e4ea4960-d2aa-41b4-8a5e-9fdd0e34e951 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. eN1-724-814/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22239-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22239-20, kurioje M.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , Å¡iuo metu besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini)3, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė:

M. D. 2020 m. birželio 6 d., apie 21.30 val., bÅ«damas Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. G. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 8 smÅ«gius nukentėjusiajam E. G. į Å¡onus, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam E. G. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, apatinių pirmų ir antrų dantų vainikų nuskilimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. G. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad E. G. jis pažįsta apie dvejus metus. 2020 m. birželio 6 d. vakare (tikslaus laiko neatsimena, bet lauke jau buvo tamsu), jis su draugais sėdėjo lauke ant suoliukų, esančių Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Besėdėdamas jis pamatė iÅ¡ toli link (duomenys neskelbtini) namo ateinantį E. G.. Tuomet jis atsistojo ir pradėjo eiti link E. G., norėjo su juo pasikalbėti (apie kÄ , nepamena).

Jam priėjus prie E. G., pastarasis staiga rankos kumščiu trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Sudavęs vienÄ smÅ«gį, E. G. pradėjo nuo jo bėgti. Jis vijosi, bėgo iÅ¡ paskos. Jonavoje, ties (duomenys neskelbtini) namu jis pasivijo E. G. ir sudavė jam porÄ smÅ«gių į veidÄ , kelis smÅ«gius į pilvÄ . Kiek tiksliai sudavė smÅ«gių, nurodyti negali, neatsimena. E. G. po jo suduotų smÅ«gių pabėgo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, supranta, kad nereikėjo suduoti nukentėjusiajam, tačiau jis susinervino dėl E. G. jam suduoto smÅ«gio ir dėl to sudavė jam.

Jo draugai, stovėję Å¡alia, E. G. smÅ«gių nesudavė, tik viskÄ stebėjo. Jis E. G. atsiprašė už savo veiksmus (b. l. 80–82). Be kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu yra kaltinamas, visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtais įrodymais: apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2020 birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jį sumušė pažįstamas M.

D. ir dar du jam nepažįstami asmenys. Su M. D. jis mokėsi vienoje mokykloje, Å¡iek tiek pabendraudavo. MinėtÄ dienÄ , maždaug apie 21 val., jam paskambino pusbrolis G. K. ir pasakė, kad Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini), namo važiuojant elektriniu paspirtuku, jam į sėdmenis spyrė, kaip jis suprato, M. D.. Po pokalbio jis Jonavoje, J. Basanavičiaus gatvėje susitiko su G. K., kuris paprašė palydėti jį iki namų Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Priėję prie (duomenys neskelbtini)namo pamatė, kad Å¡alia laiptinės stovi Greitosios medicinos pagalbos automobilis ir policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis.

Å alia namo laiptinės ant suoliuko sėdėjo M. D. su draugais. IÅ¡vykus Greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigÅ«nų automobiliams, G. K. ėjo link savo namo laiptinės. Jis taip pat jau norėjo eiti namo, tačiau jį pakvietė M. D., kuris priėjo prie jo ir pradėjo klausinėti apie kažkokius jo draugus, automobilius. Jis bandė paaiÅ¡kinti, kad M. D. kažkÄ maiÅ¡o, kad jis nieko nežino, apie kÄ jis kalba. Staiga M. D. deÅ¡inės rankos kumščiu bandė jam suduoti smÅ«gį į veidÄ , tačiau jis pasitraukė nuo jo.

Jis nusisuko norėdamas iÅ¡eiti, tačiau M. D. abiem rankomis suėmė jam už marÅ¡kinėlių Å¡onų srityse ir laikė, kad negalėtų pabėgti. Tuo metu M. D. stovėjo jam už nugaros. Jis koja spyrė M. D., kaip suprato, pataikė jam į rankÄ . M. D. jį paleido. Tuo metu du jam nepažįstami asmenys, kurie buvo kartu su M. D., pradėjo eiti link jo, todėl jis bėgo. Visi trys asmenys bėgo paskui jį. Netoli (duomenys neskelbtini) namo jį pasivijo vienas iÅ¡ nepažįstamų jam vaikinų.

Jam sustojus, vienas jį vijęsis vaikinas pribėgęs prie jo ir stovėdamas jam iÅ¡ priekio, abi rankas padėjo jam ant pečių ir liepė raminti, sakė norintis pasikalbėti. Staiga priėjęs vaikinas delnais suėmė jam už galvos Å¡alia veido ir staigiu judesiu palenkė jo galvÄ Å¾emyn, trenkė jo galvÄ sau į kelį. Tai pakartojo ir antrÄ kartÄ . Tuo metu prie jų pribėgo M. D. ir dar vienas vaikinas. Kai jie pribėgo, prie jo pirmasis pribėgęs vaikinas, vis dar laikydamas jo galvÄ abiem rankomis, spyrė jam per kojas, po to jis nukrito nugara ant žemės. M.

D., pribėgęs prie jo, sudavė jam į abu Å¡onus nemažiau 8 smÅ«gių. Jis gulėjo ant nugaros, rankomis dengė veidÄ . Tuo metu vaikinai jam kažkÄ sakė, o jis vis bandė pasakyti, kad nieko nepadarė. Vienu momentu jis atitraukė rankas nuo veido ir tuo metu kažkas iÅ¡ trijų vaikinų, kas tiksliai nematė, vienas po kito sudavė tris smÅ«gius į veidÄ . Pirmas smÅ«gis buvo suduotas į veido kairę pusę, pataikė į akį, kiti du smÅ«giai – į dantis. Kas tiksliai sudavė smÅ«gius į veidÄ , nurodyti negali.

Mano, kad smÅ«gius sudavė vienas asmuo. Tuo metu Å¡alia jo buvo visi trys asmenys. Po to, kai jam buvo suduoti smÅ«giai į veidÄ , atsistojo ir nuo jam smÅ«gius sudavusių vaikinų pabėgo. Vienas iÅ¡ jų bandė vytis, tačiau jam pavyko nuo jo pabėgti. M. D. ir du jo draugai buvo apsvaigę, kaip jis suprato, nuo alkoholio, nes nuo jų jautė sklindantį alkoholio kvapÄ . Vaikinų judesiai buvo nekoordinuoti. Po suduotų paskutinių trijų smÅ«gių jis jautė didelį fizinį skausmÄ . Ä®vykio dienÄ jis buvo su riedlente, kuriÄ iÅ¡ jo rankų kažkuris iÅ¡ vaikinų paėmė tuo metu, kai buvo pargriautas ant žemės. Po įvykio kvietė Greitosios medicinos pagalbos medikus (b. l. 29–31); apklausta ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė N. G. parodė, kad 2020 m. birželio 6 d., apie 23.05 val., jos sÅ«nus E. G.

į namus grįžo sumuštas, jam po akimi buvo mėlynė, nuskeltas priekinis dantis. Sūnus jai papasakojo, kad palydėjo pusbrolį G. K. iki jo namų Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Tuo metu prie minėto namo sėdėjo keli vaikinai. Prie namo ant suolelių sėdėję trys vaikinai priėjo prie jos sūnaus ir pradėjo kabinėtis, tarp jų buvo vaikinas vardu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)sūnui norėjo smogti ranka, tačiau E. G. bandė nuo jo pabėgti. Vaikinai jį vijosi, pagavo prie (duomenys neskelbtini)namo.

Vienas vyresnis vaikinas sÅ«nui sugriebė rankomis už galvos ir smogė keliu. Tuomet atbėgo kiti vaikinai ir jį pargriovę pradėjo spardyti. Vėliau pakėlė ir pasodino, kažkuris iÅ¡ vaikinų ranka smogė sÅ«nui į veidÄ . Kai jam smogė į veidÄ , (duomenys neskelbtini)spyrė vienam per kojas ir paÅ¡okęs pabėgo namo. Kitų vaikinų, iÅ¡skyrus M. D., sÅ«nus apibÅ«dinti negali, nes buvo tamsu. Dėl sÅ«naus sužalojimo į namus kvietė Greitosios medicinos pagalbos medikus.

Dėl E. G. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos |sutrikdymo jie į Å¡eimos gydytojÄ nesikreipė, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. M. D. jos sÅ«naus atsiprašė. Dėl sÅ«nui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo M. D. pretenzijų neturi (b. l. 42–44, 47–48); 2020 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1354/2020(02), kurioje užfiksuota, kad E. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, apatinių pirmų ir antrų dantų vainikų nuskilimai, padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (b. l. 38); 2020 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta vieta Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo (b. l. 16–17). PareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog Å¡i kvalifikacija teisinga. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimÄ arba trumpÄ susargdinimÄ .

Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmÄ ar kitokias fizines kančias. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymÄ numatyta BK 140 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė.

IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad M. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. G. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 8 smÅ«gius nukentėjusiajam E. G. į Å¡onus, toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajam į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, apatinių pirmų ir antrų dantų vainikų nuskilimus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. G. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės parodymai, tarnybiniame praneÅ¡ime ir apžiÅ«ros protokole užfiksuota informacija bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir stadijÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o bÅ«tent tai, kad jis neteistas (b. l. 58–59), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 60–61), dirba (b. l. 57), VÅ¡Ä® Jonavos Pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 65).

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. D. pareiÅ¡kė, kad su prokurorės kreipimusi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – laisvės apribojimu, jo terminu sutinka (b. l. 89, 91–93).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė informuota apie sprendimÄ užbaigti teismo procesÄ baudžiamuoju įsakymu (b. l. 87). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam M.

D. skirtina prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis), be intensyvios priežiÅ«ros, vietoj jos skiriant įpareigojimus, įpareigojant kaltinamÄ jį tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–86), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. galutinę – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

M. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti M. D., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. IÅ¡aiÅ¡kinti M. D., kad: - nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; - iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; - nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Lina Šafronienė