2013-07-04 Nr. AB-3458-3-62-3-01064-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui K. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2013-07-04 Nr. AB-3458-3-62-3-01064-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo K. Š. priteisti 622 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Full text
Administracinės byla Nr
Administracinė byla Nr. A442-1069/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01064-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui K. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo K. Š. priteisti 622 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pateiktame skunde (b. l. 5–6) pareiškėjas nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 punktą ir 14 punktą pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir vietinės rinkliavos mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Pakuonio sen., Prienų rajono savivaldybėje. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 622 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovui buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktuose nustatyta vietinės rinkliavos nustatymo fiziniams asmenims tvarka, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Prienų rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkino: priteisė iš atsakovo K. Š. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 622 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirti savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai). Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (b. l. 32–38). Vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Pagal Nuostatų 13–14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 17–19 punktai).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), Pakuonio sen., Prienų r. sav. (b. l. 25–27) ir pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų (b. l. 8–24) matyti, kad atsakovas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo visos jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 622 Lt įsiskolinimas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, jog skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Apeliaciniu skundu (b. l. 53–56) atsakovas K. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą.
Nurodo, kad nuo 1982 m. gyvena Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), o sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Pakuonio seniūnijoje, Prienų raj., jam 2008 m. padovanojo tėvai. Sodyboje apeliantas lankosi epizodiškai ir jokia ūkine veikla neužsiima. Apelianto teigimu, pareiškėjas neatliko savo funkcijų, kurios numatytos 2012 m. vasario 29 d. Prienų savivaldybės sprendime Nr. T3-58 – už laikotarpį, už kurį pareiškėjas jam reiškia pretenzijas, iš jo ūkio atliekos nebuvo surinktos ir išvežtos, nes apeliantas tiek atliekų nesurenka. Skardos ir metalo atliekas apeliantas parduoda UAB „Polimeta“, stiklo ir plastmasės tarą savo automobiliu pristato į UAB „Aratc“ konteinerių aikštelę. Apeliantas nesutinka ir su Kauno apygardos administracinio teismo sprendime nurodytu teiginiu, jog pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktu bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 punktu, apeliantas teigia, kad jo mokamas mokestis turėtų būti ne abonentinis, o proporcingas surinktų atliekų kiekiui. Esama situacija pažeidžia teisingumo bei proporcingumo principus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti Prienų rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis; Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 13, 14 ir 17-19 punktai).
Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovui K. Š. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Pakuonio sen., Prienų r. sav., todėl jis privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas nėra sumokėjęs Prienų rajono savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš jo nesumokėtą minėtos rinkliavos sumą.
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pareiškėjas, būdamas atliekų surinkėju, atsakovui atliekų surinkimo paslaugų iš esmės neteikia, nes jis atliekas tvarkosi pats. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Todėl atsakovo argumentai, jog pareiškėjas jam neteikia atliekų surinkimo paslaugų ir kad atliekas pareiškėjas tvarko pats, neturi įtakos pareiškėjo prievolės mokėti minėtą vietinę rinkliavą atsiradimui.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Pabrėžtina, jog toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriuo atskleista, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendė, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas. Tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atsakovo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Dainius Raižys
Virgilijus Valančius
Virginija Volskienė