e4e59eab-166b-4a16-9648-c00daed1d124 · Kauno apygardos teismas

     Civilinė byla Nr. 2A-1221-436/2011 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-11636-2009-8       Procesinio sprendimo kategorija: 75.8; 116.1; 121.15; 121.18; 121.21Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 9 d.Kaunas            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei L.

Å . ir jos atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovui R. Å . ir jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, tretiesiems asmenims B. K. ir A. K., trečiojo asmens E. Å . atstovei advokatei AuÅ¡rai Veselovaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. Å . ir trečiojo asmens E. Å . apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. Å ., tretiesiems asmenims B.

K. ir A. K. ir E. Å . dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir            n u s t a t ė: IeÅ¡kovė, patikslinusi ieÅ¡kinį, ir pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė teismo padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovės L. Å . nuosavybėn 1/2 dalį trijų kambarių buto su rÅ«siu  123500,- Lt  vertės, esančio (duomenys neskelbtini), kuri jungtinės santuokinės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui R. Å .; priteisti ieÅ¡kovei L.

Å . iÅ¡ atsakovo R. Å . 175742,- Lt, (teismo posėdžio metu patikslino, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro 183242,- Lt.) piniginę kompensacijÄ už 1/2 dalį santuokos metu įgytus namų apstatymo ir apyvokos daiktus, buitinę technikÄ bei įrangÄ , esančius atsakovo valdyme ir naudojime (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui R. Å . visus namų apstatymo ir apyvokos daiktus, buitinę technikÄ ir įrangÄ 175742,- Lt vertės natÅ«ra, kurie iÅ¡vardinti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nuo Nr. 1 iki Nr. 38, esančius (duomenys neskelbtini).

Be to, ieÅ¡kovė prašė 1998-11-06 44000,- Lt paskolÄ ir 1999-01-25 39000,- Lt paskolÄ padalinti tarp Å¡alių. Taip pat prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo R. Å . visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad tikslinant ieÅ¡kinį buvo perkelti ne visi praÅ¡omi padalinti daiktai, todėl patikslinus dalintinÄ turtÄ nurodė, kad praÅ¡o įtraukti į dalintinÄ turtÄ SONY televizorių – 5000,- Lt. vertės, 3 darbo kambario Å¡viestuvus -3000,- Lt. vertės, vonios kambario baldus – 6500,- Lt. vertės ir kompiuterinį spausdintuvÄ â€“ 5000,- Lt vertės, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinys padidėja 19500,- Lt suma ir už pusę Å¡io turto praÅ¡o priteisti kompensacijÄ .

Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o dalinti turtÄ , jos nuomone, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau Å¡is turtas niekada nebuvo ir nėra jų bendra nuosavybė. Visi sutikslintame ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime iÅ¡vardinti daiktai buvo atsakovo tėvų – P. Å . ir E. Å . turtas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, suraÅ¡ytas 2003-10-28 Nr. 123-03-07 gali patvirtinti tik tai, kad tokie daiktai egzistavo, bet jokiu bÅ«du neįrodo jų priklausymo nuosavybės teise vienam ar kitam asmeniui.

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dalinti turtÄ , kuris nėra jų bendra nuosavybė, yra visiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovė ginčo daiktų vertę pateikia jų įsigijimo momentui, tačiau LR CK 3.119 str. nurodo, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. LR CK 3.100 str. 4 p. nustato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ . Kadangi Å¡alių santuoka su ieÅ¡kove L.

Å . nutraukta 2005-03-30, ieÅ¡kovė turėjo įvertinti turtÄ kainomis, buvusiomis bÅ«tent tam momentui. Atsakovas pažymėjo, kad dalijamų kilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡e ieÅ¡kovė nurodė tualeto, baseino, pirties ir namo katilinės įrangÄ , taip pat židinį su įranga. Å ie daiktai yra neatskiriama gyvenamojo namo, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvams, dalis, todėl nėra ginčo Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė ir Å¡ioje byloje nedalintina. Santuokos metu Å¡alių įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Å¡alių bendroji dalinė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgytas ir įregistruotas kiekvienai Å¡aliai po ½ dalį, todėl keisti jo teisinio statuso nėra pagrindo.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies (T.III, 44-53 b.l.).Priteisė L.

Å . butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 247000,- Lt. Priteisė ieÅ¡kovei L. Å ., iÅ¡ atsakovo R. Å ., 174964,- Lt kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ , 2450,- Lt žyminio mokesčio, 1400,- Lt. iÅ¡laidų advokato pagalbai ir 50,- Lt iÅ¡laidų antstoliui.Priteisė atsakovui R. Å . prieÅ¡kambario baldus: sieninę rÅ«bų spintÄ , 3-jų durų spintÄ , fotelį, dvivietį fotelį, veidrodį su staliuku, telefono staliukÄ , laikraščių spintelę – 15000,- Lt vertės;

Virtuvės baldus: 6 virtuvines pastatomas spinteles, 4 pakabinamas spinteles, virtuvinę spintelę – 21000,- Lt. vertės; ŠaldytuvÄ â€žBauknecht KG1C 3169" – 2605,- Lt. vertės; Indaplovę „Bauknecht GSI-5890" – 2605,- Lt vertės; GarintuvÄ Â Â â€žFagor-3CDC-90X" – 719,- Lt vertės; Orkaitę - BL24550041N – 2805,- Lt vertės; Indukcinę kaitlentę - AEG „Cesana" – 2750,- Lt vertės, Virtuvinį stalÄ su 6 kėdėmis – 4000,- Lt vertės; Svetainės  baldus  „Nerifimas":  trivietį  fotelį, fotelį, papilono komplektÄ , Å¡arlongÄ ir pufÄ , 2 staliukus medinius, vienÄ stikliniu pavirÅ¡iumi – 36000,- Lt vertės;

Spintelę - staliukÄ televizoriui – 200,- Lt vertės; Valgomojo baldus: stalÄ , 6 kėdes, 1 komodÄ , sekcijÄ , komodÄ -barÄ , - 28000,- Lt vertės; Darbo kambario baldus: 2 sienines spintas su lentynomis, odinį fotelį - lovÄ , fotelį, dvivietį fotelį, raÅ¡omÄ jį stalÄ ir spintelę - 23000,- Lt vertės; Antro aukÅ¡to prieÅ¡kambario baldus: trijų dalių odinius baldus, staliukÄ -spintelę – 14000,- Lt vertės; Vieno vaiko kambario baldus: spintÄ lentynÄ , sekcijÄ su stiklinėmis durimis, lovÄ , raÅ¡omÄ jį stalÄ ,  kėdę – 6500,- Lt vertės;

Vaikų antro kambario baldus: sekcijÄ , du raÅ¡omuosius stalus, dvi kėdes, dvi sofas-lovas, rÅ«bų spintÄ Â Â - 10000,- Lt vertės; Miegamojo baldus: rÅ«bų spintÄ , lovÄ , staliukÄ su veidrodžiu, dvi spinteles -24000,- Lt vertės; Vonios kambario baldus: medinę spintÄ , odinę kuÅ¡etę, veidrodį, Å¡viestuvus, duÅ¡o kabinÄ su įranga  - 20000,- Lt vertės; Tualeto įrangÄ Â pirmame namo aukÅ¡te – 5000,- Lt vertės; Baseino ir pirties įrangÄ â€“ 50000,- Lt vertės; Namo katilinės įrangÄ â€“ 20000,- Lt vertės;

Židinį su įranga – 10000,- Lt vertės; PrieÅ¡kambario 4 Å¡viestuvus – 2000,- Lt vertės; Virtuvės 3 Å¡viestuvus- 1500,- Lt. vertės; Didijį šviestuvÄ â€“ 5000,- Lt.; Tris Å¡viestuvus – 3000,- Lt vertės; ŠviestuvÄ valgomajame – 2000,- Lt vertės; Keturis Å¡viestuvus – 2800,-  Lt vertės; Metalinę žvakidę – 2000,- Lt vertės; Viso namo užuolaidas – 14000,- Lt vertės; AÅ¡tuonis kilimus – 16000,- Lt vertės; Palydovinės televizijos imtuvÄ â€žUlimax" – 3000,- Lt vertės;

Namų kinÄ su įranga, DVD grotuvÄ â€žPioner" – 5000,- Lt vertės; Garso stiprintuvÄ NAD – 3000,- Lt vertės; 6 garso kolonėles „Cabasse“ – 3500,- Lt. vertės; MagnetofonÄ â€žSony“ – 1500,- Lt vertės; Du paveikslus po 500 Lt – 1000,- Lt vertės; Videokameras su įranga – 3000,- Lt vertės; SONY televizorių – 5000,- Lt vertės; 3 darbo kambario Å¡viestuvus – 3000,- Lt vertės; Vonios kambario baldus – 6500,- Lt vertės; Kompiuterinį spausdintuvÄ â€“ 5000,- Lt vertės. Viso turto už 385948,- Lt.Priteisė iÅ¡ atsakovo R.

Å . valstybei 8209,- Lt žyminio mokesčio ir 224,30 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nors kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo ieÅ¡kovė ir atsakovas, Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartyje konstatavo, jog 1998 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 0,0847 ha žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A.Å .M. nupirko P. Å . (atsakovo tėvas), surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad Å¡io nekilnojamojo turto rekonstrukcijÄ darė jo sÅ«naus R.

Å . Å¡eima. Nepaisant to, kad pastarasis turėjo tėvo įgaliojimÄ , akivaizdu, kad namo rekonstrukcija ir įrengimas buvo atlikti pritaikant jį gyventi R. Å . ir L. Å . ir jų trijų vaikų Å¡eimai. Å ias aplinkybes besÄ lygiÅ¡kai patvirtina tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojų paaiÅ¡kinimai, tiek ir visa medžiaga, esanti prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-401-429/2005. Tuometiniai vaikų paaiÅ¡kinimai ir kitos Å¡ioje medžiagoje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent R.

Å . Å¡eima ruošėsi gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pagal savo skonį ir finansines galimybes įrenginėjo namÄ , pirko baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, o 2001 m. pabaigoje apsigyveno. Atsakovas neginčijo, kad tai buvo Å¡eimos gyvenamoji vieta. Å eima name gyveno iki 2003 m. lapkričio 20 d., t.y. iki tada, kai R. Å . pakeitė namo durų spynÄ ir neįleido jame gyvenančios sutuoktinės L. Å .. Tai, kad ginčo daiktai buvo įgyti iki 2003 m. lapkričio 20 d. patvirtina 2003 m. spalio 28 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kad daiktus įsigijo atsakovo tėvai jokių įrodymų byloje nepateikta. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į civiliniame procese taikomÄ bendrÄ taisyklę, kad įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad labiau tikėtina, jog visas ieÅ¡kovės nurodytas kilnojamasis turtas yra įgytas jų buvusios Å¡eimos, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.).Teismas, konstatavęs, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos daiktų vertės, laikė, jog santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė 385948,- Lt.

Be to, teismas nesutiko, kad kilnojamojo turto vertė bÅ«tų nustatoma 2005 m. kovo 30 d., kai buvo nutraukta ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka, nes ieÅ¡kovė nurodytais daiktais nesinaudoja nuo 2003 m. lapkričio 20 d., nuo to laiko jais aÅ¡tuonerius metus naudojasi tik atsakovas.Nors teismas iÅ¡ dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad į sutuoktinių bendro turto balansÄ Ä¯traukiamas kilnojamasis turtas turi bÅ«ti apibÅ«dintas individualiais požymiais, pagal kuriuos jį bÅ«tų galima atskirti nuo kitų vienarÅ«Å¡ių daiktų, tačiau atsakovui neginčijant, kad ieÅ¡kovės nurodyti daiktai jam žinomi, o ieÅ¡kovei praÅ¡ant kompensacijos už jai priklausančiÄ turto dalį, t.y. nepraÅ¡ant Å¡ių daiktų dalinti natÅ«ra, laikytina, kad Å¡is argumentas nėra tiek teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kad teismas negalėtų Å¡io turto įtraukti į turto balansÄ ir iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimo iÅ¡ esmės.Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad namo tualeto, baseino, pirties ir katilinės įranga bei židinys su įranga yra neatskiriama nekilnojamojo namo, kuris priklauso atsakovo tėvams, dalis.

Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo ir tos aplinkybės, jog visa Å¡i įranga buvo pakeista ar naujai įdiegta vykdant atsakovo tėvų namo rekonstrukcijÄ , kuri buvo vykdoma siekiant pritaikyti namÄ gyventi bÅ«tent atsakovo Å¡eimai, o nesant įrodymų, kad Å¡iuos daiktus įsigijo atsakovo tėvai bei teismui konstatavus, kad visas ieÅ¡kovės nurodytas turtas yra įgytas jų buvusios Å¡eimos, laikytina, kad ir Å¡iems daiktams įsigyti buvo panaudotos Å¡alių santuokinės lėšos.

Teismas sprendime taip pat nurodė, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių L. Å . ir R. Å . bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgytas santuokos metu. Atsižvelgdamas į tai, jog su ieÅ¡kove liko gyventi Å¡alių nepilnametis sÅ«nus E. Å ., teismas laikė pagrįstu ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nukrypti nuo turto padalijimo lygiomis dalimis principo ir ieÅ¡kovei paskirti 2/3 dalis turto o atsakovui 1/3 dalį turto, t.y. ieÅ¡kovei turto už 421964,- Lt, o atsakovui už 210982,- Lt. Ä®vertinęs, kad butas yra vienintelė ieÅ¡kovės ir Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta, atsakovas turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei paskirtinas visas butas, kurio vertė 247000,- Lt ir 174964,- Lt kompensacija už santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ .Be to, teismas sprendime nurodė, kad 1998-11-06 44000,- Lt paskola ir 1999-01-25 39000,- Lt paskola suteiktos ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams, todėl tarp Å¡alių nedalintinos.           Apeliaciniu skundu (T.III, 82-87 b.l.) atsakovas R.

Å . su priimtu sprendimu nesutinka ir praÅ¡o jį panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių L. S. ir R. Å . bendroji jungtinė nuosavybė, nes butas įgytas santuokos metu. Teismas Å¡iuo vieninteliu pagrindu turtÄ priskyrė bendrajai jungtinei nuosavybei. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ginčo butas yra įgytas Å¡alių santuokos metu nėra pagrindas Å¡io turto laikyti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Å¡alys kiekviena įgijo Å¡io turto po ½ dalį, t.y.

įgijo šį turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. 2000 m. spalio 20 d. buvo sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir jomis abu sutuoktiniai įgijo Å¡io buto po ½ dalį (civ. byla Nr.2-401-429/2005). Už šį butÄ kiekvienas sumokėjo po 45500,- Lt. Å ių sutarčių sudarymas ir jose Å¡alių iÅ¡reikÅ¡ta valia patvirtina, kad sutuoktiniai, pirkdami ginčo butÄ susitarė, kad jį perka ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, o bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, nustatydami tiksliÄ kiekvienai Å¡aliai priklausančiÄ turto dalį.

Be to ir iš viešojo registro duomenų aiškiai matyti, kad tiek L. Š., tiek R. Š., ginčo buto nuosavybės teise priklauso po ½ dalį. Taigi, ginčo buto teisinis režimas - bendroji dalinė nuosavybė. Todėl akivaizdu, kad ginčo butas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jis tarp sutuoktinių negalėjo būti dalijamas taikant CK trečiosios knygos „Šeimos teisė" VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas" normas.

Trijų kambarių ginčo butas nepilnamečio vaiko E. Å . tėvams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, todėl teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečio, gyvenančio su mama ginčo bute, teises į bÅ«stÄ galėjo užtikrinti, pripažindamas uzufrukto teisę į tėvui nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ buto dalį iki vaiko pilnametystės.Darydamas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovės nurodytas kilnojamasis turtas yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles (CPK 178 str.) bei CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.                     Visų pirma, pagal CPK 178 straipsnį ieÅ¡kovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

IeÅ¡kovė atsakovo tėvų name esančius daiktus, nurodytus ieÅ¡kinyje, prašė pripažinti jos ir atsakovo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, motyvuodama tuo, jog Å¡ie daiktai įgyti santuokos su atsakovu metu už bendras ir skolintas lėšas. Tačiau jokių įrodymų, kad ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai buvo įsigyti už bendras ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšas byloje nėra pateikta. Be to, byloje yra paneigti ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų B. ir A. K. aiÅ¡kinimai, kad nurodyti daiktai yra įsigyti už skolintas lėšas.

Kitoje civilinėje byloje, nagrinėtoje tarp tų pačių asmenų, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartyje ( civ. byla Nr. 2A-375/2007) yra nustatyta aplinkybė, jog pagal 1998 m. lapkričio 6 d. ir 1999 m. sausio 25 d. paskolos sutartis iÅ¡ B. ir A. K. ieÅ¡kovės pasiskolinti 83000,- Lt buvo panaudoti namo (duomenys neskelbtini), statybai. Tai patvirtina ieÅ¡kovės 1999 m. kovo 25 d. pildyta Brangaus turtÄ Ä¯sigijusio ar įsigysiančio gyventojo pajamų deklaracija. Todėl Å¡ių aplinkybių dabar nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.).

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš ieškovės paimtų paskolų kylančios prievolės neturi būti dalijamos abiems sutuoktiniams, o yra asmeninės ieškovės prievolės. Iš tokių pirmosios instancijos teismo išvadų galima spręsti, kad teismas sutiko, jog įsigyjant ginčo daiktus tikrai nebuvo naudojami ieškovės pasiskolinti 83000,- Lt. Taigi, ieškovei teigiant, kad įsigyjant kilnojamuosius daiktus buvo naudojamos 83000,- Lt skolintų lėšų, tačiau teismui nustačius, kad šios lėšos nebuvo naudotos ginčo daiktams įsigyti, akivaizdu, jog ieškovė nepagrindė 83000,- Lt vertės turto įsigijimo.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas toje pačioje nutartyje nurodė, kad „Š. nebuvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s už savas pajamas įsigyti brangų turtÄ ", kas tuo pačiu patvirtina, jog sutuoktiniai negalėjo turėti lėšų ir kilnojamojo turto įsigijimui, kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o padalinti Å¡ioje byloje. Sprendime nurodomas 2003 m. spalio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina tik faktÄ , kad jame nurodyti daiktai name buvo, tačiau Å¡is protokolas neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiant daiktų įsigijimo ir priklausomumo klausimÄ .IÅ¡ atsakovo tėvo Brangaus turtÄ Ä¯sigijusio ar įsigysiančio gyventojo pajamų deklaracijų (civ. byla Nr. 2-56-173/2006, T.l, b.l.

