e4e9295b-0357-4a76-8875-affddce0f78c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1771-611/2010                                                    Proceso Nr. 2-01-3-15633-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.7; 30.11; 33.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. gruodžio 20 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų S. S. ir M.

M. S.ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , nustatė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 51-54) praÅ¡o perduoti jiems nuosavybės teise neatlygintinai 66,59 kv. m. bendro ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jie nuosavybės teise valdė 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 1980 metais jiems nuosavybės teise priklausanti namo valda buvo paimta visuomenės poreikiams ir namas buvo nugriautas.

Vilniaus m. spalio rajono darbo žmonių tarybos vykdomojo komiteto 1980 08 d. sprendimu Nr. 359 ieÅ¡kovams buvo iÅ¡duotas orderis Nr. 012379, suteikiantis teisę apsigyventi trijų kambarių, 40,96 kv.m. bute adresu (duomenys neskelbtini). Paimant nuosavybę, buvo atliktas nukeliamoje namų valdoje esančių statinių bei sodinių įkainojimas, tačiau piniginė kompensacija už paimtÄ nuosavybę ieÅ¡kovams nebuvo sumokėta. 1991 m. prasidėjus butų privatizacijos procesui, 1992 m. pradžioje, ieÅ¡kovai aiÅ¡kinosi suteikto buto privatizacijÄ , kreipėsi į kompetentingas institucijas - Å eÅ¡kinės seniÅ«nijÄ , kur ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl ginčo buto privatizavimo.

IeÅ¡kovams buvo paaiÅ¡kinta, kad minėtas butas jiems suteiktas už nusavintÄ nuosavybę ir, kad bÅ«tų baigta buto perleidimo procedÅ«ra, jokių papildomų dokumentų jiems nereikia. Taip pat paaiÅ¡kino, kad pateiktų dokumentų pagrindu Vilniaus miesto valdyba priims sprendimÄ neatlygintinai perduoti ieÅ¡kovams nuosavybėn nuomojamÄ butÄ . Tik 2007 m. gavę iÅ¡ SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas" raÅ¡tÄ dėl nuomos mokesčio mokėjimo, sužinojo, kad ginčo butas ieÅ¡kovams nepriklauso, o jie yra tik buto nuomininkai.

Savo teises į butÄ ieÅ¡kovai gina Butų privatizavimo įstatymo 7 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis neatlygintinÄ gyvenamųjų namų ar butų perdavimÄ piliečių nuosavybėn, todėl ieÅ¡kovai laiko, kad jiems nuosavybė atsirado įstatymo pagrindu, nes už nusavintÄ namų valdÄ jie negavo piniginės kompensacijos. Priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamÄ ar namÄ (Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 4 d.) turėjo miesto valdyba. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų nepakanka, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai atitinka Butų privatizavimo įstatymo sÄ lygas; ieÅ¡kovai nepateikia jokių dokumentų (sprendimų) iÅ¡ archyvų dėl (duomenys neskelbtini), namų valdos planuojamo nugriovimo ir kompensavimo (ar nekompensavimo) savininkams; ieÅ¡kovai prie ieÅ¡kinio pateikia tik 1981-06-25 nukeliamos namų valdos įkainojimo aktÄ su priedais apie namų valdos (duomenys neskelbtini), sodinių ir pastatų įkainojimÄ (sodiniai įkainoti 735,80 rublių, pastatai - 7321 rublių), kuriame pasirašė ieÅ¡kovė S. S., kad su nukeliamos namų valdos įkainojimu sutinka, todėl darytina iÅ¡vada, kad kompensacija buvo iÅ¡mokėta.

Atsakovas nurodo, kad visi praÅ¡ymai privatizuoti butus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Å eÅ¡kinės seniÅ«nijoje buvo registruojami Paluotų praÅ¡ymų butų privatizacijai registracijos žurnale, kuriame ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, neatlygintino perdavimo nuosavybėn nėra registruota, ir tai įrodo, kad ieÅ¡kovai nėra pateikę tokio praÅ¡ymo. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu tinkamai kreipėsi dėl ginčo patalpų neatlygintino perdavimo nuosavybėn. Be to, mano, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį.

                                       II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir nusprendė Perduoti ieÅ¡kovams S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neatlygintinai 66,59 kv. m. bendro ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendime nurodė, kad 1980-08-13 Vilniaus miesto Spalio rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 359 buvo patvirtintas sÄ raÅ¡as asmenų, kuriuos nutarta iÅ¡kelti iÅ¡ griaunamų ir kapitaliÅ¡kai remontuojamų namų bei įpareigoti Butų skirstymo skyrių iÅ¡duoti Å¡iems asmenims orderius. IeÅ¡kovai buvo iÅ¡kelti iÅ¡ jiems priklausančios namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant 3 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), bei buvo iÅ¡duotas 1980-12-26 orderis Nr. 012379.

Taip pat buvo suraÅ¡ytas pastatų, esančių nukeliamoje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), įkainojimo aktas. Duomenų apie paskaičiuotos kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ byloje nėra. Atsakovas pateikė pažymÄ , jog Å eÅ¡kinės seniÅ«nijoje pateiktų praÅ¡ymų privatizuoti butus registracijos žurnaluose S. S. arba M. M. S., gyv. (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o apie paduotÄ praÅ¡ymÄ buto privatizavimui nerasta. Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio neatlygintinÄ gyvenamųjų namų ar butų perdavimÄ piliečių nuosavybėn, 1 dalies nuostatÄ atitinkamomis sÄ lygomis įstatymas nustato, kad pripažįstama nuosavybės teisė.

Pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 dalies nuostatÄ buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamÄ valstybinį gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , jeigu yra tenkinamos Å¡ios sÄ lygos:

1) jeigu buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas;

2) jeigu už Å¡io savininko nuosavybę nebuvo kompensuota. Esant įstatyme nurodytoms nuostatoms, nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo. Kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta, miesto, rajono valdyba turėjo priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamÄ butÄ ar namÄ (Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 4 d.), o atsisakymas priimti tokį sprendimÄ galėjo bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 8 str.).

Detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta. Pagal minėtÄ Ä¯statymÄ valstybės pavedimu veikiantis asmuo buvo miesto, rajono valdyba, kuri turėjo patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas nuosavybės teisei įgyti ir, jeigu asmuo sÄ lygas atitiko, privalėjo priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų įgyvendinta savininko nuosavybės teisė. SprendimÄ neatlygintinai pripažinti nuosavybės teisę gali bÅ«ti atsisakyta priimti tik tokiu atveju, jeigu valdyba nustatytų, kad asmuo neatitinka Å¡ių sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausiusi namo dalis buvo nugriauta, o kompensacija už tai jiems nesumokėta, kadangi atsiskaitymo faktÄ patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 177 str. 4 dalimi, numatančia, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Nukeliamos namų valdos įkainojimo aktas patvirtino piniginės kompensacijos už nusavinamÄ nuosavybę iÅ¡mokėjimo faktÄ .

Byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybės įgaliota institucija bÅ«tų įvykdžiusi jai priskirtÄ pareigÄ priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ dėl neatlygintino perdavimo piliečio (ieÅ¡kovų) nuosavybėn jų nuomojamo buto ar namo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra nustatytos Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje reikalaujamos sÄ lygos. Ä®statymui numačius pareigÄ valstybės įgaliotoms institucijoms priimti atitinkamÄ sprendimÄ , atskiro praÅ¡ymo dėl buto privatizavimo tokiems asmenims teikti ir nereikėjo, todėl aplinkybė, ar ieÅ¡kovai buvo kreipęsi dėl ginčo buto privatizavimo Å¡iuo atveju tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.

Abiejų ieÅ¡kovų teisę į butÄ patvirtina teismui pateiktas santuokos liudijimas apie 1961-11-24 įregistruotÄ santuokÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:              Nuosavybės teisė į butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta, miesto valdyba turėjo teisę priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti butÄ piliečio nuosavybėn, atsisakymas galėjo bÅ«ti ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka.

Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarkÄ nuomininkams iki 1992-12-01 pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas. Speciali komisija galėjo leisti paduoti pareiÅ¡kimÄ butams privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Pirmos instancijos teismas turėjo nustatyti, ar ieÅ¡kovai atitiko nurodytas sÄ lygas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams nekompensuota už pastatų nugriovimÄ .

IeÅ¡kovė S. S. pasirašė ant griaunamos namų valdos įkainojimo akto, kad sutinka su įkainojimu. Teismas turėjo remtis įrodymu visuma (CPK 185 str.). Nuo ieÅ¡kovų pasatų nugriovimo praėjo daugiau kaip 30 metų, todėl atsiskaitymo faktÄ patvirtinantys dokumentai tokį ilgÄ laiko tarpÄ nesaugomi. Pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovams atskiro praÅ¡ymo dėl buto privatizavimo teikti nereikėjo, neteisinga. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butÄ , o neįgyta teisė negali bÅ«ti ginama.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nesikreipė dėl neatlygintino buto perdavimo nesikreipė, patvirtinta Vilniaus miesto Å eÅ¡kinės seniÅ«nijos raÅ¡tu. Byloje yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pirmos instancijos teismas nieko nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. IeÅ¡kovai nurodo, kad 1992 metais kreipėsi į Å eÅ¡kinės seniÅ«nijÄ ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl ginčo buto privatizavimo, nors, atsakovo nuomone, neįrodo Å¡ios aplinkybės. IeÅ¡kovai 17 metų iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo nesiėmė jokių veiksmų ginti tariamai pažeistas teises.

Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnis numatė teisę teismine tvarka ginčyti privatizavimo institucijos atsisakymÄ parduoti ar neatlygintinai perduoti butÄ , tačiau ieÅ¡kovai Å¡ia teise nepasinaudojo. IeÅ¡kovai praleido 1964 m. Civilinio kodekso 84 str. 1 d. nustatytÄ bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei 2000 m. Civilinio kodekso 1.125 str. 1 d. įtvirtintÄ deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .              IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti.

Nurodė, kad Å eÅ¡kinės seniÅ«nijos darbuotojai 1992 metais ieÅ¡kovams iÅ¡aiÅ¡kino, kad butas suteiktas už nusavintÄ nuosavybę, todėl užbaigiant buto perleidimo ieÅ¡kovų nuosavybėn procedÅ«rÄ jokių papildomų dokumentų nereikia. PaaiÅ¡kino, kad miesto valdyba priims sprendimÄ neatlygintinai perduoti butÄ ieÅ¡kovų nuosavybėn, todėl ieÅ¡kovai toliau nesirÅ«pino buto privatizavimu. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 1 dalies nuostatÄ buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamÄ valstybinį gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , jeigu yra tenkinamos Å¡ios sÄ lygos:

1) jeigu buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas;

2) jeigu už Å¡io savininko nuosavybę nebuvo kompensuota. Esant įstatyme nurodytoms nuostatoms, nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo. Kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta, miesto, rajono valdyba turėjo priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamÄ butÄ ar namÄ (Butų privatizavimo įstatymo 7 str. 4 d.), o atsisakymas priimti tokį sprendimÄ galėjo bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 8 str.).

Detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta. Nagrinėjant bylÄ , nustatyta, kad ieÅ¡kovai atitiko Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui atsirado ieÅ¡kovų teisė privatizuoti ginčo butÄ , nes liudytojas V. K. patvirtino praÅ¡ymo padavimo faktÄ .Teismas pažymėjo, kad įstatyme numačius pareigÄ valstybės įgaliotai institucijai priimti atitinkamÄ sprendimÄ , atskiro praÅ¡ymo nereikėjo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas nesikreipė su atskiru praÅ¡ymu dėl privatizavimo, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Å eÅ¡kinės seniÅ«nija suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos raÅ¡tas kaip įrodymas vertinamas kritiÅ¡kai.              IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovų gyvenamasis namas yra faktiÅ¡kai nugriautas, todėl esminę reikÅ¡mę turi aplinkybės, ar visuomenės poreikiams paimamo pastato savininkams buvo faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta kompensacija, ar savininkams buvo suteiktas valstybinio butų fondo butas. Kolegija sprendžia, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad ieÅ¡kovams už nugriautÄ patalpÄ iÅ¡mokėta kompensacija.

Vilniaus m. Spalio rajono darbo žmonių tarybos vykdomojo komiteto 1980 -08 -13 sprendimas Nr. 359, kuriuo ieškovams buvo išduotas orderis Nr. 012379, suteikiantis teisę apsigyventi trijų kambarių, 40,96 kv.m. bute adresu (duomenys neskelbtini), bei nukeliamoje namų valdoje esančių statinių bei sodinių įkainojimas, neįrodo aplinkybės, kad piniginė kompensacija buvo išmokėta. 1980-08-13 sprendime Nr. 359 nėra nuostatų dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau nurodyta, kad ieškovams suteikiamas gyventi savivaldybės fondo butas.

Atsakovas vykdė vieÅ¡ojo administravimo funkcijas – pastatų paėmimÄ visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad atsakovas kaip savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektas vykdydama savo funkcijas privalėjo kaupti dokumentus (įrodymus) apie turto paėmimÄ visuomenės poreikiams, teismas sprendžia, kad atsakovui tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovams iÅ¡mokėta kompensacija, tačiau atsakovas Å¡ių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymas, kuris nepaneigia kompensacijos iÅ¡mokėjimo fakto, bet nenurodantis jokių kitų duomenų apie kompensacijos mokėjimÄ , gali bÅ«ti vertinamas kaip neįrodantis kompensacijos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo fakto.

Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje teismų galutinė iÅ¡vada dėl neįrodyto kompensacijos ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjimo fakto, padaryta iÅ¡ visų bylos įrodymų, nepažeidžiant CPK 185 straipsnio.              Teisėjų kolegija remiasi teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡dėstytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009, kurios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės yra panaÅ¡ios. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatÄ buvusiems namų savininkams neatlygintinai pripažįstama nuosavybės teisė į nuomojamÄ valstybinį gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ , jeigu yra tenkinamos Å¡ios sÄ lygos:

1) jeigu buvusio savininko namas, priklausęs asmeninės nuosavybės teise, buvo nugriautas;

2) jeigu už Å¡io savininko nuosavybę nebuvo kompensuota. Nuosavybės teisė į nuomojamÄ butÄ buvusiam savininkui atsiranda iÅ¡ įstatymo. Kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta, miesto, rajono valdyba turėjo priimti sprendimÄ neatlygintinai perduoti piliečio nuosavybėn jo nuomojamÄ butÄ ar namÄ (Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), o atsisakymas priimti tokį sprendimÄ galėjo bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 8 straipsnis). Detalesnės Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta.

Pagal įstatymÄ valstybės pavedimu veikiantis asmuo – miesto, rajono valdyba – turėjo patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytas sÄ lygas nuosavybės teisei įgyti ir, jeigu asmuo sÄ lygas atitiko, privalėjo priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų įgyvendinta savininko nuosavybės teisė. SprendimÄ neatlygintinai pripažinti nuosavybės teisę gali bÅ«ti atsisakyta priimti tik tokiu atveju, jeigu valdyba nustatytų, kad asmuo neatitinka Å¡ių sÄ lygų. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieÅ¡kovų asmeninės nuosavybės teise turėta namo dalis buvo nugriauta, o kompensacija už tai jai nesumokėta, todėl laikytina, jog nustatytos Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnyje reikalaujamos sÄ lygos.

Civilinės teisės doktrina ir teisės taikymo tradicijos patvirtina, kad ginčo santykiui taikomi tie įstatymai, kurie galiojo ginčo santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Ta aplinkybė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu įstatymas, reguliavęs ginčo santykį, nebegalioja, neturi reikÅ¡mės, nes įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad jis jis negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyksta (pasibaigia) teisės ir pareigos, įgytos pagal anksčiau galiojusį įstatymÄ .

Vadinasi, įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tÄ teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista.             Pagal Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatÄ ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į ginčo butÄ atsirado įstatymo pagrindu, esant jame nustatytoms sÄ lygoms. Seimo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ nenustatyta, kad Butų privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės gali bÅ«ti netenkama dėl jos neįforminimo laiku ar kitokiu bÅ«du ji bÅ«tų paneigiama.

Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkyje Nr. 290 p „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo taikymo tvarkos“ butų, kurie nuosavybės teise įforminami savininkams dėl jų neatlygintinio perdavimo, nebuvo nustatyta. Å iame potvarkyje, juo patvirtintoje tvarkoje ir prieduose nustatyta tvarka dėl butų iÅ¡pirkimo, bet ne dėl jų nuosavybės teisės įforminimo savininkams. Å ios teisės normos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, todėl apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovai įstatymo nustatytais terminais nepadavė praÅ¡ymo privatizuoti butÄ , Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neįgijo subjektinės teisės privatizuoti butÄ bei praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atmetami.             Teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                            Andrius Ignotas Kolegijos teisėjos                                                                                            Asta Radzevičienė                                                                                                                                    Vilija Mikuckienė