e4f55198-5d27-4e9d-bdaa-df3e6994258a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1729-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02906-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 6 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., 2-17 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 5 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-05-01 iki „šių dienų“ (skundo padavimo data 2018-11-23), pažeidžiant kalinimo sÄ lygas, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo virÅ¡yta daugelį kartų.

Å iaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, įtraukimas į kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginius, judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Nebuvo užtikrinta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos. Kameroje buvo tik dvi kėdės (suoliukai), baldai ir sanitarinis mazgas užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros ploto, o suimtieji gyveno keturiese - penkiese, Å¡ios sÄ lygos trukdė ramiai pailsėti, iÅ¡simiegoti.

Å TI kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nuolat buvo Å¡iukÅ¡lina, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo valomi ir laistomi, buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto. Å TI kamerose neveikė ventiliacija, tokios nėra visai, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, Å¡varaus oro kiekis neatitinka norminio oro Å¡varumo, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapÅ¡viečia, kamerose įrengtos dvi po 36 vatus Å¡viesÄ skleidžiančios lempos, Å¡viesa labai stipri, nuo jos skaudėjo akis ir galvÄ .

Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui. Laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostukÄ . Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinį trikotaÅ¾Ä plaudavo tik vienu atveju, jeigu suimtasis turėjo sÄ skaitoje pinigų. Kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, vienam mėnesiui buvo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo.

Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų kameroje tekdavo patirti stresÄ . Dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.

Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, maistas nebuvo sveriamas, kol iÅ¡dalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo. Å iaulių TI neužtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, stresÄ . PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, skunde nurodė, kad dalyvauti teismo posėdžiuose atsisako (1 t., 17 b. l., 2 t., 75, 79 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (2 t., 75 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (2 t., 62-73 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-05-03 iki 2018-02-27 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,68 iki 18,7 kv. m.

Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ asmenų privatumÄ . Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe įrengti ventiliacijÄ .

PareiÅ¡kėjas kamerose dalį laiko buvo vienas, vėdinimas per langus galimas, todėl toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus resursus. Å iaulių TI kamerų įrengimÄ reglamentuoja higienos normos bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi ir baldais, pagal numatytÄ planÄ remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus.

Atsakovas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, o 2017-11-22 ir 2018-04-18 įsakymais – 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė suimtiesiems, o nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas.

Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å iaulių TI konstrukcijoje yra asbesto. Å iaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos, veikia biblioteka. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Atsakovas nurodo, kad Å iaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ , patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninės sÄ skaitos matyti, kad jis buvo aprÅ«pintas visomis priemonėmis.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas neatitinka tikrovės. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga.

Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡Ä nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais patvirtintus valgiaraščius. PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyrius atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metu nenustatyta jokių pažeidimų.

Å iaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų metu esminių pažeidimų Å iaulių TI nenustatė. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas. Ä®staigoje praÅ¡ymų suteikti ilgalaikius pasimatymus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo ar kitų asmenų negauta. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ . Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo M. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 5 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-11-23, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. IÅ¡ byloje esančios 2018-12-10 pažymos Nr. 60/09-44330 (1 t., 27-33 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M.

B. Å iaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017-05-03 iki 2018-02-27, viso 279 dienas, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,67 kv. m. iki 18,74 kv. m., taigi visas 279 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius – nuo 7,35 iki 21,48 kv. m. (1 t., 27-33 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ â€“ nuo 1,117 iki 1,613 kv. m. (1 t., 34-35 b. l.) ir jose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 5), nustatė, kad kamerose Nr. 94 ir 47, kurių plotas 18,76 ir 18,74 kv. m., kai jose buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, ir kameroje Nr. 81, kurios plotas 7,35 kv. m., kai joje buvo laikomi 2 asmenys, iÅ¡ kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotÄ pareiÅ¡kėjui teko atitinkamai 3,52 kv. m, 3,48 kv. m ir 3,03 kv. m., t.y. mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m.

Kai Å¡iose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose kamerose (Nr. 29, 44, 60 ir 12), net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Ä®vertinus duomenis apie baldų užimamÄ plotÄ (1 t., 36-39 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, neužtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapÅ¡viečia, kamerose įrengtos dvi po 36 vatus Å¡viesÄ skleidžiančios lempos, Å¡viesa labai stipri, kamerose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatÅ«ra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

Atsakovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento 2017 ir 2018 metais Å iaulių TI atliktų patikrinimų aktus (1 t., 62-80 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad dirbtinės apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės parametrai, elektros įrenginių bÅ«klė, galimybė iÅ¡vėdinti kameras, pelėsio buvimas buvo patikrinti pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose Nr. 29, 94, 44, 12 ir 47. Pelėsis kameroje Nr. 94 užfiksuotas 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu, pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas nuo 2017-05-06 iki 2017-07-31, pelėsis paÅ¡alintas tik 2017 m. rugpjūčio mėn. (1 t., 44-46 b. l.), todėl laikytina, kad Å¡is pažeidimas buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu.

Šio patikrinimo metu užfiksuotas oro temperatūros pažeidimas kameroje Nr. 29, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. gegužės mėn., t.y. šiltesniu metų laiku, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Techniškai netvarkingi elektros įrenginiai (lempos be gaubtų) kameroje Nr. 12 nustatyti 2017 m. spalio 12 d. patikrinimo metu, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. spalio 12-13 d. d., taigi pažeidimas užfiksuotas būtent pareiškėjo buvimo šioje kameroje metu. 2018 m. sausio 25 d. patikrinimo metu techniškai netvarkingi elektros įrenginiai (lempos be gaubtų) nustatyti ir kamerose Nr. 44 bei 47, pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas atitinkamai 2017 m. rugsėjo mėn. (kameroje Nr.

44) ir nuo 2017-10-13 iki 2018-02-27 (kameroje Nr. 47), taigi nėra pagrindo laikyti, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 44 metu, tačiau kameroje Nr. 47 pareiškėjas buvo laikomas būtent tuo laikotarpiu, kai buvo nustatytas pažeidimas. Kiti tikrinti parametrai kamerose patikrinimų metu atitiko higienos normos reikalavimus. Iš atsakovo pateiktos Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymos apie 2017 m. atliktus remonto darbus (1 t., 44-46 b. l.) matosi, kad buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 47, 94 ir 12, kameroje Nr. 47 2017 m. vasario mėn. atlikti sienų ir lubų tinkavimo, glaistymo, dažymo, hidroizoliacijos darbai, sumontuoti nauji vamzdžiai, klozetas, praustuvas, nudažytos grotos, lovos, suolai kėdės, lentynos.

Kameroje Nr. 94 rugpjūčio mėn., o kameroje Nr. 12 – spalio 10 d. nuvalytos ir perdažytos lubos bei sienos. Kameroje Nr. 47 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2017-10-13 iki 2018-02-27, taigi jau po remonto darbų atlikimo, kameroje Nr. 94 - nuo 2017-05-06 iki 2017-07-31, t. y., iki remonto, kameroje Nr. 12 – spalio 12-13 d. d., po remonto. Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir dirbtinės apÅ¡vietos atitikimo higienos normos reikalavimams, pelėsio nebuvimo kamerose Nr. 60 ir 81, nors pagal įrodinėjimo naÅ¡tos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Atsižvelgdamas į minėtÄ teismų praktikoje nurodytÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 12 ir 47 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, reikalavimus ir kameroje Nr. 94, pažeidžiant 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsio, reikalavimus.

Kadangi atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių dėl kamerų Nr. 60 ir 81 atitikimo higienos normos reikalavimams, laikytina, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iose kamerose buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apÅ¡vietÄ , 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatÅ«rÄ ir santykinę oro drėgmę, bei 39 punkto reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus. Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pareiškėjas nurodo, kad kameras vėdino per langus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas tikrintose kamerose pažeidimų dėl kamerų vėdinimo nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Å iaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, įtraukimas į kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos, saviraiÅ¡kos, mokslo ir kt. renginius, judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Atsakovas į bylÄ pateikė Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programÄ (1 t., 99-103 b. l.) bei Å iaulių TI direktoriaus patvirtintus Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikus (1 t., 105-200, 2 t., 2-49 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad Å iaulių TI veikia biblioteka, yra užsakomi pagrindiniai Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai, izoliatoriuje periodiÅ¡kai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, rengiami religinio pobÅ«džio renginiai, organizuojami pieÅ¡inių konkursai, plenerai, suimtiesiems įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, pasivaikščiojimo kiemeliuose – skersiniai ir lygiagretės, rengiamos įvairios sporto varžybos; suimtieji (nuteistieji) kiekvienÄ savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginys dėl netinkamo užimtumo organizavimo abstraktus, nedetalizuotas, pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, naudotis biblioteka, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos, nuolat jautėsi nemalonus kvapas.

Sanitarinių mazgų įrengimÄ gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi bÅ«ti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovas nurodo, kad visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele arba OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. IÅ¡ sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 34-35 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose mÅ«rinės arba pagamintos iÅ¡ OSB plokÅ¡tės, sienelių aukÅ¡tis – nuo 1,81 m iki 2,33 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu bÅ«du įėjimai į sanitarinių mazgų zonas Å¡iose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės, iÅ¡skyrus kamerÄ Nr. 81, kur prie atitvarinės konstrukcijos pažymėta užuolaida.

Atsakovas į bylÄ pateikė ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukas (1 t., 95-97 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 29, 12, 47, 44, 94 ir 81 atskirti užuolaidomis, ir tik kameroje Nr. 60 – durimis. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis, pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018).

Tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.). Å iuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinus, kad įėjimai į sanitarinius mazgus kamerose Nr. 29, 12, 47, 44, 94 ir 81 buvo atskirti tik užuolaidomis, laikytina, jog privatumas Å¡iose kamerose pareiÅ¡kėjui nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 4-5 asmenis, o nesant atskiros oro Å¡alinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å TI kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ . Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nuolat buvo Å¡iukÅ¡lina, suoliukas sulaužytas, sienos pažaliavusios nuo pelėsių ir grybelio, kiemeliai nebuvo valomi ir laistomi, buvo Å¡iferinis stogas, kuriame yra asbesto.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 ir 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (1 t., 47-49 b. l.).

Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 23,43 kv. m. (1 t., 50 b. l.), atsakovas nurodo, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2018 m. birželio 1 d. patikrinimų metu konstatavo, kad vertinant Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelius pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, nustatyta, jog pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, valomi kasdien, sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai (1 t., 72-73, 79-80 b. l.).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikymo Å iaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostukÄ , čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinį trikotaÅ¾Ä plaudavo tik vienu atveju, jeigu suimtasis turėjo sÄ skaitoje pinigų, kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, vienam mėnesiui buvo skiriamas vienas rulonėlis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ Äiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (nauja redakcija nuo 2017-01-01) numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprÅ«pinami tik nemokÅ«s asmenys, esant raÅ¡ytiniam jų praÅ¡ymui.

Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių TI minkÅ¡tasis inventorius atitinka higienos normas, dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡ karto nuraÅ¡omas. iÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais ir higienos priemonėmis asmeninės sÄ skaitos (1 t., 60-61 b. l.) matosi, kad patalyne, tame tarpe ir užvalkalais antklodei, rankÅ¡luosčiais, tualetiniu popieriumi jis buvo aprÅ«pintas tinkamai, byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos neiÅ¡davimo, bÅ«klės pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raÅ¡tu prašė iÅ¡duoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl čiužinių bÅ«klės, patalynės ir tualetinio popieriaus trÅ«kumo atmestinos, kaip nepagrįstos. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius ir patalynę. Ä® bylÄ pateiktas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintas Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as bei 2015-11-02 tvarkos apraÅ¡o papildymas (1 t., 51-58 b. l.), kur nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ ; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, patikrinus sÄ skaitÄ ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami įstaigos skalbykloje.

Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, kad pareiÅ¡kėjas neturėjo pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, bet Å iaulių TI administracija vis tiek atsisakė skalbti jo asmeninius drabužius, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

PareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi duÅ¡u nenustatė, nurodė, kad duÅ¡o patalpų dezinfekcija atliekama kasdien, karÅ¡tas vanduo į kameras netiekiamas ir atitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (1 t., 62-65, 66-68 b. l.), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. birželio 27 d. ir 2017 m. spalio 12 d. patikrinimų metu nustatė, kad Å iaulių TI nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnalas (1 t., 62-65, 66-68, 69-71 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Atsakovas atsiliepime tik iÅ¡analizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprÅ«pinimÄ baldais, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl konkrečiose pareiÅ¡kėjos laikymo kamerose buvusių baldų, konkrečiai imant, ar pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose buvo veidrodžiai ir tualeto reikmenų spintelės, o iÅ¡ pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ (1 t., 36-39 b. l.), matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, todėl darytina iÅ¡vada, kad kameros nebuvo tinkamai aprÅ«pintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant veidrodžiais, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .

Teisinis reglamentavimas nenumato tualeto reikmenų spintelių įrengimo kamerose, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl jų nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, maistas nebuvo sveriamas, kol iÅ¡dalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės).

Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė.

Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrindama asmenų skundus dėl neužtikrinamų fiziologinių mitybos normų, išduodamo maisto kokybės Šiaulių TI, dėl jo energetinės vertės, esminių teisės aktų pažeidimų nenustatė (1 t., 81-94 b. l.), taigi nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neužtikrino nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų ir maitinimo tvarkos laikymosi. Pareiškėjas nurodo, kad įstaigoje nebūdavo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai.

Atsakovas į bylÄ pateikė 2018-12-03 pažymÄ Nr. 60/09-43222 (1 t., 59 b. l.), kurioje nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2017-05-03 iki 2018-02-27 iÅ¡ M. B. praÅ¡ymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, todėl ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikti. PareiÅ¡kėjas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, su kuo jis pageidavo ilgalaikio pasimatymo ir prašė Å iaulių TI administracijos jam tokį pasimatymÄ suteikti, o Å iaulių TI administracija atsisakė tai padaryti, kada tai buvo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (251 diena), 265 dienas neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iÅ¡ jų nuolat sklindantis nemalonus kvapas, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ . Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu dėl kamerų bÅ«klės ar kitų jo laikymo sÄ lygų Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms nesiskundė (1 t., 104 b. l.), nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018-10-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2352-662/2018, 2018-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2613-552/2018, 2019-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1080-662 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 750,00 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 750,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 750,00 Eur (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė