e4dcdedd-4d1a-4f0d-b25f-25417ae2dd84 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-124-356/2018 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00555-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.4.1.; 3.2.6.1.; (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 22 d. Utena, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui P. D. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovės R. B. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L.

K., trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje E. S. atstovui advokatui Irmantui Tumui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-124-356/2018, pagal ieÅ¡kovo P. D. ieÅ¡kinį atsakovams R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypų ribų ir servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje E. S. Teismas n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas P. D. ieÅ¡kiniu ir patikslinęs reikalavimus (1-5 b.l., t. 1, 19-24 b.l., t. 4), prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas taip, kaip nubraižyta R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo plane; nustatyti kelio servitutÄ , kuriuo ieÅ¡kovas galėtų privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per atsakovei R.

B. priklausantį ir ten pat esantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 nubraižytÄ kelio servituto projektinį planÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės R. B. naudai 100 EUR dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ už kelio servituto nustatymÄ . IeÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinyje, be to jis, jo bei trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovo pusėje E. S. atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra įsitikinęs, jog jam atkuriant nuosavybės teises į žemę natÅ«ra, vieno iÅ¡ jo senelio J. D. sodybos pastatų pamatai tikrai pateko į jam suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , nes taip jis pats pasirinko, taip jam tvirtino ribas vietoje paženklinę asmenys. Å iame plote jis nurinko akmenis, arė, sodino bulves, dabar ten – pieva. Atlikus kadastrinius matavimus atsakovės R. B. žemės sklypui riboženkliai, skiriantys jų žemės sklypus, buvo perkelti į kitÄ vietÄ , todėl jis juos sunaikino, už kÄ buvo nubaustas administracine tvarka.

IeÅ¡kovas įsitikinęs, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti atsakovės R. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai, yra neteisėtas, nes visas žemės plotas, kuriame yra pastato pamatai, pateko į atsakovės žemės sklypÄ . IeÅ¡kovas remiasi laikinuoju žemės sklypo planu, kuris buvo sudarytas atsakovei atkuriant nuosavybės teises, jame sutartiniu ženklu „II“ buvo pažymėti pamatai. Matyti, kad žemės sklypus skirianti riba eina per pamatus, taigi ne visi, kaip yra po kadastrinių matavimų, o tik pusė pamatų buvo atsakovės žemės sklype.

IeÅ¡kovas įsitikinęs, kad iÅ¡ esamų dokumentų, jeigu bÅ«tų panaikintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, žemės sklypų ribos taptų neaiÅ¡kios, todėl jas reikėtų nustatyti pagal jo pateiktÄ R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo planÄ , kuriame riboženklių buvimo vieta nurodyta tokia, kokia buvo jam atkuriant nuosavybės teises. IÅ¡ jo iniciatyva parengto žemės sklypo plano akivaizdžiai matyti, kad žemės sklypai persidengia.

VirÅ¡plotį jis pirktų iÅ¡ valstybės. Be to, bÅ«tina nustatyti kelio servitutÄ , nes po to, kai tarp jo ir atsakovės R. B. kilo konfliktas dėl žemė sklypų ribų, jam kliudoma patekti į savo žemės sklypÄ . Nustatyti kelio servitutÄ kitaip, nei jis pažymėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane, nesutinka, nes žemės sklypų bendra riba turėtų bÅ«ti tokia, kaip pažymėta R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 parengtame žemės sklypo plane.

Vienkartinį kelio servituto mokestį – 100 EUR ieÅ¡kovas apskaičiavo remdamasis nustatyta atsakovės žemės sklypo verte. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (27-30 b.l., t. 2), su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti. Atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi ir paaiÅ¡kino, kad atsakovei nuosavybės teisės į žemę ekvivalentine natÅ«ra atkurtos pagrįstai ir teisėtai, patenkinus ieÅ¡kinį jos žemės sklypas be teisėto pagrindo sumažėtų, o ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens – padidėtų.

IeÅ¡kovas neginčija administracinių aktų, kuriais tiek jam pačiam, tiek atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės, t.y. neketina peržiÅ«rėti savo žemės sklypo ribų, tačiau atsakovės sÄ skaita siekia sau naudos. IeÅ¡kovas ne ginčija, o remiasi laikinuoju žemės sklypo planu ir abrisu, kurie buvo sudaryti atsakovei atkuriant nuosavybės teises. Å ie dokumentai bei kadastrinių matavimų, kuriuos ieÅ¡kovas ginčija, duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad po atliktų kadastrinių matavimų atsakovės žemės sklypo nei plotas, nei ribos nepakito, taip pat akivaizdu, kad dokumentuose nėra pažymėta pastatų ar jų pamatų liekanų buvimo vieta.

IeÅ¡kovo pretenzijas dėl žemės sklypo ribų ne kartÄ nagrinėjo kompetentingos institucijos, tačiau nei viena iÅ¡ jų nenustatė pažeidimų. IeÅ¡kovui dar 2016 metais buvo paaiÅ¡kinta, kad sutartiniu ženklu „II“ pastatai ar jų pamatai nežymimi, nes taip žymimos žemės Å«kio naudmenos. Atsakovės nuomone, ginčijamas sprendimas yra teisėtas, o ribos pagal esamus dokumentus – aiÅ¡kios, todėl pagrindo jas nustatyti teismine tvarka nėra. R. V. parengtas žemės sklypo planas neatitiko įstatymų reikalavimų, nurodyta Å¡alinti klaidas, jos nepaÅ¡alintos.

IeÅ¡kovas žemės sklypo vietÄ rinkosi 15 ha ploto žemės sklypo ribose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ribos privalėjo sutapti su galimai buvusio sodybos pastato pamatų liekanų buvimo vieta. IeÅ¡kovas tik deklaratyviai teigia, kad galimybė patekti į jo žemės sklypÄ yra tik per atsakovės žemės sklypÄ . Servitutas privalo bÅ«ti mokamas ir kuo mažiau varžyti žemės sklypo savininko teises. IeÅ¡kovo siÅ«loma vienkartinė 100 EUR mokesčio suma nėra proporcinga nepatogumams, kurie atsirastų atsakovės žemės Å«kio naudmenas įrengtu lauko keliu padalinus į 2 dalis.

Prašė priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – atsakovė NŽT) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (16-24 b.l., t. 2 ), su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti. Atstovas paaiÅ¡kino, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ir daiktinės teisės į jį yra įregistruotos vieÅ¡ajame registre, jo duomenys nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl laikomi teisingais ir iÅ¡samiais.

Atkuriant nuosavybės teises atsakovei buvo parengti dokumentai – abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas. M. U. kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasis teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, jo parengti dokumentai kameraliai patikrinti, nurodyta paÅ¡alinti tam tikrus netikslumus, o juos paÅ¡alinus, buvo priimtas sprendimas patvirtinti. Žemės sklypo ploto ar konfigÅ«racijos nesutapimų, neleistino virÅ¡pločio nenustatyta. IeÅ¡kovo pateikti R. V. tyrinėjimo įmonės parengti žemės sklypo planai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodyti trÅ«kumai (nustatytas virÅ¡plotis virÅ¡ija leistinas ribas, pakitusi žemės sklypo konfigÅ«racija) nepaÅ¡alinti, matininkas pripažino, kad planÄ parengė nesivadovaudamas jokiais teritorijų planavimo dokumentais, o remdamasis tik ieÅ¡kovo pateikta informacija.

Å alių žemės sklypuose pastatai, jų pamatai ar jų liekanos nefiksuoti net ir 1934 metų dokumentuose. IeÅ¡kovas dar 2014 metais turėjo pretenzijų dėl žemės sklypo ribų, tačiau dėl 2013 m. atsakovės NŽT sprendimo kreipėsi tik 2017 m., t.y. praleidęs 1 mėnesio terminÄ skundui paduoti, atnaujinti terminÄ neprašė, tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas nenurodė, kokius įstatymų pažeidimus priimdama ginčijamÄ sprendimÄ atsakovė NŽT padarė.

IeÅ¡kovui bendrų susitikimų metu buvo siÅ«lomi įvairÅ«s variantai tiek dėl žemės sklypų ribų (amalgamacijos), tiek dėl privažiavimo kelio servituto, tačiau jis kategoriÅ¡kai laikėsi pozicijos ir pageidavo, kad žemės sklypo plotas, kuriame galimai yra pastato pamatų liekanos, bÅ«tų jo žemės sklype. IeÅ¡kinys atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus.

Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnis), iÅ¡skyrus atvejus, kai yra siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49 straipsnis), todėl tinkamai pasirinkti gynybos bÅ«dÄ ieÅ¡kovui yra itin reikÅ¡minga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas. Teismas gina suinteresuotÄ asmenį, kuris kreipėsi į jį, paÅ¡alindamas byloje įrodytÄ pažeidimÄ (iÅ¡spręsdamas ginÄÄ tarp besibylinėjančių Å¡alių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytÄ faktinę situacijÄ ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimÄ , kuris yra visiems privalomas ir priverstinai vykdomas (CPK 18, 259 straipsniai).

Toks įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, pakeičiančiu asmenų teises ir pareigas. Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , privalo ne tik nurodyti pažeidimÄ , tačiau ir jį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovas prašė apginti jo ir trečiojo asmens pažeistas teises CK 4.45 straipsnyje numatytu pagrindu, t.y. nustatyti ribas tarp jų ir atsakovės R. B. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, taip pat prašė panaikinti atsakovės NŽT Utenos skyriaus 2013-12-23 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti atsakovės R.

B. žemės sklypo kadastriniai matavimai. Kadangi jo ir trečiojo asmens žemės sklypas padidėtų, jie įgyvendintų teisę virÅ¡plotį pirkti iÅ¡ valstybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra privalu ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 4.45 straipsnį žemės sklypo ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje.

Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali bÅ«ti nustatinėjamos iÅ¡ naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimÄ tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais, o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panaÅ¡iais atvejais.

Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, reiÅ¡kia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu.

Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiÅ¡ki, o jos nustatymas – nuosavybės teisės į žemės sklypÄ patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančiosios linijos nustatymÄ . IeÅ¡kovas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčijamas sprendimas) (138 b.l., t. 1), kuriuo patvirtinti atsakovei R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M.

U. 2013-12-17 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ . IeÅ¡kovo teigimu, patvirtinus atsakovės R. B. žemės sklypo kadastro duomenis, pažeistos jo ir trečiojo asmens nuosavybės teisės, nes žemės sklypai persidengė, tokiu bÅ«du jiems priklausančio žemės sklypo dalis atiteko atsakovei R. B. Kadangi ieÅ¡kovas kėlė klausimÄ dėl atsakovės NŽT sprendimo teisėtumo, prašė sprendimÄ panaikinti, atsakovė NŽT reikalavo taikyti ieÅ¡kinio senatį, o ieÅ¡kinį atmesti dar ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu, nes ieÅ¡kovui apie ginčijamo įsakymo priėmimÄ buvo žinoma dar 2014 metais, todėl tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti pasibaigė, ieÅ¡kovas neprašė jį atnaujinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieÅ¡kinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieÅ¡kinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis (ABTÄ® 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, yra įvertinamas ir momentas, nuo kurio sÄ Å¾iningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ , lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismÄ . Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iÅ¡ turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktÄ atnaujinimo teismas įvertina, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti terminÄ ir klausimÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Nuosavybė teisė yra viena iÅ¡ svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindÄ administracinio akto teisėtumÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, klausimai Å¡alių nesutarimams dėl žemės sklypų ribų, dėl kelio servituto nustatymo buvo sprendžiami bendrų susitikimų metu, dalyvaujant NŽT teritorinio skyriaus atstovams (213-215, 220-226 b.l., t. 3), ieÅ¡kovas su skundais kreipėsi į įvairias kompetentingas institucijas (12-46 b.l., t. 1), teises gynė ir neteisėtu bÅ«du – sunaikino riboženklius. Teismas, remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti terminÄ (CPK 78 straipsnio 1 dalis) skųsti administracinį aktÄ ir nagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl administracinio akto panaikinimo iÅ¡ esmės, nes Å¡io klausimo iÅ¡sprendimas yra aktualus ir atsakovėms R.

B., NŽT. IeÅ¡kovas 1994-12-28 Valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) bei sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise valdo 172/344 dalis 3.4400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o kitas 172/344 Å¡io žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise valdo trečiasis asmuo E. S., nuosavybės teises ji įgijo paveldėjimo teisės liudijimo, iÅ¡duoto (duomenys neskelbtini), pagrindu. 3.4400 ha žemės sklypÄ sudaro: miÅ¡ko žemės plotas – 1.8400 ha, žemės Å«kio naudmenų – 1.6000 ha, iÅ¡ jų ariamos žemės – 1.6000 ha.

Å is žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1995-04-07 (11 b.l., t.1). Kaip matyti iÅ¡ žemės tvarkymo bylos dokumentų (281-378 b.l. t. 3), ieÅ¡kovo ir jo brolio V. D. (paveldėjo trečiasis asmuo) senelis J. D. nuosavybės teise iÅ¡ viso valdė 15,4900 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo žemės tvarkymo bylos dokumentų, iÅ¡ viso 15.4900 ha žemės sklypo tik 2 pretendentams – ieÅ¡kovui ir jo broliui V.

D. (paveldėjo trečiasis asmuo) – nuosavybės teisės į 3.4400 ha žemės atkurtos natÅ«ra, broliai susitarė žemės sklypÄ valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atkuriant nuosavybės teises į žemę natÅ«ra, buvo suformuotas žemės sklypas, esantis minėto 15.4900 ha žemės sklypo ribose. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, kad 15.4900 ha žemės sklype galėjo bÅ«ti sodybai priklausantys pastatai, kurie iki atkuriant nuosavybės teises neiÅ¡liko, tačiau vertinant Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad vieÅ¡ajame registre nėra jokių duomenų apie buvusius pastatus ar jų pamatus.

Iš šalių bei liudytojų (R. K., R. V., M. U., P. G.) paaiškinimų darytina išvada, kad konkrečiame žemės plote yra išlikusių akmenų, kurie galėjo priklausyti kuriam nors iš buvusios sodybos pastatų. Šis 256 kv. m. plotas M. U. 2013-12-17 parengtame atsakovės nuosavybės teise valdomo 3.0074 ha žemės sklypo plane yra pažymėtas kaip nenaudojama žemės sklypo dalis. Žemės plotų eksplikacijoje, sudarytoje 1994 m. (302 b.l., t. 3), 3.4400 ha žemės plote nenaudojamos žemės plotas išskirtas nebuvo.

Utenos rajono valdybos 1994-12-28 sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui ir jo broliui V. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra kiekvienam iÅ¡ pretendentų į 1.6100 ha žemės Å«kio paskirties žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 11 arų miÅ¡ko, esančio ten pat. 1993 m. buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo, skiriamo privačiam Å«kiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo aktas. Jame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančios lauko žemės 3.4400 ha plotas grÄ Å¾inamas natÅ«ra.

Apžiūrint ir paženklinant ribas dalyvavo Tauragnų apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkė V. V., VAĮ „(duomenys neskelbtini)“ grupės vadovas R. K., dalyvavo pretendentai – ieškovas ir jo brolis V. D. Žemės sklypui suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 3 laikini matavimo ženklai gretimybėje su asmeninio ūkio žeme ir valstybiniu miškų fondu. Matavimo ženklai nestatyti gretimybėse su ūkininko A. P. žemės sklypu, nes ribos buvo nustatytos anksčiau.

Tarp žemės tvarkymo bylos dokumentų abriso arba laikinojo žemės sklypo plano nėra. Ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės R. B. kilo dar 2014 m., kai atsakovė rado sunaikintus riboženklius (87 b.l., t.3), už tai administracine tvarka nubaustas ieÅ¡kovas (347-348 b.l., t. 3), nes jis sunaikino atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvusius riboženklius Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, kurie žymėjo ribÄ , skiriančiÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypus. IeÅ¡kovui užsakius atlikti, o R.

V. tyrinėjimų įmonei 2015 m. atlikus geodezinius matavimus bei parengus žemės sklypo planÄ , matyti, kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas yra ne 3.4400 ha, o 3.4257 ha, kad ieÅ¡kovas ketina priskirti savo žemės sklypui dar 3224 m2 plotÄ iÅ¡ atsakovei priklausančio žemės sklypo (184-187 b.l., t. 1), t.y. jo ginčijamÄ plotÄ , kuriame yra galimai toje vietoje buvusių pastatų pamatų akmenys. IÅ¡ Å¡ios įmonės 2016 m. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas yra ne 3.4400 ha, o 3.4674 ha, o taip pat ieÅ¡kovas ketina priskirti savo žemės sklypui dar 3685 m2 plotÄ iÅ¡ atsakovei priklausančio žemės sklypo (188-190 b.l., t. 1).

Ieškovas ieškiniu prašė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti taip, kaip nubraižyta R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 žemės sklypo plane. R. V. tyrinėjimų įmonė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių (toliau – institucija) dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo tęsimo ir pateikė dokumentus. Ši institucija išnagrinėjo pateiktus kadastrinių matavimų ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.), esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus, šio sklypo suformavimo dokumentus, taip pat besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus.

Nagrinėjimo iÅ¡vada - netęsti žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo, žemės sklypo ribas nustatyti vietovėje iÅ¡ naujo. Institucija nustatė, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas ir grÄ Å¾intas nuosavybėn pagal Utenos rajono buvusios T. T. žemės Å«kio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektÄ , o pagal pateiktus nagrinėjimui dokumentus apskaičiuotas žemės sklypo plotas yra 3,8359 ha, tai yra 0,3959 ha virÅ¡ija pagal buvusios T.

T. žemės Å«kio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektÄ suformuoto žemės sklypo plotÄ . Pateiktoje nagrinėjimui schemoje nurodytos žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡ko Nr. 4 koordinatės nesutampa su Å¡ioje schemoje pažymėto taÅ¡ko padėtimi. Pagal schemoje nurodytas koordinates apskaičiuotas žemės sklypo plotas yra 3,8622 ha, ir 0,4222 ha virÅ¡ija pagal buvusios T. T. žemės Å«kio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektÄ suformuoto žemės sklypo plotÄ .

Žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), leistina maksimali (ribinė) paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ploto yra tik 0,1669 ha. Iš žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) privatizavimo byloje esančių dokumentų negalima nustatyti tikslios žemės sklypo ribų posūkio taškų padėties vietovėje, kadangi nei žemės sklypo planas nei abrisas, kur būtų nurodyti linijų ilgiai tarp ribų posūkio taškų bei atstumai nuo stabilių vietovės elementų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti riboženklių padėtį vietovėje, privatizavimo metu nebuvo parengti.

Žemės sklypo ribos buvo pažymėtos tik buvusios T. T. žemės Å«kio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plane, kuris yra vienintelis grafinis dokumentas, pagal kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, galima įvertinti vietovėje paženklintų žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) atitikimÄ teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) atitikimui.

Institucija nustatė, kad pateiktoje schemoje pažymėtos ribos neatitinka buvusios T. T. žemės Å«kio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plane pažymėtų ribų, nes schemoje pažymėtos sklypo Å¡iaurės rytų pusėje esančios ribos linijos ilgis yra apie 34 metrus trumpesnis, tuo tarpu Å¡iaurės vakarų pusėje esanti riba apie 30 metrų ilgesnė, nei pažymėta buvusios T. T. žemės Å«kio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto plane, be to, pietvakarinėje riboje atsiranda lūžio taÅ¡kai, nors pagal suformavimo dokumentÄ Å¡i riba yra tiesi.

Institucija padarė iÅ¡vadÄ , kad pateiktoje schemoje pažymėtos ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos), kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iaurės vakarų ir pietvakarių ribos nustatytos neatsižvelgiant į žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus, todėl Å¡ių žemės sklypų ribos vietovėje nesutampa su žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis.

Liudytoju apklaustas R. V. patvirtino, kad žemės sklypo planus jis parengė pagal ieÅ¡kovo pageidavimÄ , jokiais teritorijų planavimo dokumentais nesirėmė. Atsakovė R. B. yra savininkė žemės sklypo, besiribojančio su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nuosavybės teise valdomu 3.4400 ha žemės sklypu. Atsakovė nuosavybės teise Utenos apskrities valdytojo 1996-10-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1996-11-26 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo 3.0074 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( 7-8 b.l., t. 1). 3.0074 ha žemės sklypÄ sudaro miÅ¡ko žemės plotas – 1.0526 ha, žemės Å«kio naudmenų plotas – 1.8653 ha, iÅ¡ jo: pievų ir natÅ«ralių ganyklų – 1.8653 ha, kitos žemės – 0.0895 ha.

Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1997-09-22, duomenys patikslinti atlikus kadastrinius matavimus, įrašas galioja nuo 2014-01-10. Atsakovės žemės tvarkymo byloje yra žemės sklypų Nr.191 ir Nr.192 abrisai (25 b.l., t. 3), iš kurių matyti, kad sklypo Nr.192, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su ieškovo ir trečiojo asmens valdomu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), linijos ilgis nuo kelio iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra 111 m., kita dalis – 54 metrai. 1996 m. taip pat parengtas ir laikinas žemės sklypo planas (40 b.l., t. 3).

Iš jo duomenų nematyti, kad atsakovės žemės sklypo konfigūracija, lyginant su abrisu, būtų kaip nors pakitusi. Ieškovo teigimu, būtent atsakovės žemės sklypo laikinajame plane yra svarbių duomenų – sutartiniu ženklu „II“, ieškovo teigimu, pažymėta pamatų buvimo vieta. Šis dokumentas patikimai patvirtina, kad žemės sklypus skirianti riba eina per šio sutartinio ženklo vidurį, o tai, ieškovo teigimu, reiškia, kad atsakovei R. B. atkuriant nuosavybės teises riba buvo paženklinta taip, kad abiejuose žemės sklypuose buvo po dalį pamatų.

Kadangi ieškovas neturi tokių rašytinių įrodymų kaip laikinasis jo žemės sklypo planas ar arbisas, laikosi pozicijos, kad riba, skirianti jo ir atsakovės žemės sklypus turi būti pažymėta taip, kaip ji pažymėta laikinajame plane, t.y. dalis pamatų turėtų būti jo žemės sklype. Abriso ir laikinojo žemės sklypo plano duomenis ieškovas laiko teisingais ir jų neginčija. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sutartiniu ženklu „II“ buvo žymimi pastatai, pamatai ar jų liekanos.

IeÅ¡kovui apie tai, kad tokiu sutartiniu ženklu žymimos žemės Å«kio naudmenos, o ne pastatai ar jų pamatai (liekanos), Žemės Å«kio ministerija paaiÅ¡kino 2016-09-28 atsakyme, taip pat patvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nurodžiusi kitokiÄ Å¡io sutartinio ženklo reikÅ¡mę, suklydo (19 b.l., t. 1). Pažymėtina, kad žemės naudmenų antraeiliai požymiai – krÅ«muotumas, kupstuotumas ir akmenuotumas buvo žymimi tam tikrais sutartiniais ženklais ir jų laipsniais: „I“, „II“, „III“.

Taigi atsakovės žemės sklypo laikinajame plane (40 b.l., t. 3), taip pat ir (duomenys neskelbtini) asmeninio Å«kio žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iÅ¡dėstymo plane (97 b.l., t. 1), ant Å¡alių žemės sklypus skiriančios ribos nurodytas sutartinis ženklas „II“ reiÅ¡kia Å¡ios dalies žemės naudmenų antrojo laipsnio krÅ«muotumÄ , kupstuotumÄ arba akmenuotumÄ (žemės naudmenų antraeilių požymių sutartiniai ženklai planuose neįžiÅ«rimi).

Tokie pat žemės naudmenų antraeilių požymių laipsniai yra pažymėti ir kituose aplink esančiuose žemės sklypuose. Taigi sutartiniu ženklu „II“ nebuvo žymima pastatų pamatų ar jų liekanų buvimo vieta, todėl nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių žemės sklypus skirianti riba laikinajame atsakovės žemės sklypo plane buvo nustatyta taip, kad teritorija, kurioje galimai buvo J. D. sodybai priklausantis pastatas, bÅ«tų buvusi padalinta į 2 dalis, iÅ¡ kurių viena, kuo ieÅ¡kovas yra įsitikinęs, galėjo patekti į ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui suformuotÄ 3,4400 ha žemės sklypÄ .

Taigi Å¡alių pateikti įrodymai nepatvirtina, kad minėtas nenaudojamos žemės plotas (256 kv. m.) ar jo dalis ieÅ¡kovui atkuriant nuosavybės teises pateko į suformuotÄ 3.4400 ha žemės sklypÄ . Susieti teritorijos antrojo laipsnio akmenuotumÄ su buvusių pamatų akmenų buvimu minėtoje teritorijoje pagrindo nėra. Kaip vizualiai matyti tiek iÅ¡ M. U. parengtų atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų, tiek ir iÅ¡ R. V. tyrinėjimo įmonės parengtų ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nuosavybės teise valdomo žemės sklypo matavimo dokumentų (180-190 b.l., t.

1) nenaudojamos žemės plotas yra visai ne ten, kur sutartiniu ženklu „II“ laikinajame žemės sklypo plane bei (duomenys neskelbtini) asmeninio Å«kio žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės iÅ¡dėstymo plane, ieÅ¡kovo tvirtinimu, pažymėta pamatų buvimo vieta. Nors savivaldybių institucijų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų reikalavimų iÅ¡duoti dokumentai turi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau Tauragnų seniÅ«no 2014-11-10 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotoje asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui (54 b.l., t. 1), nors nurodyta, kad ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype (pietinėje sklypo dalyje) yra dalis senų pastato pamatų, tačiau tokių duomenų Å¡altinis nenurodytas.

Nesant nurodyta, kokių objektyvių duomenų, esančių Å¡ioje institucijoje, pagrindu tokio turinio pažyma iÅ¡duota, nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra kitų leistinų raÅ¡ytinių įrodymų (ieÅ¡kovo žemės sklypo abriso ar laikinojo žemės sklypo plano ir kt.), pažyma negali turėti didesnės įrodomosios reikÅ¡mės. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto R. V. tyrinėjimų įmonės parengto žemės sklypo plano ( 184-185 b.l., t.1), kurio pagrindu ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti jo faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribas, matyti, kad pagal faktinį naudojimÄ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens žemės sklypo riba patektų į atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas (sklypai persidengtų), o ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens naudojamo žemės sklypo plotas padidėtų nuo jų nuosavybės teise valdomo 3.4400 ha ploto iki 3.7481 ha, taigi žemės sklypas bÅ«tų didesnis už administraciniais aktais jiems atkurtÄ Å¾emės sklypo plotÄ atsakovės žemės sklypo sÄ skaita.

Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Minėta, kad atsakovės žemės sklypo abriso ir laikinojo plano duomenų ieÅ¡kovas neginčijo, nes juos laiko teisingais. Nuosavybės teisės atsakovei R. B. į 3.0000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime įregistruotos, minėta, 1996 m., įregistravimo pagrindas – 1996-06-06 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo vietoje aktas (74 b.l., t. 1).

Administracinio akto, kurio pagrindu atsakovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas neginčijo. Atsakovės žemės tvarkymo byloje yra M. U. parengta atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (1-280 b.l., t. 3). Minėta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimu Nr(duomenys neskelbtini) (138 b.l., t.

1) patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. U. 2013-12-17 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ . Žemės sklypų kadastriniai (geodeziniai) matavimai yra veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys kadastro duomenys.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatęs, jog kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės, jais nesiremia, tačiau jei nustatyti tik formalÅ«s pažeidimai, tai nėra kliÅ«tis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Liudytoju apklaustas M. U. paaiÅ¡kino, kad rengdamas atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, rėmėsi dokumentais – laikinuoju žemės sklypo planu ir abrisu, kitais teritorijų planavimo dokumentais, o taip pat faktiniu žemės sklypo naudojimusi bei fiksuojant natÅ«roje rastus riboženklius.

M. U. žemės sklypo ribas paženklino dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams: G. Ž., E. B., J. V.. IeÅ¡kovas nedalyvavo, tačiau susisiekė su matininku ir jam pranešė apie tai, kad ir jis užsakys atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jų per protingÄ terminÄ neatliko, todėl nustatyta tvarka ieÅ¡kovas buvo informuotas, nusiunčiant jam ir trečiajam asmeniui akto ir žemės sklypo plano kopijas bei paaiÅ¡kinant teisę per 30 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo teikti pastabas.

Jau minėta, kad atsakovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo abrise nurodyta, kad šiaurinės žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis yra 182 m., pietinės – 176 m., vakarinės – 165 m. ( 111 m. + 54 m.). M. U. parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad šiaurinės žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis yra 184,53 m., pietinės – 172,03 m., vakarinės – 172,43 m. (110,64 m. + 61,79 m.). Taigi vakarinės ribos linijos dalies ilgis tarp posūkio taškų Nr.10 ir Nr.1 yra 110,64, t.y. 0,36 m. trumpesnis nei nurodyta abrise.

Riboženklis Nr. 10 yra prie kelio, nagrinėjamu atveju Å¡alys nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad nuo 1995 metų kelio vieta bÅ«tų pasikeitusi. Taigi yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad matininkas M. U. ribos posÅ«kio taÅ¡kÄ Nr. 1 nustatė remdamasis teritorijų planavimo dokumentais. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, nėra jokių kitų įrodymų, kad linijos ilgis nuo posÅ«kio taÅ¡ko Nr. 1, atsakovei atkuriant nuosavybės teises, iki taÅ¡ko Nr.10 bÅ«tų ne 111 m., o apie 30 metrų trumpesnis.

Kaip matyti, žemės sklypo dalies ribos linijos ilgis tarp posÅ«kio taÅ¡kų Nr.10 iki Nr. 9 yra ne 54 m., o 61,79 m., taigi Å¡is nesutapimas nėra susijęs su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens valdomo žemės sklypo ribomis. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovės R. B. žemės sklypas po kadastrinių matavimų ir padidėjo nuo 3.0000 ha iki 3.0074 ha, tačiau padaryti iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypas padidėjo ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens valdomo žemės sklypo sÄ skaita, pagrindo nėra. IeÅ¡kovas nepateikė leistinų įrodymų (kadastrinių matavimų, atliktų laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, dokumentų), galinčių patvirtinti, kad 3,4400 ha ploto žemės sklypas, t.y. tokio dydžio, koks buvo suformuotas ir įteisintas atkÅ«rus nuosavybės teises, persidengia su atsakovės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, t.y. kad atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovo valdomo žemės sklypo plotas sumažėjo.

Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens žemės sklypo sÄ skaita naudotųsi didesniu žemės sklypo plotu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Žemės sklypai persidengtų tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas, kaip siÅ«loma R. V. tyrinėjimų įmonės 2015-09-03 parengtame žemės sklypo plane, bÅ«tų ne 3.4400 ha, o 3.7481 ha. Tokiu atveju atsakovės žemės sklypo plotas sumažėtų, o ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens žemės sklypo plotas padidėtų.

Jau minėta, kad administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tiek atsakovei, tiek jam pačiam, ieÅ¡kovas neginčijo, atsakovės žemės sklypo abrisÄ ir laikinÄ jį planÄ laikė teisingai sudarytais. Minėta, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo.

IeÅ¡kovo ginčijamas atsakovės NŽT sprendimas nėra atsakovės nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atsiradimo pagrindas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus jis dėl darbo pobÅ«džio negalėjo dalyvauti, tačiau ir atvykęs į LietuvÄ nerado jokių jam matininko adresuotų siuntų. Kaip matyti iÅ¡ susitikimo metu ieÅ¡kovo sutuoktinės pasisakymo (50 b.l., t. 1), ji įsitikinusi, kad kai vyras yra iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos darbo reikalais, ji neturi teisės priimti jam adresuotų registruotų laiÅ¡kų.

Minėta, kad ieÅ¡kovas su skundais kreipėsi ne tik į atsakovę NŽT, bet ir į Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijÄ (12-39 b.l., t. 1). Å ios institucijos detaliai iÅ¡analizavo žemės tvarkymo bylų dokumentus, situacijÄ Ä¯vertino teisės aktų (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir kt.) kontekste ir nustatė, kad kadastriniai matavimai atlikti pagal privatizavimo dokumentuose suformuotas atsakovės žemės sklypo ribas, kad ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nepažeistos, o matininkas laikėsi įstatymo reikalavimų apie atliekamus matavimus praneÅ¡ti gretimų žemės sklypų savininkams.

Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Utenos skyriaus vedėjo 2013-12-23 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (138 b.l., t. 1), kuriuo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko M. U. 2013-12-17 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nuosavybės teisių į 3.4400 ha žemės sklypÄ nepažeidžia, todėl jį panaikinti pagrindo nėra.

IeÅ¡kinys dėl Å¡io reikalavimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens bei atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bendra riba yra aiÅ¡ki pagal esamus dokumentus – administracinius teisės aktus, kuriais Å¡alims atkurtos nuosavybės teisės, atsakovės žemės sklypo abrisÄ ir laikinÄ jį planÄ , matininko M. U. 2013-12-17 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

IeÅ¡kinys dėl žemės sklypų ribos nustatymo atmestinas (CK 4.45 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai). IeÅ¡kovas prašė nustatyti kelio servitutÄ , kuriuo jis ir trečiasis asmuo galėtų privažiuoti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per atsakovei R. B. priklausantį ir tuo pačiu adresu esantį žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 nubraižytÄ kelio servituto projektinį planÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės R.

