e4f2eefb-3568-4d02-ad25-2f820860e388 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas Vitunskas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-442-383-2014Teisėjas Virginijus Kalkauskas                               Proceso Nr. 1-22-1-00993-2012-2                                                              Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                         2.4.6.; 2.4.6.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio ir Viktoro PreikÅ¡o, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistojo E. V. gynėjai advokatei RÅ«tai Survilienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui K. M., jo atstovui K. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir nuteistas 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

IÅ¡ E. V. priteista 10240,80 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių du Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt litų 80 ct) turtinės ir 8000 Lt (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo K. M. naudai. IÅ¡ E. V. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 3636,55 Lt (tris tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai 55 ct) gydymo iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 3.30 val, kilus konfliktui tarp jo ir K.

M., prie klubo „Pop star bar“, esančio Vasario 16-osios g. 2, Kaune, jis tyčia ne mažiau vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos alkÅ«ne smogė K. M. į veidÄ , Å¡iam nukritus ne mažiau vienÄ kartÄ spyrė kaire koja Å¡iam į galvÄ , padarydamas nukentėjusiajam K. M. galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių apatiniuose vokuose, pereinančiomis į skruostus, nosies nugarėlėje, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairio skruostikaulio –virÅ¡utinio žandikaulio kompleksinį lūžimÄ , kairiosios akiduobės apatinės sienelės skeveldrinį lūžimÄ , dalinį pirmo danties nuskėlimÄ virÅ¡utiniame žandikaulyje, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam K.

M. - nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y.. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį sumažinant paskirtÄ areÅ¡to bausmę ir sumažinant nukentėjusiojo K. M. naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Skunde nurodė, jog Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis E. V. bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino dalinai. PrieÅ¡ingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nuteistasis E. V. laikėsi vienodos pozicijos, jog jis nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdė nusikaltimÄ numatytÄ BK 138 str. 1 d., tačiau tiek tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡samiai paaiÅ¡kino nusikaltimo kilimo aplinkybes ir nusikaltimo motyvÄ .

Be to, Kauno apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog byloje nuteistasis siekė įrodyti, jog nukentėjusiojo atžvilgiu nusikaltimÄ Ä¯vykdė dėl bÅ«tinosios ginties. Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui dėl kokių priežasčių buvo panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir tas jo aplinkybes patvirtino tiesiogiai įvykį matę liudytojai bei byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Teismas paskirdamas E. V. bausmę nepagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip lengvinančios atsakomybę aplinkybės (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

KaltinimÄ byloje palaikanti prokurorė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog bylÄ atskleisti ir kaltininkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti padėjo tik pats E. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu neesant jokių duomenų apie įtariamÄ jį prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir davė tyrimui iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus kas padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ . Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo E. V. prisipažinimas nusikalstamos veikos padarymu yra nenuoÅ¡irdus ir tai yra siekimas suÅ¡velninti atsakomybę, nes prisipažinimas buvo padarytas ikiteisminio tyrimo metu kada byloje nebuvo jokių duomenų apie nusikaltimÄ padariusio asmens asmenybę, o byloje esantis vaizdo įraÅ¡as Å¡iuo atveju buvo visiÅ¡kai neinformatyvus, nes iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai negalėjo identifikuoti konkretaus asmens, todėl akivaizdu, jog teismo paskirtos bausmės dydis yra neteisingas.

Taip pat E. V. skunde nurodė, kad spręsdamas nukentėjusiojo K. M. civilinį ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, jog ginčo atveju žala atsirado dėl pačio nukentėjusiojo didelio neatsargumo, dėl ko teismo priteistos turtinės žalos suma yra neteisinga. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos yra visiÅ¡kai neįrodytas, t.y. K. M. nepateikė kelionės iÅ¡laidas, gydymÄ si patvirtinančių dokumentų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. M. nepateikė byloje jokių įrodymų apie tai, jog bÅ«tent jis patyrė 2400 Lt iÅ¡laidas, susijusias su stomatologų darbu. IÅ¡ byloje pateikto kasos čekio nėra galimybės identifikuoti Å¡ios sumos mokėtojo, o pati gydymo įstaiga UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ nepateikė teismui praÅ¡omų K. M. apmokėjimÄ už jų atliktas paslaugas patvirtinančių dokumentų kopijų. K. M. nėra byloje pateikęs ir bÅ«simo gydymo plano, dėlto teismas nepagrįstai be Å¡ių įrodymų priteisė bÅ«simas gydymo iÅ¡laidas, kurių nukentėjęs asmuo dar net nėra patyręs. Nuteistasis savo skunde pažymėjo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iÅ¡ nuteistojo E. V. nukentėjusiojo asmens naudai 8000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , nukentėjusysis civilinis ieÅ¡kovas K.

M. prašė, nuteistojo E. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos skundžiamÄ nuosprendį.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusiÄ skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ skundÄ atmesti, nukentėjusįjį - civilinį ieÅ¡kovÄ K. M. ir jo atstovÄ K. B. praÅ¡iusius skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nuteistasis E. V. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčija, o apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį: pripažinti lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi, sumažinti paskirtÄ areÅ¡to bausmę ir sumažinti nukentėjusiojo K.

M. naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.). Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam bausmę nepagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip lengvinančios atsakomybę aplinkybės bei nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog E. V. prisipažinimas nusikalstamos veikos padarymu yra nenuoÅ¡irdus ir tai yra siekimas suÅ¡velninti atsakomybę.Pirmosios instancijos eismas, skirdamas E. V. bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas už nusikaltimų padarymÄ , baustas administracine tvarka), į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, ir skyrė jam sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę.

AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad E. V. teisme kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, teigdamas, kad K.

M. pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , juos įžeidinėjo bei užpuolė, o jie tik gynėsi. Teismas nelaikė nuteistojo E. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si, kadangi sprendė, jog jis nėra iki galo nuoÅ¡irdus bei siekia suÅ¡velninti atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, E. V. ikiteisminio tyrimo metu dar iki įtarimų pareiÅ¡kimo ir įtariamojo apklausos kaltu prisipažino paraÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ (t.1, b.l.173).

PareiÅ¡kus įtarimÄ jis kaltu dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus (t. 1 b. l. 151; 159), pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės neneigė, parodymų nekeitė, parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, (t. 3 b. l. 5-6). Nors E. V. pripažindamas savo kaltę, vertino tai kaip gynybÄ nuo agresyvių nukentėjusiojo veiksmų, tačiau jo duoti parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, E. V. suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai jis pripažino ir tai negali bÅ«ti vertinama, kaip kaltės nepripažinimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog E. V. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo duotas tada, kai dar byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų pagrindžiančių jo kaltę t.y. jo prisipažinimas nebuvo nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl teisėjų kolegijos vertinamas kaip savanoriÅ¡kas, dėl ko yra pagrindas jį pripažinti kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tik kaltinamojo E. V. prisipažinimu buvo iÅ¡aiÅ¡kintas Å¡is nusikaltimas, kadangi vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdas negali indentifikuoti įvykio vietoje buvusių asmenų dėl vaizdo neaiÅ¡kumo.Atsižvelgiant į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei pobÅ«dį bei laipsnį, į jo asmenybę, į tai, kad praeityje buvo teistas bei įvertinant tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog E. V. savo kaltę pripažino ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė, mažintina.

Nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nepagrįstai nukentėjusiajam teismo priteistos turtinės žalos sumos, nurodant, jog civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos yra visiÅ¡kai neįrodytas. Taip pat nurodė, jog teismas neteisingai priteisė iÅ¡ nuteistojo E. M. naudai 8000 Lt neturtinę žalÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas K. M. Å¡ioje byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 25000 Lt neturtinės ir 10240,80 Lt (gydymo iÅ¡laidos -9330 Lt, kelionės iÅ¡laidos - 910,80 Lt) turtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas iÅ¡ E. V. priteisė 10240,80 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. M. naudai. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui civilinį ieÅ¡kinį. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turtinė žala gali bÅ«ti priteisiama ir nesant konkrečių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas ir vertinant parodymus, kitus įrodymus, nustačius jos atsiradimo faktÄ ir vadovaujantis protingumo principu. IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK115 straipsnio 2 dalis).Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde ir teigia, jog K.

M. nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog jis patytė 2400 Lt išlaidas susijusias su stomatologų darbu bei nepateikė būsimo gydymo plano, dėl ko teismas nepagrįstai jam priteisė būsimas gydymo išlaidas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais bei juos atmeta. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje yra pateikta 2013-08-30 Vilniaus implantologijos centro pažyma iš kurios matyti, jog K. M. yra suteikta gydymo paslaugų už 6030,00 Lt, nukentėjusysis yra apmokėjęs 2400 Lt, ateityje numatytų procedūrų kaina 3300 Lt (t. 2 b. l. 57-58).

Minėtas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. G. (t. 3 b. l. 4-5) bei prie bylos pridėtas apie sumokėjimÄ patvirtinantis kvitas (t. 2 b. l. 59). Kolegijos nuomone, nors nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl 9330 Lt gydymo iÅ¡laidų pagrįstas ne vien turėtomis iÅ¡laidomis, bet ir bÅ«simo gydymo ir protezavimo iÅ¡laidomis, dantų gydymo ir protezavimo plane nurodytos kainos yra tik preliminarios, tačiau nurodytos kainos yra realios, protingos, racionalios, o civiliniam ieÅ¡kovui priteista suma bus pakankama patirtiems sveikatos sutrikdymams atstatyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl gydymo iÅ¡laidų priteisimo. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai analogiÅ¡kose situacijose, kaip, pavyzdžiui, nukentėjusiajam priteisė Vilniaus implantologijos centro gydymo plane nurodytÄ bÅ«simos dantų implantacijos kainÄ 31 300 Lt motyvuojant tuo, kad tokios odontologo paslaugos yra realios, nukentėjusiojo A. R. patirta fizinė žala, kurios paÅ¡alinimas (kompensavimas) yra bÅ«tinas per įmanomai trumpesnį laikÄ ir tam padaryti iÅ¡ atsakovo yra priteista 31 300 Lt suma (kaip turtinė žala), vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip bÅ«sima žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).Pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl 10240,80 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat iÅ¡ E. V. priteisė ir nukentėjusiojo patirtas kelionių į gydymo įstaigas iÅ¡laidas – 910,80 Lt.

Pažymėtina, kad BPK 115 str. 1 d. nustatyta, jog, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas K. M., praÅ¡ydamas tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos 910,80 Lt, atsiradusios vykstant į gydymo įstaigas, nepateikė jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų Å¡ių iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai, neesant objektyvių duomenų dėl patirtų kelionės iÅ¡laidų, Å¡ioje dalyje tenkino civilinį ieÅ¡kinį.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, keistinas ir priteistas civilinis ieÅ¡kinys mažintinas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-26/2009).Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikÅ¡mingumas turėjo bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų.

Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-394/2006).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad sveikatos sužalojimas nukentėjusiajam K. M. buvo padarytas tyčiniais nusikalstamais E. V. veiksmais, nukentėjusysis patyrė skausmÄ , nepatogumus, negalėjo dirbti, taip pat atsižvelgė, jog dėl sužalojimo patiria ilgalaikius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei didelius nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, teisingai vadovavosi įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, todėl nuteistojo E. V. argumentai dėl neteisingai priteisto neturtinės žalos dydžio atmestini.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 4 p.n u s p r e n d ė :Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. V. paskirta 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė, pakeisti: paskirti 45 (keturiasdeÅ¡imt penkias) paras areÅ¡to bausmę; nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo iÅ¡ E. V. nukentėjusiojo K.

M. naudai pakeisti: priteistÄ turtinę žalÄ sumažinti iki 9330 Lt (devynių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų trisdeÅ¡imties litų).KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                       Valdas Vitunskas                                                                 Teisėjai                                                    Albinas Antanaitis                                                                       Viktoras PreikÅ¡as