Legislator Case Law & Legislation
e4e472e7-0a45-4192-8a42-6f518e73c2c5 AI generated

e4e472e7-0a45-4192-8a42-6f518e73c2c5 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e4e472e7-0a45-4192-8a42-6f518e73c2c5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. kovo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Kisielius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria A. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 10N-73513582-16 paliktas nepakeistas, panaikinimo, n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

e4e472e7-0a45-4192-8a42-6f518e73c2c5 · Vilniaus apygardos teismas: Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į A. K. nurodytÄ aplinkybę, kad jo automobilyje kartu vyko tikroji liudytoja – jo sutuoktinė, kuri nebuvo apklausta.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog praeityje A. K. baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , tačiau nėra nurodoma jokių terminų ar kitų aplinkybių. Apeliantas neprisimena, kada buvo baustas už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kaip ir apskritai už administracinius teisės pažeidimus, bent jau per pastaruosius kelerius metus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nuorašas:                                                                                                                                                                      Administracinio teisės pažeidimo byla                                                                                              Nr. ATP-211-315/2017                                                                                            Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-14108-2016-4 (S)                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2;                                                                                 21.1.7; 21.11.10.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. kovo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Kisielius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria A. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 10N-73513582-16 paliktas nepakeistas, panaikinimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 10N-73513582-16 A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 124 straipsnio 2 dalį 18 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6 Allroad Quatttro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 70 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.) (toliau tekste – KET), 129 punkto reikalavimus.A.

K., nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi A. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 10N-73513582-16 paliktas nepakeistas.Apeliaciniu skundu A. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo teisenÄ nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų neteisingÄ vertinimÄ lėmė netinkamas įrodymų Å¡altinių nustatymas.

Pirmosios instancijos teismas painioja proceso dalyvių teisinį statusÄ . Policijos pareigÅ«nai R. U. ir D. L. yra asmenys, paskyrę nuobaudÄ , todėl toje pačioje byloje jie negali bÅ«ti ir liudytojais, kadangi taip atsirastų interesų konfliktas. Tokių liudytojų parodymai visada patvirtins jų pačių veiksmus, priimtus sprendimus ir su tuo susijusias aplinkybes. Tokiu atveju ir A. K., kaip administracinio teisės pažeidimo padarymu kaltinamas asmuo, turiu bÅ«ti pripažintas liudytoju ir jo parodymai kartu su policijos pareigÅ«nų parodymais turi bÅ«ti vertinami lygiavertiÅ¡kai.

Apelianto teigimu, policijos pareigÅ«nai, duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, melavo, todėl jų veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 235 straipsnio nuostatas. Skundžiamoje nutartyje ne kartÄ nurodoma, kad policijos pareigÅ«nė R. U. automobilio greičio fiksavimo metu sėdėjo policijos automobilyje ir rašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ kitam asmeniui, policijos pareigÅ«nai ir patys teigia, kad policijos automobilis buvo pastatytas nematomai eismo dalyviams, t. y. už tvoros.

Sėdėdama tokioje pozicijoje pastatytame policijos automobilyje ir dar raÅ¡ydama protokolÄ , R. U. niekaip negalėjo matyti, kaip fiksuotas konkretaus automobilio greitis ir, juo labiau, kad automobilis buvo staigiai stabdomas ir įsuko į gatvelę, tačiau ji teigia mačiusi visas aplinkybes. Taigi, R. U. negalėjo matyti visų aplinkybių, o tai reiÅ¡kia, kad ji apie tai žino tik iÅ¡ policijos pareigÅ«no D. L. žodžių. Tuo tarpu teismas jos parodymus vertina kaip tiesioginį įrodymÄ . Tinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas galėjo nustatyti, kad policijos pareigÅ«nų parodymai yra suderinti, todėl negali bÅ«ti laikomi įrodymais.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į A. K. nurodytÄ aplinkybę, kad jo automobilyje kartu vyko tikroji liudytoja – jo sutuoktinė, kuri nebuvo apklausta.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog praeityje A. K. baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , tačiau nėra nurodoma jokių terminų ar kitų aplinkybių. Apeliantas neprisimena, kada buvo baustas už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kaip ir apskritai už administracinius teisės pažeidimus, bent jau per pastaruosius kelerius metus.

Taip pat apeliaciniame skunde pakartotinai nurodoma bylos esmė.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.A. K. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2016 m. spalio 3 d. nutarimo, sprendžiant dėl A. K. kaltės buvimo buvo vadovaujamasi ne tik policijos pareigÅ«nų surinkta medžiaga, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktais duomenimis (nuotraukomis, skundu – praÅ¡ymu), taip pat buvo iÅ¡sireikalauta papildoma, administracinį teisės pažeidimÄ patikslinanti, medžiaga ir nustatyta, kad nėra pagrindo abejoti pažeidimo užfiksavimo aplinkybėmis.

Ä®vertinęs visų byloje esančių įrodymų visumÄ , taip pat papildomai apklausęs administracinį teisės pažeidimÄ užfiksavusius policijos pareigÅ«nus ir administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. kaltei dėl ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti pakanka įrodymų ir jis pagrįstai nubaustas 18 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir jos motyvais.Apeliaciniame skunde A.

K. abejoja liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų R. U. ir D. L. parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad ATPK 276 straipsnyje yra numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali bÅ«ti Å¡aukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali bÅ«ti žinomos kokios nors Å¡ioje byloje nustatytinos aplinkybės. Laikant, kad administracinį teisės pažeidimÄ užfiksavę ir administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašę policijos pareigÅ«nai yra asmenys, kuriems yra žinomos reikÅ¡mingos bylos nagrinėjimui aplinkybės, jie administracinio teisės pažeidimo bylose yra apklausiami kaip liudytojai.

Liudytojas privalo duoti teisingus parodymus, praneÅ¡ti visa, kas jam žinoma byloje (ATPK 276 straipsnio 2 dalis). ATPK 276 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kas negali bÅ«ti apklausiamas liudytoju, o Å¡io straipsnio 4 dalis numato, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius. Policijos pareigÅ«nai įstatymų leidėjo nėra įtraukti į sÄ raÅ¡Ä asmenų, kurie negali bÅ«ti apklausiami liudytojais, todėl vien dėl jų užimamų pareigų nėra pagrindo konstatuoti kylančio interesų konflikto.

Kitokių duomenų, kad policijos pareigūnai R. U. ir D. L. būtų asmeniškai suinteresuoti A. K. nepalankia administracinio teisės pažeidimo bylos baigtimi ar kitaip būtų linkę jį apkalbėti, byloje nėra, jų nepateikia ir apeliantas. Svarbu pažymėti, kad A. K. byloje negali būti apklausiamas liudytoju, kadangi jis yra asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, ir įvykio aplinkybes gali pateikti subjektyviai, siekdamas sau palankios situacijos baigties. Dėl tos pačios priežasties A.

K. sutuoktinės parodymai taip pat bÅ«tų vertinami kritiÅ¡kai, todėl jos apklausa neturėtų esminės reikÅ¡mės nustatinėjant apelianto kaltę. Kaip matyti iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausiosios patrulės R. U. 2016 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 23), jos kolega D. L. automobilio „Audi A6 Allroad Quatttro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį matavo jai bÅ«nant tarnybiniame automobilyje, po to pastarasis jai padavė matavimo prietaisÄ , kuriame buvo užfiksuotas 70 km/h greitis ir 135 m atstumas iki automobilio.

Teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja R. U. taip pat nurodė, kad automobilio greitį matavo jos kolega (b. l. 36). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio D. L. 2016 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

24) nurodoma, kad greitį fiksavo jis, o R. U. buvo supažindinta su greičio matavimo prietaiso rodmenimis. Taigi, policijos pareigÅ«nė R. U. neteigė, kad ji tiesiogiai matė greičio fiksavimo momentÄ , tačiau tai neturi jokios įtakos jos parodymų patikimumui ar A. K. kaltei. Ji buvo supažindinta su greičio matavimo prietaiso rodmenimis ir surašė asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kadangi tuo metu buvo prisijungusi prie Administracinių teisės pažeidimų registro. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigÅ«nai neteigė, kad jų tarnybinis automobilis stovėjo nematomai eismo dalyviams, t. y. už tvoros.

Jų teigimu, tarnybinis automobilis stovėjo prie tvoros, Å¡alutiniame kelyje V. Mykolaičio-Putino gatvėje skersai F. M. gatvės (b. l. 23, 37). Tokiu bÅ«du, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymai yra melagingi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė patikimais ir jais vadovavosi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. K. praeityje yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , nekonkretizavo tokių baustumų.

Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudÄ , teismas privalo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, o tuo pačiu ir jo praeityje padarytus administracinius teisės pažeidimus, tačiau teismas neturi pareigos detalizuoti Å¡ių aplinkybių. Nors A. K. ir teigia neprisimenantis praeityje buvęs baustas administracine tvarka, iÅ¡ Administracinio teisės pažeidimų registro duomenų (b. l. 8-9) matyti, kad asmuo praeityje yra penkis kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogiÅ¡kÄ ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra nurodoma bylos esmė, kuri jau buvo iÅ¡dėstyta A. K. skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, Å¡iuos argumentus pirmosios instancijos teismas analizavo ir dėl jų pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nevertina, o pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms.Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , A. K. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis paliktina nepakeista. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

A. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas ( paraÅ¡as )                      ArÅ«nas KisieliusNuoraÅ¡as tikras:Teisėjas                                      ArÅ«nas Kisielius