e4e17f48-b30e-4855-a161-aa6e64fbba3d · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3784-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00370-2019-6 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 12 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas nustatė: Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėjas M. M. (toliau – ir M. M., ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 2-8) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 500 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. sausio 24 d.

PareiÅ¡kėjas M. M. skunde nurodė, kad atliekant bausmę 2 sektoriuje kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, didžiÄ jÄ dalį ploto užėmė baldai. Neužtikrinama nuteistųjų socialinė reabilitacija. Kamerų tipo patalpose buvo suteikiama tik 1 valanda pasivaikščioti, nors priklauso 8 valandos. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo labai maži, nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, ant sienų kaupėsi pelėsis. Patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, Å¡alta ir tamsu.

Karantino patalpose nebuvo unitazo, tik skylė grindyse. Maudytis buvo vedamas tik kartÄ per savaitę. Patalpose buvo pilna parazitų. Buvo tiekiamas nekaloringas maistas. Tokios kalinimo sÄ lygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniÅ¡kos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ fiziniais skausmais, kančia, pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atsiliepime (b. l. 16-24) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjui pataisos įstaigoje atliekant bausmę minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juose yra įrengtas sporto inventorius, pastatytos Å¡iukÅ¡liadėžės. 2-o sektoriaus gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio, tačiau įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. patalpos buvo vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema.

Gyvenamosiose patalpose įrengtas dieninis elektros apÅ¡vietimas, perdegusios lemputės nedelsiant keičiamos naujomis. Maistas į kamerų tipo patalpas pristatomas termo dėžėse ir termo krepÅ¡iuose. Maistas gaminamas ir tiekiamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pataisos įstaigoje nuolat naikinami buitiniai parazitai. Patalynė nuteistiesiems keičiama kartÄ per savaitę, galima gauti dezinfekavimo paslaugÄ . Å iukÅ¡lių konteineriai yra sandarÅ«s ir su dangčiais, iÅ¡vežami kiekvienÄ dienÄ .

Nuteistiesiems atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (iÅ¡skyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ , neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos.

Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. sausio 24 d. atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose patirtÄ neturtinę žalÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2019 m. sausio 24 d. atliko nuobaudas kamerų tipo patalpoje Nr. 26, kurios plotas 27,42 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 4,57 kv. m (27,42/6) ploto (b. l. 17, 71, 72).

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktomis oficialiomis pažymomis, todėl jomis remiasi. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad buvo nepakankamai socialinės reabilitacijos programų. Nors atsakovės atstovas nepateikė į bylÄ duomenų apie socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimÄ ir pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ jose, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, jog minėti užsiėmimai nebuvo vykdomi, tačiau Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl socialinių ir psichologinių užsiėmimų nevykdymo nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose nebuvo unitazo – tik sanitarinis įrenginys grindyse. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015).

Higienos norma 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – AprÅ«pinimo normos) nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi bÅ«ti sanitarinis mazgas: klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas), praustuvė –1 komplektas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ , nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad kamerų tipo patalpose nebuvo jokios ventiliacijos, drėgna, veisėsi pelėsis, buvo Å¡alta. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2019 m. kovo 19 d. pažymoje Nr. 77-402 (b. l. 72-74) nurodė, kad kamerų tipo patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas taip pat pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį (b. l. 32-34).

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo tinkamai neatliko savo pareigų. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl pelėsio ir grybelio patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos, drėgmės ir pelėsio atmetami kaip nepagrįsti. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas reglamentuoja, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvusiÄ temperatÅ«rÄ . Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus, administracijÄ dėl netinkamos temperatÅ«ros, ar Å¡ildytuvo neiÅ¡davimo, ar į Visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamos temperatÅ«ros. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl buvusios netinkamos temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose yra deklaratyvÅ«s ir atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose apÅ¡vietimas buvo labai prastas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktÄ mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. NatÅ«ralios apÅ¡vietos Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes, nenurodydamas kada, kuriose kamerų tipo patalpose apÅ¡vietimas neatitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad temperatÅ«ra, dirbtinė, dieninė-naktinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia temperatÅ«ra ir apÅ¡vieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad bÅ«nant kamerų tipo patalpose į kiemÄ jis buvo vedamas tik 1 valandÄ per dienÄ , nors turėjo teisę į 8 valandas gryname ore. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kuriems skirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas, turi teisę kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiai, neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo iÅ¡vadÄ ) – dvi valandas pasivaikščioti.

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti kasdien 1 valandÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį pasivaikščiojimÄ gryname ore, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pasivaikščiojimų trukmės atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pabrėžia, jog Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] 8 ir daugiau valandų laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui tam tikromis veiklomis ne jų kamerose (angl. k. outside their cells).

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo labai maži, purvini, sienos pažaliavusios, nebuvo šiukšlių dėžių. Reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui yra nurodyti Eksploatavimo taisyklių 18-21 punktuose. Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore, o 21 punkte – kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Nei Eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimų kiemelių plotų atmestini kaip deklaratyvūs. Nei Eksploatavimo taisyklių, nei kitų teisės aktų nuostatos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, sporto įranga ar sporto inventorius gali būti sumontuota, tačiau neprivaloma, šiukšlių dėžės kiemeliuose taip pat nėra privalomos, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo vertina kritiškai ir neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo sienų atitikimo teisės aktams pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io, sietino bÅ«tent su Å¡iais pažeidimais.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per mažų ir netvarkingų kiemelių yra atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad buvo vedamas į duÅ¡Ä tik vienÄ kartÄ per savaitę. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę, todėl atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo Å¡ioje dalyje nenustatyta. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog pastate buvo asbesto.

Atsakovės atstovas patvirtino, kad pastato, kuriame bausmę atlikinėjo pareiškėjas, stogo danga yra asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus.

PareiÅ¡kėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet statinio bÅ«klės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo Å¡io pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų (raÅ¡ytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiÅ¡kėjo susirgimais, diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų.

Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti. PareiÅ¡kėjas skundėsi, jog čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas). Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugÄ , turi kreiptis į bÅ«rio, kuriame gyvena, specialistÄ , kuris su dezinfekavimÄ atliekančiu asmeniu suderina paslaugos suteikimo laikÄ ir užtikrina nuteistojo patalynės pristatymÄ bei atsiėmimÄ .

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie nedezinfekuotÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ ar kad nebÅ«tų galėjęs pasinaudoti minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekavimo paslauga. Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias nurodytas aplinkybes nėra objektyvios galimybės. Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nedezinfekuoto minkÅ¡tojo inventoriaus laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna vorų, blakių, pelių ir tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas). Atsakovės atstovas pateikė į bylÄ 2014 m. Sutartį Nr. KN-P2014/392/76-145 (b. l. 35-38), sudarytÄ su UAB „Dezinfa“ ir 2016 m. lapkričio 23 d. Sutartį Nr. 76-203 (b. l. 26-29), sudarytÄ su UAB „Utenos deratizacija“.

Iš teismui pateiktų Darbų atlikimo aktų (b. l. 75-76) matyti, jog kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos. Byloje nepateikta įrodymų – t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu, surašytų pareiškėjo buvimo vertinamose gyvenamosiose patalpose ar panašiu laikotarpiu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl parazitų (tarakonų, blakių ir kt.) buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie parazitų buvimÄ bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų (tarakonų, blakių ir kt.) buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad buvo tiekiamas nepilnavertis, nekokybiÅ¡kas maistas. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.) bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog maistas dalinamas kalibruotais samčiais, kurie atitinka valgiaraščiuose nurodytÄ svorį. IÅ¡duoti maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale (b. l. 19). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų.

Jeigu pareiÅ¡kėjui trÅ«ko maisto produktų, jis galėjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvėje už asmenines lėšas. PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad į kameras atneÅ¡amas atÅ¡alęs maistas. Atsakovės atstovas nurodė, kad maistas į kamerų tipo patalpas pristatomas termo dėžėse ir termo krepÅ¡iuose. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patiekiamo atÅ¡alusio maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl jo laikymo sÄ lygų.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl tiekiamo atÅ¡alusio maisto nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ .

PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu nusprendžia: pareiÅ¡kėjo M.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė