2023-03-15 Nr. AB-6264-3-62-3-03081-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-164-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03081-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JCDecaux LIETUVA“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. lapkričio 7 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo UAB „JCDecaux Lietuva“ prašymą išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir paskelbtas naujas konkursas ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl naujo laikino leidimo įrengti ir naudoti išorinius reklamos įrenginius išdavimo iki galutinai įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1200-657/2022 ir bus paskelbtas naujas Administracijos konkursas dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 29 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo užtikrinti pareiškėjui laikiną teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius: (duomenys neskelbtini).

Prašyme nurodė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, byloje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala bei egzistuoja pagrįstos prielaidos konstatuoti, kad patenkinus skundo reikalavimus ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, teismui prašymo netenkinus, pareiškėjas patirs žymią turtinę žalą, kurią atstatyti gali tapti itin sudėtinga arba net neįmanoma. Pažymėjo, jog pareiškėjo veikla yra tiesiogiai priklausoma nuo galimybės eksploatuoti reklaminius įrenginius, todėl susiklosčiusi situacija lemia, jog atsakovui nepagrįstai atsisakius pratęsti skundžiamų leidimų galiojimą, pareiškėjo ūkinė veikla bus sutrikdyta. Pareiškėjas objektyviai negalės vykdyti savo ūkinės veiklos, negaus pajamų. Atitinkamai, toks pakankamai ilgas laikotarpis be ūkinės veiklos vykdymo gali lemti pareiškėjo sunkią mokumo arba netgi nemokumo būseną.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl išorinės reklamos įrenginių neišmontavimo pareiškėjui yra iškeltos administracinio nusižengimo bylos, paskirtos administracines nuobaudos po 70 Eur, tai, be kita ko, kelia itin didelę žalą pareiškėjo dalykinei reputacijai.

Pažymėjo, kad netaikius prašymų priemonių, pareiškėja patirs stendų demontavimo išlaidas, o nedemontavus jų, jai gali būti skiriamos baudos. Pareiškėjo įsitikinimu taikant reikalavimo užtikrinimo priemones nebus pažeidžiami nei pareiškėjo nei atsakovo interesai, todėl šiuo atveju yra reikalinga išlaikyti status quo (padėtis, kuri yra), kol teisme nėra išspręstas ginčas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. <...>. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad įstatymas įtvirtina aiškias reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygas (motyvuotas prašymas) ir aiškius pagrindus (tikėtinai pagrindžiamas reikalavimo pagrįstumas ir nustatoma neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmė nesiėmus užtikrinimo priemonių). Pažymėtina, jog pareiga motyvuoti prašymą ir nurodyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindus bei tai tinkamai pagrįsti nustatyta prašymą pateikusiam proceso dalyviui. Tokia asmens prievolė ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra preliminariai pagrįstas, tai patvirtina skundo priėmimo nagrinėti faktas.

Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Nors pareiškėjas nurodė, kokio dydžio pajamas ir išlaidas patiria dėl ginčo stendų eksploatavimo, tačiau šie duomenys nepakankami įvertinti, kokio masto įtaką jie daro bendrai įmonės finansinei situacijai ir tolimesnei veiklai.

Teismas, išanalizavęs faktinius bylos duomenis bei ištyręs sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Šiuo atveju nenustatyta, kad dėl sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Atkreipė dėmesį, jog pripažinus pareiškėjo skundą pagrįstu, jis galės reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo, todėl nurodyti argumentai dėl galimų didelių, nepakeliamų nuostolių yra atmestini.

Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pasisakė 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje, pareiškėjas, teikdamas naują prašymą, iš esmės nenurodė naujų faktinių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurių pagrindų būtų galima reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą vertinti priešingai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu teismas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, tačiau tokiu atveju pareiškėjas privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė iš naujo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis prašyme, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas visiškai netyrė ir nenagrinėjo pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų ir motyvų, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Pareiškėjas nurodė, kad jo veikla (ir pajamos veiklai finansuoti) yra tiesiogiai priklausoma nuo galimybės eksploatuoti reklaminius įrenginius, todėl susiklosčiusi situacija lemia, jog Administracijai nepagrįstai atsisakius pratęsti Leidimų galiojimą, pareiškėjo ūkinė veikla yra itin sutrikdyta, ir tokia neapibrėžta situacija yra projektuojama į ateitį, tikėtina metams, o gal ir dviem kol ginčas bus išspręstas visose teisminėse instancijose.

Pareiškėjas teismui pateikė buhalterinius duomenis, iš kurių matyti, kad per 2022 metų 8 mėnesius iš ginčo reklaminių įrenginių sugeneravo 35 344 Eur pajamų (2022 m. gruodžio 28 d. prašymo priedas Nr. 1). Tai yra vidutiniškai apie 4 400 Eur per mėnesį. Teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir po metų ar dvejų, praėjus visas teisines instancijas, patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjo nuostoliai sudarytų nuo 50 000 iki 100 000 Eur. Neabejotina, kad tokia žalos suma bet kuriam ūkio subjektui laikytina didele. Tokios žalos sumos reikalavimas iš atsakovo būtų ypatingai sudėtingas – tiek procesine prasme neišvengiamai vyktų kitas teisminis procesas, kuris laike užtruktų dar papildomus vienus, o gal ir kelerius metus, tiek materialine prasme.

Pareiškėjas jau yra sumokėjęs Administracijai 2 124,52 Eur už reklaminių įrenginių eksploatavimą iki 2023 m. vasario 22 d., tačiau nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, šių įrenginių eksploatuoti neturės galimybės ir taip patirs nuostolius, kadangi Administracija sumokėtas lėšas padengti iš užsakovų gaunamomis pajamomis neturės galimybės.

Pareiškėjas nurodė, kad vieno reklaminio skydo nukėlimo kaštai – 2 000 Eur. Tai reškia, jog teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas patirs 6 000 Eur (3*2 000) nuostolių, vykdydamas, pareiškėjo įsitikinimu, nepagrįstą Administracijos sprendimą. Vėl gi, tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų tenkintas, jis turėtų iš naujo montuoti reklaminius skydus, tai sudarytų ne mažiau kaip 6 000 Eur nuostolių.

Pažymi, kad nepaisant to, jog Administracijos veiksmai dėl ginčo reklaminių įrenginių yra ginčijami ir pareiškėjo yra laikomi nepagrįstais ir neteisėtais, tačiau atsakovas naudodamasis savo teisės aktais suteikta diskrecija siekia daryti pareiškėjui spaudimą per administracinių nusižengimų teiseną. Pareiškėjo vadovei buvo paskirtos trys nuobaudos po 1 170 Eur. Visus sprendimus pareiškėjas laiko nepagrįstais ir juos ginčija/ ginčys ateityje, tačiau tai reikalauja didelių tiek finansinių tiek ir organizacinių sąnaudų, taip kaupiasi žala pareiškėjui, kurią, teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti neįmanoma atitaisyti arba jos atitaisymas gali būti ypatingai sudėtingas.

Buvo akcentuojama, kad teismui taikant reikalavimų užtikrinimo priemones nebus jokia apimtimi pažeidžiamos Administracijos ir visuomenės interesai. Administracija neturi jokių interesų kitu būdu naudoti išorinės reklamos įrenginius, šie objektai taip pat negali būti naudojami užtikrinti kokias nors savivaldybės viešąsias ar visuomenei reikalingas funkcijas.

Kol nebus įvykdytos Konkurso procedūros, tol reklamos išoriniai įrenginiai bei jų esamos vietos negali būti eksploatuojamos ir generuojančios biudžetines pajamas niekaip kitaip, kaip tik išduodant laikinus leidimus dėl šių įrenginių laikino eksploatavimo. Todėl egzistuoja objektyvus poreikis laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais tarp pareiškėjo ir Administracijos dėl ginčo reklaminių įrenginių, pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir įtvirtinti status quo tarp bylos proceso šalių, tokiu būdu būtų užtikrintas interesų balansas tarp šalių, o tuo pačiu ir viešasis interesas (neabejotina, jog pajamos į Administracijos biudžetą apima ir viešąjį interesą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismai spręsdami ginčus dėl savo esme tapataus objekto, taip pat pažymi, jog būtina išlaikyti status quo tarp reklaminių įrenginių eksploatuotojų ir savivaldybės, neįpareigojant demontuoti reklamos įrenginių, kol teisme nėra galutinai išspręstas ginčas.

Pareiškėjas pagrindė motyvais ir įrodymais būtinybę pritaikyti nagrinėjamoje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones, ir jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino ir reikalavimo užtikrinimo priemonės atitikimo ir proporcingumo pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje, kas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nes pareiškėjo pažeistų teisių gynimo galimybes ir būdus nulems tik ginčo išsprendimas iš esmės.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas byloje prašo įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl naujo laikino leidimo įrengti ir naudoti išorinius reklamos įrenginius išdavimo iki galutinai įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1200-657/2022 ir bus paskelbtas naujas Administracijos konkursas dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo, tokiu būdu pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo, kuriuo jis prašo iki administracinės bylos Nr. eI3-1020-428/2023 (ankstesnis bylos Nr. eI3-12776-428/2022) išnagrinėjimo dienos užtikrinti UAB „JCDecaux Lietuva“ laikiną teisę eksploatuoti reklaminius įrenginius: i) (duomenys neskelbtini) – reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų. Pažymėtina ir tai, kad teismas, kiekvieną kartą spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi įvertinti, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Administracijos 2022 m. lapkričio 7 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakyta tenkinti pareiškėjo UAB „JCDecaux Lietuva“ prašymą išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir paskelbtas naujas konkursas. Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti minėtą Administracijos raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl naujo laikino leidimo įrengti ir naudoti išorinius reklamos įrenginius išdavimo iki galutinai įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1200-657/2022 ir bus paskelbtas naujas Administracijos konkursas dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą dydžio nustatymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia finansinių sunkumų grėsme ir dėl to galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.). Būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galima tam tikra neigiama įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009 ir kt.). Atitinkamai aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjas neįrodo, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai savaime nepatvirtina, jog, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Nors pareiškėjas nurodė kokio dydžio pajamas ir išlaidas patiria dėl ginčo stendų eksploatavimo, tačiau šie duomenys nepakankami įvertinti, kokio masto įtaką jie daro bendrai įmonės finansinei situacijai ir tolimesnei veiklai.

Argumentą, kad pareiškėjas negaus pajamų, paneigia aplinkybė, kad skundžiamą raštą pripažinus nepagrįstu, pareiškėjo patirta žala jam galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-629/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022). Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl konkrečios atsiradusios žalos, atsižvelgiant į galimai negautas pajamas, galėtų būti dėstomi byloje dėl žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011 ir kt.).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017 ir kt.).

Taigi, būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Šiuo atveju, kaip buvo minėta, pareiškėjo pateikti įrodymai dėl gaunamų pajamų dydžio ir patiriamų išlaidų dėl ginčo stendų eksploatavimo, neatspindi įmonės finansinės būklės, iš jų negalima spręsti dėl įmonei kilsiančių finansinių bei materialinių pasekmių. Kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo galbūt patiriamų išlaidų bei nuostolių pareiškėjas atskirajame skunde nepagrindė, nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ateityje gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad tuo atveju, jeigu raštas būtų panaikintas, pareiškėjo patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl nėra jokio pagrindo ją panaikinti atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus motyvus. Dėl šių priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė