e4d96554-0f97-478f-9add-4efa30ed3523 · Vilniaus apygardos teismas



VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. PareiÅ¡kėja Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius prokurorė (toliau ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti D. A. įstatymo nustatytÄ terminÄ jos nepilnamečio sÅ«naus vardu atsisakyti priimti palikimÄ , leisti D. A. nepilnamečio sÅ«naus vardu atsisakyti priimti palikimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 5 d. priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ .

3. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie aplinkybes kliudančias suinteresuotajam asmeniui D. A. kaip nepilnamečio suinteresuoto asmens atstovei pagal įstatymÄ Ä¯gyvendinti savo ir jos atstovaujamo nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kimÄ pateikė nesuinteresuotasis asmuo, dėl ko jį atsisakė priimti.

4. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas suinteresuotiems asmenims numato teisę, o ne pareigÄ kreiptis į teismÄ .

III. Atskirojo skundo argumentai

5. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiÅ¡kimÄ pateikė nesuinteresuotasis asmuo, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį prokuroras turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį arba pareiÅ¡kimÄ , įstoti į prasidėjusį procesÄ trečiuoju asmeniu, pareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kus reikalavimus, vieÅ¡ajam interesui ginti Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, ProkuratÅ«ros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais.

7. PaaiÅ¡kina, kad nepilnamečio paveldėjimo atveju, jo turtinių interesų apsauga yra ne tik privatus, bet ir vieÅ¡asis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rÅ«pintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigÅ«nai, kurie prireikus turi imtis bÅ«tinų veiksmų tam, kad bÅ«tų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ arba jo atsisakyti.

8. Pažymi, kad aplinkybė, jog vaiko motina neiÅ¡reiÅ¡kė valios vaiko vardu atsisakyti palikimo, priimti palikimÄ ar neatliko kitų veiksmų, sudarė pagrindÄ prokurorui imtis jo kompetencijos ribose nustatytų veiksmų. Nurodo, kad įstatymų leidėjas nenumato prokurorui pareigos įrodyti aplinkybes, kodėl nepilnamečio motina negali pati kreiptis į teismÄ .

9. PaaiÅ¡kina, kad vaiko motina nesikreipė į teismÄ dėl teismo leidimo priimti palikimÄ arba atsisakyti priimti palikimÄ , nes apie tokiÄ procedÅ«rÄ nežinojo, o sužinojo tik 2020 m. sausio mėn., nuvykusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Nurodo, jog tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje jau buvo renkama medžiaga pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kimÄ dėl nepilnamečio E. A. paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, anot pareiÅ¡kėjos, darytina iÅ¡vada, kad nepilnamečio vaiko motina po V. A. mirties Å¡ios pareigos savalaikiai neatliko.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , nustatyta, jog nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčo klausimas, ar pareiÅ¡kėja turi teisę (neturi teisės) kreiptis į teismÄ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu iÅ¡davimo, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , bÅ«tent tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko motina laiku nesikreipė teismÄ dėl teismo leidimo priimti palikimÄ arba atsisakyti priimti palikimÄ .

12. Ä®pėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimÄ ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymÄ arba globėjai, jie ir iÅ¡reiÅ¡kia nepilnamečio valiÄ dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti.

13. Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ užtikrina tėvai. Tai reiÅ¡kia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebÅ«tų pažeisti jo interesai, be to, norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas (Civilinio kodekso 3.188 straipsnis). Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 3.188 straipsnyje esanti norma iÅ¡reiÅ¡kia įstatymų leidėjo valiÄ , pagal kuriÄ tėvų ar globėjo (rÅ«pintojo) kontrolės funkcijÄ vykdo teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti ir paveldėjimo procedÅ«rÄ , kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kreiptis į teismÄ dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu. Tėvai ar globėjas (rÅ«pintojas), nesilaikę įstatymo nustatytos nepilnamečių paveldėjimo (atsisakymo nuo paveldėjimo) procedÅ«ros negali bÅ«ti traktuojami kaip užtikrinantys vaiko teisių įgyvendinimÄ pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnį.

14. Savo ruožtu, pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jei tėvai ar globėjai (rÅ«pintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atskirajame skunde pareiÅ¡kėjos nurodytu argumentu, kad nepilnamečio paveldėjimo atveju jo turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir vieÅ¡asis interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rÅ«pintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigÅ«nai (Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis bÅ«tinų veiksmų tam, kad bÅ«tų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimÄ arba jo atsisakyti.

15. Byloje yra pateikti duomenys, kad nepilnamečio vaiko motina nėra laiku įvykdžiusi pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedÅ«rÄ , kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2  punkte, dėl ko, akivaizdu, jog tokiais veiksmais (neveikimu) nepilnamečio vaiko motina neužtikrina vaiko teisių įgyvendinimÄ pagal Civilinio kodekso 3.163 straipsnį, kas sÄ lygoja teisės pareiÅ¡kėjai atsiradimÄ Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalies pagrindu imtis veiksmų nepilnamečio vaiko teisėms užtikrinti, t. y. kreiptis į teismÄ dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimÄ nepilnamečio vaiko vardu iÅ¡davimo, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

16. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, priimdamas skundžiamÄ nutartį, akcentavo kaip svarbų pareiÅ¡kimo priėmimo klausimui iÅ¡spręsti faktÄ , jog byloje nėra duomenų apie aplinkybes kliudančias suinteresuotajam asmeniui D. A. kaip nepilnamečio suinteresuoto asmens atstovei pagal įstatymÄ Ä¯gyvendinti savo ir jos atstovaujamo nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus, kadangi nepriklausomai nuo to, ar Å¡iuo metu nepilnamečio vaiko motina gali (negali) gyvendinti savo ir jos atstovaujamo nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus, tai neeliminuoja pareiÅ¡kėjos teisės kreiptis į teismÄ , esant byloje nustatytai aplinkybei, jog nepilnamečio vaiko motina nėra laiku įvykdžiusi pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedÅ«rÄ , kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r ė :

pareiÅ¡kėjos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirÄ jį skundÄ tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėja Ramunė Mikonienė