19) matyti, kad atsakovo tėvai turėjo pakankamai lėšų namo rekonstrukcijai ir namų apyvokos daiktams įsigyti, tuo tarpu ieÅ¡kovė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie turėtas lėšas bei daiktų įsigijimÄ nepateikė. Todėl esant objektyviems raÅ¡ytiniams įrodymams, kad bÅ«tent atsakovo tėvai turėjo lėšų Å¡io turto įsigijimui ir šį turtÄ Ä¯sigijo, teismo iÅ¡vada apie Å¡io turto priskyrimÄ bendrajai jungtinei nuosavybei yra niekuo nepagrįsta.Taip pat atsakovas nesutinka ir su teismo pozicija vertinant kilnojamojo turto rinkos vertę. Akivaizdu, kad tiek virtuvės, tiek buitinė technika, tiek baldai ar Å¡viestuvai, nuo jų įsigijimo kainų per kelerius metus objektyviai nuvertėjo bent jau 50 procentų.

Todėl teismas vertindamas ieÅ¡kovės nurodytas turto kainas, turėjo įvertinti kada turtas įgytas, kiek jis nusidėvėjo ir kokia yra jo vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tretysis asmuo E. Å . taip pat nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti dalyje dėl reikalavimo padalinti namų apyvokos ir apstatymo daiktus, buitinę technikÄ bei įrangÄ , esančiÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, arba priimti naujÄ sprendimÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.III, 61-66 b.l.).

Nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į namų apyvokos, apstatymo daiktus, buitinę technikÄ bei įrangÄ atsiradimÄ (CK 4.47 str.); teisės normas, reglamentuojančias Å¡ių daiktų (CK 4.2 str. 4 d., 4.4, 4.8, 4.19 str.) teisinę prigimtį ir nuosavybės teisių į juos perėjimÄ paveldėjimo pagal įstatymÄ pagrindu (CK 5.14 str.); bendrojo santuokinio turto teisinio režimo instituto imperatyvias nuostatas; teisės normas, reglamentuojančias santuokos metu įgyto turto padalinimÄ , turto vertės nustatymÄ (CK 3.119) dėl ko netinkamai kvalifikavo civilinius teisinius santykius, netinkamai taikė įstatymÄ ir neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .

Apeliacinio skundo argumentus grindžia tokiais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas R. Å .. Papildomai nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo antstolio S.Užkuraičio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2003-11-21 Nr. 11 (c.b. Nr. 2-401/2005, Ilt., b.l. 9), suraÅ¡ytu praėjus mėnesiui po ieÅ¡kovės iÅ¡sikraustymo ir kuriame kartu su pridėta filmuota medžiaga yra užfiksuota tai, jog visus (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo ir atsakovo bendrus kilnojamuosius daiktus: namų apyvokos, buitinę technikÄ , baldus ir t.t. atsakovas pervežė į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) ir, dalyvaujant antstoliui M.Petrovskiui, perdavė ieÅ¡kovei.

Juolab, kad po to, kai ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė į butÄ (duomenys neskelbtini), ir į šį butÄ buvo pervežti visi daiktai ir manta, E. Å . ir P. Å . inicijavo civilinės bylos dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo nutraukimÄ (c.b. Nr. 2-56-173/2006, II t., b.l. 52-53). Atsiliepimu į apeliacinius skundus (T.III, 114-118 b.l.) ieÅ¡kovė teismo sprendimÄ laiko pagrįstu, teisėtu ir teisingu, o atsakovo ir trečiojo asmens – E. Å . apeliacinius skundus laiko nepagrįstus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, prieÅ¡taraujančius procesinėms ir materialinėms teisės normoms, nekonkrečius, painius, neteisingus ir netgi nesÄ Å¾iningus, todėl praÅ¡o juos atmesti.

Nurodo, kad registruotoje santuokoje su atsakovu R. Å . iÅ¡gyveno 15 metų t.y. nuo 1988-10-15 iki 2003-11-21, kuomet atsakovas pakeitė namų durų spynÄ ir ieÅ¡kovės, sugrįžusios iÅ¡ darbo, su 3 nepilnamečiais vaikais daugiau į namus neįleido. O į namÄ iÅ¡ karto atsivedė savo draugę I. K. ir jos vaikÄ . Nuo to laiko ieÅ¡kovė daugiau į namus įėjusi nebuvo ir nieko iÅ¡ namų pasiimti galimybės neturėjo. Jos asmeninius ir vaikų daiktus atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡vežė į butÄ (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė gyvena su vaikais iki Å¡io laiko.

Du Å¡alių sÅ«nÅ«s Aivaras ir Karolis per tÄ laikÄ tapo pilnamečiais (mokosi), o trečias Eimantas, gim. 1997 m. nepilnametis.2003-05-21 ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime dėl santuokos nutraukimo atsakovas R. Å . rašė „Sutinku, kad visas santuokoje įgytas turtas - butas su jame esančiais baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais bei automobilis natÅ«ra bÅ«tų paliktas atsakovei. Kadangi jaučiuosi kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, sau kompensacijos už jai paliekamÄ turto dalį nepageidauju".

Tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas tiesiog perpildytas piktnaudžiavimo savo teise be jokių moralinių apribojimų, kas prieÅ¡tarauja CK 1.5 str. nurodytiems  teisingumo, protingumo ir  sÄ Å¾iningumo  principams. IeÅ¡kovė laiko, kad teismas teisingai priteisė jai visÄ butÄ (duomenys neskelbtini) ir atsakovo apeliacinis skundas buto klausimu turėtų bÅ«ti atmestas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, teisingai nustatė, kad tai butas buvo ieÅ¡kovės ir atsakovo R.

Å . bendra jungtinė nuosavybė ir taikė jai įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostatas. Atsakovas tvirtino, kad visi daiktai esantys name priklauso jo motinai - trečiajam asmeniui E. Å .. Bet E. Å . nuo Å¡ių daiktų ir įrangos suraÅ¡ymo 2003-10-28 iki Å¡ios dienos, t.y. per 8-rių metų laikotarpį, nepareiÅ¡kė dėl Å¡io turto jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų. PrieÅ¡ingai, ji neprašė teismo netgi įtraukti jÄ Ä¯ bylÄ trečiuoju asmeniu. Tai padarė teismas savo iniciatyva.

Kad ginčo turtas nėra atsakovo motinos E. Š. nuosavybė rodo ir jos parodymai 2010-09-27 teismo posėdyje. Visiškai neteisingai teigiama atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose, kad kilnojamieji daiktai turėjo būti vertinti kainomis po santuokos nutraukimo 2005-03-30, o ne nuo to laiko, kai ieškovė su trim nepilnamečiais vaikais buvo drastišku būdu išvaryta iš namo, kuriame liko visi šie daiktai. Pagal tokį atsakovo ir trečiojo asmens teiginį išeina, kad ieškovė privalo prisiimti daiktų, kuriais 8-nerius metus naudojosi atsakovas su savo sugyventine I.

K. ir jos bei jų abiejų vaikais, daiktų nudėvėjimo vertę. Toks atsakovo ir jo motinos noras neatlaiko jokios žmoniÅ¡kos kritikos, yra nesÄ Å¾iningas, neteisingas ir amoralus ( CK 1.5 str. 1.2 str.). Tretysis asmuo E. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo R. Å . apeliacinį skundÄ , nurodo, kad pilnai palaiko atsakovo apeliacinio skundo argumentus (T.III, 112 b.l.).Tretysis asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimÄ (T.III, 121-122 b.l.).

Tretysis asmuo B. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl praÅ¡o apeliacinius skundus, kaip nepagrįstus ir amoralius atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-22 sprendimÄ , priteisti iÅ¡ R. Å . visas turėtas kelionių bei dienpinigių iÅ¡laidas (T.III, 126-127 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas ir jos atstovė bei trečiojo asmens E. Å . atstovė apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti.

IeÅ¡kovė ir jos atstovė bei tretieji asmenys A. K. ir B. K. su apeliaciniais skundais nesutiko, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ prašė palikti nepakeistus.                    Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Šioje santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių L. Š. ir R. Š., kurių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. daliniu spendimu (civ. byla Nr.2-401/2005; T.II, 185-187 b.l.), kilo ginčas dėl turto, įgyto jų santuokos metu, teisinio statuso ir padalijimo.

IeÅ¡kovė L. Å ., praÅ¡ydama tarp buvusių sutuoktinių padalinti butÄ , esantį Saulės g. 22-55, Kaune, ir kilnojamuosius daiktus, esančius name (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tiek butas, tiek kilnojamieji daiktai, įgyti Å¡alių santuokos metu ir už jų bendras bei skolintas lėšas, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukus santuokÄ , turi bÅ«ti tarp Å¡alių padalinti pagal jos pateiktÄ pasiÅ«lymÄ . Atsakovas R. Å . ir trečiasis asmuo E. Å . su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko, teigdami, kad kilnojamieji daiktai, esantys name Aguonų g. 7, Kaune, yra ne L.

Å . ir R. Å . bendroji jungtinė nuosavybė, o atsakovo R. Å . tėvų - E. Å . ir jau mirusio P. Å ., kuriems priklauso nurodytas namas, nuosavybė, nes jų pavedimu ir už jų lėšas nurodytus kilnojamuosius daiktus į namÄ supirko jų sÅ«nus R. Å .. Be to, atsakovas R. Å . nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), tarp Å¡alių taip pat nedalintinas, nes Å¡alys jį pasidalijo dar įsigijimo metu, kai jį pirko po ½ dalį, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės teise.Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ginčo turtas pripažintas Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir tarp jų padalintas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , atsakovas R.

Å . ir trečiasis asmuo E. Å . apeliaciniuose skunduose ginčija teismo nustatytÄ turto teisinį statusÄ .Pasisakydama dėl apeliacinių skundų argumentų, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr.VIII-1864 25 (toliau – CKPĮĮĮ) straipsnyje yra nurodyta, kad naujojo CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Å iÄ civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir priėmė sprendimÄ jau galiojant 2000 m. CK. Taigi, nustatant santuokinio turto teisinį režimÄ ir sprendžiant jo padalijimo klausimÄ Â turi bÅ«ti taikomos 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK 3.116 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu tarp sutuoktinių gali bÅ«ti padalintas turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Taigi, dalijant santuokinį turtÄ bÅ«tina nustatyti koks turtas bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje priklauso jiems bendrai ir koks asmeniÅ¡kai. Taip pat pažymėtina, kad tarp sutuoktinių dalinti turto, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje priklauso tretiesiems asmenims, negalima. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje esminiai klausimai yra Å¡ie:

1) ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, yra bendroji jungtinė, ar bendroji dalinė nuosavybė;

2) ar kilnojamieji daiktai, esantys atsakovo tėvų name ir įgyti L. Å . ir R. Å . santuokos metu 1999-2001 m., kai buvo rekonstruojamas ir įrenginėjamas atsakovo tėvų namas, o vėliau apsigyveno Å¡alių Å¡eima, pirkti už L. Å . ir R. Å . bendras ir pasiskolintas lėšas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar Å¡iuos daiktus atsakovo tėvų pavedimu bei už jų lėšas į namÄ supirko jų sÅ«nus R. Å . (atsakovas) ir jie yra atsakovo tėvų nuosavybė. Dėl buto, esančio Saulės g. 22-55, Kaune, teisinio statuso              Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sutuoktinių L.

Å . ir R. Å . bendroji jungtinė nuosavybė, nes įgytas santuokos metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien turto įgijimas santuokos metu, nėra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.              Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. gruodžio 20 d. iÅ¡raÅ¡e (T.II, 51-52 b.l.) nurodoma, jog ieÅ¡kovė L. Å . ir R. Å . yra įsigiję po ½ dalį Å¡io buto tos pačios dienos, t.y. 2000 m. spalio 20 d., tačiau dvejomis atskiromis pirkimo-pardavimo sutartimis Nr.7KV-10302 ir Nr.7KV-10301.             Civilinėje byloje, kurioje priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 30 d. dalinis sprendimas dėl Å¡alių santuokos nutraukimo, esančios 2000 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-10302 turinys patvirtina, kad ieÅ¡kovė L.

Å . pirko bÅ«tent ½ dalį ginčo buto ir už Å¡iÄ dalį sumokėjo 45500,- Lt (civ. byla Nr.2-401/2005, T.I, 30 b.l.). AnalogiÅ¡kÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-10301, kurios registracijos eilės numeris nuo ieÅ¡kovės pirkimo-pardavimo sutarties skiriasi tik vienu skaičiumi, tÄ pačiÄ dienÄ pas tÄ patį notarÄ sudarė ir atsakovas R. Å ., kuris nupirko kitÄ to paties buto ½ dalį ir už Å¡iÄ dalį taip pat sumokėjo 45500,- Lt. BÅ«tent 2000 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr.7KV-10301 ir Nr.7KV-10302 pagrindu Å¡alių nuosavybės teisės po ½ dalį ir buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.             Teisėjų kolegijos vertinimu, L.

Å . ir R. Å . suderinti veiksmai 2000 m. spalio 20 d. pas tÄ patį notarÄ sudarant dvi atskiras pirkimo-pardavimo sutartis, kuriomis kiekvienas iÅ¡ jų įsigijo po aiÅ¡kiai nurodytÄ Â½ idealiÄ jÄ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad Å¡alys dar iki buto įsigijimo susitarė, jog jis bus ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje Å¡alių nuosavybės dalys nenustatytos, o bendroji dalinė nuosavybė, kurioje nuosavybės dalių dydžiai nustatyti.             Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse suformuotos sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias, sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytų sutarčių sÄ lygų esmės ir teisinės reikÅ¡mės, bÅ«tina atskleisti sutarčių sÄ lygų turinį nustatant tikruosius sutarčių Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarčių teksto aiÅ¡kinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Pristis“ v.

UAB „ Optometrijos centras“, bylos Nr. 3K-3-290/2007), tačiau Å¡ios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvusis sutarčių aiÅ¡kinimo metodas ir teksto lingvistinis aiÅ¡kinimas sudaro darniÄ sutarčių aiÅ¡kinimo metodų sistemÄ , kuria remiantis nustatomas sutarčių Å¡alių valios turinys. Taigi, kai sutarčių sÄ lygų lingvistinė konstrukcija aiÅ¡ki, o Å¡iuo atveju taip ir yra, nes 2000 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyse Nr.7KV-10301 ir Nr.7KV-10302 aiÅ¡kiai nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis savarankiÅ¡kai (atskirai) įsigijo po ½ dalį buto, ir nėra pagrindo lingvistiniu požiÅ«riu įžvelgti galimo keleriopo sutartinių santykių turinio suvokimo, sutarčių Å¡alys ar teismas neturi teisės sutarties turinio aiÅ¡kinti prieÅ¡ingai aiÅ¡kiai suformuluotai sutarties sÄ lygai, nes taip bÅ«tų paneigtas sutarties sÄ lygų privalomumas sutarties Å¡alims.             Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pagal 2000 m. lapkričio 7 d., kai buvo registruojamos nuosavybės teisės į butÄ , galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnį, tiek pagal dabar galiojančios įstatymo redakcijos 20 straipsnį, kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys.

Dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ , turi bÅ«ti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iÅ¡ bendraturčių. Kaip jau minėta, 2000 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartyse Nr.7KV-10301 ir Nr.7KV-10302 yra aiÅ¡kiai nurodytos L. Å . ir R. Å . tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys. Registruojant Å¡alių nuosavybės teises į šį butÄ , registre taip pat buvo nurodyta, kokios buto dalys priklauso kiekvienam iÅ¡ bendraturčių.

Nei vienas iÅ¡ sutuoktinių jokių pretenzijų dėl tokio nuosavybės teisių į butÄ Ä¯registravimo nereiÅ¡kė ir jo neginčijo. Todėl ir Å¡i aplinkybė patvirtina, jog butÄ Å¡alys, nors ir santuokos metu, tačiau įsigijo ne bendrosios jungtinės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise.             Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors paprastai sutuoktiniai dalijasi savo turtÄ nutraukdami santuokÄ , bet turto teisinis statusas (bendroji dalinė nuosavybė, asmeninė nuosavybė ir pan.) gali bÅ«ti sutuoktinių susitarimu nustatytas ir jo įsigijimo momentu, sutuoktiniams gyvenant santuokoje.

Toks sutuoktinių susitarimas dėl turto teisinio statuso neprieÅ¡tarauja 2000 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr.7KV-10301 ir Nr.7KV-10302 sudarymo metu galiojusio SÅ K 23 straipsnio 3 daliai ar dabar galiojančio CK 3.116 straipsnio 1 daliai.             Įvertinusi aptartus įrodymus ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo R. Å . apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį butÄ pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokos nutraukimo byloje sprendė jo padalijimo tarp Å¡alių klausimÄ .IeÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ argumentas, kad 2003 m. gegužės 21 d. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime dėl santuokos nutraukimo atsakovas R.

Å . nurodė sutinkantis, kad visas santuokoje įgytas turtas - butas su jame esančiais baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais bei automobilis natÅ«ra bÅ«tų paliktas atsakovei, taip pat nėra pagrindas daryti iÅ¡vadai, jog butas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė ir turi bÅ«ti dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Dar kartÄ pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje vienas iÅ¡ privalomai spręstinų klausimų -bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.), nes pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktÄ vienas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų bÅ«tent ir yra santuokos nutraukimas.

Dėl to teismui, iÅ¡tyrus ir įvertinus reikÅ¡mingas kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, itin svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti koks turtas sudaro bendrÄ ja jungtinę nuosavybę, nes to nepadarius gali bÅ«ti pažeisti sutuoktinių ar trečiųjų asmenų interesai. Å ioje byloje sprendžiant buto teisinio statuso klausimÄ apeliacinės instancijos teismas vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatė, kad jis Å¡alims priklauso ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Todėl teismui santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka, nustačius, kad ginčo butas nėra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, net ir esant byloje pareikÅ¡tai Å¡alių valiai dėl buto padalijimo jis santuokos nutraukimo byloje į dalintino turto masę nepatenka ir negali bÅ«ti dalijamas, nes tai iÅ¡eina už santuokos nutraukimo byloje spręstinų klausimų ribų (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.). Tik tuo atveju, jeigu sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu sudarytų taikos sutartį dėl turto padalijimo, joje galėtų bÅ«ti aptartas ir turto, kuris nėra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė teisinis likimas, nes tokiu atveju turtas bÅ«tų padalijamas ne pagal CK 3.116 – 3.127 straipsnių reikalavimus, o Å¡alių valia, kuri turi tik neprieÅ¡tarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, kad teismas galėtų jÄ patvirtinti (CPK 42 str. 2 d.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡eimos bylose ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ ir pagrindÄ Å¡alys gali keisti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 377 str.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kai ieÅ¡kovė L. Å . santuokos nutraukimo byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame į dalintino turto masę įtraukė ir kitÄ turtÄ , kuris atsakovo ieÅ¡kinyje nebuvo nurodytas, atsakovas savo ieÅ¡kinio dalykÄ pakeitė ir nebereiÅ¡kė reikalavimo, kad butas bÅ«tų paliktas ieÅ¡kovei (T.I, 63-64 b.l).

Be to, atsakovo ieÅ¡kinys dėl santuokinio turto padalijimo byloje buvo paliktas nenagrinėtu (T.I, 186-190 b.l.). Todėl dėl jame pareikÅ¡tų reikalavimų teismas iÅ¡ viso neturėjo pasisakyti.  Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ argumentai dėl buto teisinio statuso atmestini.Pripažinusi, kad ginčo butas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį ir santuokos nutraukimo byloje, nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka, nedalintinas, teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is butas yra Å¡eimos turtas, nes tarp bylos Å¡alių nėra ginčo, jog jame gyvena ieÅ¡kovė su Å¡alių nepilnamečiu sÅ«numi (CK 3.84 str. 2 d. 1 p.).

Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai; CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikiama teisė naudotis Å¡eimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Taigi CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ garantijas nutraukus santuokÄ (CK 3.71, 3.86 straipsniai), nurodyta teismo teisė nustatyti uzufruktÄ ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui.

Remdamasi Å¡iomis teisės normomis bei įvertinusi tai, jog trijų kambarių ginčo butas nepilnamečio vaiko E. Å . tėvams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, o atsakovas gyvena kitur, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti nepilnamečio, gyvenančio su mama ginčo bute, teises į bÅ«stÄ nustato jiems uzufrukto teisę į tėvui nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ buto dalį iki sÅ«naus pilnametystės. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent toks nepilnamečio teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ užtikrinimas, visiÅ¡kai atitinka jo interesus. Dėl kilnojamojo turto teisinio statuso              Pirmosios instancijos teismas atsakovo tėvų name esančius daiktus, nurodytus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje, pripažino ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, motyvuodamas tuo, jog L.

Å . ir R. Å . Å¡eima ruošėsi gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl pagal savo skonį ir finansines galimybes įrenginėjo namÄ , pirko baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, o 2001 m. pabaigoje jame apsigyveno. Teismo vertinimu, Å¡ias aplinkybes besÄ lygiÅ¡kai patvirtina tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, tiek liudytojų paaiÅ¡kinimai, tiek ir visa medžiaga, esanti prijungtoje civilinėje byloje Nr.2-401-429/2005.             Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis galima sutikti tik iÅ¡ dalies.             Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje byloje kilęs ginčas dėl kilnojamojo turto, esančio atsakovo tėvų name, teisinio statuso ne tiek tarp sutuoktinių L.

Å . ir R. Å . (ar Å¡is turtas bendroji jungtinė nuosavybė, ar vieno iÅ¡ jų asmeninė nuosavybė), bet tarp vieno iÅ¡ sutuoktinių (ieÅ¡kovės) ir kito sutuoktinio (atsakovo) tėvų. Ä® Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp byloje dalyvaujančių asmenų klausimÄ . Nors CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kuriÄ turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, tačiau Å¡i prezumpcija taikoma tik sutuoktinių tarpusavio santykiams.

Kai ginčas kyla dėl turto teisinio statuso ne tarp sutuoktinių, o tarp sutuoktinių ir trečiųjų asmenų CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija negali bÅ«ti taikoma. Tokiu atveju taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).             Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovės ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog ginčo kilnojamasis turtas yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė.

IeÅ¡kovės L. Å . ir trečiųjų asmenų B. K. (ieÅ¡kovės brolio) bei A. K. (ieÅ¡kovės tėvo) paaiÅ¡kinimus apie kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinį statusÄ pirmosios instancijos teismas vertino atsietai nuo atsakovo R. Å . ir trečiojo asmens E. Å . (atsakovo mamos) paaiÅ¡kinimų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė ir su ja giminystės ryÅ¡iais susiję tretieji asmenys aiÅ¡kino, jog ginčo turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas ir su juo giminystės ryÅ¡iais susijęs trečiasis asmuo aiÅ¡kino prieÅ¡ingai, jog ginčo turtas yra ne sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, o atsakovo tėvų turtas.

Ä®vertinusi Å¡alių ir su jomis giminystės ryÅ¡iais susijusių trečiųjų asmenų absoliučiai prieÅ¡ingus aiÅ¡kinimus dėl ginčo turto teisinio statuso, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie aiÅ¡kinimai yra aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡ki ir subjektyvÅ«s, todėl juos bÅ«tina vertinti tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.             Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog liudytojų N. S., V. N., A. L. ir N. T. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai L.

Å . ir R. Å . pagal savo skonį ir finansines galimybes įrenginėjo namÄ , pirko baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, o 2001 m. pabaigoje jame apsigyveno. Nurodytų liudytojų parodymai patvirtina tik faktus, kurių iÅ¡ esmės neneigia ir byloje dalyvaujantys asmenys, kad sutuoktiniai L. Å . ir R. Å . pagal savo skonį įrenginėjo namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), rinkosi baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, o 2001 m. pabaigoje jame apsigyveno. Tačiau esminės aplinkybės ar namo (baseino, tualeto, pirties, katilinės ir pan.) įranga ir kiti namų apyvokos daiktai buvo pirkti už sutuoktinių lėšas, ar už atsakovo tėvų, kuriems priklausė namas, lėšas liudytojos nurodyti negalėjo.

             Be to, kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl namo, esančio Aguonų g. 7, Kaune, nuosavybės, ir kurioje dalyvavo Å¡ioje byloje dalyvaujantys asmenys, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartyje liudytojų V. N. ir N. S. parodymus, jog L. Å . ir R. Å . Å¡eima turėjo pakankamai pinigų įsigyti ginčo namÄ , įvertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ie parodymai prieÅ¡taravo byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams (CPK 185 str.) (T.I, 50-56 b.l.).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegijai ir Å¡ioje byloje kritiÅ¡kai vertina V. N. ir N. S. parodymus dėl L. Å . ir R. Å . finansinio pajėgumo 1999-2001 m. įsigyti kilnojamojo turto net už 385948,- Lt, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog Å¡alys 1999-2001 m., kai buvo įsigyjamas ginčo turtas, galėjo disponuoti tokio dydžio bendromis ar skolintomis lėšomis.             Be to, kaip jau minėta, kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės, ieÅ¡kovė ginčijo 1999 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovo tėvas už 124835,- Lt nusipirko žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr.2-56-173/2006, T.I, 48 b.l.).

Nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nustatyta faktinė aplinkybė, jog L. Å . ir R. Å . 1998 m. lapkričio 24 d. buvo finansiÅ¡kai nepajėgÅ«s už savas pajamas įsigyti brangų turtÄ , kurio kaina 124835,- Lt (T.I, 50-56 b.l.). Dabar nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių objektyvių raÅ¡ytinių įrodymų, kad Å¡alių pajamos 1999-2001 m., kai buvo įsigyjama namo (baseino, tualeto, pirties, katilinės ir pan.) įranga ir kiti namų apyvokos daiktai, ypatingai padidėjo ir jie buvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įsigyti turto net už 385948,- Lt.             Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad dalį ginčo turto, kurio vertė, jos vertinimu, 385948,- Lt, įsigijo už pasiskolintas 83000,- Lt lėšas iÅ¡ trečiųjų asmenų A.

K. ir B. K.. Tačiau jau minėtoje kitoje civilinėje byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad 1998 m. lapkričio 6 d. 44000,- Lt paskola ir 1999 m. sausio 25 d. 39000,- Lt paskola buvo panaudotos namo (duomenys neskelbtini) statybai (T.I, 50-56 b.l.). Tai įrodo pačios ieÅ¡kovės 1999 m. Brangaus turtÄ Ä¯sigijusio ar įsigysiančio gyventojo pajamų deklaracija (civ. byla Nr.2-56-173/2006, T.I, 23 b.l.). Taigi, dabar nagrinėjamoje byloje Å¡i aplinkybė turi prejudicinę reikÅ¡mę (CPK 182 str, 2 p.).

Be to, paminėtoje ieškovės deklaracijoje nurodoma, kad ir iš liudytojos N. S. 1998 m. vasario 5 d. pasiskolinti 21000,- Lt buvo panaudoti būtent namo (duomenys neskelbtini) statybai (civ. byla Nr.2-56-173/2006, T.I, 23, 29 b.l.).              Nustačiusi aplinkybę, kad ieškovės pasiskolinti 83000,- Lt, kuriuos ji teigė panaudojusi ginčo kilnojamojo turto įsigijimui, buvo panaudoti kitiems tikslams, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė už kokias lėšas ji su atsakovu įsigijo 83000,- Lt vertės turto, nurodyto ieškinyje.

Todėl akivaizdu, kad dalis ieÅ¡kinyje nurodyto kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų tikrai nėra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė.             Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę nurodė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovo tėvams, tualeto, baseino, pirties, katilinės ir židinio įrangÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad namo tualeto, baseino, pirties ir katilinės įranga bei židinys su įranga yra neatskiriama nekilnojamojo namo, kuris priklauso atsakovo tėvams, dalis, tačiau konstatavo, kad ir Å¡iems daiktams įsigyti buvo panaudotos Å¡alių santuokinės lėšos, todėl jie laikytini Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Tokios pirmosios instancijos iÅ¡vados yra viena kitai prieÅ¡taraujančios, nes turtas, esantis namo, kuris priklauso atsakovo tėvams, dalis, tuo pačiu metu negali bÅ«ti Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimÄ bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rÅ«Å¡ys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankiÅ¡kÄ paskirtį ir gali bÅ«ti savarankiÅ¡ki teisinių santykių objektai (CK 4.12 straipsnis).

Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Antraeiliai daiktai savo ruožtu pagal ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu pobÅ«dį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).

Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4.15 straipsnis). Kaip matyti iš įstatyminės apibrėžties, kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas esmine pagrindinio daikto dalimi – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; savo ruožtu, esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties - jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl daiktų, kaip pagrindinių ar antraeilių, taigi ir esminių pagrindinio daikto dalių, teisinio statuso, turi bÅ«ti vertinamas esamas abiejų daiktų tarpusavio ryÅ¡ys tikslinės jų paskirties kontekste. Å iuo aspektu nesvarbu ir neturi bÅ«ti vertinama tai, kaip kiekvienas daiktų gali bÅ«ti panaudotas atskirai jų tarpusavio ryšį ir bendrÄ tikslinę paskirtį iÅ¡ardžius. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryÅ¡ys, tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui.Nagrinėjamoje byloje vertinimo objektas yra gyvenamasis namas ir tualeto, baseino, pirties ir katilinės įranga bei židinys su įranga.

Sprendžiant dėl Å¡ių daiktų teisinio statuso, bÅ«tina įvertinti specifinę gyvenamojo namo paskirtį - tenkinti asmens bÅ«sto poreikius. Gyvenamasis namas kaip nuosavybės teisės objektas sukuriamas statybos bÅ«du. Tam, kad įgytų teisinį statusÄ , jis turi bÅ«ti pastatytas laikantis vieÅ¡osios teisės reikalavimų, atitikti esminius statinio reikalavimus (Statybos įstatymo 4 straipsnis) ir kompetentingų valstybės institucijų pripažintas tinkamu naudoti. Kad gyvenamasis namas bÅ«tų pripažintas tinkamu, neužtenka pastatyti pastatÄ , jis gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį tik tuo atveju, kai gyventojai turi galimybę juo tinkamai naudotis.

Be energijos, vandens tiekimo, nuotekų Å¡alinimo ir kt. įrangos gyvenamasis namas netenkina gyventojų bÅ«sto poreikių.              Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovo tėvas 1999-2000 m. teisėtai vykdė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijÄ . Tai patvirtina Kauno m. savivaldybės Urbanistikos ir architektÅ«ros skyriaus 1999 m. vasario 8 d. iÅ¡vada dėl detaliojo plano, 1999 m. vasario 8 d. projektavimo specialiosios sÄ lygos, projektų derinimo tarnybos 1999 m. birželio 17 d. protokolas Nr.823, 2000 m. gruodžio 18 d. gyvenamojo namo po rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti aktas, atsakovo tėvo P. Å . 2001 m. sausio 31 d. Brangaus turto įsigyjančio ar įsigijusio amsmens deklaracija, kurioje deklaruotos lėšos, panaudotos namo rekonstrukcijai (civ. byla Nr.2-56-173/2006, T.I, 69-71; 187; 184 b.l.).

             Gyvenamasis namas po rekonstrukcijos 2000 m. gruodžio 18 d. negalėjo bÅ«ti pripažintas tinkamu naudoti, jeigu jame nebÅ«tų tualeto, baseino, pirties, katilinės ir židinio įrangos, nes be Å¡ios inžinerinės įrangos nebÅ«tų užtikrinamas vandens ir Å¡ilumos tiekimas gyvenamajam namui bei nuotekų Å¡alinimas, taip pat tinkamas higienos normų ir prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų laikymasis. Be to pažymėtina, kad Å¡i inžinerinė įranga, skirta gyvenamojo namo tinkamam ir saugiam eksploatavimui, neturi kitos tikslinės paskirties, todėl atitinka esminių gyvenamojo namo dalių statusÄ (CK 4.15 str.).

             Kaip jau minėta, esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryÅ¡ys, tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai gyvenamojo namo, kuris priklauso atsakovo tėvams, tualeto, baseino, pirties, katilinės ir židinio įrangÄ , pripažino Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo tėvas P. Š. 2001 m. sausio 31 d. Brangaus turto įsigijimo deklaracijoje deklaravo lėšas, panaudotas namo rekonstrukcijai, todėl darytina išvada, kad būtent už atsakovo tėvų lėšas ši įranga ir buvo įsigyta (civ. byla Nr.2-56-173/2006, T.I, 184 b.l.).             Be to, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė įrodytų, kad gyvenamojo namo, priklausančio atsakovo tėvams, tualeto, baseino, pirties, katilinės ir židinio įranga, buvo įsigyta už ieškovės L.

Å . ir R. Å . bendras lėšas, įrangos nebÅ«tų galima pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes po jos sumontavimo gyvenamajame name, įranga tapo esmine gyvenamojo namo dalimi, t.y. pagrindinio daikto savininkų (atsakovo tėvų) nuosavybe (CK 4.14 str. 1 d.). Tokiu atveju, ieÅ¡kovė galėtų reikÅ¡ti gyvenamojo namo savininkams ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.), bet ne santuokos nutraukimo byloje reikalauti bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalijimo.             Teisėjų kolegija nustačiusi, kad ieÅ¡kinyje nurodyto kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų įsigijimui nebuvo panaudoti 83000,- Lt, ieÅ¡kovės pasiskolinti iÅ¡ trečiųjų asmenų A.

K. ir B. K., o gyvenamojo namo, priklausančio atsakovo tėvams, tualeto, baseino, pirties, katilinės ir židinio įranga, kurios ieÅ¡kinyje nurodyta bendra vertė 85000,- Lt, nėra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė, sprendžia, jog dalis kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų, nurodytų ieÅ¡kinyje, kurių vertė, ieÅ¡kovės vertinimu, 168000,- Lt, tikrai negali bÅ«ti pripažinta Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.             Pripažinus, kad iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodyto kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų, kurių vertė, ieÅ¡kovės vertinimu, 385948,- Lt, dalis daiktų, kurių vertė, ieÅ¡kovės vertinimu, 168000,- Lt, tikrai negali bÅ«ti pripažinta Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, lieka nustatyti daiktų, kurių vertė, ieÅ¡kovės vertinimu, 217948,- Lt, teisinį statusÄ .             Kaip jau minėta, ginčas Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje kilęs dėl kilnojamojo turto, esančio atsakovo tėvų name, nuosavybės ne tiek tarp sutuoktinių L.

Å . ir R. Å . (ar Å¡is turtas bendroji jungtinė nuosavybė, ar vieno iÅ¡ jų asmeninė nuosavybė), bet tarp vieno iÅ¡ sutuoktinių (ieÅ¡kovės) ir kito sutuoktinio (atsakovo) tėvų. Todėl CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma, o taikoma bendroji įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).              IeÅ¡kovės nurodomi kilnojamieji daiktai ir namų apyvokos reikmenys, kai jie buvo įsigyti, o namas baigtas rekonstruoti, buvo pastatyti atsakovo tėvams priklausančiame name (tuo metu dar buvo gyvas atsakovo tėvas), kuriame santuokos metu apsigyveno sutuoktiniai – ieÅ¡kovė ir atsakovas su vaikais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai kyla ginčas tarp ieÅ¡kovės, gyvenusios name, ir namo savininkės (trečiojo asmens E. Å .) dėl name esančių daiktų nuosavybės, aplinkybę, kad name esantys daiktai priklauso ne namo savininkei, o kitiems asmenims – kaip nurodo ieÅ¡kovė jai ir jos buvusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise – turi tai įrodyti ieÅ¡kovė, neigianti namo savininkės nuosavybę į jame esantį kilnojamÄ jį turtÄ .              Daliai ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų ieÅ¡kovė pateikė įsigijimo dokumentus.

Garantiniai raÅ¡tai ir kvitai patvirtina, kad Å¡alys įsigijo ieÅ¡kinyje nurodytÄ Â indaplovę „Bauknecht GSI-5890“ už 2605,65 Lt; gartraukį „Fagor 3CDC-90x“ už 719,10 Lt; Å¡aldytuvÄ Bauknecht KGIC 3169“ už 2605,65 Lt; indukcinę kaitlentę „AIG Cerana“ už 2750,- Lt; orkaitę Bauknecht BL2H 5500“ už 2805,75 Lt; kilimÄ Surabaya už 2800,- Lt (civ. byla Nr.2-401/2005, T.I, 112-122, T.II, 80 b.l.).              Daiktų įsigijimo dokumentų buvimas pas ieÅ¡kovę, patvirtina, jog bent dalį ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų, esančių name Aguonų g. 7, Kaune, ieÅ¡kovė ir atsakovas tikrai įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Nors ieÅ¡kovė daugiau ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų įsigijimo dokumentų nepateikė, tačiau teismas, akcentuoja, jog civilinėje byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje pažymėta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Atsižvelgdama į įrodymų pakankamumo taisyklę civiliniame procese, teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nėra objektyvaus poreikio ilgÄ laikÄ saugoti kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų) įsigijimo dokumentų, todėl jie dažniausiai nėra iÅ¡saugomi;

šioje byloje trečiasis asmuo E. Š. nepateikė jokių ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentų; dalis ieškinyje nurodytų daiktų yra aiškiai susiję tik su buvusių sutuoktinių L. Š. ir R. Š. šeimos, gyvenusios name, poreikių tenkinimu (vaiko kambario baldai: spinta lentyna, sekcija su stiklinėmis durimis, lova, rašomasis stalas, kėdė; antro vaikų kambario baldai: sekcija, du rašomieji stalai, dvi kėdes, dvi sofos-lovos, rūbų spinta; Metalinė žvakidė; namo užuolaidos;

AÅ¡tuoni kilimai; Palydovinės televizijos imtuvas „Ulimax"; namų kinas su įranga; DVD grotuvas „Pioner"; Garso stiprintuvas NAD; 6 garso kolonėles „Cabasse“; Magnetofonas „Sony“; Videokamera su įranga; SONY televizorius; Kompiuterinis spausdintuvas). Ä®vertinusi Å¡ių daiktų ieÅ¡kinyje nurodytÄ vertę 69500,- Lt bei daiktų, kurių įsigijimo dokumentus pateikė ieÅ¡kovė, 14286,15 Lt vertę, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog buvę sutuoktiniai per 1999-2001 m. laikotarpį, nors ir nebÅ«dami finansiÅ¡kai stiprÅ«s, tai nustatyta kitoje civilinėje byloje, bendromis lėšomis galėjo įsigyti kilnojamojo turto už 83786,15 Lt.Kitas ieÅ¡kinyje nurodytas turtas (namų apyvokos reikmenys): prieÅ¡kambario baldai; virtuvės baldai; virtuvinis stalas su 6 kėdėmis;

Svetainės  baldai „Nerifimas“; valgomojo baldai; darbo kambario baldai; antro aukšto prieškambario baldai; miegamojo baldai; vonios kambario baldai; prieškambario 4 šviestuvai; Virtuvės 3 šviestuvai; didysis šviestuvas; trys šviestuvai; šviestuvas valgomajame; keturi šviestuvai; 3 darbo kambario šviestuvai, yra pritaikyti būtent tam konkrečiam gyvenamajam namui. Tai patvirtina nuotraukos, esančios civilinės bylos Nr.2-401/2005 antrojo tomo gale. Šio turto vertė, nurodyta ieškinyje, 210800,- Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių finansinę padėtį, buvusiÄ tuo metu, kai buvo perkami Å¡ie daiktai, akivaizdu, kad už tokiÄ sumÄ jie negalėjo įsigyti namų apyvokos reikmenų.              Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo tėvas P. Å ., deklaruodamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir jo rekonstrukcijai panaudotas lėšas Brangaus turto įsigijimo deklaracijose nenurodė lėšų, gautų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimÄ 2000 m. spalio 20 d. (civ. byla Nr.2-56-173/2006, T.I, 19-20; 21-22 b.l.).

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo tėvai ir be Å¡ių lėšų turėjo pakankamai finansinių iÅ¡teklių namo įsigijimui ir rekonstrukcijai, o už buto pardavimÄ gautus pinigus, galėjo skirti namo apstatymo ir apyvokos reikmenų (baldų, Å¡viestuvų ir pan.) įsigijimui. Taip pat akcentuotina, kad nurodyti namų apstatymo ir apyvokos daiktai yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name, todėl ne trečiasis asmuo, o ieÅ¡kovė, teigianti, kad Å¡is turtas yra jos ir atsakovo bendroji jungtinė nuosavybė, turėjo įrodinėjimo pareigÄ , įrodyti savo teiginius.    Įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visÄ kilnojamÄ jį turtÄ ir namų apyvokos reikmenis, nurodytus ieÅ¡kinyje, pripažino ieÅ¡kovės ir atsakovės bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Vadovaudamasi civiliniame procese įrodymų pakankamumo taisykle, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe laikytinas tik Å¡is turtas: indaplovė „Bauknecht GSI-5890“; gartraukis „Fagor 3CDC-90x“; Å¡aldytuvas Bauknecht KGIC 3169“; indukcinė kaitlentė „AIG Cerana“; orkaitė „Bauknecht BL2H 5500“; kilimas Surabaya; vaiko kambario baldai: spinta lentyna, sekcija su stiklinėmis durimis, lova, raÅ¡omasis stalas, kėdė; antro vaikų kambario baldai: sekcija, du raÅ¡omieji stalai, dvi kėdes, dvi sofos-lovos, rÅ«bų spinta;

Metalinė žvakidė; namo užuolaidos; septyni kilimai; Palydovinės televizijos imtuvas „Ulimax"; namų kinas su įranga; DVD grotuvas „Pioner"; Garso stiprintuvas NAD; 6 garso kolonėles „Cabasse“; Magnetofonas „Sony“; Videokamera su įranga; SONY televizorius; Kompiuterinis spausdintuvas.Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais, jog trečiasis asmuo E. Š. byloje turėjo pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo turto ir tik tada būtų pagrindas svarstyti ar šis turtas jai priklauso.Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsiliepimo į ieškinį pateikimas, tiek trečiojo asmens savarankiško ieškinio pareiškimas yra trečiojo asmens nesutikimo su pareikštu ieškiniu būdai, ir kurį iš jų pasirinkti, sprendžia trečiasis asmuo.

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo E. Å ., nesutikdama su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė nesutikimo su reiÅ¡kiamais reikalavimais paaiÅ¡kinimus ir argumentus, tarp jų ir tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai dėl kilnojamojo turto ir namų apyvokos daiktų negali bÅ«ti tenkinami, nes Å¡ie daiktai yra trečiojo asmens nuosavybė (CPK 142 straipsnis) (T.II, 77-78 b.l.). Esant tokioms bylos aplinkybėms, atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentus dėl trečiojo asmens E,Å . pareigos pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kus reikalavimus byloje teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl kilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės, laikė, jog santuokoje įgyto kilnojamojo turto rinkos vertė jo padalijimo momentu yra tokia kokia nurodyta ieÅ¡kinyje, t.y. lygi jo įsigijimo kainai.Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomos kilnojamojo turto vertės. Atsakovo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (T.II, 73-74 b.l.) nurodoma, kad ieÅ¡kovė nurodė ginčo daiktų įsigijimo kainÄ , nors pagal CK 3.119 straipsnį dalijamojo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

Å alių santuoka nutraukta 2005 m. kovo 30 d., todėl ieÅ¡kovė turtÄ turėtų įvertinti kainomis, buvusiomis santuokos nutraukimo momentu. Tokia atsakovo pozicija patvirtina, kad jis su ieÅ¡kovės nurodytomis turto kainomis nesutiko.Antra, objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai iÅ¡vardyti CK 3.100 straipsnyje.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be kita ko, pasibaigia nutraukus santuokÄ ir (ar) teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Å ios įstatymo nuostatos sistemiÅ¡kai taikomos su CK 3.87 straipsnio 2 dalimi, pagal kuriÄ sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du. Santuokos nutraukimas CK 3.100 straipsnio 4 dalies prasme reiÅ¡kia įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pabaigÄ , t. y. po santuokos nutraukimo buvusių sutuoktinių įgyjamas turtas negali bÅ«ti laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Tais atvejais, kai santuokos metu sutuoktiniai įgijo turto, kuris pagal įstatymÄ laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tokio turto padalijimas yra savarankiÅ¡kas bendro turto pabaigos pagrindas kaip santuokos nutraukimo pasekmė. Paprastai santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos padalijus bendrÄ turtÄ teismo sprendimu momentai sutampa, nes turto padalijimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas kartu su santuokos nutraukimo ir kitais klausimais (CK 3.59 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2005 m. spalio 3 d. (Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civ. byloje Nr.2-401/2005), neiÅ¡sprendus kito byloje nagrinėjamo klausimo – bendro turto padalijimo.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo pasibaigė įstatymu nustatyto sutuoktinių teisinis režimas tarp ginčo Å¡alių, tačiau santuokos metu įgytas turtas laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe tol, kol jis nebus padalytas teismo sprendimu (CK 3.87 straipsnis, 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, dalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , turėtų bÅ«ti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).Plėtodamas CK 3.119 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad, priimdamas sprendimÄ , teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ darytina iÅ¡vada, jog bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dalijamo turto rinkos vertė turi bÅ«ti nustatoma Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienai, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, Å¡ioje byloje dalijamo turto vertė turėtų bÅ«ti nustatoma 2011 m. birželio 9 d.Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovė argumentais, kad ji jau nuo 2003 m. lapkričio 20 d. negalėjo patekti į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės daiktai, ir jais naudotis.

Å iÄ aplinkybę patvirtina 2004 m. sausio 24 d. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.AD-6 (civ. byla Nr.2-401/2005, T.I, 61 b.l.), kuriuo atsakovas R. Å . nubaustas už tai, jog pakeitė namo spynas ir neįsileido jame gyvenančios ieÅ¡kovės (ATPK 188 str.). CK 3.115 straipsnis numato sutuoktinio teisę į kompensacijÄ , kai dėl vieno sutuoktinio kaltų veiksmų, pastarasis privalo kitam sutuoktiniui kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Akivaizdu, kad nuo 2003 m. lapkričio 20 d., kai ieÅ¡kovė dėl atsakovo kaltės negalėjo naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės daiktais, iki 2011 m. birželio 9 d., t.y. beveik per aÅ¡tuonerius metus, kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos reikmenų) vertė ženkliai sumažėjo, todėl šį vertės sumažėjimÄ turi kompensuoti atsakovas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, turto rinkos vertės paskaičiavimas ne po dalijimo dienai, o 2003 m. lapkričio 20 d., kai ieÅ¡kovė neteko teisės juo naudotis, kaip tik ir bÅ«tų tinkamas turto vertės sumažėjimo kompensavimas ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog turtas tarp Å¡alių natÅ«ra nedalintinas, o natÅ«ra paliktinas atsakovui, nes kaip minėta, juo jau daugiau kaip aÅ¡tuonerius metus naudojasi atsakovas, per šį laikotarpį turto vertė ženkliai sumažėjo (CK 3.127 str. 3 d.).Ä®vertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje konkrečioje byloje dalintino turto rinkos vertę tikslinga nustatyti 2003 m. lapkričio 20 d., nes bÅ«tent tÄ dienÄ ieÅ¡kovė dėl atsakovo kaltės prarado teisę naudotis Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.IeÅ¡kinyje turto, kurį teisėjų kolegija laikė Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, bendra įsigijimo vertė nurodyta 83786,15 Lt.

Å is turtas buvo įsigytas 1999-2001 m. laikotarpiu, kai sutuoktiniai L. Å . ir R. Å . rengėsi apsigyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2001 m. pabaigoje jame apsigyveno. Neginčytina, kad namų apyvokos daiktų, įsigytų 1999-2001 m. laikotarpiu, vertė po kelerių jų naudojimo metų, t.y. 2003 m. lapkričio 20 d., buvo objektyviai sumažėjusi dėl jų nusidėvėjimo, o techninių prietaisų ir dėl jų techninio senėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad per dvejus eksploatacijos metus naujų daiktų vertė krenta apie 30 procentų, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių bendrosios jungtinės nuosavybės rinkos vertė 2003 m. lapkričio 20 d. buvo 58650,30 Lt (83786,15 x 0,7 = 58650,30 Lt).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant sutuoktinių turtÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo bÅ«das priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007).

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepilnamečio sūnaus interesai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Teisėjų kolegija su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutinka, nes Å¡ioje byloje nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nėra pažeista, kadangi Å¡alių nepilnametis sÅ«nus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su mama, gyvena trijų kambarių bute, kurio ½ dalimi, priklausančiÄ tėvui, kartu su mama naudojasi uzufrukto teise. Be to, byloje nėra duomenų, kad tėvas nevykdytų iÅ¡laikymo pareigos sÅ«nui. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta realaus poreikio nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, todėl kilnojamasis turtas tarp Å¡alių padalintinas lygiomis dalimis jį paliekant atsakovui, o ieÅ¡kovei priteisiant 30000,- Lt kompensacijÄ .Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo R.

Å . ir trečiojo asmens E. Å . apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp byloje dalyvaujančių asmenų.IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje, kurį nagrinėjo teismas, prašė teismo tarp sutuoktinių padalinti turto už 632948,- Lt (T.II, 44 b.l.). Teismas bendrÄ ja jungtine nuosavybe pripažino turto už 83786,15 Lt ir jį padalino, t.y. ieÅ¡kinį patenkino 13,24 procento.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2450,- Lt žyminio mokesčio išlaidų (T.I, 93-94; 120 b.l.), 1400,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.I, 83 b.l.; T.II, 36; 108 b.l.), 50,- Lt antstolio pagalbos išlaidų (T.II, 152 b.l.). Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 3000,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.I, 115 b.l.; T.II, 130-131 b.l.). Trečiasis asmuo E. Š. pirmosios instancijos teisme turėjo 2300,- Lt advokato pagalbos išlaidų (T.II, 132-133 b.l.).CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Taigi ieÅ¡kovei atsakovas turėtų atlyginti 182,49 Lt ((2450+1400+50) x 13,24/100 =516,36), o atsakovui ieÅ¡kovė 2857,80 Lt (3000 x 86,76/100 = 2602,80 Lt).Pagal analogijÄ taikant CPK 93 straipsnio 2 dalį trečiajam asmeniui E. Å ., nepareiÅ¡kiančiai savarankiÅ¡kų reikalavimų, turi bÅ«ti atlyginamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės, nes pastaroji reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į turtÄ , kuris yra trečiojo asmens nuosavybė. Å ioje dalyje ieÅ¡kinio vertė buvo 385948,- Lt, o patenkintų reikalavimų dalis 83786,15 Lt (teismas pripažino bendrÄ ja jungtine nuosavybe turto už tokiÄ sumÄ ), todėl trečiajam asmeniui ieÅ¡kovė turėtų atlyginti (1-83786,15/385948)x100 = 78,29 procento turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, t.y. 1800,67 Lt (2300 x 78,29/100=1800,67 Lt.Apeliacinės instancijos teisme atsakovas R.

Å . turėjo 2000,- Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų (T.III, 81 b.l.) ir 2000,- Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo E. Å . turėjo 400,- Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų (T.III, 60 b.l.) ir 2000,- Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (T.III, 131 b.l.). IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200,- Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (T.III, 120; 132 b.l.).Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , t.y. 632948,- Lt sumoje. Jo skundas patenkintas 86,76 procento, nes bendrÄ ja jungtine nuosavybe pripažintas turtas, kurio vertė, nurodyta ieÅ¡kinyje, 83786,15 Lt.

Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1735,20 Lt (2000 x 86,76/100=1735,20 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ bei 1735,20 Lt (2000 x 86,76/100=1735,20 Lt) advokato pagalbos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 158,88 Lt (1200 x 13,24/100 = 158,88 Lt).Trečiasis asmuo E. Å . apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, t.y. 385948,- Lt sumoje. Jos skundas patenkintas 78,29 procento, nes kilnojamasis turtas už 302161,85 vertę nepripažintas bylos Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Kadangi reikalavimÄ dėl kilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe reiÅ¡kė ieÅ¡kovė, todėl bÅ«tent iÅ¡ jos trečiajam asmeniui priteistina 313,16 Lt (400 x 78,29/100 = 313,16 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 1565,80 Lt (2000 x 78,29/100= 1565,80 Lt) advokato pagalbos iÅ¡laidos, turėtų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ trečiojo asmens E. Å . ieÅ¡kovei priteistina 260,52 Lt (1200 x 21,71/100=260,52 Lt).Kai ieÅ¡kinys ir apeliaciniai skundai patenkinti iÅ¡ dalies ir byloje dalyvaujantiems asmenims priklauso atlyginimas už dalį jų bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas, siekdamas, kad vykdymo procesas bÅ«tų operatyvesnis ir ekonomiÅ¡kesnis, taiko vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ (CK 1.1 str. 2 d., 6.130 str. 1 d.).IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteista 516,36+158,88 Lt=675,24 Lt, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 2857,80+3470,40=6328,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atlikus vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 5652,96 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.  IeÅ¡kovei iÅ¡ trečiojo asmens E. Å . pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteista 260,52 Lt, o trečiajam asmeniui E. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės 1800,67+1878,96=3679,63 Lt. Atlikus vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , trečiajam asmeniui E. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 3419,11 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Valstybei iÅ¡ Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, nes jos atleistos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (T.I, 102 b.l.;

T.III, 106 b.l.).  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a :          atsakovo R. Å . ir trečiojo asmens E. Å . apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo patenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip:Priteisti ieÅ¡kovei L. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo R.

Å . (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 30000,- Lt (trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų) kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ .Priteisti atsakovui R. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) natÅ«ra šį santuokoje įgytÄ turtÄ : indaplovę „Bauknecht GSI-5890“; gartraukį „Fagor 3CDC-90x“; Å¡aldytuvÄ Bauknecht KGIC 3169“; indukcinę kaitlentę „AIG Cerana“; orkaitę „Bauknecht BL2H 5500“; kilimÄ Surabaya; vaiko kambario baldus: spintÄ lentynÄ , sekcijÄ su stiklinėmis durimis, lovÄ , raÅ¡omÄ jį stalÄ , kėdę; antro vaikų kambario baldus: sekcijÄ , du raÅ¡omuosius stalus, dvi kėdes, dvi sofas-lovas, rÅ«bų spintÄ ;

Metalinę žvakidę; namo užuolaidas; septynis kilimus; Palydovinės televizijos imtuvÄ â€žUlimax"; namų kinÄ su įranga; DVD grotuvÄ â€žPioner"; Garso stiprintuvÄ NAD; 6 garso kolonėles „Cabasse“; MagnetofonÄ â€žSony“; VideokamerÄ su įranga; SONY televizorių; Kompiuterinį spausdintuvÄ .Nustatyti ieÅ¡kovei L. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiui sÅ«nui E. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į atsakovui R. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iki sÅ«naus pilnametystės.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui R.

Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės L. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5652,96 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du litus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti trečiajam asmeniui E. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės L. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3419,11 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus devyniolika litų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

 Kolegijos pirmininkas                                                                 Arūnas Rudzinskas Teisėjai                                                                              Raimondas Buzelis Izolda Nėnienė