e4f93440-eaf9-4b79-bc93-ea6b050112a5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-23/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01214-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.4.; 122.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimų atsakovams Å iaulių apygardos teismui ir teisėjai Rasai BartaÅ¡ienei, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4886-661/2012 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Å iaulių apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjai Rasai BartaÅ¡ienei dėl tyčinio dvigubų teisingumo standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-688-357/2012 ir dėl to padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. Beržinis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti, kad atsakovai Å iaulių apygardos teismas ir Å¡io teismo teisėja R. BartaÅ¡ienė pažeidė jo teises ir vykdė diskriminacijÄ bei taikė dvigubus teisingumo standartus civilinės bylos Nr. 2-688-357/2012 nagrinėjamo metu ir trukdė ieÅ¡kovui ginti savo teises kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose; įpareigoti atsakovus Å iaulių apygardos teismÄ ir Å¡io teismo teisėjÄ R.

BartaÅ¡ienę paÅ¡alinti padarytus ieÅ¡kovo teisių pažeidimus civilinėje byloje Nr. 2-688-357/2012; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 400 650 Lt žalos atlyginimÄ už jo teisių pažeidimus civilinės bylos Nr. 2-688-357/2012 nagrinėjimo metu ir trukdymÄ ieÅ¡kovui ginti savo teises kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimų atsakovams Å iaulių apygardos teismui ir teisėjai R.

BartaÅ¡ienei, kadangi tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme bei nustatė terminÄ paÅ¡alinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. III. Atskirojo skundo argumentai Apeliantas A. Beržinis praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį dėl reikalavimų atsakovams Å iaulių apygardos teismui ir teisėjai R. BartaÅ¡ienei, panaikinti ir klausimÄ perduoti kitam neÅ¡aliÅ¡kam ir nepriklausomam pirmosios instancijos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nutartimi pažeistas CPK 21 straipsnis, nes nutartį priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjas A. Barkauskas. IeÅ¡kinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Å iaulių apygardos teismui ir teisėjai R. BartaÅ¡ienei pareikÅ¡tas dėl to, kad teisėja ir Å iaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ Nr. 2-688-357/2012 pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai ir tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui ir teisėjoms A.

Urbanavičienei, N. Cikoto, A. Kalinauskienei, tyčia, neteisėtai ir nepagrįstai atleido Å¡iuos asmenis nuo tyčiniais neteisėtais veiksmais nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme civilinę bylÄ Nr. 2-1519-603/2012 jam padarytos žalos atlyginimo, nors pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį valstybė turi teisę regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ teisėjų ar teismo tyčiniais veiksmais dėl jų kaltės padarytÄ Å¾alÄ ir Å¡ie asmenys privalo bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis. Už suteiktas privilegijas atsidėkodamas Å iaulių apygardos teismui ir teisėjai R.

BartaÅ¡ienei, Å¡ioje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A.Urbanavičienė per teisėjÄ A. BarkauskÄ bando atleisti Å iaulių apygardos teismÄ ir teisėjÄ R. BartaÅ¡ienę nuo atsakomybės, kas patvirtina, jog Lietuvos teismai ir teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki ir priklausomi.2. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies l punktÄ , kai ieÅ¡kinys yra nenagrinėtinas teisme, teismas privalo nurodyti į kuriÄ institucijÄ kreiptis. Nutartyje nėra nurodyta, į kuriÄ institucijÄ kreiptis dėl reikalavimo atsakovams Å iaulių apygardos teismui ir teisėjai R.

BartaÅ¡ienei iÅ¡nagrinėjimo, todėl nutartis naikintina.3. Pagal CPK 45 straipsnį teismas tik bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieÅ¡kinį, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu. Jeigu dėl atsakovo pakeitimo ieÅ¡kovas nesutinka, tai teismas bylÄ nagrinėja iÅ¡ esmės. Vadinasi, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismas neteisėtai be ieÅ¡kovo sutikimo paÅ¡alino atsakovus iÅ¡ dalyvavimo civiliniame procese.

PaÅ¡alinus atsakovus iÅ¡ proceso ir priėmus sprendimÄ , nebus pagrindo regreso tvarka atsakovui Lietuvos Respublikai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å iaulių apygardos teismo ir teisėjos R. BartaÅ¡ienės jam priteistos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-7192-583/2010 ir kitose civilinėse bylose nustatė, kad civilinio proceso dispozityvumas nesuteikia teismui galimybių savavaliÅ¡kai be ieÅ¡kovo valios pakeisti atsakovÄ arba net nurodyti netinkamo atsakovo parinkimÄ kaip ieÅ¡kinio trÅ«kumÄ pagal CPK 138 straipsnį.

Pagal Konstitucinio Teismo suformuotÄ privalomÄ precedento taikymo praktikÄ teismai, nagrinėdami civilines bylas, privalo vadovautis ne tik Lietuvos Konstitucija, įstatymais, bet ir kitų teismų priimtais įsiteisėjusiai procesiniais sprendimais dėl tų pačių nustatytų faktų ir aplinkybių, todėl nutartimi nukrypta nuo precedento taikymo praktikos civiliniame procese. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti dalį ieÅ¡kinio reikalavimų, kaip nenagrinėtinų teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , dalį ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakė priimti, nustatęs, kad jie nenagrinėtini teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas reiÅ¡kė ne tik valstybei, bet teismui ir teisėjai.

Žalos padarymo faktÄ ieÅ¡kovas grindė teismo ir teisėjos, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-688-357/2012, atliktais veiksmais. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį atsakovu byloje gali bÅ«ti tik valstybė, o ne teismas ar teisėjas. Teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovai iš proceso buvo pašalinti neteisėtai.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad skundžiama nutarties dalimi buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos. Lietuvos apeliacinis tesimas laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsakovais teismas ir teisėjai bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalos padarymas grindžiamas netinkamai iÅ¡nagrinėta civiline byla, nėra traukiami, kadangi jie turi imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės tokio pobÅ«džio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).IeÅ¡kovas teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinio dalį, kaip nenagrinėtinÄ teisme, privalėjo nurodyti į kokiÄ institucijÄ jam kreiptis su savo reikalavimu teismui ir teisėjai.

Minėta, kad teismai ir teisėjai turi imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės bylose dėl žalos atlyginimo, todėl jie atsakovais tokiose bylose negali bÅ«ti pagal įstatymÄ , jiems atsakomybė netaikoma, jų vardu atstovauja Lietuvos valstybė, todėl teismas, atsisakydamas priimti tokį ieÅ¡kinį, neturi nurodyti į kokiÄ institucija ieÅ¡kovui kreiptis su savo reikalavimais. Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas į kokiÄ institucijÄ ieÅ¡kovui kreiptis su reikalavimais teismui ir teisėjai, įstatymo normų nepažeidė.Apelianto manymu, teismas nesilaikė civiliniame procese įtvirtinto dispozityvumo principo.

Kolegija sutinka, kad ieÅ¡kovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti (CPK 13 str.), tačiau ieÅ¡kovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Taigi ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad teismas ir teisėjas privalo dalyvauti atsakovais pagal jo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas atskirajame skunde taip pat reiÅ¡kia abejones dėl teisėjo A.

Barkausko neÅ¡aliÅ¡kumo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl Å¡io atskirojo skundo argumento nepasisako.Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai ieÅ¡kinio dalį atsakovams Å iaulių apylinkės teismui ir teisėjai R. BartaÅ¡ienei atsisakė priimti, kaip nenagrinėtinÄ teisme, todėl naikinti skundžiamÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                    Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                     Danutė GasiÅ«nienė             Egidijus Žironas