e4dc16b7-1b0b-4ff5-b309-efb3e73fcc97 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-650-590/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38465-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 99.4 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo AB DnB bankas, ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už ieÅ¡kinį yra sumokėjusi 200 Lt žyminio mokesčio, kartu praÅ¡ydama atleisti jÄ iÅ¡ dalies ir/ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Nurodė, kad Å¡iuo metu niekur nedirba, jÄ finansiÅ¡kai remia vaikai, todėl ji negali sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-27 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio atidėjimo/atleidimo tenkino iÅ¡ dalies: atidėjo 1/3 dalies, t. y. 1920 Lt, žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo paskelbimo dienos;

įpareigojo ieÅ¡kovę J. K. iki 2014-01-30 sumokėti 2/3 dalis žyminio mokesčio, t. y. 3 640 Lt, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieÅ¡kovės turtinę padėtį, aplinkybes, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, t. y. turtas, kuris gali bÅ«ti realizuojamas, sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovę nuo visos likusios sumokėti žyminio mokesčio dalies, tačiau konstatavo, kad yra pagrindas atidėti 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje paskelbimo dienos.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė J.

K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-27 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio/atidėjimo, tinkamai neįvertino visų svarbių Å¡iam klausimui spręsti faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso normas. Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad ieÅ¡kovės turimas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, negali bÅ«ti pagrindu netenkinti praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti jo mokėjimÄ iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.

Toks teismo sprendimas pažeidžia ieÅ¡kovės teises, užkertant galimybę toliau bylinėtis, ginant pažeistas teises. Atskirasis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimÄ kaip vienÄ iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, siekė kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimÄ , siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei bÅ«tinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir Å¡io mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad Å¡i padėtis galėtų ateityje pagerėti.

Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui nukėlimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieÅ¡kovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį kreipimosi į teismÄ dienÄ , tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali bÅ«ti ir žyminio mokesčio dydis.

Didelė žyminio mokesčio suma savaime nėra pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ nuo didžiosios Å¡ios sumos dalies sumokėjimo – kiekvienu atveju teismas, vertindamas į bylÄ pateiktų įrodymų visetÄ , sprendžia, kokių veiksmų yra bÅ«tina imtis tam, kad ieÅ¡kovo teisminės gynybos teisė nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota, ir kartu nebÅ«tų paneigti žyminio mokesčio instituto tikslai. IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ , sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, t. y. tik apie 3 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio sumos, nuo likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimo praÅ¡ydama jÄ atleisti arba sumokėjimÄ atidėti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleisti ieÅ¡kovÄ nuo beveik visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas prilygsta visiÅ¡kam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Todėl tuomet, kai asmuo praÅ¡o atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, turi bÅ«ti vertinami ne tik jo sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , į asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ , į ginamÄ teisinį interesÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1377/2009, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369/2009).

Kiekvienu atveju teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , vertina tokio praÅ¡ymo motyvus bei pateiktus įrodymus. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir, ar galės tai padaryti per ilgesnį laikotarpį.

Turtinę asmens (tiek fizinio, tiek ir juridinio) padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino ne tik duomenis apie ieÅ¡kovės gaunamas pajamas, bet ir duomenis apie jos turimÄ turtÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų, ieÅ¡kovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (b. l. 11-13).

Vien Å¡i nustatyta aplinkybė leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo ieÅ¡kovės J. K. turtinės padėties pripažinti tokia sunkia, kad ji negalėtų sumokėti teismo nurodytos 3 640 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies už pateiktÄ ieÅ¡kinį. Tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu niekur nedirba, o finansiÅ¡kai jÄ remia vaikai, patvirtina aplinkybes apie laikinus finansinius sunkumus, tačiau nesudaro pagrindo atleisti ieÅ¡kovės nuo beveik viso mokėtino žyminio mokesčio. Be to, ieÅ¡kovė nepateikė teismui kredito įstaigų duomenų apie turimas pinigines lėšas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal į bylÄ pateiktus įrodymus ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad bÅ«tų įstatyme numatytas pagrindas atleisti jÄ nuo beveik viso byloje mokėtino žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė neatleisti apeliantės nuo beveik viso žyminio mokesčio mokėjimo bei pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovę sumokėti 2/3 dalis (3 640 Lt) žyminio mokesčio, kitos žyminio mokesčio dalies, t. y. 1/3 (1 920 Lt), mokėjimÄ atidedant iki sprendimo paskelbimo dienos.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi teismo nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti yra pasibaigęs, ieÅ¡kovei nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nustatyti ieÅ¡kovei J. K. terminÄ iki 2014 m. birželio 2 d. 3 640 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti ir Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus.

Teisėjas                                                                                                        Vidas Stankevičius