e4e9da3d-8cbb-44f0-83ab-0896ba5b0191 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-62/2013Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo T. M. pareiškimu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo T.

M. pareiÅ¡kimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo visų teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 pagal ieÅ¡kovo T. M. ieÅ¡kinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir nepilnamečio vaiko M. M. S. (M. M. S.) gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo, nagrinėjimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas dvejus metus nesugeba pradėti iÅ¡ esmės nagrinėti bylÄ ir imtis priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas, apsaugoti teisėti gyvybiniai mažamečio vaiko ir jo tėvo interesai ir gerovė.

Dėl abiejų teismų nekompetencijos ir Å¡aliÅ¡kumo nuolat pažeidinėjami procesiniai terminai, tyčia vilkinamas ieÅ¡kinio dėl vaiko sugrÄ Å¾inimo priėmimo klausimas. Abu teismai ne kartÄ rėmėsi Lietuvoje negaliojančiais ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžiančiais užsienio (Kanados) teismo įsakymais, kurie pažeidžia vaiko ir žmogaus teises, daug kartų buvo naikinamos neteisėtos pirmosios ir antrosios instancijos teismo nutartys. Abu teismai iÅ¡ esmės toleravo ilgÄ neteisės situacijÄ ir nuolatinį Konstitucijos pažeidinėjimÄ , nes ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus teisė į teismo nutarties vykdymÄ ir Å¡eimos gyvenimo apsaugÄ nebuvo niekaip ginama, o pagrobto vaiko tėvas buvo vaikomas iÅ¡ vieno teismo į kitÄ , abiem teismams vengiant imtis realių priemonių ir spręsti pagrobto vaiko sugrÄ Å¾inimo tėvui klausimÄ .

Dėl patirtos diskriminacijos ir daugybės neteisėtų sprendimų ieÅ¡kovas nepasitiki Å¡iais teismais ir reiÅ¡kia jiems nuÅ¡alinimÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o bylos nagrinėjimÄ perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui, nes nuÅ¡alinus Vilniaus apygardos teismÄ , kuriam teismingos tarptautinio vaikų grobimo bylos, Å¡i byla tampa teisminga Lietuvos apeliaciniam teismui. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmestinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v.

Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v.

PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121;

Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos Å¡alims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogÄ stauti, privalo nusiÅ¡alinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.

Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad byla bÅ«tų perduota iÅ¡ vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylÄ nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ praÅ¡ymo turinio galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas T.

M. nepasitiki Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjais dėl to, kad Å¡ie teismai yra priėmę pareiÅ¡kėjui nepalankius procesinius sprendimus. Kadangi pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nuÅ¡alinti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , bet ir Vilniaus apygardos teismÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pageidauja, kad Å¡i byla bÅ«tų perduota kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, aukÅ¡tesnės pakopos teismo ar visų to aukÅ¡tesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos. Vien aplinkybė, kad teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas aukÅ¡tesnės instancijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad tokį procesinį sprendimÄ priėmusio teismo visi teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti bylos baigtimi.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų; jiems negali bÅ«ti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Taigi, dėl bylÄ nagrinėjančio teismo teisėjų priimtų pareiÅ¡kėjui nepalankių procesinių sprendimų nuÅ¡alinti visus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus ir visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nėra pagrindo. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, Vilniaus apygardos teismo teisėjai ir, juo labiau, visi Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi. PareiÅ¡kėjo reikalavimas perduoti bylÄ nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui tuo pagrindu, kad bylos dėl tarptautinio vaikų grobimo teismingos Vilniaus apygardos teismui, o nuÅ¡alinus šį teismÄ , byla tampa teisminga Lietuvos apeliaciniam teismui yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja civilinių bylų, pirmÄ ja instancija nagrinėtinų apygardos teisme (CPK 27 str., 28 str., 301 str. 4 d.).

Be to, Å¡i byla Nr. N2-5298-131/2013 yra santuokos nutraukimo byla, kuriÄ pirmÄ ja instancija pagal įstatymÄ gali nagrinėti tik apylinkės teismas (CPK 26 str., 27 str. 1 p., 381 str. 1 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui nekiltų abejonių, kad nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuÅ¡alinti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo visus teisėjus nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo.

Pareiškėjui primintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Netenkinti T. M. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo visų teisėjų ir Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. N2-5298-131/2013 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                           Artūras Driukas