e4e40ad3-2982-464a-862b-325c0fc2dba8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                               Civilinė byla Nr. 2-28038-996/2018                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21943-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7;                                                                                 3.2.6.1; 3.4.1.7(S)                                                                                VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovei advokatei R. I.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : A. M. (toliau – ieÅ¡kovė, darbuotoja) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir jo patikslinimu vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (toliau – atsakovė, Santaros klinikos) nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. DGKS-3608 darbo byloje Nr. APS-36-11489 (toliau – sprendimas) ir siekdama, kad darbo ginčas dėl teisės iÅ¡ esmės bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas teisme (t.

I, b. l. 1, 10, 26–27).IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Santaros klinikose dirbo slaugytojos padėjėjos pareigose. Pirminiame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė nesutinkanti su atsakovės teiginiu, kad 2018 m. balandžio 16 ir 19 dienomis ji vėlavo į darbÄ , prieÅ¡ingai, nurodė tomis dienomis į darbÄ atėjusi anksčiau, tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė jau nurodė, kad į darbÄ vėlavo esant priežastims (dėl 2018 m. balandžio 13 d. vagystės bute). IeÅ¡kovės teigimu, kitas jos bendradarbis taip pat vėluodavo į darbÄ , tačiau iÅ¡ darbo atleistas nebuvo.

Kartu pažymėjo, kad su pacientais ji bendravo mandagiai, vežiojo juos į masažus ir mankÅ¡tas. Mano, kad atsakovės darbuotojai jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , siekdami jÄ vieÅ¡ai pažeminti. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. I, b. l. 36–40).Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio 3 d. buvo gautas II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėjos J. G. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl darbuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo“, kuriame informuojama, kad 2018 m. balandžio 3 d.

II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojo padėjėja A. M. (ieškovė) 11 val. savavališkai pasišalino iš darbo vietos nieko neinformavusi, iki darbo pabaigos 15.30 val. nesugrįžo, 2018 m. balandžio 9 d. ieškovei buvo įteiktas 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimas pasiaiškinti dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, tačiau darbuotoja iki nurodyto termino (2018 m. balandžio 13 d.) pasiaiškinimo nepateikė, todėl buvo konstatuota, kad ieškovė, pasišalindama iš darbo jo metu be pateisinamos priežasties, pažeidė savo darbo pareigas.

Teigė, kad nepraėjus nei mėnesiui nuo pirmojo tarybinio praneÅ¡imo, 2018 m. balandžio 19 d. buvo gautas II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėjos J. G. tarnybinis praneÅ¡imas „Dėl darbuotojo darbo drausmės“, kuriame praneÅ¡ama, kad II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojo padėjėja A. M. (ieÅ¡kovė) piktybiÅ¡kai nesilaiko numatyto darbo grafiko (2018 m. balandžio 16 d., 19 d. vėlavo į darbÄ ), netinkamai atliko savo tiesiogines funkcijas (vežė pacientus į kineziterapijos salę, logoterapijos kabinetÄ , kuriems tuo metu nebuvo paskirtos procedÅ«ros; nuvykusi su paciente angiochirurgo konsultacijai iÅ¡ ligoninės padalinio, esančio KairiÅ«kščio g. 2, į padalinį, esantį SantariÅ¡kių g. 2, nesulaukusi gydytojo grįžo į skyrių, dėl ko pacientė buvo pakartotinai vežama konsultacijai; pacientui keitė sauskelnes, kai dar nebuvo poreikio; neetiÅ¡kai kalbėjo su personalu prie pacientų; neatsižvelgė ir nereagavo į komandos narių nurodymÄ dėl paciento perkėlimo ir transportavimo į masažo procedÅ«rÄ ; ne kartÄ pastebėta sėdinti tuščiose patalpose, pastato rÅ«syje, kai privalėjo bÅ«ti skyriuje Å¡alia posto; nereagavo į vyresniosios slaugytojos–slaugos administratorės, skyriaus vedėjos pastabas).

Nurodė, kad darbuotoja buvo laikinai nedarbinga nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 7 d., savo nedarbingumo metu 2018 m. balandžio 26 d. darbuotoja užėjo į ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo skyrių ir jai buvo įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti dėl tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių, 2018 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovė vėl atėjo į ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo skyrių ir pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ atsisako ir nurodė su jos buto vagyste susijusias aplinkybes, kurių niekaip nesiejo su jos galimu darbo pareigų pažeidimu.

Teigė, kad pasibaigus nedarbingumui pirmÄ darbo dienÄ 2018 m. gegužės 7 d. darbuotoja į darbÄ neatvyko, apie tai nieko neinformavo; skyriaus vyresnioji slaugytoja–slaugos administratorė Z. S. ne kartÄ skambino ieÅ¡kovei ir klausė kada jai baigsis nedarbingumas, pastaroji jai nurodė, kad jos nedarbingumas baigsis 2018 m. gegužės 7 d., todėl 2018 m. gegužės 7 d. ieÅ¡kovei neatvykus į darbÄ skyriaus vyresnioji slaugytoja–slaugos administratorė Z. S. vėl skambino ieÅ¡kovei. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės 8 d. atvykusi į darbÄ jokių savo nebuvo darbe 2018 m. gegužės 7 d. pateisinančių dokumentų nepateikė, kodėl 2018 m. gegužės 7 d. neatvyko į darbÄ nepaaiÅ¡kino, todėl įvertinus ankstesnį jos elgesį, darbo drausmės pažeidimus, buvo nuspręsta atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo 2018 m. gegužės 9 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė neteikia įrodymų ir neginčija aplinkybių dėl darbdavės konstatuotų jos darbo pareigų pažeidimų, pareiÅ¡kime Darbo ginčų komisijai ji pripažino, kad 2018 m. balandžio 19 d. pavėlavo į darbÄ , kas buvo konstatuota darbdavės, ieÅ¡kovė ginčija tik, jos manymu, per griežtÄ darbdavės sprendimÄ nutraukti darbo sutartį. Pabrėžė, kad darbuotojos elgesys ir jos pareigų vykdymas nuolat kėlė problemas ir tik pastarajai nedarant dėl to iÅ¡vadų bei nereaguojant į pastabas buvo pradėta informuoti ligoninės administracijÄ raÅ¡tu apie jos darbo pareigų pažeidimus.

Pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė dirbo reabilitacijos skyriuje, kuriame gydomi pacientai po sunkių susirgimų, jie nuolat vežami ligoninės transportu atlikti gydymo procedÅ«ras ir į kitus Santaros klinikų padalinius, nutolusius nuo reabilitacijos skyriaus, pacientai turi laikytis dienos rėžimo, Å¡io padalinio darbas yra griežtai planuojamas, derinamas pacientų pervežimo bei procedÅ«rų laikas, atsiradus vieno darbuotojo pareigų neatlikimui laiku, sutrinka visas darbų grafikas, todėl, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės veiksmai, pažeidžiantys nustatytÄ skyriaus darbo tvarkÄ , buvo įvertinti kaip sunkus pažeidimas, padarytas dėl darbuotojo kaltų veiksmų, buvo atsižvelgta ir į tai, kad darbuotojos neatvykimas į darbÄ 2018 m. gegužės 8 d. buvo jau trečias konstatuotas ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimas, darbuotoja savo kaltės nepripažino, į pastabas nereagavo, paaiÅ¡kinimų neteikė, todėl tikėtis jos elgesio pasikeitimo nebuvo pagrindo, jos atleidimas iÅ¡ darbo buvo proporcinga priemonė, todėl mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė papildomai paaiÅ¡kino, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieÅ¡kovė sutiko, kad į darbÄ vėluodavo, pateikė papildomus duomenis apie savo vėlavimÄ Ä¯ darbÄ , kurių atsakovė nebuvo fiksavusi, ieÅ¡kovė skundė atsakovės veiksmus tik jų griežtumo prasme; ieÅ¡kovė į atsakovės administracijÄ dėl psichologinio smurto kreipusis nebuvo.IeÅ¡kinys atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 18894, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta į Santaros klinikų nervų ligų skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas, nuo 2017 m. gruodžio 12 d. ieÅ¡kovė perkelta į Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas (t.