B. naudai 100 EUR dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ už kelio servituto nustatymÄ . CK 4.111 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Taigi, servitutas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

Servitutas nustatomas savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali bÅ«ti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniais aktais. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas teismo sprendimu yra atskiras pagrindas servitutui atsirasti. Jis taikomas tada, kai savininkų valios suderinti ir servitutÄ nustatyti kitais bÅ«dais (sutartimi, administraciniu aktu) nepavyksta.

CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu:

1) savininkų nesutarimas ir 2) bÅ«tinumas nustatyti servitutÄ , kad vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktÄ pagal paskirtį. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų, klausimas dėl privažiavimo kelio į ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypÄ Ä¯rengimo buvo svarstomas jau nuo 2015 metų, nes ieÅ¡kovas nuolat rašė skundus į įvairias institucijas ne tik dėl jo valdomo žemės sklypo ribų, bet ir dėl privažiavimo kelio įrengimo.

Susitikimų metu atsakovė R. B. iÅ¡sakė nuomonę, kad tuo atveju, jeigu nebÅ«tų peržiÅ«rimos kadastrinių matavimų metu nustatytos jos žemės sklypo ribos, sutinka leisti ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui per jos sklypÄ nemokamai patekti tuo lauko keliu, kuriuo jam leido naudotis ir anksčiau, nes kitoje vietoje yra kalnas, bÅ«na Å¡lapia (48 b.l., t.1; 213-215, 220-226 b.l., t. 3). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡sakytos pozicijos, jis kategoriÅ¡kai prieÅ¡taravo tam, kad bendra žemės sklypų riba nebÅ«tų peržiÅ«rima, nes, jo teigimu, pamatai turėtų bÅ«ti tik jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl gera valia dėl kelio įrengimo ir servituto nustatymo susitarti nepavyko.

Trečiasis asmuo E. S. susitikimo metu teigė, kad ji nesutaria su ieÅ¡kovu dėl žemės sklypo naudojimo, ieÅ¡kovas reikalauja žemės sklypo dalį perleisti jam, kad ji ketina kreiptis dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o tuomet dėl kelio servituto susitartų. Taigi, iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl žemės sklypų bendros ribos, Å¡alys dėl kelio servituto galimai susitartų. Minėta, kad ieÅ¡kovas kelio servitutÄ prašė nustatyti tik pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 nubraižytÄ kelio servituto projektinį planÄ (203-205 b.l., t. 1).

Šiame projektiniame plane žemės sklypo bendra riba pažymėta taip, kaip R. V. tyrinėjimo įmonės parengtuose planuose, t.y. tiek ieškovo ir trečiojo asmens, tiek atsakovės valdomi žemės sklypai savo plotu ir konfigūracija iš esmės skiriasi nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų viešajame registre. Taigi nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra registruotų tokių žemės sklypų, kaip pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane.

CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, bÅ«tų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir bÅ«tų realus. Tai reiÅ¡kia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiÅ¡kai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiÅ¡kai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu.

Atsakovės R. B. ir NŽT prašė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo atmesti, nes ieÅ¡kovas, bylos nagrinėjimo metu net ir atkreipus jo dėmesį į tai, kad nėra registruotų tokių žemės sklypų, kaip pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane, todėl kelio servituto pradžia ir pabaiga – atsakovės žemės sklype, prašė nustatyti servitutÄ tik pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtÄ kelio servituto projektinį planÄ .

Atmetus ieÅ¡kinį dalyje dėl sprendimo panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo, nes, kaip minėta, VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra registruotų tokių žemės sklypų, kurie nustatant kelio servitutÄ turėtų bÅ«ti pripažinti vieÅ¡pataujančiuoju ir tarnaujančiuoju daiktais, kaip pažymėta MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-10 parengtame kelio servituto projektiniame plane, ieÅ¡kinys atmestinas ir Å¡ioje dalyje.

Ieškinys atmetamas visa apimtimi, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Atsakovė R. B. už advokatės teisines paslaugas iÅ¡ viso turėjo 975 EUR iÅ¡laidų (43-48, 76-77, 95 b.l., t. 4): 400 EUR už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ 2017 m. II ketvirtyje; 230 EUR už atstovavimÄ 2017 m. III ketvirtyje, 230 EUR už atstovavimÄ 2017 m. IV ketvirtyje, 115 EUR už atstovavimÄ 2018 m. I ketvirtyje. Atsakovės turėtų iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (su pakeitimais): 8.2, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2017 m.

I, II, III ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 817,60 EUR, 838,70 EUR, 850,80 EUR (IV ketvirčio nepaskelbtas), kad teismo posėdžiai vyko iÅ¡ viso 9 valandas, pripažintina, kad atsakovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais iÅ¡laidos (975 EUR) advokatės pagalbai apmokėti buvo bÅ«tinos, turėtų iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iÅ¡laidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sÄ naudoms, mažinti priteistinÄ sumÄ pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).

Byloje susidarė 8,52 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – atlyginimo valstybei, nes jam suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 975 EUR (devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) už advokatės teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ Â paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja  Vijolė Vitienė