e4fa0419-b4cf-4eab-b996-770d754864ea · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2-77-374/2015                                                                                    Proceso Nr. 2-28-3-03019-2014-5             Procesinio sprendimo kategorija             116.1.;              Marijampolės rajono apylinkės teismas              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2015 m. sausio 26 d.                                                         Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V.

P., atsakovei R. S., trečiajam asmeniui V. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui V. K. dėl žalos atlyginimo, ir NUSTATĖ :             IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės R. S. 627,09 Lt žalos atlyginimo, 72 Lt žyminio mokesčio ir 5 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.            Atsakovė R.

S. su ieÅ¡kiniu nesutinka.            Trečiasis asmuo V. K. su ieÅ¡kiniu sutinka.            IeÅ¡kinys tenkintinas.            Nustatyta, kad 2013-08-31 Puskelnių k., Marijampolės sav., eismo įvykio metu buvo apgadintas L. K. firmai priklausantis automobilis AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu (KASKO). Minėto automobilio sugadinimai atsirado dėl susidÅ«rimo su staiga į kelio važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡Å¡okusiu Å¡unimi, kurio savininkė – atsakovė R.

S.. Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 627,09 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 12-13). IeÅ¡kovo nuomone, kadangi dėl naminių gyvÅ«nų padarytos žalos atsakingi jų savininkai, jų kaltė yra preziumuojama, todėl Å¡is atvejis laikytinas griežtos atsakomybės be kaltės atveju. Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, už pabėgusio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ atsako gyvÅ«no savininkas.             Atsakovė R. S. kategoriÅ¡kai nesutinka su ieÅ¡kiniu. Ji nurodo, kad trečiasis asmuo V.

K., eismo įvykio metu vairavęs automobilį, po įvykio pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, grįžo po 10 minučių ir sustojęs toje pačioje vietoje iÅ¡kvietė policijÄ . Atsakovės teigimu, ji pasirašė eismo įvykio deklaracijÄ , bÅ«dama suklaidinta policijos pareigÅ«nų. Jai nebuvo paaiÅ¡kintos Å¡ios deklaracijos pasiraÅ¡ymo pasekmės. Be to, atsakovės teigimu, ji nebuvo pakviesta į automobilio defektavimÄ , automobilis buvo apžiÅ«rėtas be jos, defektavimo aktas suraÅ¡ytas taip pat jai nedalyvaujant.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.              Trečiasis asmuo V. K. su ieÅ¡kiniu sutinka. Jis neneigia, kad po įvykio nuvažiavo, tačiau, supratęs, kas įvyko, grįžo atgal. Su atsakove pasirašė eismo įvykio deklaracijÄ , jokių nesusipratimų nekilo.              Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios Å¡alies teisę į patirtos žalos atlyginimÄ .

LR CK 6.280 str. 1 d. numato, jog atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ä®vertinus Å¡alių nurodytas ir teismo nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad žala padaryta dėl atsakovės žinioje buvusio, t.y. valdyto, naminio gyvÅ«no netinkamos priežiÅ«ros. Ginčo dėl įvykį sukėlusio Å¡uns priklausomumo atsakovei nekilo. CK 6.267 straipsnio 1 dalis nustato, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkai (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Å i nurodyta specialioji teisės norma reglamentuoja gyvÅ«nų savininko ar kito asmens, kurio buvo prižiÅ«rimas gyvÅ«nas, civilinę atsakomybę už gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ .

Civilinė atsakomybė pagal Å¡iÄ normÄ atsiranda be kaltės. Todėl asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad Å¡uo, dėl kurio įvyko autoįvykis, buvo prižiÅ«rimas atsakovės, kai įvyko Å¡uns susidÅ«rimas su ieÅ¡kovo apdraustu automobiliu, todėl atsakovė buvo teisėta naminio gyvÅ«no, kuriuo buvo padaryta ieÅ¡kovui žala, valdytoja.

Atsakovei nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį.              Teismo nuomone, netinkamas gyvÅ«no laikymas, t. y. netinkamas gyvÅ«no pririÅ¡imas ir pan., sÄ lygojęs gyvÅ«no atitrÅ«kimÄ , nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali bÅ«ti vertinamas kaip neiÅ¡vengiama, gyvÅ«no savininko ar valdytojo nekontroliuojama bei nepaÅ¡alinama aplinkybė (LR CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sÄ lygas riboti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovui.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles, kad jis elgėsi nerÅ«pestingai ir toks vairuotojo elgesys ar slidi kelio danga galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui, todėl nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo mažinimo.              Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl jos bÅ«tinumo dalyvauti apžiÅ«rint sugadintÄ transporto priemonę, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sugadintų transporto priemonių apžiÅ«ros ir padarytos žalos nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, Kelių transporto priemonių vertinimo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija ir Å¡ie norminiai aktai numato, jog apžiÅ«ra paprastai atliekama dalyvaujant transporto priemonės savininkui ar užsakovui ar asmeniui, turinčiam patikėjimo teisę.

Å ios normos nereikalauja, kad apžiÅ«roje dalyvautų už žalÄ atsakingas asmuo, kad jam bÅ«tų praneÅ¡ta apie apžiÅ«rÄ .               Atsakovė taip pat nurodo, kad Å¡ioje byloje lemiamÄ reikÅ¡mę turi ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo iÅ¡ karto po eismo įvykio iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å ios aplinkybės neneigia ir pats vairuotojas, tačiau nurodo, kad tuo metu nesuprato, kad susidÅ«rimas su Å¡uniuku padarė kokiÄ nors žalÄ automobiliui. Vėliau grįžo ir iÅ¡kvietė policijÄ .

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, taip pat bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Tačiau minėta norma aptaria kalto dėl eismo įvykio asmens pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos. Å ioje byloje pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos asmuo – eismo įvykyje dalyvavęs ir jame nukentėjęs asmuo. Jam nebuvo nei suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, nei jis pripažintas dėl įvykio kaltu ir pan. Tokiu bÅ«du, spręstina, kad Å¡iuo atveju, trečiojo asmens V. K. atžvilgiu, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltės ir žalos atsiradimo, todėl aplinkybė, kad vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, negali turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo.

              Tokiu bÅ«du, pagal LR CK 6.1015 str. draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.              Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas (CK 6.267 str.).              IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

LR CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 proc. įstatyminių palÅ«kanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palÅ«kanų dydžio. Å ioje normoje nustatytos vadinamosios procesinės palÅ«kanos atlieka kompensavimo, bet ne mokėjimo funkcijÄ ir yra skolininko atsakomybės forma. PalÅ«kanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus.

Normoje įtvirtinta nenuginčijama prezumpcija, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. PalÅ«kanos ir skirtos Å¡ioms negautoms pajamoms padengti. Taip vadinamos „procesinės“ palÅ«kanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., atlieka taip pat kompensavimo, o ne mokėjimo funkcijÄ . Å i norma reikÅ¡minga esant nesutartinėms prievolėms, susijusiomis su žalos atlyginimu. Todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos – 627,09 Lt, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2014-07-31 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str.).             IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinas žyminis mokestis, valstybės naudai – teismo paÅ¡to iÅ¡laidos (CPK 93, 96 str.).              Vadovaudamasis LR CPK 42,178, 270 str., teismas NUSPRENDĖ:

              IeÅ¡kinį patenkinti.              Priteisti iÅ¡ atsakovės R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į/k 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, naudai 181,61 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ EurÄ 61 euro ct/ 627,09 Lt) žalos atlyginimo, 20,85 Eur (dvideÅ¡imt eurų 85 euro ct/72 Lt) žyminio mokesčio ir 5 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.              Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 7,18 Eur (septynis eurus 18 euro ct) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.              Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . T. R. Gustienė                                         Â