2021-02-03 Nr. AB-2491-3-61-3-03281-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1318-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03281-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (komisijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švaistūnas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švaistūnas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švaistūnas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-14“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui skirta 3 000 Eur ekonominė sankcija.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su Departamento Nutarimu ir juo paskirta nuobauda nesutinka. Bendrovė Departamento pareigūnų atlikto patikrinimo metu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/53-06 (toliau – TIPK leidimas) turėjo ir turi, jį 2006 m. sausio 2 d. išdavė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Kauno RAAD). TIPK leidime yra numatyta, kad Bendrovė vykdo kiaulių auginimo veiklą, taip pat yra nustatytos šios ūkinės veiklos sąlygos. TIPK leidimo išdavimo metu galiojusių Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 66 punktas nustatė, kad leidimas panaikinamas jį išdavusio RAAD sprendimu. Leidimo turėtojas apie tai informuojamas raštu, nurodant leidimo panaikinimo priežastis, tačiau nei TIPK leidimą išdavęs Kauno RAAD, nei Departamentas, nei bet kokia kita valstybės institucija nėra priėmusi administracinio sprendimo, kuriuo TIPK leidimas būtų buvęs panaikintas.

3. Pareiškėjas teigė, jog Departamentas, priimdamas Nutarimą ir konstatuodamas, kad Bendrovė neturi TIPK leidimo, rėmėsi Departamento 2018 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktu, kuriame nurodoma, jog TIPK leidimas Bendrovei panaikintas Kauno RAAD 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. KR12-3381 (toliau – ir Raštas). Tačiau Raštas nėra Kauno RAAD sprendimas. Pareiškėjas vertino, jog tai Raštas, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2007 m. gruodžio 4 d. paklausimą dėl būtinybės turėti leidimą dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių pakeitimų. Rašte nurodyta, kad TIPK leidimas nėra privalomas dėl vandens naudojimo, tačiau juo TIPK leidimas nepanaikintas. Iš Rašto turinio matyti, jog jame nėra nei sprendimo rezoliucinės dalies, nei nurodomos TIPK leidimo panaikinimo priežastys.

4. Pareiškėjas vertino, kad Departamentas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-14 netinkamai išsiaiškino aplinkybes ir nepagrįstai pareiškėjui skyrė ekonominę baudą, nesant pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas teigė, jog Aplinkos ministerija komentuodama susidariusią faktinę situaciją 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. R-19/143 nurodė, kad vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528, (toliau – ir TIPK taisyklės) nuostatomis, prievolė turėti TIPK leidimą nustatoma pagal planuojamo eksploatuoti įrenginio gamybos (projektinį) pajėgumą, neatsižvelgiant į tai, ar pilnu pajėgumu šis įrenginys bus realiai eksploatuojamas, t. y. TIPK leidimą privaloma turėti įrenginiui, atitinkančiam TIPK taisyklių 1 priede nurodytą gamybos (projektinį) pajėgumą ar našumą, eksploatuoti. TIPK taisyklių 7.21 punkte nurodyta, kad gamybos pajėgumas – pastatyto ir įrengto įrenginio pajėgumas esant normalioms įrenginio eksploatavimo sąlygoms. Taip pat nurodoma, kad ūkio subjektas neturi teisės vykdyti veiklą įrenginyje, atitinkančiame TIPK taisyklių 1 priede nurodytą kriterijų, neturėdamas TIPK leidimo, motyvuodamas konkrečiu laiku vykdoma veikla.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, kadangi vykdė ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), neturėdamas galiojančio TIPK leidimo, kaip tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 191 straipsnio 2 dalies nuostatos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Švaistūnas“ skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2006 m. sausio 2 d. Kauno RAAD išdavė TIPK leidimą, kuris buvo panaikintas 2007 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjui 2018 m. gruodžio 19 d. buvo surašytas įspėjimas juridiniam asmeniui UAB „Švaistūnas“ Nr. JA-KA-14 (toliau – ir Įspėjimas), kuriame nurodyta, kad už padarytus teisės aktų pažeidimus numatyta ekonominė sankcija pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, kuri užtraukia baudą nuo 3 000 iki 8 000 Eur, Bendrovei nustatomas terminas gera valia pašalinti pažeidimus iki 2019 m. sausio 18 d., t. y. nutraukti UAB „Švaistūnas“ vykdomą kiaulių auginimo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma neturint galiojančio TIPK leidimo. Departamento Kauno aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas, vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius K. Š. 2019 m. gegužės 17 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą UAB „Švaistūnas“ už tai, jog vykdo ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), neturint TIPK leidimo (2018 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktas Nr. 22). Bendrovė, vykdydama kiaulių auginimo veiklą be TIPK leidimo, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 191 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad UAB „Švaistūnas“ (duomenys neskelbtini) komplekso tvartuose galimų auginti kiaulių vietų skaičius yra 4 707.

