstos ir neadekvačios, padarytos netinkamai įvertinus įrodymus.

Nes teisme parodė, kad 2010 m. vasario 20 d. jos sutuoktinis V. P. kasė kieme, adresu (duomenys neskelbtini), sniegÄ , kurį krovė į krÅ«vas patvoryje. Truputį sniego pateko į L. S. valdÄ . Sutuoktinio teigimu, tai pamatęs L. S. ėmė barti V. P.. 2010 m. vasario 22 d. apie 7 val. rado jų garažo duris, užkastas iki virÅ¡aus sniegu. Sutuoktinis nebegalėjo tÄ rytÄ atidaryti garažo durų ir automobiliu iÅ¡vykti į darbÄ . Sniego prikasimu įtarė L. S., nes iÅ¡vakarėse plÅ«do jos vyrÄ , be to, jau iÅ¡ anksčiau su juo nesutarė.

Tad 2010 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kime ir nurodė, kad „iÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad kaimynas L. S. bÅ«damas nestabilios psichikos, galėjo vakare arba naktį ateiti į jų kiemÄ ir padaryti žalÄ jiems savo chuliganiÅ¡kais veiksmais“. Vertinant šį teiginį, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad teiginys pateiktas kaip jos nuomonė, o ne faktas. Tai liudija teiginyje panaudoti žodžiai - „darau iÅ¡vadÄ â€œ, „galėjo“. Pamačiusi užkastas iki virÅ¡aus garažo duris sniegu, tikrai pagalvojo, jog tinkamai save kontroliuojantis žmogus taip nepasielgtų.

Teiginys „nestabilios psichikos“ suprantamas ne kaip psichikos ligonis, o kaip sunkiai besitvardantis žmogus. Atskirai paėmus Å¡iuos žodžius „nestabilus“, „psichika“ matyti, kad tai lietuvių kalbos žodžiai, naudojami tiek Å¡nekamojoje, tiek oficialioje kalboje. Tai nėra keiksmažodžiai, necenzÅ«riniai žodžiai ar palyginimai su gyvulių vardais. Pasak apeliantės, Å¡ias jos iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes teisme patvirtino liudytojas V. P.. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjas E. K. 2010 m. kovo 20 d. nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos konstatavo, kad fakto tyrimÄ apsunkina tai, kad minėtu adresu namas ir aplinkui esanti valda priklauso dviems savininkams, turtas oficialiai nepadalintas ir dėl esančio turto dažnai vyksta nesutarimai, konfliktai, kurių metu nukenčia viena ar kita pusė. (duomenys neskelbtini) rajono 2010 m. vasario 24 d. laikraÅ¡tyje Nr. (duomenys neskelbtini) 5 puslapyje iÅ¡spausdintas L.

R. straipsnis „Tiesiog užlipdė...“ apie minėtÄ situacijÄ bei pridėta nuotrauka su vaizdu apie sniegu užkastas jos garažo duris. IÅ¡ to matyti, kad L. S. buvo prieÅ¡ jos Å¡eimÄ nusiteikęs piktuoju, dėl ko turėjo pagrindo jį įtarti garažo durų užbarikadavimu sniegu, o toks elgesys suaugusio asmens atžvilgiu sunkiai suvokiamas. Å iame kontekste panaudota jos nuomonė (iÅ¡vada), kad L. S. nestabilios psichikos, nelaikytina nei įžeidimu, nei Å¡meižtu.Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pateikdama (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2010 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kimÄ buvo įspėta pagal BK 236 straipsnį už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .

Pasibaigus tyrimui tuo pagrindu, kad nebuvo nustatytas kaltininkas, jai dėl 2010 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kimo nebuvo pradėtas joks tyrimas pagal BK 236 straipsnį.Nukentėjusiojo L. S. atstovė advokatė Jolanta GrigaliÅ«nienė atsikirtimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistosios R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsikirtime nurodo, kad JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistosios kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmos instancijos teismo nuosprendžio.Atstovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-437/2008 pasakyta, jog vienas iÅ¡ Å¡meižimo turinį sudarančių požymių - tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Mano, kad įžeidimo numatyto BK 155 straipsnio 2 dalyje, požymiai akivaizdÅ«s, kadangi pati R. P. pripažįsta naktį siuntusi įžeidžiančio turinio SMS, be to nurodydama tai darius tiesiogine tyčia ir pateikė tokio savo elgesio motyvus: ji norėjo pamokyti L. S.. Nuteistoji pati pripažino, kad SMS siuntimo metu neturėjo ir iki Å¡iol neturi jokių patikimų duomenų apie tai, kad L.

S. bÅ«tų netinkamai auklėjęs savo dukrÄ . Nuteistoji remiasi visiÅ¡kai niekuo nepagrįsta prielaida apie tai, kad L. S. ketverių metukų neturinti dukra esÄ nepagarbiai kalbėjusi su nuteistosios sutuoktiniu, nors nuteistoji pati to ir negirdėjo. 2013 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistoji patvirtino, jog suvokia jos siųstoje SMS nurodyto kaltinimo tėvui (nukentėjusiajam L. S.) rimtumÄ ir galimas pasekmes, kurias gali sukelti toks kaltinimas savo vaiko psichikos žalojimu: jos nuomone, „...labai blogas dalykas žaloti savo vaiko psichikÄ â€œ;

„...Å¡iuo atveju vaiko psichika buvo žalojama...“; 2013 m. vasario 25 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistoji paaiÅ¡kino, kad, raÅ¡ydama žinutę su tekstu „žaloji nuosavo vaiko psichikÄ â€œ turėjo galvoje tiesioginę prasmę, o raÅ¡ydama, kad (duomenys neskelbtini) universitetas turėtų sudegti iÅ¡ gėdos už tokius absolventus turėjo galvoje L. S. ir I. S., kurie yra baigę (duomenys neskelbtini) universitetÄ ir daro jam gėdÄ , nes nemoka auklėti savo vaiko.Atstovės teigimu, Å¡ie pačios apeliantės paaiÅ¡kinimai paneigia apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad ji minėtos SMS tekstÄ parašė bÅ«dama susijaudinusi dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, nors nepateikė jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas.

Tuo pačiu paneigiami apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad R. P. iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę apie nukentėjusįjį. Apeliantė turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį pedagoginį iÅ¡silavinimÄ , todėl privalo žinoti ir žino, kokias pasekmes, emocijas, iÅ¡gyvenimus ir jausmus gali sukelti tėvui pasakyti kategoriÅ¡ki teiginiai apie jo vienintelio mažamečio vaiko psichikos žalojimÄ , o ypač kai mylimo vienturčio vaiko psichikos žalojimu kaltinamas pats tėvas. IÅ¡ nuosprendyje cituojamo teksto, kurį parašė R.

P. matyti, kad ji savo teiginius iÅ¡dėstė raÅ¡tu, užgaulia, visuomenėje nepriimtina forma. Nors R. P. ir nenaudojo nepadorių formuluočių, tačiau neabejotinai, žodžiais, nukreiptais į nukentėjusiojo elgesį - „...žaloji nuosavo vaiko psichikÄ ...“, siekė jį įžeisti, kÄ patvirtino ir savo paaiÅ¡kinimu teisiamo posėdžio metu.Mano, kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais (nuteistosios paaiÅ¡kinimu, nukentėjusiojo parodymais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais - dokumentais, telefono su SMS žinute apžiÅ«ra teisiamajame posėdyje) įrodyta, jog nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia - tyčiniais apeliantės veiksmais, kuriais buvo siekiama įžeisti L.

S.. Apeliantė žinutę parašė į nukentėjusiojo L. S. asmeninį mobilųjį telefonÄ , taigi ji buvo skirta bÅ«tent L. S..Taip pat mano, kad teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino R. P. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro pažymos matyti, jog nukentėjusysis L. S. nėra įtrauktas į pacientų registrÄ ir jokie psichikos sutrikimai jam nėra diagnozuoti. Tai reiÅ¡kia, kad nuteistoji visiÅ¡kai be jokio pagrindo nurodė L.

S. esant nestabilios psichikos. Teiginys „nestabilios psichikos asmuo“ skirtas asmeniui, kurio psichinė bÅ«klė yra normali, neabejotinai yra įžeidžiantis; be to, tokiu teiginiu apeliantė siekė pažeminti L. S., nes pareiÅ¡kėjui, besikreipiančiam į policijÄ dėl galimai padarytos neteisėtos veikos, nėra bÅ«tina nurodyti duomenis apie galimo įtariamojo asmens psichinę sveikatos bÅ«klę – tai nesusiję su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, vieta, laiku, o duomenis apie įtariamojo psichinę sveikatos bÅ«klę, kilus abejonei, visuomet patikrina patys policijos pareigÅ«nai.

Tai apeliantei, turinčiai aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , turi bÅ«ti ir yra žinoma. Taip pat pažymi, kad paduodama pareiÅ¡kimÄ (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui, nuteistoji buvo įspėta dėl neleistino prieÅ¡ingo visuomenei elgesio.Pasak atstovės, Å¡ioje byloje nukentėjusysis patikslino savo kaltinimo aplinkybes ne dėl to, kad 2010 m. apeliantė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ ir netinkamai jį apibÅ«dino bei nepagrįstai įžeidinėjo.

Tačiau dėl to, kad apeliantė, žinodama, jog jos rašytas 2010 m. vasario 22 d. pareiškimas buvo ištirtas, buvo nustatinėjamos pareiškime nurodytos aplinkybės ir galutinis tyrimo rezultatas buvo apeliantės nenaudai: t. y. kompetentingų pareigūnų nebuvo patvirtinta, kad bent viena iš apeliantės 2010-02-22 pareiškime nurodytų aplinkybių L. S. atžvilgiu pasitvirtino: nenustatyta, kad L. S. buvo nestabilios psichikos ir kad kaip nors kėlė pavojų kaimynams, šiuo atveju R. P. ar jos sutuoktiniui; nenustatyta, kad L.

S. chuliganiÅ¡kai elgėsi R. P. atžvilgiu, nenustatyti jokie chuliganiÅ¡ki L. S. veiksmai ir nenustatyta, kad L. S. kokiais nors savo veiksmais padarė žalÄ R. P. ar jos sutuoktiniui. Taigi, 2013 m. vasario 25 d. pateikdama savo pačios raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ su kategoriÅ¡kais įžeidžiančiais teiginiais apie L. S. (nestabili psichika) ir Å¡meižiančiais, neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais teiginiais apie L. S. („galėjo vakare arba naktį ateiti į mÅ«sų kiemÄ ir padaryti žalÄ mums savo nusikalstamais veiksmais“) R.

P. jau gerai žinojo, jog pareiÅ¡kimas iÅ¡tirtas ir jame nurodyti faktai nepasitvirtino, nėra nustatyti ir nėra įrodyti, kad pareiÅ¡kimo tyrimas yra neabejotinai baigtas ir procesas dėl Å¡io pareiÅ¡kimo nėra atnaujintas. Tai reiÅ¡kia, kad R. P. jau buvo žinoma (turėjo bÅ«ti žinoma), jog jos abejonės dėl L. S. galimo atėjimo į jos kiemÄ , galimÄ Å¾alos padarymÄ , galimus chuliganiÅ¡kus veiksmus nepatvirtintos ir iÅ¡sklaidytos. Tokiu bÅ«du dalis R. P. pareiÅ¡kimo teiginių, kurie pareiÅ¡kime iÅ¡reikÅ¡ti nuomonės forma („...galėjo vakare arba naktį ateiti į mÅ«sų kiemÄ ir padaryti žalÄ mums savo nusikalstamais veiksmais“), 2013 m. vasario 25 d. jau nebebuvo nuomonės pareiÅ¡kimas, nes Å¡i pareiÅ¡kėjos nuomonė neabejotinai pasirodė neteisinga, klaidinga, o pareiÅ¡kėja savo nuomonei patvirtinti ir pagrįsti nepateikė jokių naujų duomenų.

Tai reiÅ¡kia, kad R. P. teismui tyčia pateikė dokumentus su anksčiau savo pasakyta neteisinga ir nepagrįsta nuomone, žinodama, jog jos nuomonė neteisinga ir nepagrįsta. Toks primygtinis neteisingos ir nepagrįstos nuomonės skleidimas, turint duomenų apie nuomonės neteisingumÄ ir nepagrįstumÄ , jau yra vertintinas kaip įžeidimas (dalis teiginių apie nestabiliÄ psichikÄ ) ir įžeidimas (dalis teiginių apie galimybę ateiti į kiemÄ naktį ir chuliganiÅ¡kais veiksmais padaryti žalÄ ).

Mano, jog žodis „galėjo ateiti“ Å¡alino atsakomybę BK 155 straipsnio prasme tik teikiant pradinį pareiÅ¡kimÄ 2010 m. vasario 22 d., bet neÅ¡alina Å¡ios atsakomybės, teikiant iÅ¡tirtÄ ir nepasitvirtinusį pareiÅ¡kimÄ pakartotinai kito proceso - teisiamojo proceso - dalyviams.Pažymi, kad Å¡iuo pareiÅ¡kimu R. P. siekė suformuoti teismo nuomonę apie nukentėjusįjį ir Å¡iai nuomonei formuoti pasirinko aiÅ¡kiai neleistinas priemones. BK 154 straipsnyje numatytas Å¡meižimas pasireiÅ¡kia tuo, jog yra paskleidžiama apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Teismų praktikoje paskleidimu pripažįstamas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitÄ Å¾mogų perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui privataus pokalbio metu, vieÅ¡ame pasisakyme, laiÅ¡ke, oficialiame raÅ¡te ir pan.Atstovė nurodo, kad BK 155 straipsnyje numatytas įžeidimas yra taip pat tyčinis nusikaltimas ir pasireiÅ¡kia tuo, jog siekiama užgauliai pažeminti kitÄ asmenį.

Å meižimas nuo įžeidimo skiriasi tuo, kad Å¡iuo atveju paprastai nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Vienas iÅ¡ bÅ«tinų įžeidimo požymių yra užgaulumas, kuris reiÅ¡kia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, įžeidimas, pasireiÅ¡kia aktyviais tyčia atliktais veiksmais: vieÅ¡ai - veiksmu, žodžiu arba raÅ¡tu užgauliai pažeminant kitÄ Å¾mogų.

Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Taigi įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Kaip teigia nuteistoji R. P., atskirai paėmus šiuos du jos pavartotus žodžius -„nestabilus“ ir „psichika“ - šie žodžiai yra vartojami lietuvių kalboje; nukentėjusysis šito ir neginčija, neteigia, kad tai nevartotini ar nelietuviški žodžiai.

Be abejonės, atskirai vartojami Å¡ie žodžiai savaime nėra užgaulÅ«s ar įžeidžiantys, tačiau bylos kontekste jie buvo vartojami kaip žodžių junginys, susietas su tam tikrais nukentėjusiajam bÅ«dingais ypatingos srities - psichikos - požymiais. Taigi, kalbant apie žmogų žodžių junginys - „nestabilios psichikos“ - bendrinėje lietuvių kalboje vartojamas siekiant apie jį atsiliepiant užgauliai. Å io žodžių junginio reikÅ¡mė nenurodo žmogaus teigiamo apibÅ«dinimo, todėl toks iÅ¡sireiÅ¡kimas pagrįstai laikytinas užgauliu ir įžeidžiančiu, kaip nukentėjusysis ir suprato.Pasak atstovės, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiami apibrėžimai: nestabilus - nepastovus, nepatvarus; psichika - smegenų funkcija, atspindinti aplinkÄ ir reguliuojanti organizmo sÄ veikÄ su ja.

Sudėjus Å¡iuos du žodžius kartu, kaip žodžių junginį, t. y. nestabilios psichikos, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių žodžių reikÅ¡mė reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip žmogaus apibÅ«dinimÄ , kuris yra nepastovus, negebantis tinkamai suvokti aplinkos ir sietinas su psichikos sutrikimais, kurie visuotinai pripažįstami kaip neigiamÄ poveikį asmeniui turintis veiksnys. Å is terminas psichiatrijoje reiÅ¡kia psichikos sutrikimÄ , kuriam gydyti naudojamas medikamentinis gydymas. Kaip matyti iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, L.

S. neturi ir nėra gydomas nuo jokių psichikos sutrikimų, iÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad R. P. savo veiksmais paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ , melagingÄ informacijÄ . Be to, teismų praktikoje yra konstatuota, jog, įžeidus asmenį, vartojant visiems žinomus ir suprantamus necenzÅ«rinius žodžius arba bet kokius kitus žodžius, kurių prasmė yra visuotinai ir akivaizdžiai įžeidžianti, nevartotina visuomenėje, taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, pati R. P. 2013-05-21 vykusio posėdžio metu pasisakė, kad nestabilios psichikos žmogus - „....žmogus tam tikru laiko tarpu nekontroliuoja savo veiksmų, čia sveikatos apibÅ«dinimas“.

IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad R. P. teigdama, jog L. S. „bÅ«damas nestabilios psichikos“, taip apibÅ«dino jo sveikatos bÅ«klę ir Å¡is teiginys visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir žemina bei įžeidžia žmogaus garbę bei orumÄ .Taigi remdamasi iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma, nukentėjusiojo atstovė mano, kad nėra jokio pagrindo iÅ¡teisinti R. P. nei pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, nei pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.Mano, kad tai yra nusikalstamų veikų sutaptis, nes ta pačia veika (tais pačiais teiginiais) padaromos dvi nusikalstamos veikos: apie kitÄ Å¾mogų paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tÄ Å¾mogų arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, taip asmuo apÅ¡meižiamas ir tuo pačiu kaltinamojo asmens neteisėtu veikimu asmuo vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažeminamas, t. y. taip nukentėjęs asmuo įžeidžiamas.Atstovės teigimu, nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iÅ¡ dalies.

Apylinkės teismo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis yra visiÅ¡kai pagrįstas, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Nekyla abejonių, kad nuteistoji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam neturtinę žalÄ , kuri yra preziumuojama įstatyme, kad labai įžeidė nukentėjusįjį, sukėlė stresÄ jam bei jo Å¡eimos nariams, tačiau priteista nors ir nedidelė neturtinė žala yra pakankama kompensacija už patirtÄ stresÄ ir nemalonius iÅ¡gyvenimus.

Taigi mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atitinkamos kategorijos bylose, išaiškinimais, apibendrinimais bei apžvalga.Taip pat mano, kad pripažinus R. P. kalta pagal BK 155 straipsnio 1 ir 2 dalį ir BK 154 straipsnio 1 dalį, pagrįstai nukentėjusiajam priteistos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir neturėtų būti keičiamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir priteisti proceso iÅ¡laidas, nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas Dėl BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, tačiau Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, gauti ir skleisti informacijÄ negali bÅ«ti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai bÅ«tina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, tačiau ir Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis Å¡iomis laisvėmis, kurios yra susijusios ir su pareigomis bei atsakomybe, gali bÅ«ti sÄ lygojamas tam tikrų formalumų, sÄ lygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra bÅ«tinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatÄ ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti keliÄ Ä¯slaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetÄ ir beÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Taigi, asmens saviraiÅ¡kos laisvė ir teisė skleisti informacijÄ , nėra absoliuti ir gali bÅ«ti ribojama įstatymu. BK 155 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimÄ . Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti Å¡ie žmogaus užgaulaus pažeminimo bÅ«dai: veiksmu, žodžiu ir raÅ¡tu. Įžeidimas žodžiu ar raÅ¡tu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-210/2008).

Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, bÅ«dÄ . Pagal BK 155 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nevieÅ¡ai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiÅ¡kia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas byloje įvertino tik pačios SMS žinutės turinį, nevertindamas Å¡ios SMS žinutės turinio kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistoji R.

P. SMS žinutę L. S. išsiuntė po to, kai jos sutuoktinis V. P. jai papasakojo apie tai, kaip su juo ir liudytoju A. V. bendravo L. S. dukra. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti ne tik pačios SMS žinutės turinį, tačiau ir jos išsiuntimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kaip liudytojas apklausiamas V. P. parodė, kad 2012 m. birželio 20 d. su draugu A. V. sėdėjo ant suoliuko prie verandos lauke ir buvo labai nustebęs, kad mažametė mergaitė priėjo prie tvoros ir pasakė „tu su mėlyna maike dink, o tu seni dink iš to kiemo“.

AiÅ¡kiai suprato mergaitės žodžius, gal kokių raidžių neiÅ¡tarė. Å alia jo sėdėjęs A. V. pasakė, kad pasitraukim į Å¡onÄ ir jie įėjo į kambarį. Po to grįžęs į namus papasakojo žmonai, kuri, kaip mokytoja, nusiuntė informacinio pobÅ«džio žinutę, kurioje jis nematė jokio įžeidimo, grasinimo. Mano, kad žmona, kaip pedagogė, turėjo atkreipti dėmesį į tokį dalykÄ . 2012 m. birželio 27 d., apie 20 val. atėjo draugas A. V. pasiÅ¡nekėti ir vėl sėdėjo, kai atėjo mergaitė prie tvoros ir pasakė „tai tepkit slides iÅ¡ čia“.

Liudytojas A. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. birželio 20 d. buvo išėję į kiemÄ , V. P. sėdėjo ant suoliuko, jis stovėjo, kai prie tvoros priėjo S. mergaitė ir pasakė „ei tu mėlyna maike varyk iÅ¡ kiemo ir tu seni dink iÅ¡ čia“. Jis pasakė, kad čia provokacija, vaikas negali taip pasakyti ir jie įėjo į vidų. Mėlyna palaidine buvo jis, o kitas kreipinys „seni“ buvo skirtas V. P.. Birželio 27 d. ta pati mergaitė pribėgusi prie tvoros pasakė, o jie nebandė su ja kalbėtis, suprato, kad provokacija, įėjo į vidų.

Mergaitė buvo apie 1 metro su trupučiu Å«gio, galėjo bÅ«ti apie 2-3 metų amžiaus. Sakydama kažkokios raidės aiÅ¡kiai netarė, bet sakinio prasmė buvo aiÅ¡ki. Mergaitė iÅ¡ viso neturėjo įžeidžiančiai sakyti, anksčiau niekada nekalbino. VaikÅ¡tinėdavo mergaitė po kiemÄ , bet prie tvoros nėra priėjusi. TÄ dienÄ su mergaite buvo I. S.. Nuteistoji R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2012 m. birželio 20 d. sutuoktiniui grįžus iÅ¡ sodybos, iÅ¡ jo žodžių sužinojo apie įvykį, kad L.

S. dukra jos sutuoktiniui ir jo draugui A. V. pasakė „tu mėlyna maike varyk iÅ¡ čia ir tu seni varyk iÅ¡ kiemo greitai, supratai“. Jiems aptarinėjant konfliktÄ parašė L. S. žinutę telefonu. Žinutė buvo informacinio pobÅ«džio, iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė, be jokių grasinimų ir įžeidinėjimų. Netinkamas vaiko auklėjimas pasireiÅ¡kė tuo, kad suaugusiems žmonėms kaimynų mergaitė pasakė nepagarbius žodžius. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS) su pareiÅ¡kimu, antrÄ pareiÅ¡kimÄ parašė jos sutuoktinis.

Kaimynų mažametė dukra savo kieme nepagarbiai kalbėjo su svetimais žmonėmis. L. S. ir I. S. turi prižiÅ«rėti vaikÄ ir klausytis kÄ jis kalba, tuo labiau svetimiems suaugusiems žmonėms. Tėvai už tokį vaiko elgesį turėtų bÅ«ti įspėjami. Mergaitė mažametė, trijų su pusę metų, todėl ji Å¡itaip kalbėti pati negalėjo, akivaizdu, kad buvo suaugusių provokacija. Kieme iÅ¡ jos sutuoktinio negalėjo iÅ¡girsti tų žodžių. Kaimynas A. V. pasakė „tylėkim“, nes mergaitė pirmÄ kartÄ jam bÅ«nant kieme pribėgo prie tvoros, kadangi anksčiau neateidavo prie tvoros ir niekada nieko nesakydavo.

RaÅ¡ydama „žaloji nuosavo vaiko psichikÄ â€œ turėjo tiesioginę prasmę. Kad leidžia vaikui nepagarbiai elgtis su suaugusiais. Kad „(duomenys neskelbtini) univeras turėtų sudegti už tokius absolventus“, turėjo galvoje L. S. ir jo sutuoktinę I. S.. Kvietė į pasimatymÄ , nes tikėjosi pokalbio vaiko teisių skyriuje, kad abi pusės dalyvaus. Jos sutuoktinis parašė antrÄ pareiÅ¡kimÄ VTAS, nes kaimynų dukra po savaitės, birželio 27 d., pasakė „tepkis slides, dinkit iÅ¡ kiemo“.

Nuvyko į VTAS liepos 12 d. paklausti tarnybos vadovės O. V. ar vyko pokalbis su vaiko tėvais. Mergaitė daugiau prie tvoros nėra atėjusi ir jokių žodžių nėra pasakiusi. Siųsdama žinutę ji siekė, kad tėvai atkreiptų dėmesį ir kontroliuotų kur vaikas laksto, kÄ jis kalba ir, kad vaikas daugiau taip nedarytų. Å iuo atveju vaiko psichika buvo žalojama, todėl, kad vaikas buvo pamokytas kartoti kažkieno žodžius ir suaugusiems vyrams juos sakyti, varyti juos iÅ¡ svetimo kiemo.

Tai, kad L. S. dukra buvo atbėgusi prie tvoros ir V. P. bei A. V. pasakė „tu su mėlyna maike dink, o tu seni dink iÅ¡ to kiemo“ patvirtina liudytojos, (duomenys neskelbtini) rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjos O. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad 2012 m. birželio mėnesį atėjo R. P. su praÅ¡ymu, o po savaitės atėjo jos vyras ir buvo pateiktas antras praÅ¡ymas. PraÅ¡ymo esmė, kad kaimynų duktė netinkamai pasielgė – per tvorÄ pasakė „eik tu seni iÅ¡ kiemo“, ar panaÅ¡iai.

Jie kreipėsi į skyrių praÅ¡ydami, kad atkreiptų į tai dėmesį ir, kad pakalbėtų su tėvais, kad tokie atvejai daugiau nesikartotų. Ji paskambino L. S., pasakė, kad yra gauti P. praÅ¡ymai ir L. S. su žmona atėjo į skyrių. Kalbėjosi apie tai, kad tėvai turi panaudoti tėvų valdžiÄ vaiko interesais. S. turi 3 ar 4 metų dukrÄ . S. nustebo, kad jų vaikas galėjo taip pasakyti, sakė, kad vaikas visų raidžių dar neiÅ¡taria, bet nurodė, kad atkreips į tai dėmesį.

Å ias aplinkybes patvirtina ir kaip liudytojos apklaustos L. S. žmonos I. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad 2012 m. birželio 20 d., 22.41 val. iÅ¡ kaimynės R. P. jos sutuoktinis gavo žinutę, ryte atsikėlęs vyras rado žinutę. Susinervino, nes buvo paraÅ¡yta, kad vyras žaloja savo vaiko psichikÄ , (duomenys neskelbtini) turėtų sudegti iÅ¡leidęs tokį absolventÄ , susitiksime vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Nei ji, nei vyras nežaloja vaiko psichikos ir žinutė labai juos įžeidė ir pažemino.

Turi vienÄ vaikÄ Ln. S., dabar jai nepilni 4 metai. Po to buvo iÅ¡kviesti į VTAS, nes buvo paraÅ¡ytas raÅ¡tas, kad jie neteisingai auklėja vaikÄ . PirmÄ raÅ¡tÄ parašė R. P., po to antrÄ raÅ¡tÄ rašė jos vyras V. P.. Skyriaus vedėja juos apklausė, jie papasakojo situacijÄ , koks buvo įvykis tÄ dienÄ , parašė paaiÅ¡kinimus. Niekas jų nenubaudė, neįspėjo. 2012 m. birželio 20 d. vakare, jai girdint V. P. sakė, kad palauks kai ta mergiotė bus viena. Tas jÄ labai iÅ¡gÄ sdino.

Tuo metu dukrai buvo 3 metai, ji neaiÅ¡kiai kalbėjo, netarė l, r, ž, Å¡ raidžių, tačiau aiÅ¡kiai dėstė mintis. R. P. tÄ vakarÄ visai nebuvo kieme, buvo V. P., jo draugas. Ji buvo kambaryje, pro langÄ matosi jų kiemas, vaikas uogavo ir pamatė, kad ji priėjo prie tvoros. Ji iÅ¡ karto iÅ¡lėkė į laukÄ pasižiÅ«rėti, kodėl vaikas nuėjo prie tvoros, matė, kad prie tvoros kažkoks subruzdimas. Ji pasiėmė mergaitę ir nuėjo uogauti ir tada iÅ¡girdo V. P. sakantį, kad „aÅ¡ palauksiu, kol ta mergiotė kieme bus viena, tada susitiksime vaikų teisėse“.

Teisėjų kolegija minėtų nuteistosios ir liudytojų įrodymų kontekste įvertinusi nuteistosios R. P. L. S. iÅ¡siųstos žinutės „ „šaunuolis“ - žaloji nuosavo vaiko psichikÄ neaiÅ¡ku kokios reputacijos kaimynui. (duomenys neskelbtini) univeras turėtų sudegt už tokius absolventus. Susitiksime vaikų teisių tarnyboje. Liudininkų yra“ turinį, neturi pagrindo daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad tokiu bÅ«du R. P. siekė įžeisti L. S.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ,,Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tÄ darė sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informacijÄ , tai yra neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės ribų.

Teisė reikÅ¡ti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ (hiperbolizavimÄ )“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. P. iÅ¡siųsdama minėtÄ Å¾inutę, bÅ«dama pedagogė, įvertinusi netinkamÄ mergaitės elgesį iÅ¡sakė savo nuomonę mergaitės tėčiui, apie netinkamÄ dukters auklėjimÄ , po ko dar dėl to paties įvykio kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks R. P. žinutės turinys nesudaro pagrindo daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad žinutės turinys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams ir yra akivaizdžiai įžeidžiantis. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.).

Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).Taigi, remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. P. veiksmuose nebuvo tyčios įžeisti nukentėjusiojo L. S., dėl to jos veiksmuose nėra BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių visumos, todėl Å¡ioje dalyje R.

P. iÅ¡teisintina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. P. kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, padarė iÅ¡vadÄ , jog ji paskleidė apie L. S. tikrovės neatitinkančiÄ , paniekinančiÄ ir L. S. pažeminančiÄ Â informacijÄ ir jį įžeidė, ir tokiais veiksmais galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡damas abejones dėl nuteistosios R.

P. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitÄ Å¾mogų, ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimÄ . BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. faktų ir duomenų konstatavimÄ apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos.

Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi bÅ«ti pateikiama sÄ moningai neiÅ¡kreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimÄ baudžiamoji atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ nekyla. Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumÄ , bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias Å¡ios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobÅ«dį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti bÅ«tent tokiÄ informacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-171/2013).BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens įžeidimÄ .

Įžeidimas, tai tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) vieÅ¡as kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raÅ¡tu. Å meižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Å ios veikos skiriasi tuo, kad Å¡meižimo atveju paprastai nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-4/2011).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiÅ¡kos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas.

Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiÅ¡kos laisvė gali bÅ«ti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ , dorovę ar ginti konstitucinę santvarkÄ . Griežčiausia saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamÄ jos įgyvendinimÄ , kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei vieÅ¡uosius interesus.

Vienas aktualiausių saviraiÅ¡kos laisvės apribojimo aspektų – asmens garbės bei orumo gynimas, kai kuriais atvejais kartu ginant ir kitas vertybes. IÅ¡ esmės, kiekvienÄ kartÄ ginant vienÄ Å¡ių vertybių (saviraiÅ¡kos laisvę bei asmens garbę ir orumÄ ), neiÅ¡vengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylÄ , teismas privalo priimti tokį sprendimÄ , kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų Å¡ių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrÄ . Pagal Europos žmogaus teisių teismo suformuotÄ praktikÄ saviraiÅ¡kos teisės apribojimas, nuteisiant asmenį už nusikalstamas veikas kito asmens garbei ir orumui, turi bÅ«ti bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje; atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį baudžiamoji atsakomybė turi bÅ«ti proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teises ir reputacijÄ (EŽTT sprendimas Almeida Azevedo prieÅ¡ PortugalijÄ ).

Siekiant teisingos pusiausvyros tarp saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės ir orumo apsaugos, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia, labiausiai ribojanti priemonė. Dėl to pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų bÅ«ti iÅ¡naudotos Å¡velnesnės priemonės (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.).

Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , patikrinusi byloje surinktus įrodymus įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nuteistoji R. P. padarė BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, byloje nustatytas aplinkybes vertino formaliai, neįvertindamas jų esmės, dėl to padarė bylos duomenimis nepagrįstas iÅ¡vadas.

IÅ¡ 2010 m. vasario 22 d. R. P. pareiÅ¡kimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato virÅ¡ininkui A. G. matyti, kad R. P. bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , pranešė, jog 2010 m. vasario 22 d. 7.10 val. rado garažo, esančio (duomenys neskelbtini), užkastas duris sniegu iki pat virÅ¡aus. Dėl to jos vyras V. P. negalėjo iÅ¡vykti į darbÄ , dėl to patyrė materialinę ir moralinę žalÄ .

Å eÅ¡tadienį (02.20) gretimame sklype gyvenantis L. S. reiÅ¡kė pretenzijas dėl kasamo sniego, nes jie sniegÄ pila prie tvoros, o susidarius krÅ«vai, nedidelis kiekis nubyrėjo į jo sklypo pusę. Buvo grasinta susidorojimu. Ji asmeniÅ¡kai jam skambino ir ragino blaiviai galvoti ir bÅ«ti kaimyniÅ¡ku. Tada dar kartÄ buvo grasinama susidoroti, sekti, varyti jų vaikus iÅ¡ kiemo. IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad kaimynas L. S. bÅ«damas nestabilios psichikos, galėjo vakare arba naktį ateiti į jų kiemÄ ir padaryti žalÄ savo chuliganiÅ¡kais veiksmais.

Neatmeta galimybės, kad prie to prisidėjo giminystės ryÅ¡iais susijęs bendrasavininkis R. A. ir jo žmona, nes sniege matė moteriÅ¡kas pėdas. Prašė iÅ¡tirti šį įvykį, kadangi ji kreipsis privačia tvarka į teismÄ dėl žalos padarymo.Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. P. bÅ«tų buvusi patraukta atsakomybėn pagal BK 236 straipsnį dėl 2010 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių. IÅ¡ byloje esančio nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad nebuvo gauta duomenų patvirtinančių pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.

IÅ¡ kitų byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktai tarp S. ir P. vyksta dažnai, dėl to santykiai tarp Å¡ių Å¡eimų yra itin įtempti.IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (59-67 b. l.) matyti, kad nuteistosios R. P. gynėja teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė daug dokumentų, taip pat ir 2010 m. vasario 22 d. R. P. pareiÅ¡kimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato virÅ¡ininkui A. G. kopijÄ .

Tuo nuteistoji R. P. norėjo pagrįsti savo nuomonę, ir ji neturėjo tikslo Å¡io dokumento pateikti į vieÅ¡umÄ . IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad R. P. pateikdama teismui minėto pareiÅ¡kimo policijai kopijÄ siekė pagrįsti savo nekaltumÄ , siekė įrodyti konfliktų su L. S. buvimÄ , tokiu bÅ«du siekė paveikti teismo procesÄ nagrinėjamoje byloje, tačiau tuo nesiekė paniekinti, užgauliai pažeminti ar kitaip pažeisti L. S. teisių ir laisvių. Byloje nėra duomenų, kad R.

P. bÅ«tų turėjusi tikslÄ 2010 m. vasario 22 d. pareiÅ¡kimo policijai kopijoje deklaruota savo nuomone tyčia L. S. paniekinti ar užgauliai pažeminti. Be to, iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų akivaizdu, kad privatų kaltintojÄ ir nuteistÄ jÄ sieja ilgalaikiai nesutarimai, dominuoja konfliktinė situacija. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios R. P. minėtos nuomonės iÅ¡dėstymas pareiÅ¡kime policijai negalėjo itin Å¡okiruoti nei vienos pusės, negalėjo bÅ«ti netikėtas, atitiko įprastÄ nuteistosios R.

P. ir nukentėjusiojo L. S. nesutarimų pobÅ«dį, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog L. S. galėjo pasijusti labai įžeistas ir pažemintas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistosios R. P. neigiami, hiperbolizuoti, ironiÅ¡ki ar sÄ lygiÅ¡ki pasisakymai apie L. S. asmenį savaime negali bÅ«ti vertinami kaip galintys paniekinti ar užgauliai pažeminti pagal BK 154, 155 straipsnių prasmę. Nepritartina tokiai praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu veikimu, neįvertinant kitų teisės Å¡akų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Taigi, teisėjų kolegija remdamasi tuo kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina, kad R. P. pareiÅ¡kime policijai nurodydama apie galimai padarytÄ pažeidimÄ , iÅ¡sakydama savo nuomonę siekė paniekinti ar užgauliai pažeminti L. S., kad R. P. paraÅ¡yto sakinio turinys yra akivaizdžiai prieÅ¡taraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams ir siekia tokį pavojingumo lygį, kad bÅ«tų taikomos baudžiamosios teisės priemonės ir konstatuoja, kad R.

P. veiksmuose nenustatyta jos tyčia paniekinti ar užgauliai pažeminti L. S., todėl ji nepagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, dėl to ji išteisintina, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl civilinio ieškinio Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis L. S. byloje pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai dėl R.

P. neteisėtų veiksmų atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo L. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ R. P. nukentėjusiajam priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistoji R. P. iÅ¡teisintina, neįrodžius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, požymių bei vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, L. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų Nukentėjusysis L. S. byloje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistosios R. P. priteisti patirtas 2420,00 Lt iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ R. P. priteisė 2420,20 Lt advokato pagalbai apmokėti. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteistos tik iš asmens, pripažinto kaltu, ir tai, kad R. P. išteisintina, neįrodžius, jog buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, netenkina nukentėjusiojo L. S. prašymo jo patirtas išlaidas dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme pripažinti proceso išlaidomis.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji R.

P. ir jos gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti R. P. turėtas proceso iÅ¡laidas iÅ¡ L. S.. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Å¡i baudžiamoji byla pradėta privataus kaltinimo tvarka pagal L. S. skundÄ .

R. P. proceso metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 1200 Lt išlaidų gynėjo paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, R. P. turėtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, įvertinusi proceso trukmę, jo pobūdį ir kitas aplinkybes, priteistinos išlaidų sumos dydį mažina iki 600 Lt, jas priteisiant iš L. S.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,             n u s p r e n d ž i a:

JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:R. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.Nukentėjusiojo L. S. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Netenkinti nukentėjusiojo L. S. praÅ¡ymo pripažinti jo patirtas iÅ¡laidas dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir jas priteisti iÅ¡ R.

P..R. P. išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir iš L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 600 Lt (šešis šimtus litų) gynėjo paslaugoms apmokėti R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Kolegijos pirmininkas             Gražvydas Poškus                                        Teisėjai             Vaclovas Iždonas                                                     Bronius Zalaga