e4eafdff-17a5-4f16-8be9-6aea7b032c25 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A-632-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00038-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.20.6.; 2.1.7.4. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2013 m. gruodžio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Dalios Kursevičienės, Daliaus Jocio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Kaziui Grigaičiui,nuteistajai T.

Ž.,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios T. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir nuteista trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iÅ¡ dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-09-12 iki 2012-09-13 bei nuo 2013-01-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Daiktinius įrodymus – 3 kompaktinius diskus (t. 1, b. l. 123), 1 kompaktinį diskÄ (t. 2, b. l.

13) ir kompaktinį diskÄ su filmuota medžiaga iÅ¡ teismo posėdžio 2013-01-24, nustatant suėmimo terminÄ T. Ž., po nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendžiu priteista iÅ¡ T. Ž. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. K. naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: T. Ž. nuteista už tai, kad ji pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , o bÅ«tent: 2011 m. gruodžio 29 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdyboje, esančioje SaltoniÅ¡kių g. 19, Vilniuje, ir 2011 m. gruodžio 28 d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje, esančioje Danės g. 6, Klaipėdoje, buvo gautas T. Ž. 2011 m. gruodžio 23 d. prašymas „Dėl Klaipėdos m. 1 PK tyrėjo J. K. ir tyrėjo A. I. 2011 m. spalio 21 d. ATPK protokolo Nr. 225238 suklastojimo ir jo panaudojimo neteisėtiems tikslams bei piktnaudžiavimo savo tarnybinėmis teisėmis“, jame melagingai pranešė apie nebūtus nusikaltimus, t. y. jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjai A. I. ir J.

K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnyje. PraÅ¡yme T. Ž. nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.9-5165-730/2011 rado Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos m. 1-ojo policijos komisariato tyrėjų J. K. ir A. I. suraÅ¡ytÄ administracinės teisės pažeidimo protokolÄ Nr. R 225238, kuris yra suklastotas, nes jame iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, be to, jame nurodyta, jog ji su protokolu yra supažindinta ir nuo paaiÅ¡kinimų atsisakė, nors jai administracinės teisės pažeidimo protokolas įteiktas nebuvo ir ji su juo supažindinta nebuvo, be to, Klaipėdos apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, apie kurios nagrinėjimo laikÄ ir datÄ ji nebuvo informuota. 2011 m. lapkričio 30 d.

Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyryje dėl Å¡io T. Ž. praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio iÅ¡vadoje nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai, atlikdami procesinius veiksmus, nepažeidė teisės, moralės ar etikos normų reikalavimų, jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatyta, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje 2012 m. sausio 3 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nenustatyta jokių duomenų, jog Klaipėdos m. 1 PK pareigÅ«nai J.

K. ir A. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistoji T. Ž. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį, jÄ iÅ¡teisinti ir bylÄ nutraukti, panaikinti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir iÅ¡ suėmimo jÄ nedelsiant paleisti. Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja V. BalčiÅ«nienė visiÅ¡kai neteisėtai, neteisingai, Å¡aliÅ¡kai ir suinteresuotai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , netinkamai ir tyčia neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir iÅ¡ kerÅ¡to paskatų, Å¡iurkščiai pažeisdama įstatymų garantuotas jos, T.

Ž., teises, nekaltumo prezumpcijÄ , sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, nusprendė nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo pripažinti jÄ kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, be to, Å¡iÄ bausmę nepagrįstai subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, kuriuo ji buvo neteisingai nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes Å¡io nusikaltimo nepadarė (T. Ž. teigimu, ji niekada jokio nusikaltimo prekybos centre „Akropolis“ dėl nepilnametės K.

N. melagingo įskundimo ir praneÅ¡imo apie nepadarytÄ nusikaltimÄ nepadarė), dėl to jai nepagrįstai buvo paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, teismas nepagrįstai ir neteisėtai paliko galioti tapusį nereikalingÄ suėmimÄ , kurio terminas pasibaigė 2013 m. balandžio 24 d. pagal tos pačios teisėjos V. BalčiÅ«nienės 2013 m. sausio 24 d. priimtÄ nutartį. Nuteistosios T. Ž. teigimu, teisėja, nepagrįstai paskyrusi jai suėmimÄ nuo 2013 m. sausio 24 d., negalėjo nagrinėti Å¡ios bylos iÅ¡ esmės ir be pagrindo pratęsti suėmimÄ po bylos iÅ¡nagrinėjimo, t. y. iÅ¡nykus suėmimo pagrindams.

Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo bylos nagrinėjimo metu nesprendė jos praÅ¡ymų dėl suėmimo panaikinimo ir Å¡velnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo. Nuosprendžio dalis dėl suėmimo palikimo galioti yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Suėmimas pagal šį skundÄ Â turi bÅ«ti panaikintas nuo 2013 m. balandžio 24 d., t. y. nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos.T. Ž. teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ji yra 54 metų, dirbanti, iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, serga 5 nepagydomomis ligomis, be to, turi pareigÄ rÅ«pintis savo senyvo amžiaus (81 metų) invalidumÄ turinčia motina, kuriai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Be to, apeliantės teigimu, faktiÅ¡kai jokios nusikalstamos veikos ji nepadarė, jai nepagrįstai buvo inkriminuotas BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, todėl nebuvo jokio pagrindo skirti suėmimÄ bei vėliau pratęsti Å¡ios griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ . Suėmimo skyrimui ir Å¡ios kardomosios priemonės termino pratęsimui nebuvo įstatyme numatyto nė vieno pagrindo bei sÄ lygų, dėl to buvo Å¡iurkščiai pažeistos jos teisės ir neteisėtai suvaržyta laisvė.Nuteistoji T.

Ž. nurodo, kad ji nepagrįstai buvo nuteista pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nes Å¡io nusikaltimo nepadarė. Byla dėl Å¡io nusikaltimo padarymo jai buvo iÅ¡kelta neteisėtai ir nepagrįstai, nebuvo jokio teisinio pagrindo Å¡iÄ bylÄ pradėti, nes ji jokio nusikaltimo nepadarė, t. y. nebuvo jokio melagingo įskundimo ar praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Apie tai savo raÅ¡te pasisakė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Å¡is raÅ¡tas yra byloje. Nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje, jai buvo inkriminuotas neteisingai ir klaidingai, tarp Å¡io straipsnio ir pradėto ikiteisminio tyrimo nėra jokio priežastinio ryÅ¡io, nes, kaip rodo faktai ir prokurorės Jurgitos Rumbinaitės 2012 m. sausio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 80–81), akivaizdu, kad joks ikiteisminis tyrimas pagal jos, T.

Ž., skundÄ prieÅ¡ Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. 1-ojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjus A. I. ir J. K. nebuvo pradėtas, t. y. joks baudžiamasis persekiojimas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis nebuvo atliktas, jie nebuvo apklausti nei kaip liudytojai, nei kaip nukentėjusieji, nei kaip įtariamieji ar pan. Nebuvo net atliktas ir tinkamas tarnybinis patikrinimas dėl Å¡ių asmenų, o ji, T. Ž., net nedalyvavo atliekant šį patikrinimÄ , nebuvo apklausti jos gynybos liudytojai, niekas nieko neprašė patikslinti ar pateikti atitinkamus duomenis, todėl minėti tyrėjai nenukentėjo, t. y. jie nebuvo atleisti iÅ¡ darbo ar nubausti dėl savo pareigų netinkamo atlikimo ar neatlikimo, prieÅ¡ingai – nukentėjo ji – T.

Ž..Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės bÅ«tų vertinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai. TokiÄ nuostatÄ iÅ¡dėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Senatas savo 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8. punkte.Apeliantės teigimu, pagal BK 236 straipsnio 1 dalį jai negalėjo bÅ«ti pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ji negalėjo bÅ«ti suimta ir vėliau nuteista dėl Å¡io nusikaltimo.

Teismas, tęsdamas jos persekiojimÄ , nepagrįstai suvaržė jos teises ir laisvę ir toliau daro turtinę ir neturtinę žalÄ tiek jai, tiek jos nepilnametei dukrai tyčiniais tikslais.Dėl tarnybinio patikrinimo negalėjo bÅ«ti taikomas joks baudžiamasis įstatymas. BK 236 straipsnio 1 dalyje yra aiÅ¡kiai numatyta, kad pagal šį straipsnį atsako asmuo tik tada, jeigu įskundimas padarytas įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , jeigu dėl to šį asmenį buvo pradėta persekioti.

Tačiau, kaip minėta, prieÅ¡ tyrėjus A. I. ir J. K. nebuvo pradėtas joks baudžiamasis persekiojimas nei prokuratÅ«roje, nei teisme ir Å¡ie asmenys nenukentėjo. Todėl, apeliantės T. Ž. teigimu, nebuvo jokio pagrindo pradėti prieÅ¡ jÄ ikiteisminį tyrimÄ bei teisminį procesÄ (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes ji nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo požymių, todėl joks baudžiamasis procesas bei jos persekiojimas, įskaitant ir suėmimÄ , prieÅ¡ jÄ negalėjo bÅ«ti pradėtas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis suteikia piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigÅ«nų darbÄ , skųsti jų sprendimus ir draudžia persekioti už kritikÄ .

Tačiau Å¡ioje byloje ji yra persekiojama bÅ«tent už kritikÄ . Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukÅ¡tesniam teismui skundÄ dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartis pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus (BPK 440 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundas aukÅ¡tesniajame teisme turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas per 7 dienas nuo skundo gavimo Å¡iame teisme dienos (BPK 441 straipsnio 3 dalis). T. Ž. nurodo, kad nors ji prašė užtikrinti jos teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ bei nuÅ¡alinti, jos nuomone, jai kerÅ¡taujančiÄ teisėjÄ VioletÄ BalčiÅ«nienę bei prokurorÄ Kazį Grigaitį ir perduoti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui, tačiau visi jos motyvuoti, teisėti ir pagrįsti skundai bei praÅ¡ymai buvo suinteresuotai bei Å¡aliÅ¡kai atmesti.

Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ , sÄ Å¾iningÄ ir nesuinteresuotÄ teismÄ jai piktybiÅ¡kai ir tyčia nebuvo užtikrinta nuo pat pradžios, nors pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta pagal įstatymus nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. Nuteistosios T. Ž. teigimu, toks teisėjos suinteresuotumas, Å¡aliÅ¡kas ir slaptas veikimas prieÅ¡ jÄ , kelia rimtų ir pagrįstų abejonių dėl „užsakytai“ vykdomo teisingumo“, todėl ji neturi jokio pasitikėjimo.Apeliantė pažymi, kad teisėjas ir teismas, vykdydami teisingumÄ , turi bÅ«ti nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis tiesiogiai įtvirtina asmens teisę į tinkamÄ teismo procesÄ . Teisė į tinkamÄ teismo procesÄ yra vienas iÅ¡ proceso teisės principų ir yra fundamentali. Savo ruožtu viena tokio proceso garantija yra visiÅ¡kas užtikrinimas, kad visus procesinius veiksmus atliktų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, nesukeliantis proceso dalyviams absoliučiai jokių abejonių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2001 m. vasario 21 d. nutarime konstatavo, jog asmens konstitucinė teisė yra, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta neÅ¡aliÅ¡ko teismo, tai reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti nors mažiausių abejonių.

Teisėjas, nagrinėdamas bylÄ , turi bÅ«ti neutralus. Teismo nepriklausomumas yra esminė žmogaus teisių ir laivių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga. Vadinasi, turėjo bÅ«ti Å¡alinamos visos bent menkiausios prielaidos, galinčios proceso dalyviams sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir trukdančios įgyvendinti sÄ Å¾iningo proceso principus.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, tačiau, T.

Ž. teigimu, Å¡i jos teisė Å¡ioje byloje buvo pažeista. Apeliantės teigimu, dėl neteisėto jos suėmimo ir bylos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjimo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 31 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies reikalavimai, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies, Europos SÄ jungos pagrindinių žmogaus teisių chartijos 47 straipsnio reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. vasario 21 d. nutarimas, BPK 57 straipsnio, 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 59 straipsnio, 229 straipsnio ir kitų BPK straipsnių reikalavimai.Nuteistoji T.

Ž. ir jos gynėjas advokatas E. Staponkus praÅ¡o nuteistosios T. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Å ioje byloje gauti du nuteistosios T. Ž. apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio. Pirmasis skundas teisme gautas 2013 m. balandžio 25 d. (t. 4, b. l. 73–81), kitas – 2013 m. balandžio 29 d. (t. 4, b. l. 85–93). Abu skundai buvo paduoti nepraleidus BPK 313 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto termino.

Tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato apeliantams galimybės paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti. Apeliantai paduotus skundus gali tik atÅ¡aukti (BPK 316 straipsnis), todėl kolegija nagrinėja nuteistosios T. Ž. pirmÄ jį 2013 m. balandžio 25 d. teismui pateiktÄ apeliacinį skundÄ . Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajai T. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai T.

Ž. pripažino kalta padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vien tai, kad nuteistoji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundÄ . Apeliantė deklaratyviai teigia, kad jos kaltės dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ padarymo, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes iÅ¡vadÄ apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiųjų Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjų A.

I. ir J. K. bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no Ž. M. parodymai bei kiti byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus T. Ž. veiksmus. Apeliacinio skundo argumentai teismo iÅ¡vadų dėl apeliantės kaltės nepaneigia.Nuteistosios praÅ¡ymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, ir jÄ iÅ¡teisinti, nes, T. Ž. teigimu, ji neturėjo tyčios melagingai praneÅ¡ti apie policijos tyrėjų J.

K. ir A. I. padarytas nusikalstamas veikas, o vien tai, kad, atsižvelgiant į Kriminalinės policijos valdybai ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai jos pateiktÄ 2011-12-23 praÅ¡ymÄ â€žDėl Klaipėdos m. 1 PK tyrėjo J. K. ir tyrėjo A. I. 2011 m. spalio 21 d. ATPK protokolo Nr. 225238 suklastojimo ir jo panaudojimo neteisėtiems tikslams bei piktnaudžiavimo savo tarnybinėmis teisėmis“ dėl tyrėjų J. K. ir A. I. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, apeliantės teigimu, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jo ji tyčia melagingai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , tuo labiau kad dėl Å¡ių asmenų pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad T. Ž. kaltė dėl BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo – melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ â€“ yra įrodyta.Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jeigu dėl to Å¡is asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .

Taigi Å¡i nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia melagingu įskundimu arba praneÅ¡imu apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , t. y. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK. Melagingas praneÅ¡imas apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ yra aktyvÅ«s veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, praneÅ¡ama apie tariamai padarytÄ , rengiamÄ nusikaltimÄ arba pasikėsinimÄ jį padaryti. Melagingo praneÅ¡imo formos, bÅ«dai (žodžiu, raÅ¡tu, anonimiÅ¡kai ir pan.) gali bÅ«ti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ .

Melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Å io nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – bÅ«dinga tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , nors žino, kad Å¡is asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali bÅ«ti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia.Apeliantė teigia, kad byloje nėra jos kaltę pagal BK 236 straipsnio 1 dalį patvirtinančių įrodymų.

Tokie nuteistosios T. Ž. argumentai yra nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų faktinių duomenų visuma.Pirmosios instancijos teismas T. Ž. kaltę grindė byloje surinktų įrodymų visuma (nukentėjusiųjų policijos tyrėjų A. I. ir J. K., liudytojo Ž. M. parodymais,    2012-01-31 Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada            Nr. 30-IS-14, iš T. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylos pateiktais duomenimis (t. 1, b. l. 22–72), 2011-10-21 vaizdo įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis ir kitais įrodymais).Byloje nustatyta, kad 2011-12-29 Kriminalinės policijos valdyboje ir 2011-12-28 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas T.

Ž. 2011-12-23 praÅ¡ymas „Dėl Klaipėdos m. 1 PK tyrėjo J. K. ir tyrėjo A. I. 2011 m. spalio 21 d. ATPK protokolo Nr. 225238 suklastojimo ir jo panaudojimo neteisėtiems tikslams bei piktnaudžiavimo savo tarnybinėmis teisėmis“. Å iame praÅ¡yme T. Ž. nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.9-5165-730/2011 rado Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK tyrėjų J. K. ir A. I. suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. R 225238, kuris yra suklastotas, nes jame iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, be to, jame neteisingai nurodyta, kad ji su protokolu yra supažindinta ir nuo paaiÅ¡kinimų atsisakė, nors jai Å¡is protokolas įteiktas nebuvo ir ji su juo supažindinta nebuvo, be to, Klaipėdos miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, apie kurios nagrinėjimo datÄ ir laikÄ ji nebuvo informuota.

Minėto T. Ž. 2011-12-23 praÅ¡ymo pagrindu 2011-11-30 Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyryje dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjų A. I. ir J. K. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio iÅ¡vadoje nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai, atlikdami procesinius veiksmus, nepažeidė teisės, moralės ar etikos normų reikalavimų, jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatyta, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje 2012-01-03 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nenustatyta jokių duomenų, jog Å¡ie pareigÅ«nai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnyje.Pasak T.

Ž., ji nesiekė tyčia melagingai praneÅ¡ti turinčioms teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ institucijoms apie policijos tyrėjų J. K. ir A. I. padarytas nusikalstamas veikas, ji teigė, jog tÄ dienÄ , kai policijos pareigÅ«nai surašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , ji buvo streso bÅ«senos ir nieko neprisimena, t. y. nieko nežinojo apie pareigÅ«nų jai suraÅ¡ytÄ administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , su juo supažindinta nebuvo, jo kopija jai nebuvo įteikta.

Tačiau tokiÄ T. Ž. versijÄ paneigia byloje iÅ¡nagrinėtų ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai aptartų įrodymų visuma.Remiantis nukentėjusiųjų policijos tyrėjų J. K. ir A. I. bei kaip liudytojo apklausto policijos pareigÅ«no Ž. M. parodymais nustatyta, kad T. Ž. 2011-10-21 tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų nurodymų, nepaisė jų reikalavimų, buvo agresyviai nusiteikusi, siekdama iÅ¡vengti pristatymo į policijos komisariatÄ , prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, bandė vartoti smurtÄ , o iÅ¡silaisvinusi iÅ¡ jÄ Ä¯ komisariatÄ vedusių pareigÅ«nų, atsigulė ant grindų ir nesikėlė, elgėsi agresyviai, reikalavo iÅ¡kviesti medikus.

Nurodė, kad tÄ dienÄ T. Ž. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, su juo T. Ž. buvo supažindinta, perskaitant protokolÄ ir įteikiant jo kopijÄ . Nors T. Ž. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad ji nieko nežinojo apie jai suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir kad Å¡is protokolas jai nebuvo įteiktas, tačiau tokiÄ jos versijÄ paneigia ne tik paminėti nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai, bet ir jos pačios veiksmai, kartu su jos 2011-12-23 praneÅ¡imu Kriminalinės policijos valdybai ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai pateikiant ir administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R225238 kopijÄ .

Akivaizdu, kad neturėdama Å¡io protokolo, T. Ž. nebÅ«tų galėjusi jo pateikti minėtoms institucijoms. Todėl, prieÅ¡ingai T. Ž. tvirtinimui, akivaizdu, kad Å¡io procesinio dokumento kopijÄ ji turėjo, o neigdama Å¡iÄ aplinkybę, siekė iÅ¡vengti atsakomybės už melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ pateikimÄ institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Å ias aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėtas vaizdo, kurį 2011-10-21 vaizdo kamera užfiksavo Klaipėdos apskrities VPK KP KTB specialistas, fiksuodamas procesinius veiksmus, atliekamus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00240-11 (t. 1, b. l. 121, 123), įraÅ¡as.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu peržiÅ«rėjus Å¡iÄ medžiagÄ buvo nustatyta, kad 2011-10-21 trys policijos pareigÅ«nai veda T. Ž. į policijos komisariatÄ , vedama pareigÅ«nų T. Ž. elgiasi agresyviai, prieÅ¡inasi pareigÅ«nams, įėjus pro komisariato duris, krenta ant grindų, Å¡aukia, praÅ¡o iÅ¡kviesti medikus ir, nors iÅ¡ budėtojų dalies iÅ¡eina greitosios pagalbos darbuotojas, ji į jį nekreipia dėmesio, nesiskundžia. Atvykus kitiems medikams T. Ž. aiÅ¡kina, kad jai sulaužė kojÄ , tempė rankÄ , daužė krÅ«tinę.

Tuo metu prie jos prieina uniformuotas policijos pareigÅ«nas ir pasako, kad jai suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tuomet T. Ž. vėl atsigula ant žemės, medikai atsitraukia leisdami pareigÅ«nui T. Ž. supažindinti su protokolu. T. Ž. tuo metu necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėja pareigÅ«nus, paklausus, ar ji pasiraÅ¡ys protokolÄ , taip pat atsako necenzÅ«riniais žodžiais. Kiti policijos pareigÅ«nai patvirtino savo paraÅ¡ais, kad T. Ž. atsisakė pasiraÅ¡yti protokole.

Vėliau ateina kitas uniformuotas policijos pareigÅ«nas ir garsiai T. Ž. supažindina su kitu administracinio teisės pažeidimo protokolu, po to pareigÅ«nas praneÅ¡a, kada vyks bylos nagrinėjimas, paklausia T. Ž., ar Å¡i atsimins datÄ , Å¡iai atsakius, kad neatsimins, pareigÅ«nas dar kartÄ pakartoja, kada bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, ir nurodo, kad jai bus įteikta protokolo kopija ir ji galės pasižiÅ«rėti jo turinį. PareigÅ«nams pasiraÅ¡ius protokolÄ , jis įteikiamas T.

Ž. į rankas. Visos Å¡ios aplinkybės paneigia T. Ž. versijÄ , kad ji nieko nežinojo apie jai suraÅ¡ytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, kad niekas su Å¡iais protokolais jos nesupažindino, jų neįteikė ir kad jie buvo sutaÅ¡yti praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo įvykio, jai apie tai nieko nežinant, ir taip suklastoti. Aptartos aplinkybės aiÅ¡kiai akivaizdžiai patvirtina, kad T. Ž. tyčia, sÄ moningai, bÅ«tent siekdama, kad dėl Klaipėdos miesto 1-ojo PK pareigÅ«nų J.

K. ir A. I. bÅ«tų pradėtas baudžiamasis persekiojimas, institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , – Kriminalinės policijos valdybai bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai, pranešė melagingÄ informacijÄ nurodydama faktus, kurie aiÅ¡kiai neatitinka tikrovės, t. y. kad Å¡ie pareigÅ«nai suklastojo jai suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. R 225238.Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T.

Ž. tyčia pateikė institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , – Kriminalinės policijos valdybai bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai, melagingÄ praneÅ¡imÄ apie policijos pareigÅ«nų A. I. ir J. K. padarytas nusikalstamas veikas, t. y. savo 2011-12-23 praÅ¡yme „Dėl Klaipėdos m. 1 PK tyrėjo J. K. ir tyrėjo A. I. 2011 m. spalio 21 d. ATPK protokolo Nr. 225238 suklastojimo ir jo panaudojimo neteisėtiems tikslams bei piktnaudžiavimo savo tarnybinėmis teisėmis“, adresuotame minėtoms institucijoms, nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus tyrėjai A.

I. ir J. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnyje, t. y. tyčia melagingai nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.9-5165-730/2011 ji rado Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK tyrėjų J. K. ir A. I. suraÅ¡ytÄ administracinės teisės pažeidimo protokolÄ Nr. R 225238, kuris yra suklastotas, nes jame iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jame neteisingai nurodyta, jog ji su protokolu buvo supažindinta ir nuo paaiÅ¡kinimų atsisakė, nes Å¡is protokolas jai nebuvo įteiktas ir ji su juo nebuvo supažindinta.

Dėl Å¡io T. Ž. praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ 2011-11-30 Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tyrimo poskyryje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio iÅ¡vadoje nustatyta, jog policijos pareigÅ«nai, atlikdami procesinius veiksmus, nepažeidė teisės, moralės ar etikos normų reikalavimų, jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties nenustatyta, o Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«roje 2012-01-03 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nustačius, kad Klaipėdos miesto 1-ojo PK pareigÅ«nai J.

K. ir A. I. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnyje. Taigi, prieÅ¡ingai apeliantės tvirtinimui, akivaizdu, kad dėl jos melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ dėl policijos pareigÅ«nų J. K. ir A. I. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, t. y. ne tik tarnybinis patikrinimas, kaip nurodo apeliantė, bet ir ikiteisminis tyrimas, t. y. bÅ«tent baudžiamasis persekiojimas, kuris buvo nutrauktas, esant aiÅ¡kiai BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai aplinkybei, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad Klaipėdos miesto 1-ojo PK pareigÅ«nai J.

K. ir A. I. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 228 straipsnyje numatytus nusikaltimus.Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji T. Ž. suvokė, jog institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , t. y. Kriminalinės policijos valdybai bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir siekė tai daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistosios T.

Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.Nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, jog nors ji prašė užtikrinti jos teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ bei nuÅ¡alinti, jos nuomone, jai kerÅ¡taujančiÄ teisėjÄ V. BalčiÅ«nienę bei prokurorÄ K. Grigaitį ir perduoti Å¡iÄ bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui, tačiau visi jos motyvuoti, teisėti ir pagrįsti skundai bei praÅ¡ymai buvo suinteresuotai bei Å¡aliÅ¡kai atmesti, todėl T. Ž. kyla abejonių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo suinteresuota ir Å¡aliÅ¡ka teisėja, kuri, pasak apeliantės „užsakytai“ vykdė teisingumÄ â€œ.

Tokie apeliantės argumentai nepagrįsti.Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daluyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Å io principo pažeidimas yra besÄ lygiÅ¡ka vada apskųstÄ teismo sprendimÄ panaikinti, tačiau Å¡iam pažeidimui nustatyti nepakanka vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. Taigi teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir vienas iÅ¡ asmenų konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (kasacinės nutartys              Nr. 2K-738/2004, Nr. 2K-340/2008).

Å io principo esmė – nagrinėjantis bylÄ teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių. Å aliÅ¡ku teismas visuomet turi bÅ«ti pripažįstamas tada, kai bent vienas iÅ¡ bylÄ nagrinėjusių teisėjų negali dalyvauti procese dėl BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Å ioje byloje nuteistoji T. Ž. apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų ir nenurodė, jos nuomone, kokiomis BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis remiantis teismas laikytinas Å¡aliÅ¡ku.

Nors T. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma į bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instacijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau ji nenurodė nė vieno konkretaus argumento, atskleidžiančio Å¡io principo pažeidimÄ byloje. Tokiomis aplinkybėmis apeliantės argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo laikytini deklaratyviais ir dėl to atmestini. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama Å¡aliÅ¡kai. Be to, pažymėtina, kad T. Ž. turėjo teisę pasinaudoti nuÅ¡alinimo teise bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, nuÅ¡alinimÄ pareiÅ¡kė tik apeliacijos teismo posėdyje bylÄ nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, ir Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nurartimi, kuria atmestas T.

Ž. praÅ¡ymas dėl teisėjų kolegijos nuÅ¡alinimo, nesant BPK 58 straipsnyje numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų.Nuteistoji T. Ž. kartu praÅ¡o iÅ¡spręsti klausimÄ dėl nepagrįsto jos suėmimo ir iÅ¡ suėmimo jÄ paleisti, tačiau nustatyta, kad Å¡io procesinio sprendimo priėmimo metu T. Ž. jau yra atlikusi skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, o remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje T.

Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-632-174/2013 nutarė jÄ iÅ¡ suėmimo, kaip atlikusiÄ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, nedelsiant paleisti.T. Ž. apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ji yra 54 metų, dirbanti, iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje, serga 5 nepagydomomis ligomis, be to, turi pareigÄ rÅ«pintis savo senyvo amžiaus (81 metų) invalidumÄ turinčia motina, kuriai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis.

Tačiau kolegija pažymi, kad Å¡ios apeliantės nurodomos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ , tačiau nuteistoji T. Ž. jokių motyvų dėl jai paskirtos bausmės nenurodė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas kruopščiai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl bausmės paskyrimo apeliantei, apsvarstęs jos padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos asmenybę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais dėl bausmės T.

Ž. paskyrimo ir jų papildomai nekartoja. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes T. Ž. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , taikytos tinkamai.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylÄ , esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Visos bylos aplinkybės iÅ¡tirtos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl T. Ž. kaltės pateikus melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Å ioje byloje nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindÄ abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl T. Ž. kaltės padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl naikinti skundžiamÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir T.

Ž. priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios T. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                                   Dalia Kursevičienė                                                                                                                                                Dalius Jocys