I, b. l. 42–43), II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 3 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 18VR-5098 „Dėl darbuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo“ (t. I, b. l. 46), ieÅ¡kovei 2018 m. balandžio 9 d. įteiktas 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti (t. I, b. l. 47), ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. informavo ieÅ¡kovę, kad ji 2018 m. balandžio 3 d. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alindama iÅ¡ darbo vietos padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir padarius antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ per dvylikos mėnesių nuo pirmojo darbo pareigų pažeidimo jos darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta (t.

I, b. l. 48), II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 18VR-5896 „Dėl darbuotojo darbo drausmės“ (t. I, b. l. 49), ieÅ¡kovei 2018 m. balandžio 26 d. įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti (t. I, b. l. 50), ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės 2 d. surašė pasiaiÅ¡kinimÄ (t. I, b. l. 52), Santaros klinikų generalinis direktorius 2018 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymÄ Nr. K-801 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ (t.

I, b. l. 53), darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta 2018 m. gegužės 9 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (t. I, b. l. 42–43, 53), darbuotoja 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojos praÅ¡ymÄ atmetė (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 26).DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ .Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti:

1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimais;

2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali bÅ«ti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiÅ¡kinti ir darbdavys per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos darbuotojÄ Ä¯spėjo apie galimÄ atleidimÄ už antrÄ tokį pažeidimÄ .Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Dėl atleidimo iÅ¡ darboNagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 18894, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta į Santaros klinikų nervų ligų skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas, nuo 2017 m. gruodžio 12 d. ieÅ¡kovė perkelta į Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigas (t.

I, b. l. 42–43); ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta su Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus slaugytojos padėjėjos pareigų instrukcija (t. I, b. l. 44–45), pagal kuriÄ slaugytojo padėjėja yra atsakinga už kokybiÅ¡kÄ slaugos paslaugų teikimÄ savo kompetencijos ribose, profesinės etikos ir deontologijos normų laikymÄ si, privalo laikytis ligoninės vidaus tvarkos bei darbo tvarkos taisyklių. DK 24, 32 straipsnių nuostatų analizė patvirtina, kad darbuotojas, bÅ«damas pavaldus darbdaviui, privalo paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, darbdavio nurodymams, veikti sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiauti teise.

Pabrėžtina tai, kad nagrinėjamu atveju darbuotoja dirbo medicinos įstaigos reabilitacijos skyriuje slaugytojos padėjėjos pareigose, kurios vien dėl savo reikÅ¡mingumo įstaigoje teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams lemia tokio darbuotojo atsakomybės ypatumus – tokiam darbuotojui, akivaizdu, keliami griežtesni atidumo, atsakomybės, rÅ«pestingumo reikalavimai, savaime suprantama, kad tokias pareigas einantis darbuotojas negali vėluoti į darbÄ , iÅ¡ jo iÅ¡eiti anksčiau, kadangi tai lemia pacientams teikiamų paslaugų trikdžius.

Tokios teismo iÅ¡vados atitinka teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004, Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340-390/2015).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų (pavyzdžiui ligoninių, vaistų gamybos įmonių) vadovai privalo užtikrinti tinkamÄ darbuotojų pareigų atlikimÄ , todėl jų dispozicijos teisė savo nuožiÅ«ra už Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei reglamentuoja įstatymas, yra ribota ir ja gali naudotis tik iÅ¡imtinais atvejais.

Nepakankama atliekamo darbo kontrolė, nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali sÄ lygoti neatsakingÄ požiÅ«rį į darbÄ ir aplaidų darbo pareigų atlikimÄ , galintį sukelti sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004). Byloje nustatyta, kad II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 3 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 18VR-5098 „Dėl darbuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo“, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. balandžio 3 d. 11 val. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos neinformavusi ir iki darbo pabaigos pagal darbo grafikÄ nesugrįžo (t.

I, b. l. 46), ieÅ¡kovei 2018 m. balandžio 9 d. įteiktas 2018 m. balandžio 6 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iki 2018 m. balandžio 13 d. 15 val. (t. I, b. l. 47), tačiau ji pasiaiÅ¡kinimo nepateikė, iÅ¡ Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu darbuotoja pripažino, kad jos neiÅ¡leido iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, todėl ji pati išėjo anksčiau, nes turėjo tvarkytis buto reikalus. Pagal tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad teisėtai ir pagrįstai ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymo skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. informavo ieÅ¡kovę, kad ji 2018 m. balandžio 3 d. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alindama iÅ¡ darbo vietos padarė darbo pareigų pažeidimÄ ir padarius antrÄ tokį patį darbo pareigų pažeidimÄ per dvylikos mėnesių nuo pirmojo darbo pareigų pažeidimo jos darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta (t.

I, b. l. 48).Byloje nustatyta, kad II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja 2018 m. balandžio 16 d. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 18VR-5896 „Dėl darbuotojo darbo drausmės“, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė piktybiÅ¡kai nesilaiko numatyto darbo grafiko – 2018 m. balandžio 16 d., 2018 m. balandžio 19 d. vėlavo į darbÄ , taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė netinkamai atliko savo tiesiogines funkcijas transportuojant pacientus (vežė pacientus į kineziterapijos salę, logoterapijos kabinetÄ , kuriems tuo metu nebuvo paskirtos procedÅ«ros, nuvykusi su paciente angiochirurgo konsultacijai į padalinį, esantį SantariÅ¡kių g. 2, nesulaukusi gydytojo grįžo į skyrių, dėl ko pacientė buvo pakartotinai transportuojama), slaugant pacientus netinkamai atliko savo pareigas (pacientui keitė sauskelnes, kai dar nebuvo poreikio), neetiÅ¡kai kalbėjo su personalu prie pacientų, neatsižvelgė ir nereagavo į komandos narių nurodymÄ dėl paciento perkėlimo ir transportavimo į masažo procedÅ«rÄ , ne kartÄ pastebėta sėdinti tuščiose patalpose, pastato rÅ«syje, kai privalėjo bÅ«ti skyriuje Å¡alia posto, nereagavo į vyresniosios slaugytojos–slaugos administratorės, skyriaus vedėjos pastabas (t.

I, b. l. 49), ieÅ¡kovei 2018 m. balandžio 26 d. įteiktas 2018 m. balandžio 23 d. reikalavimas pasiaiÅ¡kinti iki 2018 m. balandžio 27 d. 15 val., vėliau dėl ieÅ¡kovės nedarbingumo, trukusio nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 4 d., terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 7 d. (t. I, b. l. 50, 51), ieÅ¡kovė 2018 m. gegužės 2 d. surašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad atsisako raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , kartu nurodydama, kad 2018 m. balandžio 13 d., kol ji buvo darbe, buvo įsilaužta į jos butÄ , 2018 m. balandžio 16 d. buvo melagingai apskųsta, darbe slaugytojos jai daro psichologinį spaudimÄ (t.

I, b. l. 52), pirminiame ieÅ¡kinyje teismui ieÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 ir 19 dienomis ji nevėlavo į darbÄ , prieÅ¡ingai, nurodė tomis dienomis į darbÄ atėjusi anksčiau, tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje jau nurodė, kad į darbÄ vėlavo esant priežastims (dėl 2018 m. balandžio 13 d. vagystės bute), ieÅ¡kovės teigimu, kitas jos bendradarbis taip pat vėluodavo į darbÄ , tačiau iÅ¡ darbo atleistas nebuvo, praÅ¡yme Darbo ginčų komisijai ieÅ¡kovė taip pat buvo pripažinusi, kad 2018 m. balandžio 19 d. pavėlavo į darbÄ (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), iÅ¡ Darbo ginčų komisijos posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos posėdžio metu darbuotoja pripažino, kad į darbÄ vėlavo gal kokius 2 kartus, tačiau mananti, kad už tai ji negali bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo.

Pagal tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pati ieÅ¡kovė pripažįsta faktÄ , jog į darbÄ vėluodavo ir tai darė ne kartÄ , matyti, kad ieÅ¡kovė nepajėgia suvokti savo pareigų reikÅ¡mės ir ypatingos svarbos griežtai laikytis darbo grafiko, ieÅ¡kovė aplaidžiai vykdė savo pareigas, nesilaikydama darbo grafiko, kas nesuderinama su darbuotojos vykdytomis darbo funkcijomis, tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinama mažareikÅ¡miu darbo pareigų pažeidimu. Dar kartÄ pabrėžtina, kad sveikatos apsaugos sritis reikalauja ypatingai didelės atsakomybės iÅ¡ joje dirbančių darbuotojų, kadangi nepakankamai atsakingas pareigų vykdymas Å¡ioje srityje gali sukelti itin sunkias pasekmes.

Matyti, kad po 2018 m. balandžio 16 d. įspėjimo dėl darbo grafiko nesilaikymo 2018 m. balandžio 3 d., darbuotoja iÅ¡vadų nepadarė ir toliau pakartotinai, sistemingai nesilaikė darbo grafiko tiek 2018 m. balandžio 16 d., tiek 2018 m. balandžio 19 d., be to, pasibaigus jos nedarbingumui 2018 m. gegužės 7 d. ji iÅ¡ viso į darbÄ neatvyko, todėl darbdavė pagrįstai prarado pasitikėjimÄ tokia darbuotoja. Bylos duomenys patvirtina ieÅ¡kovės požiÅ«rį į darbÄ ir jos darbinių funkcijų nesuderinamumÄ su tolimesnių tokių pareigų vykdymu.Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad Santaros klinikų generalinis direktorius 2018 m. gegužės 8 d. teisėtai ir pagrįstai priėmė įsakymÄ Nr. K-801 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, pagal kurį darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta 2018 m. gegužės 9 d.

DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (t. I, b. l. 42–43, 53).  Pripažinęs darbuotojos atleidimÄ iÅ¡ darbo teisėtu ir pagrįstu, teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, taip pat atmetamas iÅ¡vestinis jos reikalavimas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .Dėl žalosIeÅ¡kovė reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindė, jos nuomone, neteisėtu darbo sutarties su ja nutraukimu, darbdavės naudotu psichologiniu smurtu jos atžvilgiu.

Pripažinus, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista teisėtai ir pagrįstai nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakomybei kilti. IeÅ¡kovė neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad ji patyrė tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie buvo tokie stiprÅ«s, intensyvÅ«s, jog bÅ«tų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. IeÅ¡kovės teigiamas darbdavės naudotas psichologinis smurtas jos atžvilgiu nenustatytas.

Ä®rodymų apie patirtÄ turtinę žalÄ byloje nėra. Esant aukščiau padarytoms iÅ¡vadoms, atmetamas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti jai žalos atlyginimÄ .Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jai klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės jÄ atstovavusiai advokatei R. I. sumokėtas jos patirtas 1 000 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t.

I, b. l. 41, 60–61). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra atleista.

           Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (į. k. 124364561) iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 3 d. sprendimÄ Nr. DGKS-3608 darbo byloje Nr. APS-36-11489 laikyti netekusiu galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Ieva Stanislovaitienė