e4e01c19-9a9d-4846-89ee-60b4ee83df76 · Kauno apygardos teismas

Bylos NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-350-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00203-2008-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M.

R. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 93-965 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ ir susipažinusi su pateikta medžiaga, n u s t a t ė : M. R. nuteistas Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 ir 8 p. – 6 metams laisvės atėmimo.

Anksčiau neteistas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-12-21, pabaiga – 2016-12-03, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 11 mėn. 15 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2014-12-18).KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimÄ Nr. 93-965 taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad Å¡iuo metu nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, bÅ«tų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei bÅ«tų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis M.

R., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaiÅ¡tingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.Nesutikdamas su tokiu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis M. R. skundu praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nesutinka, kad jo padaryto nusikaltimo sunkumas užkerta keliÄ lygtinio paleidimo taikymui, nes tai paneigia 2012-04-10 Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo taikymo I.

A. ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartis Nr. T-788-359/2014, kuriÄ Kauno apygardos teismas paliko galioti. Be to, nusikaltimo sunkumas nerodo, kaip nuteistasis elgėsi bausmės atlikimo metu. Likusi bausmės dalis taip pat necharakterizuoja žmogaus elgesio pataisos įstaigoje, todėl ir ji negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo. Nuteistasis nurodė, kad ir minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad lygtinis paleidimas tampa neefektyvus, kai likusi bausmės dalis yra nedidelė. BVK ir kiti įstatymai nenurodo, kokia bausmės dalis yra adekvati ir tinkama lygtiniam paleidimui.

Nėra pagrindas jam netaikyti lygtinio paleidimo ir dvi jam skirtos jau negaliojančios nuobaudos, nes dėl šių nuobaudų jam lygtinio paleidimo Komisija netaikė 2014-06-26 nutarimu, todėl teismas negali pakartotinai naudoti to paties motyvo. Buvo ignoruota ir tai, kad nuobaudos seniai negalioja, o jis yra ir šešis kartus skatintas. Teismas nekonkretizavo savo motyvų, kokių galimų problemų jis nepastebi ir nepritaiko jų sprendimo būdo, tačiau nuteistasis pastebi, kad žmogus negali numatyti visų problemų ir jų sprendimų būdų.

Taip pat pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Anot skundo, nors teismas iÅ¡dėstė kriminogeninius veiksnius, tačiau neatkreipė dėmesio, kad daugelis veiksnių realiai neegzistuoja – jis nepalaiko ryÅ¡ių su asocialia grupe, per visÄ bausmės laikÄ nebuvo baustas už smurtavimÄ ar alkoholio vartojimÄ , jam 2013-06-28 buvo suteikta teisė dirbti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, taip pat nuo atvykimo į pataisos įstaigÄ dirba, o tai rodo, kad neturi darbinės motyvacijos stokos.

Nors neturi aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, tačiau yra aiÅ¡kiai suformavęs ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, neturi finansinių įsipareigojimų. Didelę reikÅ¡mę apsaugant nuo tolesnio elgesio turi ir Å¡eimos parama. Galiausiai, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos iÅ¡vados ir kriminogeniniai veiksniai yra nurodomi tam, kad Komisija ir teismas galėtų parinkti tokius apribojimus, kurie sumažintų ar panaikintų Å¡iÄ rizikÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad yra ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti lygtinį paleidimÄ .

Tai įrodo skunde iÅ¡dėstytos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, kurios patvirtina, jog yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsiliepimų į M. R. skundÄ negauta. Nuteistojo M. R. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis teisus, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nėra nurodyta, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ , atsižvelgiama į likusios bausmės dalį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡io straipsnio nuostatų, taikyti lygtinį paleidimÄ galima tik tada, kai įvertinus reikÅ¡mingas aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vadovaujantis teismų praktika ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, spręsdamas klausimÄ ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, visų pirma turi visapusiÅ¡kai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus.

Taip pat, pasitelkdamas bausmės atlikimo vietos administracijos iÅ¡vadÄ bei pataisos namų psichologinės tarnybos iÅ¡vadÄ , atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiÅ«rį į darbÄ , turimus socialinius ryÅ¡ius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ bei kitas svarbias aplinkybes. Vertinant, ar atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia ir iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, prieÅ¡ingai nuteistojo nuomonei, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, Å¡iuo atveju Å¡eÅ¡is metus laisvės atėmimo, nes teismas nuosprendžiu vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ . Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, taikytina tais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir, tuo pačiu, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Taigi, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visus aktualius kriterijus, priima sprendimÄ .Nepaisant to, kad, M.

R. nuomone, nusikalstamos veikos sunkumo ir neatliktos bausmės termino vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu, Å¡ios aplinkybės yra pakankamai svarbios ir bÅ«tinos vertinti kitų aplinkybių kontekste, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus itin pavojingo tyčinio nusikaltimo padarymÄ â€“ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, padarytÄ bendrininkų grupėje.

Nusikaltimo pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalÄ valstybės saugomiems interesams, o nuteistajam už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatyto nusikaltimo padarymÄ buvo paskirta bausmė, tik Å¡iek tiek virÅ¡ijanti nepilnamečiui galimos skirti maksimalios bausmės vidurkį. Todėl, įvertinus padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , paskirtos ir atliktos bausmės balansÄ , vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis neteisingai traktuoja ir teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu, teigdamas, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir likęs bausmės laikas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Pirmiausia, skunde nurodytose bylose situacija nėra analogiÅ¡ka nagrinėjamai, o antra, nurodytose nutartyse nėra paneigta, kad į likusį bausmės laikÄ bei nusikalstamos veikos sunkumÄ nereikia atsižvelgti. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nusikaltimo pobÅ«dis, sunkumas ir likusios atlikti bausmės trukmė tik negali bÅ«ti lemiamu veiksniu netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai privalo bÅ«ti vertinama.

Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau vertinti jas kaip absoliutų pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ , negalima, nes tinkamai atlikti bausmę, laikantis BVK 110 straipsnyje numatytų pareigų, yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Vertinant, kad bausmę atlikti tinkamai ir sÄ Å¾iningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, sutikti, kad M. R. Å¡iÄ pareigÄ vykdė prideramai, negalima – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu jÄ pažeidė du kartus, už kÄ jam buvo paskirtos nuobaudos.

Ir nors nuobaudos jau negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, sprendžiant apie jo gebėjimÄ prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Tokį nuteistojo elgesį vertinti kaip iÅ¡skirtinai pozityvų ir daryti iÅ¡vadÄ , kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau Å¡iuo metu galima taisyti toliau neizoliuotÄ nuo visuomenės, nėra jokio pagrindo. Tokias iÅ¡vadas suponuoja ir vis dar iÅ¡liekantys kriminogeniniai veiksniai, nors nuteistasis juos vertina itin kritiÅ¡kai.

Tačiau Å¡ie veiksniai yra iÅ¡dėstyti ir iÅ¡analizuoti specialistų Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos iÅ¡vadose, todėl teismas į juos privalėjo atsižvelgti, vertindamas iÅ¡liekantį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Nors nuteistasis pabrėžia, kad paleidus lygtinai, jam, atsižvelgus į rizikos faktorius, turi bÅ«ti taikomos atitinkamos priemonės, kad jie nepasireikÅ¡tų, tačiau teismas turi įvertinti ir tai, ar taikytinos priemonės gali bÅ«ti efektyvios – ar probacija gali bÅ«ti sėkminga.

Å iuo atveju, jos sėkmė abejotina. Nors nuteistasis deklaruoja teigiamas nuostatas į darbÄ ir bausmės atlikimo vietoje metu, tačiau specialybės nėra įgijęs, iÅ¡silavinimas tik 10 klasių, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, todėl darbinė patirtis laisvėje minimali, pastovaus darbo neturėjo, taigi, galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje gana minimalios. Nuteistojo tėvai gyvena užsienyje, su jais bendrauja tik telefonu ir laiÅ¡kais, laisvėje žada gyventi pas močiutę, kur gyveno ir iki suėmimo, taigi, gyvenamoji aplinka nesikeis, greičiausiai iÅ¡liks ir tas pats draugų ir pažįstamų ratas, kurių neigiama įtaka pažymėta iÅ¡vadose.

RyÅ¡iai su artimaisiais, jų palaikymas, parama ir kontrolė yra minimalÅ«s, todėl mažai tikėtina, jog jo grįžimas į tÄ pačiÄ aplinkÄ gali užtikrinti, kad M. R. turės pakankamai valios bei motyvacijos sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad prieÅ¡ingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikÅ¡mino teigiamai M. R. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ , todėl nesutiktina, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įvertinus veikos sunkumÄ ir pavojingumÄ , neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu M.

R. lygtinai paleidus iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiÅ¡kia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M.

R. skundas atmetamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r ė : nuteistojo M. R. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė