e4e22f97-d599-4d06-b4dd-94eeb21a8e73 · Plungės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-208-514/2012Proceso Nr. 2-33-3-00043-2012-3             Procesinio sprendimo kategorija (S)              21.4.1.1, 63.1; 116.1                          PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 22 d.Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei B. Å .,ieÅ¡kovės atstovui adv.

Mariui Griciui,atsakovei R. P.,atsakovės atstovui adv. Algiui StaÅ¡kÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B. Å . ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl skolos, netesybų priteisimo ir              n u s t a t ė :ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 4220 Lt skolos, 791 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas: 150 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt atstovavimo iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji 1991 m. vasario 1 d. atsakovės vardu pasidėjo 5000 rublių buvusiame taupomajame banke. Valstybei atkÅ«rus turėtas santaupas, atsakovė privalėjo jas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei. 1994 m. atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 500 Lt, tačiau 2007 m. kovo mėn. valstybei kompensavus likusias santaupas, (kiekvienam asmeniui po 6000 Lt), atsakovė pinigų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. IeÅ¡kovė nuomone, valstybei kompensavus pinigus, padėtus atsakovės vardu, atsakovė gautÄ jÄ kompensacijÄ turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, tačiau pinigų neatidavė iki Å¡iol. 2007 m. kovo mėnesį valstybei grÄ Å¾inus likusius pinigus, ieÅ¡kovei buvo negrÄ Å¾inti 4500 Lt, todėl atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovei 4500 Lt.

Kadangi atsakovė disponavo ieÅ¡kovei priklausančioms lėšomis nuo 2007-03-01, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovė nuo 2007-04-1 turėtų mokėti palÅ«kanas, kurios iki bylos iÅ¡kėlimo teisme sudaro 791 Lt, bei 5 procentų palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio padavimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1991-02-01 ieÅ¡kovė paskolino 5000 rublių, tačiau nei ieÅ¡kovė nei atsakovė tada negalėjo susitarti dėl Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimo litais, nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovė paskolino 5000 rublių, kuriuos atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 1994 m., kai atsakovei buvo iÅ¡mokėti 500 Lt kaip dalinė indėlio kompensacija. Su ieÅ¡kove nebuvo sudariusi jokio raÅ¡ytinio susitarimo dėl bÅ«simo atsiskaitymo litais, jos reikalavimas pareikÅ¡tas daugiau kaip po 20 metų, todėl turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal 1964 m. redakcijos CK Å¡is terminas yra 3 metai, todėl ieÅ¡kovė šį terminÄ yra praleidusi. Atsakovė, jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovė reikalavimÄ grÄ Å¾inti pinigus kildina iÅ¡ Å¡alių 1991-02-01 sudarytos žodinės sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė į atsakovės sÄ skaitÄ banke pervedė 5000 rublių, kuriuos atsakovė, valstybei atkÅ«rus indėlius sÄ skaitose, turėjusi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė tokį susitarimÄ Ä¯vardija paskolos sutartimi. Atsakovė iÅ¡ dalies tokiai ieÅ¡kovės poezijai pritaria, pripažindama, kad pasiskolino 5000 rub., tačiau teigia, kad prievolę įvykdė, grÄ Å¾indama ieÅ¡kovei 1994 m. 500 Lt. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ sutartis, kaip Å¡alių valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiantis susitarimas, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tikruosius Å¡alių ketinimus, tikrÄ jÄ valiÄ . Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Ginčo teisiniai santykiai prasidėjo 1991 metais, galiojant Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civiliniam kodeksui (1964 m. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tuo metu galiojusios kodekso paskolos sutarties samprata (291 str.) numatė, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tiek pat tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės daiktų.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniai įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1991-02-01 į atsakovės R. P. sÄ skaitÄ 33849, buvusiÄ tuometiniame AB banke „Hansabankas“ pervedė 5000 rublių (baudž. byla, l.17, 18, 19, 20).Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1991-02-01 5000 rublių pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ Nr.33849 tikslu juos atgauti litais, valstybei atkÅ«rus turėtas santaupas, nenustatant konkretaus termino. Atsakovė Å¡iais pinigais savarankiÅ¡kai disponuoti negalėjo.

Aplinkybę, kad buvo siekta sukurti ne paskolinius sutartinius santykius, o valdyti Å¡iuos pinigus ieÅ¡kovės B. Å . interesais, patvirtina faktas, kad atsakovei iÅ¡mokėjus indėlio kompensacijÄ , atsakovė 500 Lt grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Nors atsakovė Å¡ių pinigų grÄ Å¾inimÄ Ä¯vardija kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau vėlesni Å¡alių veiksmai rodo, kad ieÅ¡kovė siekė ne paskolinti pinigus atsakovei, bet pasinaudoti Gyventojų santaupų atkÅ«rimo įstatyme numatyta galimybe atkurti vienam gyventojui ne didesnę kaip 6000 Lt sumÄ santykiu 1 litas už 1 rublį.

IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 78-1-00195-08 medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė B. Å . (ne atsakovė) 1997-11-21 pateikė praÅ¡ymÄ atidaryti santaupų atkuriamÄ jÄ sÄ skaitÄ ir pervesti atkurtÄ sias santaupas į indėlio sÄ skaitÄ , priklausančiÄ atsakovei R. P. (baudž byla, l. 40). Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu.

Dėl to kvalifikuojant tarp Å¡alių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises bei pareigas, įvertinus faktų, kurių pagrindu galima spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių tarp Å¡alių buvo susiklostę ne paskoliniai santykiai, bet turto patikėjimo santykiai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro analizuodamas Å¡iuo metu galiojančio CK numatytÄ turto patikėjimo sutarties turinį (CK 6.953 str.).

Nors civilinių teisinių santykių atsiradimo momentu galiojęs civilinis kodeksas nereglamentavo santykių, kylančių iš turto patikėjimo sutarties, tačiau pagal galiojusio CK 4 straipsnio 2 d. civilinės teisės ir pareigos galėjo atsirasti iš sandorių, nors įstatymo nenumatytų, bet jam neprieštaraujančių. Tačiau galiojusio Civilinio kodekso 43 str. 2 d. nustatė, jog piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, išskyrus sandorius, kurie yra įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, turi būti sudaromi rašytine forma.

Sandoriai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, negalioja (CK 47 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad sandorio suma siekė 5000 rublių, Å¡alys nesilaikė privalomos raÅ¡ytinės sutarties formos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad sandoris yra niekinis, ir spręsti dėl jo pasekmių pagal restitucijos taisykles. CK 1.138 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas vienas civilinių teisių gynimo bÅ«dų – buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas. Å io sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės tiesiogiai įtvirtintos įstatyme (galiojusio CK 47 str. 2 d., galiojančio 1.80 str. 1 ir 2 d., 6.145 str. 1 d.), Pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo grÄ Å¾inti antrajai Å¡aliai visa tai, kÄ yra gavusi pagal sandorį.Nagrinėjamu atveju, atsakovė pagal sandorį gavo 5000 rublių, atsakovė Å¡ias lėšas priėmė, todėl įpareigotina grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei adekvačiÄ sumÄ , kuri atitiktų piniginių vienetų vertę susitarimo sudarymo metu.

Vertės adekvatumas yra vertinamojo pobÅ«džio kriterijus, vertės adekvatumas teisės aktuose yra neapibrėžtas, todėl taikytina įstatymo analogija (CPK 11 str. 7 d.), įstatymas, reguliavęs panaÅ¡ius santykius, t.y. Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkÅ«rimo įstatymas ir LR Vyriausybės 1997-10-09 nutarimas Nr.1109 „Dėl gyventojų santaupų atkÅ«rimo akcinėje bendrovėje Lietuvos taupomajam banke“.Pagal įstatymÄ buvo atkuriami Lietuvos Respublikos piliečių indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., jei Å¡ių indėlių likučiai nėra sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 dienos, draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991 m. vasario 26 d. ir neiÅ¡mokėtos gyventojams iki 1993 m. birželio 24 d., taip pat kitos lėšos.

Å ios lėšos atkuriamos nustatyta tvarka santykiu 1 litas už 1 turėtÄ rublį, o atkurtų santaupų suma yra ne didesnė kaip 6000 litų vienam gyventojui.Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkÅ«rimo įstatymÄ , atsakovės R. P. vardu buvo atidaryta atkuriamoji sÄ skaita Nr.3300187783, kurioje atkurtų santaupų suma 5383,40 Lt, iÅ¡ kurių indėlininko (atsakovės) vardu atkurtų santaupų suma 5383,40 Lt (baudž. bylos l.56, 57).

IÅ¡ atsakovės sÄ skaitos Nr.33849 iÅ¡raÅ¡o (baudž. bylos l.38) matyti, kad iki ieÅ¡kovei pervedant į atsakovės sÄ skaitÄ 5000 rub., atsakovės vardu sÄ skaitoje buvo 95,55 rub., t.y. mažiausio indėlio likutį, pagal kurį buvo atkuriamos sÄ skaitos, faktiÅ¡kai sudarė ieÅ¡kovės pervesti pinigai į atsakovės vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ . Todėl atsakovė įpareigotina grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei sumÄ tokiÄ , kuri bÅ«tų grÄ Å¾inta atkuriant indėlį, jei jos lėšos bÅ«tų buvę laikomos valstybinių bankų sÄ skaitose.Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkÅ«rimo įstatymÄ atsakovei iÅ¡mokėta pirminiame etape 509 Lt, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 500 Lt.

Likusi atkurtų santaupų dalis atsakovei iÅ¡mokėta pagal 2007-01-24 LR Vyriausybės nutarimÄ Nr.65 „Dėl laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis“, t.y. po 2007-03-05. Nors byloje nėra pateikta iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, tačiau tarp Å¡alių ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovei santaupos atkurtos nėra, atsakovė šį turtÄ Ä¯gijo tarp Å¡alių sudaryto sandorio pagrindu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo reikalavimus, įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsakovė įpareigotina grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos reikalaujamus 4220 Lt.IeÅ¡kinys dėl 791 Lt palÅ«kanų netenkintinas.

PalÅ«kanas pagal prievoles nustato įstatymai arba Å¡alių susitarimai (LR CK 6.37 str.). Tarp Å¡alių jokio susitarimo dėl palÅ«kanų mokėjimo nebuvo, sandoris, sudarytas pažeidžiant raÅ¡ytinės formos imperatyvÄ , yra niekinis, todėl nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jį sudariusios Å¡alys, rizikÄ dėl jo negaliojimo pasekmių turėtų prisiimti abi sutarties Å¡alys.Atsakovė pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ pinigų negrÄ Å¾ino, įvykdyti savo piniginę prievolę vengė, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).Pagal Å¡alių susitarimÄ atsakovė pinigus ieÅ¡kovei privalėjo grÄ Å¾inti valstybei atkÅ«rus santaupas.

Atsakovė laisvai disponuoti santaupomis galėjo tik po 2007-03-05 (pagal 2007-01-24 LR Vyriausybės nutarimÄ Nr.65 „Dėl laisvo disponavimo atkurtomis santaupomis“), tik tada atsirado reikalavimo teisė ieÅ¡kovei, todėl ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 str.).IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtų iÅ¡laidų atlyginimo klausimas spręstinas CPK 98 str. nustatyta tvarka. IeÅ¡kovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ , atstovavimÄ teisme advokatui sumokėjo 1500 Lt, iÅ¡ jų pagal iÅ¡laidų detalizacijÄ 1300 Lt už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ ir 200 Lt už atstovavimÄ teisme.

Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal minimų rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktÄ už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai yra: 3 už ieÅ¡kinį ir 0,15 už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme.

Civilinėje byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ sumokėjo 500 Lt (2012-01-12). Atstovavimo iÅ¡laidos teisminio nagrinėjimo metu apskaičiuotinos pagal faktinį bylos nagrinėjimo laikÄ , remiantis rekomendacijų 9 punktu. Bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo adv. M.Gricius tęsėsi 3 valandas. 2007-12-17 Vyriausybės nutarimu Nr.1368 nuo 2008-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 Lt, todėl advokato iÅ¡laidos sudarytų 360 Lt (0,15 x 800 x 3).

Ä®vertinus bylos sudėtingumÄ teismas pripažįsta pagrįstomis ir bÅ«tinomis iÅ¡laidomis, atitinkančiomis 860 Lt sumÄ . IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas 84 procentais, todėl priteistina iÅ¡laidų suma už advokato paslaugas atitinkamai mažintina ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 720 Lt bei 127 Lt žyminio mokesčio. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais,                      n u s p r e n d ė:ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ R.

P. 4220 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-01-13 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 847 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų B. Å ..Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                   AuÅ¡ra Volskytė                       Â