10. Teismas aptarė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 191 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, TIPK taisyklių 10 punktą, TIPK taisyklių 1 priedo 6.6.2 punktą ir nustatė, jog pareiškėjui būtinas TIPK leidimas. Teismas iš Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. (30.1)-A4(e)-2928 (toliau – ir Agentūros raštas) nustatė, jog Agentūra pagal kompetenciją nėra išdavusi pareiškėjui leidimo ūkinei veiklai.

11. Dėl pareiškėjo argumento, jog TIPK leidimą jam 2006 m. sausio 2 d. išdavė Kauno RAAD ir šį leidimą Bendrovė Departamento patikrinimo metu turėjo, teismas aptarė tuo metu galiojusių TIPK taisyklių 66 punktą, įvertino tai, kad Bendrovė kreipėsi į Kauno RAAD, prašydama spręsti dėl TIPK leidimo būtinumo, Kauno RAAD Raštu UAB “Švaistūnas” nurodė, jog TIPK leidimas neprivalomas ir sprendė, kad Raštas iš esmės atitinka sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo.

12. Teismas nurodė, jog Bendrovei 2018 m. gruodžio 19 d. buvo surašytas Įspėjimas, su juo supažindinta Bendrovės vadovė, kuri Įspėjimą pasirašė be pastabų. Byloje yra pareiškėjo 2019 m. sausio 17 d. prašymas Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai, kuriuo UAB „Švaistūnas” vadovė prašo pratęsti terminą pažeidimui pašalinti, kadangi dokumentai TIPK leidimui yra ruošiami. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas 2019 metų sausio mėnesį, t. y. iki pateikiant skundą teismui, žinojo ir suprato, jog reikalingo TIPK leidimo neturi ir ruošė dokumentus dėl šio leidimo išdavimo, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimą, kadangi Bendrovė vykdė ūkinę veiklą neturėdama galiojančio TIPK leidimo.

13. Teismas analizavo Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, 51 straipsnio 1–3 dalis, byloje nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – UAB „Švaistūnas” 2019 m. birželio 14 d. sudarė sutartį su UAB „DGE Baltic Soil and Environment” dėl veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacijos, įskaitant oro taršos, kvapų bei triukšmo vertinimo, nenustatė Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pažymėjo, kad pareiškėjui už padarytą pažeidimą paskirta minimali piniginė bauda, pareiškėjas paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neginčijo. Teismas sprendė, kad paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

14. Teismas nusprendė, kad Nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Švaistūnas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento Nutarimą ir juo Bendrovei paskirtą 3 000 Eur ekonominę sankciją – baudą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad Raštas atitinka tuo metu galiojusių TIPK taisyklių 66 punkto reikalavimus, tačiau tokio savo vertinimo tinkamai nemotyvavo, neįvertino aplinkybių, susijusių su Raštu ir jo turiniu. Rašte nėra išdėstytos jokios Kauno RAAD valios išraiškos, kad panaikinamas TIPK leidimo galiojimas ar panašiai. Pagal tuo metu galiojusią TIPK taisyklių redakciją buvo numatyta, kad apie ketinimą panaikinti TIPK leidimą jo turėtojas įspėjamas raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų, išskyrus 64.7 punkte nurodytą atvejį, nurodant priežastis. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovė būtų pateikusi prašymą panaikinti TIPK leidimą, ar duomenų, kad jai būtų pateiktas įspėjimas apie gresiantį TIPK leidimo panaikinimą;

16.2. Teismas sprendime nurodė, kad Agentūra pagal kompetenciją nėra išdavusi pareiškėjui leidimo ūkinei veiklai. Bendrovei TIPK leidimą 2006 m. sausio 2 d. išdavė ne Agentūra, o Kauno RAAD. 2006 metais TIPK taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (visos redakcijos, galiojusios nuo priėmimo iki 20014 m. liepos 1 d.) numatė, kad TIPK leidimus ūkinės veiklos vykdytojams išduoda atitinkami regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurių kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veika. TIPK leidimas Bendrovei buvo išduotas galiojant ne Agentūros rašte nurodytai TIPK taisyklių redakcijai, taigi teismo motyvai, kad Agentūros raštas patvirtina, jog Bendrovė vykdė veiklą neturėdama TIPK leidimo, neturi faktinio pagrindo;

16.3. Bendrovės vadovė nėra kvalifikuota teisininkė ar aplinkosaugos specialistė. Ji pasitikėdama Kauno RAAD pareigūnų kompetencija, manė, jog Kauno RAAD raštas yra sprendimas panaikinti TIPK leidimą ir juo TIPK leidimas buvo panaikintas. Todėl Bendrovės vadovė kreipėsi į TIPK leidimus rengiančią įmonę dėl TIPK leidimo parengimo. Kad Kauno RAAD raštas neatitinka administraciniam sprendimui dėl TIPK leidimo panaikinimo keliamų reikalavimų, sužinojo tik po kreipimosi į specialistus, jiems renkant dokumentus reikalingus paraiškai TIPK leidimui gauti, ir į aplinkosaugos srityje dirbančius teisininkus. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjo vadovė nepateikė pastabų dėl Įspėjimo (Įspėjimo formoje net nėra numatytos grafos pastaboms pateikti) ir kreipėsi dėl termino TIPK leidimui gauti pratęsimo. Šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad Bendrovė turėjo ir turi TIPK leidimą, kuris yra pateiktas byloje kaip įrodymas bei jokiu Kauno RAAD spendimu nebuvo panaikintas.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Aplinkybę, kad pareiškėjas vykdė ūkinę veiklą neturėdamas galiojančio TIPK leidimo pagrindžia paties pareiškėjo 2019 m. sausio 17 d. prašymas Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai, kuriuo prašoma pratęsti terminą pažeidimui pašalinti, kadangi dokumentai TIPK leidimui yra ruošiami. Pareiškėjas 2019 metų sausio mėnesį, t. y. iki pateikiant skundą teismui, žinojo ir suprato, jog reikalingo TIPK leidimo neturi ir ruošė dokumentus dėl šio leidimo išdavimo;

18.2. Aplinkos ministerija, komentuodama susidariusią faktinę situaciją 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. R-19/143 nurodė, kad vadovaujantis TIPK taisyklių nuostatomis, prievolė turėti TIPK leidimą nustatoma pagal planuojamo eksploatuoti įrenginio gamybos (projektinį) pajėgumą, neatsižvelgiant į tai, ar pilnu pajėgumu šis įrenginys bus realiai eksploatuojamas, t. y. TIPK leidimą privaloma turėti įrenginiui, atitinkančiam TIPK taisyklių 1 priede nurodytą gamybos (projektinį) pajėgumą ar našumą, eksploatuoti. Ūkio subjektas neturi teisės vykdyti veiklą įrenginyje, atitinkančiame TIPK taisyklių 1 priede nurodytą kriterijų, neturėdamas TIPK leidimo, motyvuodamas konkrečiu laiku vykdoma veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-14“, kuriuo pareiškėjui UAB „Švaistūnas“ skirta 3 000 Eur ekonominė sankcija už Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 191 straipsnio 2 dalies pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas veiklą vykdė neturėdamas TIPK leidimo, o Nutarimu pareiškėjui paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovės turimas 2006 m. sausio 2 d. Kauno RAAD išduotas TIPK leidimas buvo panaikintas.

22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

25. Byloje nustatyta, kad Kauno RAAD UAB „Švaistūnas“ 2006 m. sausio 2 d. išdavė TIPK leidimą Nr. 5/53-06. Pastebėtina, jog TIPK leidimas buvo išduotas, nes, vadovaujantis TIPK taisyklėmis (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-330 redakcija), pareiškėjo veikla priskirta 2 priedo įrenginiams (iš požeminių vandens telkinių paimama ir planuojama paimti 10 m3 per parą ir daugiau vandens), pažymėta, jog pareiškėjas užsiima veislinių kiaulių su paršeliais ir penimų kiaulių auginimu mėsai (Bendrovėje yra mažiau nei 750 paršavedžių (420 vnt.) ir mažiau negu 2 000 mėsinių kiaulių) (el. b. l. 56–58). Pareiškėjas 2007 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Kauno RAAD prašydamas peržiūrėti TIPK leidimo būtinumą, kadangi UAB „Švaistūnas“ per metus vidutiniškai sunaudoja 8 000 m3, o per parą – 22 m3 vandens (el. b. l. 15). Kauno RAAD 2007 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. KR12-3381 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo“ informavo, kad pagal reikalavimus, numatytus 2 priedo įrenginiams, pareiškėjui toks leidimas neprivalomas ir nurodė pareiškėjo veiklai privalomas vykdytinas sąlygas (el. b. 68–69). Šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Raštas iš esmės atitinka sprendimą dėl TIPK leidimo panaikinimo.

26. 2018 m. lapkričio 16 d. apžiūros akte Nr. 22 (el. b. l. 102–103) nustatyta, kad UAB „Švaistūnas“ veiklą komplekse vykdo – augina kiaules, TIPK ar TL neturi, veiklą vykdo kaip tęstinę <...> Kauno RAAD TIPK leidimą išdavė 2006 m. sausio 2 d. kaip 2 priedo įrenginiui, atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo nebuvo atlikta, 2007 m. gruodžio 18 d. pagal UAB „Švaistūnas“ prašymą TIPK leidimas buvo panaikintas. Departamentas 2019 m. gegužės 17 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą UAB „Švaistūnas“ už tai, jog vykdo ūkinę veiklą – kiaulių auginimą neturint TIPK leidimo. UAB „Švaistūnas“ vykdydamas kiaulių auginimo veiklą be TIPK leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 191 straipsnio 2 dalies nuostatas.

27. Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 8 d.) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti.

28. Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ir ūkio ministrais; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai nutraukdamas veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.

29. TIPK taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.) 10 punkte numatyta, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys TIPK taisyklėse apibrėžtus įrenginius, įskaitant kurą deginančius įrenginius, atliekų deginimo įrenginius ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginius, privalo turėti leidimą. TIPK taisyklių 1 priedo „Veiklos rūšys, pagal kurias nustatoma, ar įrenginiui reikia turėti leidimą pagal taisyklių reikalavimus“ 6.6 punkte įtvirtintas intensyvus kiaulių auginimas, kuomet būtinas TIPK leidimas, t. y. kai yra daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg) (6.6.2 p.); yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms (6.6.3 p.).

30. Nagrinėjamu atveju UAB „Švaistūnas“ (duomenys neskelbtini) komplekso tvartuose galimų auginti kiaulių vietų skaičius yra 4 707, tačiau atsižvelgiant į tai, kad auginamų kiaulių skaičius yra ir gali būti kintamas, vadovaujantis TIPK taisyklių 1 priedo 6.6 punktu, pareiškėjui yra būtinas TIPK leidimas. Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. (30.1)-A4(e)-2928 (el. b. l. 108–109) patvirtina, jog Agentūra pagal kompetenciją nėra išdavusi pareiškėjui leidimo ūkinei veiklai.

31. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Švaistūnas“ vykdė ūkinę veiklą neturėdamas galiojančio TIPK leidimo. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su Bendrovės vadovės kompetencija nagrinėjamu klausimu, jos veiksmais, pasirašant Įspėjimą bei siekiant gauti TIPK leidimą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurios galėtų nulemti kitokį vertinimą, apeliaciniame skunde nenurodė, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino Departamento Nutarimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl atsakovo taikytų materialiosios teisės normų, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švaistūnas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė