2015-12-22 Nr. AB-24861-3-61-3-01405-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1403-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01405-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Orkanas“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus r. skyrius) vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787); 2) panaikinti NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789); 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad NŽT 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 48S-1741 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. R. (M. R.)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 48S-1741) buvo atkurtos, o vėliau ir įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į 0,20 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1). Pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą, buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai bei kelių apsaugos zonos, o jas atkūrus atsakovas Sprendime Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Orkanas“ matininkės, ir Sprendimo pagrindu buvo papildomai įrašytos specialios Žemės sklypo 1 naudojimo sąlygos: 0,20 ha ploto kuro tiekimo bazių, degalinių, degalinių ir kieto kuro cechų apsaugos zonos, t. y. visame Žemės sklype 1. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-27616 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. R. (M. R.)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2.5-41-27616) buvo atkurtos, o vėliau ir įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į 1,04 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2). Pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą buvo nustatytos specialios naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai bei kelių apsaugos zonos, o jas atkūrus atsakovas Sprendime Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789 patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus UAB „Orkanas“ matininkės, ir Sprendimo pagrindu buvo papildomai įrašytos specialios Žemės sklypo 2 naudojimo sąlygos: 0,3968 ha ploto kuro tiekimo bazių, degalinių, degalinių ir kieto kuro cechų apsaugos zonos Žemės sklype 2 (visas sklypo plotas – 1,04 ha).

Pareiškėjas teigė, jog atsakovas, nepaisydamas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 29 d. prašymo, kuriame jis nurodė priežastis ir pagrindus, kuriuos reikia įvertinti sprendžiant klausimą dėl kadastro duomenų pakeitimo Žemės sklypui 1 ir Žemės sklypui 2 (toliau – ir Žemės sklypai), ignoruodamas pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, priėmė skundžiamus Sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 ir Sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 542 punkto nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, neįvertindamas pareiškėjo 2013 m. lapkričio 29 d. prašyme nurodytų argumentų, tačiau priimdamas skundžiamus sprendimus, kurie yra neteisėti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą ir 8 straipsnį, elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai.

Pabrėžė, jog pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypus kuro bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos nebuvo nustatytos, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad jis galės Žemės sklypus eksploatuoti ir naudoti sąlygomis, numatytomis nuosavybės teisių atkūrimo sprendimais. Nors atsakovas specialiųjų sąlygų nustatymą pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomiems Žemės sklypams bando paaiškinti kaip teisėtai galimą, vis dėlto, jeigu tam buvo pagrindas, šios sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir kai kurių jį keitusių nutarimų pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 814 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1275) nuostatas (1061 punktas) turėjo būti nustatytos dar atkuriant nuosavybės teises ir, atsižvelgęs į tai, darė išvadą, kad šis ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tiksliau – neveikimo.

Pareiškėjas nurodė manąs, kad atsižvelgiant į žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 3), registruotus statinius bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343) 31 punktą, pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomiems Žemės sklypams, jeigu ir turėjo būti nustatytos kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, jos neturėjo ir negalėjo būti platesnės negu 2 m nuo Žemės sklypo 3, kurį nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, ribos (šio žemės sklypo patikėtinis yra NŽT, nuomotojas – UAB „Baltic Petroleum“ (toliau – ir Bendrovė)). Atsakovas NŽT Vilniaus r. skyrius pažeidė minėtoje Nutarimo Nr. 343 nuostatoje nustatytą 2 m zonos reikalavimą pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomam 1,04 ha ploto Žemės sklypui 2 nustatęs net 0,3968 ha ploto apsaugos zoną, o pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomam 0,20 ha ploto Žemės sklypui 1 – 0,20 ha ploto apsaugos zoną, t. y. visam Žemės sklypui 1. Akivaizdu, kad atsakovo nustatytos apsaugos zonos yra nepagrįstai didelės apimties pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems Žemės sklypams. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams Nr. 343, Nr. 1275, Nuostatų 542 punktui, yra nepagrįsti faktiniais duomenimis (aprašomosiose jų dalyse nenurodyti konkretūs faktiniai duomenys, kurių pagrindu pareiškėjo nuosavybės teise valdomuose Žemės sklypuose buvo nustatytos kuro tiekimo bazių, degalinių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos), taigi neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 68–73) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Žemės sklypas 3, nuo 1996 m. birželio 16 d. nuosavybės teise priklausantis Lietuvos valstybei, buvo suformuotas bei išnuomotas akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos kuras“ Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1999 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 179, pagal 1999 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 387 (toliau – ir sutartis Nr. 387). Jis buvo išnuomotas kitai paskirčiai (degalinei naudoti) AB „Lietuvos kuras“ 99 metams, o 2009 m. gegužės 18 d., reorganizavus AB „Lietuvos kuras“, valstybinės žemės nuomininku tapo UAB „Baltic Petroleum“.

Nurodė, kad šiuo metu Žemės sklype 3 yra Bendrovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ nuosavybės teise priklausantis pastatas – transporto priemonių techninės apžiūros stotis. Taip pat paaiškino, kad Bendrovė 2013 m. rugsėjo 10 d. pateikė NŽT prašymą, kuriame informavo rengianti vietovės lygmens nuomojamo Žemės sklypo 3 detalųjį planą, kuriame planuojama minėtą žemės sklypą padalinti į 2 žemės sklypus, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties, ir nustatyti kitus privalomus reglamentus, taip pat informavo, kad rengiant minėtą detalųjį planą pastebėta, jog gretimiems žemės sklypams, t. y.

Žemės sklypui 1 ir Žemės sklypui 2, nuosavybės teise priklausantiems pareiškėjui, neįrašytos specialiosios sąlygos, susijusios su gretimame Žemės sklype 3 esančios degalinės veikla, todėl Bendrovė prašė pareiškėjo sklypams taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Atsižvelgdama į minėtą Bendrovės prašymą, NŽT 2013 m. spalio 3 d. pavedė atsakovo vedėjui paslaugų teikėjui (UAB „Orkanas“) teikti paslaugų užsakymo aktus dėl Žemės sklypams formavimo metu taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – skystojo kuro degalinių apsaugos zonos įrašymo pagal techninį projektą (specialųjį planą ar pan.).

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. skyrius, įvertinęs Žemės sklypų suformavimo dokumentus, nustatė, kad vadovaujantis Nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 31 ir 33 punktais formuojamiems žemės sklypams turėjo būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, tačiau tai nebuvo padaryta. NŽT pagal 2012 m. spalio 2 d. sutartį kreipėsi į vykdytoją UAB „Orkanas“, kuris 2013 m. spalio 14 d. parengė ir atsakovui pateikė Nuostatų 542 punkte nurodytus dokumentus – Žemės sklypams, (duomenys neskelbtini), taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planą, Žemės sklypų kadastro duomenų formą ir perskaičiuotas Žemės sklypų vertes.

Vadovaujantis Nuostatų 544 punktu, pareiškėjas NŽT Vilniaus r. skyriaus 2013 m. spalio 30 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.1047.)-8943 buvo informuotas apie planuojamą Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą ir taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taip pat jam pateiktos ir patikrintų Žemės sklypų kadastro duomenų formos ir suderintos Žemės sklypų taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kopijos, o skundžiamais sprendimais buvo patvirtinti šie pareiškėjo Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimai.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 29 d. prašymo jis neišnagrinėjo. Nurodė, kad minėtame prašyme pareiškėjas teigė, kad Žemės sklypo 1 vertė buvo nustatyta neteisingai, nes jos nustatymo metu buvo neteisingai nurodoma šio žemės sklypo paskirtis. Paaiškino, kad žemės sklypo paskirtis neturi įtakos žemės sklypo vertės nustatymui, nes sklypų vertės nustatomos pagal valstybės įmonės Registrų centro verčių žemėlapį. Pažymėjo, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į minėtame pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus. Taip pat nesutiko, kad nagrinėjama situacija kilo dėl atsakovo neteisėto neveikimo ir, remdamasis Nuostatų 541 punktu, teigė, kad ši situacija vertintina ne kaip atsakovo neteisėti veiksmai, o kaip formuojant Žemės sklypus įvykusi klaida, kurią NŽT Vilniaus r. skyrius ištaisė. Nepagrįstais atsakovas laikė ir pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apsaugos zonos dydžio nustatymo ir nurodė, kad, vadovaujantis Sąlygų 31 punktu ir VIII dalimi, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypuose buvo nustatyta kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zona, ji turi būti nustatoma ne siauresnė kaip 10 m žemės juosta aplink šių objektų tvorą (už Žemės sklypo 3 teritorijos ribos). Taigi pareiškėjas, tvirtindamas, kad kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos neturėjo būti platesnės negu 2 m nuo Žemės sklypo 3 ribos, netinkamai aiškina teisės akto nuostatas.

Taip pat atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra išvestinis iš pirmųjų, kurie yra nepagrįsti ir atmestini, todėl ir šis reikalavimas yra atmestinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 145–154) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, susipažinęs su ir įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. skyriaus vedėjo Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789 yra teisėti ir pagrįsti. Akcentavo, jog šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklype 3, kurio nuomininkė – UAB „Baltic Petroleum“, yra Bendrovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ nuosavybės teise priklausantis pastatas, taip pat akcentavo, kad pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Žemės sklypas 3 įregistruotas 1996 m. birželio 16 d., jis nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o jame yra dar 1979 m. pastatyta transporto priemonių techninės apžiūros stotis, 1996 m. – kiemo statiniai, 2000 m. – suskystintų dujų kolonėlė su rezervuaru, 2005 m. – operatorinė, degalinės statiniai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui, kuriam tik 2008 m. ir 2011 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypus, turėjo būti žinoma, kad šalia jo sklypų yra pastatyti statiniai, kurių eksploatavimas susijęs su padidinta rizika, todėl tuo aspektu, esą neturėtų būti nustatomos šių statinių apsaugos zonos, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo teiginiams apie galimai pažeistus teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tai, kad sprendimuose, kuriais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypus, nebuvo iš karto nurodytos kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, nėra visiškai tinkama, tačiau nėra neteisėta, nes pagal teisės aktus yra būtina minėtas apsaugos zonas nustatyti. Remdamasis Nuostatų 54 punktu pažymėjo, kad atsakovas turi teisę kadastrinius matavimus pataisyti ir, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus r. skyriaus vedėjo Sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 ir Sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789, kaip iš esmės neteisėtus ir nepagrįstus, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti.

Vertindamas nustatytų kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonų plotų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Sąlygų 31 ir 33 punktais, taip pat teismo posėdžio metu UAB „Orkanas“ direktoriaus pateiktu paaiškinimu, kad nurodytieji plotai buvo nustatyti, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo sklypuose yra miškas, jog yra kuro tiekimo bazė, kad suskystinto kuro rezervuaras yra ant žemės ir todėl pagal Sąlygų 33 punktą atstumai didinami netgi du kartus. Atsižvelgęs į tai, pažymėjo, kad Sąlygų 31 bei 33 punktuose nustatyti plotai yra minimalūs, jie saugumo požiūriu gali būti ir didesni, taip pat atkreipė dėmesį, jog UAB „Orkanas“, nustatydamas apsaugos zonų atstumus, įvertino teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus (tai, jog visas Žemės sklypas 2 yra miško paskirties žemės plotas, o Žemės sklype 1 yra 0,24 ha miško) ir darė išvadą, jog pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose nustatytosios kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos yra teisėtos, proporcingos, pagrįstos viešojo intereso reikalavimu saugiai eksploatuoti pavojingus statinius, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo skundas negali būti laikomas pagrįstu.

Įvertinęs tai, jog pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas M. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 161–167), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo pakoreguoti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį.

Be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies nuostatų, neįvertino visų byloje esančių duomenų, nenagrinėjo dalies pareiškėjo nurodytų argumentų, o savo motyvus iš esmės grindė tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, pareiškėjo nuomone, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2. Atsakovas tik 2014 m. vasario 4 d. raštu, t. y. po to, kai pareiškėjas pakartotinai 2014 m. sausio 23 d. pateikė 2013 m. lapkričio 29 d. prašymą (paklausimą), atsakė į pareiškėjo pateiktus klausimus. Atkreipia dėmesį, jog, be kita ko, pareiškėjas atsakovo prašė sustabdyti bet kokius veiksmus, susijusius su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymu (įregistravimu) pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose Žemės sklypuose, tačiau atsakovas ne tik, kad neatsakė į pareiškėjo raštą, bet ir priėmė skundžiamus 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimus.

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Sąlygų nuostatas. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino pareiškėjo argumentų ir šiuo klausimu. Nurodo, kad iš Sąlygų 31 ir 33 punkto nuostatų matyti, kad skystojo kuro degalinės apsaugos zona visais atvejais turi būti nustatyta metrais, tuo tarpu skundžiamuose sprendimuose nėra nurodoma kokio dydžio apsaugos zona yra nustatoma pareiškėjo žemės sklypams. Informaciją apie tai, kad jo Žemės sklypams yra nustatytos 50 metrų apsaugos zonos, pareiškėjas sužinojo tik pats dėl jos kreipęsis. Teigia, kad tokie aiškiai ir tinkamai apsaugos zonos dydžio nenumatantys individualūs administraciniai aktai neatitinka ne tik Sąlygų 31 ir 33 punktų, bet ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.

4. Nors byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2013 m. spalio 14 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengė UAB „Orkanas“ matininkė S. V., bylos nagrinėjimo metu UAB „Orkanas“ direktorius nurodė, jog būtent jis nusprendė kokio dydžio apsaugos zonos turi būti nustatytos bei kad priimdamas tokį sprendimą įvertino teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus. Teigia, kad nei sprendimuose, nei pirmosios instancijos teisme nėra nurodyta, kokių objektyvių duomenų pagrindu UAB „Orkanas“ darbuotoja ir direktorius nustatė apsaugos zonos dydį.

5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Žemės sklype 3 yra UAB „Tuvlita“ priklausantis pastatas. Mano, jog 2 m apsaugos zona turėtų būti taikoma sklypui, kuriame yra Bendrovės statiniai (degalinės statiniai), jos pakaktų ir pareiškėjo Žemės sklypams. Pabrėžia, jog jo Žemės sklypuose statinių nėra.

6. Teismo motyvų dalį, kurioje teismas nurodė, kad pareiškėjui apsaugos zonų nustatymas neturėjo būti staigmena, nes jam nuosavybės teisės į Žemės sklypus buvo atkurtos vėliau nei Žemės sklypas 3 buvo išnuomotas Bendrovei, bei kad tai, jog sprendimuose, kuriais pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo nurodytos ginčijamos apsaugos zonos nėra teisinga, bet nėra neteisėta, pareiškėjas laiko neteisėta ir mano, kad ji turi būti pašalinta iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Teigia, kad ja pareiškėjui buvo perkelta atsakomybė dėl neteisėtų NŽT veiksmų formuojant ir priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, nenustačius specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Pažymi, jog pagal Sąlygų 2.1 punktą dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų valstybės institucijos turėjo spręsti priimdamos sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Dėl šios priežasties buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog jau po nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Žemės sklypams nustačius apsaugos zonas ženkliai sumažėjo šių sklypų vertė, buvo apribotos pareiškėjo teisės laisvai ir tinkamai naudotis savo nuosavybe.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 172–175) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, pasisakė dėl jų bei priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisingą sprendimą.

2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad pagal Sąlygų teisinį reguliavimą skystojo kuro degalinės apsaugos zona visais atvejais turi būti nustatyta metrais. Tokią poziciją grindžia Sąlygų 31 punkto ir Nuostatų 37.9 punkto nuostatomis.

3. Nesutinka, kad pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose nėra jokių teisinių ir faktinių motyvų apie skystojo kuro degalinės apsaugos zonos nustatymo pagrindimą, kadangi kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos nustatomos remiantis vietovėje surinktais duomenimis ir atliktais matavimais, o teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo remiamasi priimant skundžiamus sprendimus yra nurodytos atsakovo 2013 m. spalio 30 d. rašte Nr. 48SD-(14.48.1047.)-8943 bei 2014 m. vasario 4 d. rašte Nr. 48SD-(1 4.48.1 047.)-982.

4. Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalį. Pakartotinai teigia, jog susiklosčiusi situacija nėra laikytina neteisėtais NŽT veiksmais, o, atsižvelgiant į Nuostatų 541 punktą, yra laikytina kaip įvykusi klaida, formuojant Žemės sklypus, kurią Nacionalinė žemės tarnyba ištaisė. Atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje pripažintas bendrasis principas, kad valstybės valdžios institucijoms neturėtų būti užkirsta galimybė ištaisyti savo padarytas klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas kilo dėl Žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir jų vertinimas atitinka ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismas jomis remiasi.

Dėl teisės taikymo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai kvalifikavo ginčo santykius, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisės taikymo vertinami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas bei iš dalies pakeičia teismo sprendimo motyvus ir jų dalį šalina iš teismo sprendimo.

ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų ir privalo patikrinti ne tik tai, ar buvo laikytasi formalių procedūrinių reikalavimų, pavyzdžiui, ar laikytasi derinimo tvarkos, bet ir tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą.

Patikrinusi ginčijamus atsakovo sprendimus šia apimtimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovo sprendimai atitinka administraciniam aktui keliamus reikalavimus, taip pat ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789 pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, užfiksuotomis 2013 m. spalio 14 d. parengtose Žemės sklypų duomenų bylose. Degalinės apsaugos zonos ploto nustatymo pagrindimas atitinka Nutarimu Nr. 343 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 1996 m. sausio 11 d.) patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Pagal Sąlygų 33 punkto reikalavimą, nustatant apsaugos zonos atstumus, turi būti įvertinta planuojamos teritorijos geografinė padėtis ir ypatumai, poveikis aplinkai, gretimų pastatų paskirtis ir jų atsparumas ugniai, degalinėje naudojamos įrangos patikimumas sprogimo, gaisro, oro ir grunto saugos požiūriu. Todėl šie kriterijai yra reikšmingi ir turi lemiama įtaka apsaugos zonos atstumų dydžiams. Nustatyta tvarka suderintuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodyti atstumai yra privalomi ir, remiantis Sąlygų 33 punkto nuostatomis, negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius. Byloje nėra įrodymų paneigiančių, kad apsaugos zonos atstumai neatitinka Sąlygų 33 punkto reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jie neatitinka faktinių aplinkybių. Taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad apsaugos zona turėjo būti nustatyta nurodant jų plotus, nes tokia pozicija atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 37.9 punkto reikalavimą, o Sąlygose nurodyti atstumai metrais nustato minimalius apsaugos zonos reikalavimus.

Šiam ginčui nėra aktualu kokie statiniai yra degalinės teritorijoje. Reikšminga tik tai, kad statiniams, esantiems degalinės teritorijoje, taikomi apsaugos zonos reikalavimai ir jie buvo nustatyti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad esminių ginčijamų sprendimų priėmimo procedūros pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimus, nėra, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3787 ir Sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111.)-3789 yra teisėti ir jų naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taigi ši apeliacinio skundo dalis netenkintina.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo neveikimas, pasireiškęs tuo, kad atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises į Žemės sklypus ir nenustačius specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, degalinės apsaugos zonos, nėra teisės pažeidimas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 118 punktu nustatyta, kad sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba žemės ir miško sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turi būti nurodyti šiuose sklypuose nustatyti žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jeigu tai nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tokia nuostata yra numatyta ir Nutarimo Nr. 343 2.1 punkte.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NŽT 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 48S-1741 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. R.“ buvo atkurtos ir įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į 0,20 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (į Žemės sklypą 1), o Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2.5-41-27616 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui M. R.“ buvo atkurtos ir įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į 1,04 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (į Žemės sklypą 2), tačiau nebuvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tai yra skystojo kuro degalinių apsaugos zonos. Nors pagal su pareiškėjui grąžintais sklypais besiribojančio Žemės sklypo 3, (duomenys neskelbtini), duomenis buvo faktinis bei teisinis pagrindas minėtas specialiąsias sąlygas nustatyti. Tokiu būdu institucijos, priimdamos sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus.

Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo motyvas „Tai, kad sprendimuose, kuriuose pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, nebuvo iš karto nurodytos kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, nėra visiškai tinkama, tačiau nėra neteisėta, nes pagal teisės aktus yra būtina minėtas apsaugos zonas nustatyti“ šalintinas iš teismo sprendimo motyvų. Šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos tesimo motyvai dėl pareiškėjo teisėtų lūkesčių paliktini nepakeisti, kadangi šie teismo sprendimo motyvai nėra paneigti apeliacinio skundo argumentais.

Nagrinėjami ginčo apimtyje nesvarstytina šalių kaltė bei galimas pareiškėjo teisių pažeidimas, atkuriant pareiškėjui nuosavybės tesies į ginčo žemės sklypus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvą „Tai, kad sprendimuose, kuriuose pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, nebuvo iš karto nurodytos kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos, nėra visiškai tinkama, tačiau nėra neteisėta, nes pagal teisės aktus yra būtina minėtas apsaugos zonas nustatyti“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė