e4e6864a-d6c8-451e-87c0-25ff33975bb1 · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-53-898/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-0374-2019-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10., 21.13.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. Z. atstovo advokato E. Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo D.

Z. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė 1. D. Z. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji pastatė automobilį VOLVO XC70 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje.

Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo 531 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena D. Z. atžvilgiu nutraukta, kadangi D. Z. nepažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 531 punkto reikalavimų bei nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje. D. Z. atstovo advokato praÅ¡ymas dėl 400 Eur dydžio atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo, netenkintas. II. D. Z. apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. D. Z. atstovas advokatas E. Z. (apeliantės atstovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo dalį dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atmetimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti pirmos instancijos teisme tenkinti.

Taip pat praÅ¡o priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. 3.1. Skunde nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Apeliantės atstovas nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) nenumato iÅ¡teisintojo asmens teisės gauti savo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ administracinėje byloje. BPK 105 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama situacija, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuomet procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pastebi, jog pirmos instancijos teismas konstatavo, kad Institucija nepagrįstai D. Z. patraukė atsakomybėn, kas rodo, jog bÅ«tent Institucijos neteisėti veiksmai lėmė teisminio ginčo kilimÄ . D. Z. labai aiÅ¡kiai nurodė, jog dėjo visas pastangas, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas neteisminiu bÅ«du. Dėl Institucijos neveikimo ir elementarių faktų ignoravimo pareiÅ¡kėja buvo priversta kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos jos teisės. 3.2. Teismas pripažindamas Institucijos priimtÄ nutarimÄ neteisėtu, nesiaiÅ¡kino situacijos ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tas subjektas, kuris neiÅ¡gali sumokėti proceso iÅ¡laidų.

Duomenų, jog Institucija dėl savo sunkios materialinės padėties turėtų būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė, Institucija šia aplinkybe – sunkia materialine padėtimi, nesigynė. Todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas neturėjo remtis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostata, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės biudžeto, kadangi dėl administracinės teisenos specifiškumo, šiuo atveju yra aiškus subjektas, kuris ir privalėjo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai, nes šios išlaidos susidarė išimtinai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. 3.3.

Pirmos instancijos teismo išvada dėl BPK 106 straipsnio 1 dalies normos vertinimo kaip specialiosios BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir padarytos išvados jog todėl proceso dalyvio išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas, esamoje situacijoje negalėjo ir neturėjo būti taikomas, kadangi šios išvados perimtos iš pareiškėjos vertinimu politiškai motyvuotos bylos Nr. 2K-7-76-222/2016, o ne analogiško pobūdžio administracinėje byloje. 3.4.

BÅ«tina atskirti du procesus – administracinį ir baudžiamÄ jį, ir subjektus veikiančius Å¡iuose procesuose, todėl teismo iÅ¡vados, kad iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė gynėjÄ ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese, nėra teisingas ir pagrįstas, nes tokiu aiÅ¡kinimu yra sukuriamas teisinis netikrumas bei pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta pareiga ginti asmens ir piliečio interesus.

Kartu parodoma, jog valstybinės institucijos už savo neteisėtus sprendimus prieÅ¡ asmenį nebus atsakingos ir asmuo ginčydamas jų aiÅ¡kiai neteisėtus sprendimus visais atvejais nukentės, nes valstybė jo interesų negins. Teismo sprendimu sukuriama situacija, jog nežiÅ«rint į tai, kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn yra nekaltas, jis vis tiek už savo teisių gynimÄ yra baudžiamas finansiÅ¡kai – nebÅ«damas teisės profesionalu, efektyviai gynybai pasitelkdamas advokatÄ , jis bet kokiu atveju už tokius savo veiksmus bus nubaustas – patirs iÅ¡laidų, kurių nepatirtų jei nebÅ«tų neteisėtų Institucijos veiksmų.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė D. Z. atstovo praÅ¡ymÄ priteisti pareiÅ¡kėjai 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidas. Teismas, spręsdamas iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimÄ , pagrįstai vadovavosi BPK nuostatomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas, savaime nesudaro pagrindo priteisti jo turėtas iÅ¡laidas gynybai iÅ¡ valstybės. III. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 5. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ , paliekant galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ . 5.1.

Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino institucijos pateiktas dvi schemas. 2014 metų schemoje Nr. 53/SP/14 matyti, kad nuo įrengiamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta 30 m“ su papildomomis lentelėmis Nr. 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis“ ir Nr. 832 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ iki įrengiamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta 5 m“ su papildomomis lentelėmis Nr. 828, 832 nurodytas 33 metrų atstumas. 2017 metų schemoje Nr. 280/SP/17 „Vasario 16-osios Nr. 16 P korektūra“ atstumas nuo kelio ženklo Nr. 531 iki perkelto kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ atstumas nenurodytas, nes jis buvo nurodytas prieš tai pateiktoje schemoje, t. y. 33 metrai.

Å ioje schemoje pavaizduota, kad kelio ženklas Nr. 528 su papildomomis lentelėmis Nr. 840 „Mokamos paslaugos“, Nr. 829 „Galiojimo laikas savaitės dienomis“ ir 832 perkeliamas 6 metrus į iÅ¡montuojamo kelio ženklo Nr. 531 su papildomomis lentelėmis Nr. 828 ir 832 vietÄ . Vadinasi, po 2017 metais atliktos kelio ženklų korektÅ«ros, atstumas tarp kelio ženklo Nr. 531 iki kelio ženklo Nr. 528 nepasikeitė. 5.2. Pažymi, jog kelio ženklai, žymintys rezervuotas vietas, įrengiami vadovaujantis Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis.

Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 10 punkto 7 lentelėje nustatytos ženkluose naudojamos parametrų reikšmės. Šiuo atveju kelio ženklo 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su 30 m galiojimo zona į priekį naudojamo simbolio kartotinė reikšmė kelio ženkle yra kas 10 m (10, 20, 30, 40 ir t.t.), todėl naudojamas suapvalintas atstumas. Teisės aktai nenumato kelio ženklo su 33 m žyma. Šioje vietoje (Vasario 16-osios g.

14) kitas kelio ženklas, pakeičiantis stovėjimo tvarkÄ , yra 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele 840 „Mokamos paslaugos“. 5.3. Nesutinka su teismo posėdžio metu pateiktu eksperto E. L. 2019 m. lapkričio 12 d. Atstumo matavimo aktu. Å iame akte nurodyta, kad atstumas tarp ženklų ir įrengtų parkavimo vietų Å¡alia KaÅ¡tonų g. 2, Vilniuje, ir Vasario 16 g. 15, Vilniuje, „Rezervuotas parkavimas“ ir „Mokamas parkavimas“ yra 35,44 m. Atkreiptinas dėmesys, kad matavimo darbai buvo atliekami praėjus daugiau nei pusei metų nuo administracinio nusižengimo užfiksavimo dienos, todėl jų negalima vertinti kaip neginčytino įrodymo.

Ekspertas matuodamas atstumÄ vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu STR. 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, kurie nereglamentuoja kelio ženklų įrengimo ir visiÅ¡kai nesusiję su atliktu matavimu. IÅ¡ atstumo matavimo akte pateiktų objekto matavimo vaizdų lieka neaiÅ¡ku, nuo kurios vietos buvo matuojama. Pirmoje nuotraukoje matoma ruletė su žyma ties 570. KÄ reiÅ¡kia Å¡is žymuo iÅ¡vadoje nėra apraÅ¡yta. Ekspertas naudojo kalibruotÄ metalinę ruletę, kurios ilgis 8 m.

Tačiau pateiktame matavimo akte nėra nei aprašyta, nei nufotografuota, kaip buvo matuojamas atstumas. Pateiktos nuotraukos nepagrindžia to, kas teigiama išvadoje, t. y., kad atstumas yra 35,44 m. Nei vienoje iš pateiktų nuotraukų nėra užfiksuotas atlikto matavimo pradžios taškas bei pabaigos taškas. Todėl iš pateikto Atstumo matavimo akto, nėra pagrindo teigti, kad atstumas tarp kelio ženklų yra 35,44 m.

6. Atsiliepimu D. Z. atstovas advokatas E. Z. praÅ¡o atmesti Institucijos apeliacinį skundÄ ir Vilniaus miesto 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ skundžiamoje dalyje palikti nepakeistÄ . 6.1. Nurodo, kad prieÅ¡ingai, nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantė, eismo dalyviai dalyvaudami eisme vadovaujasi Kelių eismo taisyklėmis, o ne Kelių ženklų įregimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, kurios iÅ¡ esmės yra skirtos projektuotojams, o ne eismo dalyviams. Taigi eismo dalyvis vertino kelio ženklo reikalavimus, o ne tai, teisingai ar ne pastatyti ir suprojektuoti kelio ženklai.

PareiÅ¡kėja byloje įrodė, kad nepažeidė Vasario 16-osios g. 14, Vilniuje nurodyto ženklinimo - „531 Rezervuota stovėjimo vieta“ rezervuotos vietos kurios ilgis 30 metrų reikalavimo, kadangi pareiÅ¡kėjos automobilis buvo pastatytas už rezervuotos 30 metrų zonos ribos. 6.2. Siekiant nustatyti ar buvo padarytas pažeidimas paprasčiausiai reikėjo iÅ¡matuoti atstumÄ nuo rezervuotos zonos pradžios iki pareiÅ¡kėjos automobilio. Institucija kategoriÅ¡kai atsisakė matuoti atstumÄ , nors pareiÅ¡kėja jai ne kartÄ tai siÅ«lė.

Institucijai atsisakant iÅ¡matuoti atstumÄ , pareiÅ¡kėja, su teismo sutikimu ir nurodymu, apsiėmė tai padaryti ir pateikė atstumo matavimo aktÄ , kuris labai aiÅ¡kiai parodė, jog pareiÅ¡kėja jokio pažeidimo nepadarė. PareiÅ¡kėjos pasitelktas ekspertas yra prisiekęs teismo ekspertas, todėl abejoti eksperto atliktų matavimų pagrįstumu nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad tÄ matavimÄ visada galima patikrinti. Institucija abejodama eksperto pateiktame matavimo akte nurodytais duomenimis, galėjo savarankiÅ¡kai atlikti kontrolinį ilgio matavimÄ ir jį pateikti teismui, tačiau to neatliko. 6.3.

Aplinkybė patvirtinanti ir įrodanti, jog pareiÅ¡kėjos automobilis stovėjo už tuo metu rezervuotos 30 metrų zonos pabaigos, yra tai, kad 2019 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje buvo pakeista minėtos kelio atkarpos ženklo – „531 Rezervuota stovėjimo vieta (Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo))“ zona, iÅ¡ 30 metrų į 40 metrų zonÄ , nekeičiant pagrindų ant kurių minėti ženklai tvirtinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai atmetami Dėl Institucijos apeliacinio skundo motyvų.

7. Institucijos skunde ginčijamas apylinkės teismo sprendimas, kuriuo D. Z. buvo iÅ¡teisinta nepadarius administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir administracinė teisena jos atžvilgiu buvo nutraukta. Institucija nesutinka su pateiktų schemų vertinimu ir ginčija eksperto atlikto rezervuotos stovėjimo vietos galiojimo zonos matavimo rezultatus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtÄ sprendimÄ . Savo sprendimÄ apylinkės teismas grindė tinkamais motyvais, pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, jog D. Z. automobilį paliko kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, tinkamai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu. Skunde pateikiami argumentai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir iÅ¡vadų.

8. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino institucijos pateiktas dvi schemas. Vertindamas Institucijos pateiktas schemas apylinkės teismas konstatavo, kad Schemoje Nr. 53/SP/14 tarp kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ (30 metrų) iki kelio ženklo Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ yra 39 metrai (tarp kelio ženklų Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ (30 metrų) iki kelio ženklo Nr. 531 (5 metrai) yra 33 metrai, o nuo pastarųjų kelio ženklų iki ir kelio ženklo Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ yra 6 metrai).

Schemoje Nr. 280/SP/17 nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ yra perkeltas į kelio ženklų Nr. 531 (5 metrai) vietÄ , tačiau atstumas nuo kelio ženklų Nr. 531 (30 m), iki kelio ženklų Nr. 528 (mokama transporto priemonių stovėjimo vieta) nenurodytas. Teismas akcentavo, kad Institucija nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų konkretų atstumÄ nuo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ (30 metrų) iki pažeidimo fiksavimo metu stovėjusio pareiÅ¡kėjos automobilio, taip pat automobilio stovėjimo vietos, kurioje stovėjo automobilis VOLVO XC70, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pradžios bei pabaigos. Skunde pateikiamas schemų vertinimas nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados. Institucija teigia, kad 2017 metų schemoje Nr. 280/SP/17 atstumas nuo kelio ženklo Nr. 531 iki perkelto kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ nenurodytas, nes jis buvo nurodytas prieÅ¡ tai pateiktoje schemoje, t. y. 33 metrai. Vadinasi perkėlus kelio ženklÄ Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ į kelio ženklo Nr. 531 (5 metrai) vietÄ ir pastarÄ jį kelio ženklÄ iÅ¡montavus, atstumas tarp ženklų tapo 33 metrai.

Teismas negali daryti prielaidų ir spėlioti, kokie atstumai buvo pasikeitus kelio ženklams, o visas reikÅ¡mingas aplinkybes patvirtinančius ir aktualius duomenis turėtų pateikti kaltinimÄ palaikanti Institucija. Teismas negali asmens pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ remdamasis prielaidomis grįstais duomenimis. Be to, teismas administracinę teisenÄ D. Z. atžvilgiu nutraukė ir dėl to, kad eksperto pateiktame Atstumo matavimo akte užfiksuotas atstumas tarp kelio ženklų (35,44 m) skyrėsi nuo schemose pateikiamos informacijos, o Institucija nepateikė jokių eksperto aktÄ nuginčijančių duomenų.

Egzistuojant prieštaringai pozicijai visus neaiškumus apylinkės teismas vertino D. Z. naudai.

9. Skunde Institucija ginčija eksperto E. L. pateiktÄ 2019 m. lapkričio 12 d. Atstumo matavimo aktÄ . Teigia, kad matavimai atlikti praėjus pusei metų nuo įvykio, nėra aiÅ¡ku nuo kurios vietos buvo matuojama, neapraÅ¡yta ir neužfiksuota kaip buvo matuojamas atstumas, neaiÅ¡kÅ«s matavimo pradžios ir pabaigos taÅ¡kai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skunde pateikiama atstumo matavimo akto kritika yra nepagrįsta, nes Institucija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų patikslinti ar paneigti E. L. atliktų matavimų duomenų.

Formalus atliktų matavimo metodų ir fiksavimo aplinkybių ginčijamas nepaneigia, kad teismo eksperto nustatytas atstumas tarp kelio ženklų yra 35,44 m. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas ne tik teismas, bet ir institucija (pareigÅ«nas), privalo aktyviai dalyvauti tiriant ir teikiant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Tai reiÅ¡kia, kad institucija (jos pareigÅ«nas) tirdama ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylÄ privalo objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis. To Å¡ioje byloje Institucija nepadarė. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų patvirtinti arba paneigti eksperto atstumo matavimo akte pateiktus rezultatus. Institucija atstumo tarp ženklų nematavo, ne tik gavus eksperto matavimo aktÄ , bet net ir nustatant nusižengimo faktÄ .

Liudytojas R. S. teisme nurodė, kad 30 m atstumo nuo kelio ženklo „Rezervuota“ pažeidimo fiksavimo metu, nematavo. Nutraukdamas administracinę teisenÄ apylinkės teismas pagrįstai įvertino, jog pagal byloje surinktus įrodymus negalima tvirtinti, kad paskutinėje automobilio stovėjimo vietoje (prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žTransporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“) pastatytas D. Z. automobilis pateko į 30 m „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonÄ .

10. Nors skunde teigiama, kad „Rezervuota stovėjimo vieta“ su 30 m galiojimo zona į priekį naudojamo simbolio kartotinė reikÅ¡mė kelio ženkle yra kas 10 m, todėl naudojamas suapvalintas atstumas, tačiau apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad toks atstumo suapvalinimas prieÅ¡tarauja KET įtvirtintam kelio ženklų galiojimo reglamentavimui, įtvirtinančiam apibrėžtÄ konkrečių kelio ženklų galiojimo zonos ilgį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kelio ženklais perteikiamos informacijos vertinimas negali bÅ«ti paliktas eismo dalyvio interpretacijai ir jis dažniausiai ženkluose nurodytus reikalavimus supranta tiesiogiai.

Taip pat eismo dalyvis neprivalo žinoti, kokie atstumai tarp kelio ženklų yra numatyti savivaldybės schemose ar projektuose bei negali bÅ«ti nepagrįstai nubaustas už tai, kad kelio ženkluose nurodyta informacija neatitinka realios situacijos. Teismo vertinimu objektyvi aplinkybė patvirtinanti, kad D. Z. nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo yra tai, kad 2019 m. spalio – lapkričio mėnesiais buvo pakeista minėtos kelio atkarpos ženklo – „531 Rezervuota stovėjimo vieta (Stovėjimo vieta, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo))“ zona, iÅ¡ 30 metrų į 40 metrų zonÄ , nekeičiant pagrindų ant kurių minėti ženklai tvirtinami.

Tai rodo, kad rezervuotos zonos galiojimo ilgis buvo didesnis nei 30 m. Dėl D. Z. atstovo advokato E. Z. apeliacinio skundo motyvų.

11. Apylinkės teismas atmetė D. Z. atstovo praÅ¡ymÄ dėl patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Apeliantės atstovas nesutiko su Å¡iuo teismo sprendimu ir teigė, kad sukuriama situacija, jog asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn yra nekaltas, bet vis tiek už savo teisių gynimÄ yra baudžiamas finansiÅ¡kai, nes nebÅ«damas teisės profesionalu savo gynybai pasitelkia advokatÄ ir patiria iÅ¡laidų.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kurių pagrindu atsisakyta priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota pozicija dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016). Nors skunde teigiama, kad minėta kasacinio teismo byla yra politiÅ¡kai motyvuota ir nėra lygiavertė savo pobÅ«džiu administracinio nusižengimo byloms, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimÄ dėl procesinių iÅ¡laidų atlyginimo tai neturi jokios įtakos ir negali bÅ«ti kliÅ«timi remtis suformuota teismų praktika.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Vadinasi administracinėse bylose taikant BPK VIII skyriaus nuostatas (proceso išlaidos ir jų atlyginimas) turi būti vadovaujamasi ir aktualia teismų praktika.

13. Apylinkės teismo paminėta teismų praktika iÅ¡ esmės yra nepasikeitusi ir kasaciniame teisme ja ir toliau yra vadovaujamasi. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso iÅ¡laidų, iÅ¡vardytų Å¡io straipsnio 1–5 punktuose, proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis iÅ¡teisinamas, taip pat kai asmuo, iÅ¡ kurio turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos proceso iÅ¡laidos, neiÅ¡gali mokėti, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimÄ , 1 dalyje nurodyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias BPK nuostatas darytina iÅ¡vada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų iÅ¡laidų savo nuožiÅ«ra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iÅ¡ valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias iÅ¡laidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė advokatÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju – gynėjÄ ) ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (iÅ¡teisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas iÅ¡laidas gynybai iÅ¡ valstybės baudžiamajame procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019).

Å iuo konkrečiu atveju D. Z. atstovÄ advokatÄ Ä¯ bylÄ pasikvietė savo iniciatyva, jo dalyvavimas byloje nebuvo privalomas, tad įvertinus esamÄ teisinį reglamentavimÄ , suformuotÄ teismų praktikÄ dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo, darytina iÅ¡vada, kad apeliantės atstovo praÅ¡ymas atmestas pagrįstai.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo D. Z. priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, nes apeliantės skundas buvo paduotas iÅ¡imtinai dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme, o pateiktas atsiliepimas į Institucijos skundÄ nebuvo privalomas. Be to, apeliantės atstovas nepateikė jokių duomenų, dėl D. Z. patirtų advokato iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus ir D. Z. atstovo advokato E. Z. apeliacinių skundų netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė