e4d78326-0289-4959-9f26-85915dddfdee · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-118-1117/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40348-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 11 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Aida Stulpinienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorei JÅ«ratei AroÅ¡ienei, nukentėjusiajai D. N., kaltinamajam J. N., jo gynėjui advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , gyvenantis(duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, esantis vaiko priežiÅ«ros atostogose, teistas:

1) TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 60 MGL (3000 Eur) bauda; pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 40 MGL (2000 Eur) bauda;

3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2811 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta – 90 parų arešto, pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – 60 parų arešto; paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi visiško sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 90 parų arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda;

4) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, paskirta – 12 parų arešto, pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 8 paros arešto; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 72 paros arešto ir 40 MGL (2000 Eur) bauda;

5) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, pritaikius BK 641 paskirta 40 parų arešto, šios bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : J. N. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 19.20 val. buto, esančio(duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, įvykusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės D.

N. metu, tyčia vienÄ kartÄ suduodamas jai deÅ¡inės rankos kumščiu į kairę veido pusę, parversdamas jÄ ant lovos ir rankomis paimdamas jai už plaukų, už kurių laikydamas, ne mažiau kaip penkis kartus jos galvÄ trenkdamas į lovos galvos atloÅ¡Ä ir ne mažiau kaip tris kartus į sienÄ , po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , sakydamas, kad jÄ ,,nužudys" ir ,,padurs", virtuvėje du kartus peiliu durdamas jai į kairės rankos petį, taip padarė jai dvi durtines-pjautines žaizdas kairio peties srityje ir taip nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį t. y. sutuoktinę D.

N. bei grasino jÄ nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamasis J. N. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, praėjusiais metais, galėjo bÅ«ti lapkričio 18 d. kaimynų pavėsinėje kartu su draugais vartojo alkoholį. Norėjo dar iÅ¡gerti, bet neturėjo pinigų. Jis parėjo į namus(duomenys neskelbtini), ir norėjo iÅ¡ žmonos gauti pinigų. Klausė jos kiek ji turi pinigų, tačiau žmona pasakė, kad nerodys.

Dėl to tarp jų įvyko konfliktas. Susistumdė, o kas įvyko po to nepamena. Galėjo rankos kumščiu suduoti žmonai į kairę veido pusę. Buvo ir už plaukų suėmęs. Konfliktas vyko miegamajame. Prisimena, kad buvo nuvertęs žmonÄ ant lovos, laikė jai už plaukų, bet ar suėmęs už plaukų trenkė jos galvÄ Ä¯ lovos atloÅ¡Ä , nepamena. Jis dėl neblaivumo nepamena tikslių įvykio aplinkybių, bet galėjo bÅ«ti taip, kaip žmona sako, nes ji buvo blaivi. Apie peilį atsimena kaip per miglÄ .

Kiek pamena, jam iÅ¡einant iÅ¡ namų, D. buvo susiėmusi už kairio peties. Mano, kad ji petį susiėmė dėl to, jog jis jai dÅ«rė peiliu. Žmona užtrenkė duris ir tada jis vėl nuėjo į pavėsinę. Pavėsinėje pasakė, kad nėra pinigų ir visi iÅ¡siskirstė. Visa tai įvyko dėl alkoholio vartojimo, jis nori spręsti Å¡iÄ problemÄ , nenori prarasti žmonos ir vaikų. Visas konfliktas truko apie 10-15 min. D. uždarant duris, jam iÅ¡einant tarpduryje sutiko kaimynę J.

L.. TÄ vakarÄ jis į namus nebegrįžo. Daug kartų žmonos atsiprašė. Sutinka su civilinio ieÅ¡kovo 51,06 Eur civiliniu ieÅ¡kiniu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajam J. N. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusioji D. N. parodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. apie 19.20 val. jai bÅ«nant namuose, (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, sugrįžo jos vyras J. N., kuris pradėjo klausinėti kiek ji turi pinigų banko sÄ skaitoje. Ji jam nesakė, kiek turi pinigų. Tada J. N. jai pasakė: jei nepasakysi kiek turi pinigų banko sÄ skaitoje, pamatysi sumuÅ¡iu ir tau bus blogai; reikalavo parodyti banko sÄ skaitÄ .

Ji jam neparodė banko sÄ skaitos. Tada J. N., priėjęs arti jos, pradėjo elgtis agresyviai ir deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė jai į veido sritį, pataikė į kairės pusės antakį. Po Å¡io smÅ«gio ji bandė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, tačiau J. neleido, jÄ stumdė po visÄ kambarį sakydamas, kad ji yra kalta, kad Å¡is bus uždarytas į Å iaulių izoliatorių. Tada jis priėjo ir paėmęs su ranka už galvos jos galvÄ nemažiau tris kartus trenkė į sienÄ ir sužalojo jai kaktÄ , ant kurios atsirado gumbas.

Tokiais veiksmais vyras sukėlė fizinį skausmÄ . Jos vyras nesiramino ir toliau buvo agresyvus, nors ji prašė jos nemuÅ¡ti ir nusiraminti. J. N. nesiramino ir visÄ konfliktÄ jai grasino, kad tu „kekÅ¡e, kale“ nebegyvensi, jis jÄ nužudys padurs, nes per jÄ jį pasodins į kalėjimÄ . Jos vyras tada išėjo iÅ¡ kambario ir nuėjo link virtuvės, ji ėjo iÅ¡ paskos ir pamatė, kad jis pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo užsimojo jai durti, tačiau ji tÄ peilį atėmė. Tada J.

N. greitai pasiėmė kitÄ peilį, kuriuo jai norėjo įdurti. Ji bandė vyrÄ nustumti nuo savęs, kad jos nesužalotų. Jai nepavykus, J. N. dÅ«rė su deÅ¡inėje rankoje laikytu peiliu jai į kairės rankos petį taip jai sukeldamas fizinį skausmÄ . Kai įdÅ«rė jai į rankÄ , J. N. iÅ¡ namų pabėgo, o ji užsirakino buto duris, kad Å¡is nepareitų ir daugiau jos nesužalotų. Tada po įvykusio konflikto nuvyko į TelÅ¡ių ligoninės priėmimo skyrių, buvo apžiÅ«rėta medikų.

Jos vyras anksčiau yra smurtavęs, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 42-43). Papildomai apklausta nukentėjusioji D. N. parodė, kad jos ir vyro J. N. Å¡eimoje auga du mažamečiai vaikai: jos dukra iÅ¡ ankstesnių santykių A. K. ir jų bendras vaikas E. N.. Ä®vykio vakarÄ , kai jos vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo ir dÅ«rė jai du kartus į kairės rankos petį peiliu, tarp jų konfliktas įvyko dėl to, kad jis dėl kažkokių neaiÅ¡kių priežasčių norėjo žinoti, kiek ji turi pinigų asmeninėje banko sÄ skaitoje.

Tuo metu vaikų namuose nebuvo. Ä®vykio vakarÄ jos vyras parėjo iÅ¡ kaimynų pavėsinėje, kur vartojo alkoholį. Konfliktas kilo, nes vyras norėjo sužinoti kiek ji turi pinigų banko sÄ skaitoje. T. J. rankos kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę vienÄ kartÄ . Ji dar bandė užsidengti ranka, tačiau jai vis tiek buvo pataikyta į kairę veido pusę. Tai sukėlė fizinį skausmÄ . Po to vyras jÄ parvertė ant lovos ir paėmęs jos plaukus savo rankomis, jos deÅ¡inę galvos pusę ne mažiau kaip penkis kartus trenkė į medinį lovos galvugalį.

Tai taip pat jai sukėlė fizinį skausmÄ . Kadangi lova yra pristumta prie sienos, tai baigęs trankyti jos galvÄ Ä¯ lovos galvugalį, ne mažiau kaip tris kartus jos galvos deÅ¡inę pusę, paėmęs jai rankomis už plaukų, trenkė į sienÄ . Tada jai taip pat skaudėjo. Jis jÄ paleido ir ėmė grasinti, pasakė, kad jÄ nužudys ir padurs. Tada ėmė eiti link virtuvės, ji ėjo iÅ¡ paskos, kažkodėl kilo mintis, kad virtuvėje jis gali pasiimti peilį. Girtas vyras yra neprognozuojamas.

Nuėjus į virtuvę, ji pamatė, kaip J. rankose laiko peilį. Labai iÅ¡sigando, suprato, kad jis gali durti jai tuo peiliu. T. J. ėjo link jos laikydamas kažkurioje rankoje minėtÄ peilį. Buvo persigandusi, todėl jo iÅ¡sakytų žodžių nepamena. Jai kažkaip pavyko atimti iÅ¡ jo peilį, bet tada jis paėmė kitÄ peilį ir laikydamas tÄ peilį deÅ¡inėje rankoje vėl ėjo link jos. Labai jo bijojo, tikrai manė, kad jis gali sunkiai sužeisti, juolab, kad prieÅ¡ tai sakė, jog jÄ nužudys, padurs.

Priėjęs prie jos, J. N. peiliu užsimojo ir du kartus dÅ«rė jai į kairės rankos petį. Jai iÅ¡kart ėmė tekėti kraujas, labai skaudėjo, labai iÅ¡sigando. Jis po to iÅ¡ karto iÅ¡ namų išėjo, o ji užsirakino bute. Ji nemano, kad J. galėtų jÄ nužudyti, tačiau yra tikra, kad galėtų jÄ sunkiai sužeisti. Jo įvykio vakarÄ iÅ¡sakyti grasinimai, kad jÄ nužudys, padurs, tai daugiau gÄ sdinimas, tačiau mano, kad tikrai yra realu, kad jis jÄ gali sunkiai sužeisti. Nori, kad J. atsakytų pagal įstatymÄ dėl to kÄ yra padaręs. Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (1 t., b. l. 48-49).

Liudytoja J. L. parodė, kad 2021 m. lapkričio 18 d. vakare, laiko nepamena, bet lauke jau buvo tamsu, ji išėjo į kiemÄ parsineÅ¡ti iÅ¡ malkinės malkų. Eidama į malkinę iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ pas kaimynus J. ir D. N., gyvenančius(duomenys neskelbtini). Girdėjo labai garsiai cypiančius, klykiančius vaikų balsus. Per juos nepavyko suprasti kÄ sakė suaugusieji. Kažkuriuo momentu iÅ¡girdo, kaip kaimynė D. prašė J. negÄ sdinti vaikų. Nors su Å¡iais kaimynais ji nebendrauja, nerimaudama dėl jų mažų vaikų, ji nusprendė nueiti ir pabelsti į kaimynų duris bei įsitikinti, kad jiems viskas gerai.

Eidama prie kaimynų buto durų visÄ laik girdėjo vaikų cypimÄ , klykimÄ , J. ir D. Å¡auksmus, tačiau per vaikų cypimÄ , negalėjo suprasti kÄ sakė J. ar D.. Priėjus prie kaimynų buto durų, į jas pabeldė. Tada triukÅ¡mas nurimo ir kažkas jai atidarė duris. Pamatė prie durų stovinčius D. ir J.. D. jai atrodė labai iÅ¡sigandusi, ji verkė, plaukai buvo labai suvelti. D. vilkėjo Å¡viesios spalvos megztukÄ ir ji ant kažkurios kaimynės rankos matė dėmes, kažkur ties petimi ir Å¡iek tiek žemiau.

Pamanė, kad tai kraujas, tačiau dėl to tikra nėra. Ji nepamena, ar tada D. jai kÄ nors sakė, nes buvo pati iÅ¡sigandusi. Jo. jai atrodė labai girtas. Pamena paklausė, kodėl toks triukÅ¡mas pas jus ir J. jai su Å¡ypsena atsakė, kad viskas gerai, kad nieko nevyksta ir puolė jos atsipraÅ¡inėti, kad triukÅ¡mavo. Agresyvus jis jai neatrodė, bet ji, mano, kad jis tada mušė savo žmonÄ . Kadangi pati buvo Å¡oke, neatsimena ar D. jai sakė kÄ nors. Jei neklysta, D. kažkuriuo momentu J. stumtelėjo pro duris ir jis išėjo į koridorių, o kaimynė greitai užsirakino bute.

J. toliau koridoriuje jos atsipraÅ¡inėjo už triukÅ¡mÄ , be ji su juo nekalbėjo ir nuėjo į savo namus. Parėjusi į namus, dar kurį laikÄ girdėjo, kaip J. trankė savo buto duris ir reikalavo, kad D. jį įsileistų. Netrukus, J. dar daužant buto duris, matė, kaip atvažiavo J. tėvai, sesuo E. N.. Dar per virtuvės langÄ paklausė, kas čia vyksta ir E. jai pasakė, kad J. subadė D. peiliu. Dar pamena, rankomis parodė to peilio dydį. Tada supratusi, kad D. saugi, nes atvažiavo daug artimųjų, ji nebežiÅ«rėjo, kas ten darėsi ir buvo savo namuose (1 t., b. l. 106-107).

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis(duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rint, ant virtuvės baldų stalvirÅ¡io matomas virtuvinis peilis juodos spalvos plastikine rankena ir mėlynos spalvos popierinė servetėlė su tamsiai rausvos spalvos dėmėmis, galimai kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 10-18). Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai D. N. padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos kairio peties srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (1 t., b. l. 141). Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. N. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 19.20 val. konflikto, kilusio tarp jo ir jo sutuoktinės D. N. metu, mušė ir kitaip smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę, t. y. trenkė jai į veidÄ , parvertė jÄ ant lovos, rankomis suėmęs jai už plaukų, sutuoktinės galvÄ net kelis kartus trenkė į lovos galvos atloÅ¡Ä bei sienÄ , o paskui peiliu du kartus dÅ«rė sutuoktinei į kairį petį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nurodė, jog dėl buvusio girtumo įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Visgi teisiamojo posėdžio metu jis nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios D. N. bei liudytojos J. L. duotais parodymais. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad dėl J. N. nusikalstamų veiksmų D. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡tyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitÄ papildančius įrodymus teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis J.

N. muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį ir tuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Byloje nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis J. N. grasino D. N. jÄ nužudyti, padurti, nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį, bandė įdurti, tačiau pirmÄ jį jo pasiimtÄ peilį D. N. atėmė. Netrukus po to, J. N. pasiėmė kitÄ peilį, kuriuo du kartus dÅ«rė sutuoktinei į kairį petį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Dėl iÅ¡gÄ sčio D. N. negalėjo nurodyti, kokius konkrečius grasinimus J. N. iÅ¡sakė durdamas peiliu, tačiau iÅ¡ konflikto metu iÅ¡sakytų žodžių ji suprato ir jai atrodė realu, jog tie grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

Sekdama jį paskui į virtuvę ji taip ir pagalvojo, jog sutuoktinis gali pasiimti peilį ir jÄ sužaloti, kas vėliau ir pasitvirtino. Kaltinamasis J. N. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau įvykio aplinkybių tiksliai nurodyti negalėjo. Nurodė pamenantis, kad D. N. buvo susiėmusi kairį petį, matyt dėl to, kad jis dÅ«rė peiliu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, atitinkančius faktines bylos aplinkybes ir jais netikėti nėra pagrindo. Be to, nukentėjusiosios parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytoja J.

L., nurodžiusi, kad girdėjo iÅ¡ kaimynų buto sklindantį didžiulį triukÅ¡mÄ , konfliktÄ , o atėjusi pas kaimynus pamatė labai iÅ¡sigandusiÄ D. N., ant kurios kairio peties buvo galimai kraujo dėmės. Atsižvelgiant į aptartus J. N. veiksmus konstatuotina, jog tokioje situacijoje nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad pavojus jos sveikatai ar gyvybei yra realus. Kaltinamasis J. N. grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ D. N. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, Å¡iais savo veiksmais J.

N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Bausmių skyrimas BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas J. N. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teisiamas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas teistas penkis kartus, neatlikus paskutiniu nuosprendžiu paskirtos areÅ¡to bausmės, neiÅ¡nykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 10-18), dirbantis; atsiprašė nukentėjusiosios D.

N. ir Å¡i jo atsipraÅ¡ymÄ priėmė; tai kad nusikalstama veika padaryta žala, yra pareikÅ¡tas Å iaulių teritorinių ligonių kasų civilinis ieÅ¡kinys (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiama ir į tai, kad J. N. jau yra teistas už smurtinius nusikaltimus tos pačios nukentėjusiosios D. N. atžvilgiu, nėra atlikęs paskutiniu nuosprendžiu bÅ«tent už D. N. sukeltÄ fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnio 2 dalis) paskirtos areÅ¡to bausmės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių prokurorė nei kaltinamajame akte, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, todėl teismas savo iniciatyva bloginti kaltinamojo padėties negali ir sprendžia, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinus bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Ä® paskirtÄ subendrintÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 18 d. 23.40 val. iki 2021 m. lapkričio 19 d. 13.53 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Paskirta bausmė turėtų bÅ«ti bendrinama su TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio nuostatas, tačiau minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-49-1117/2022), kuris yra neįsiteisėjęs, paskirta bausme, todėl, siekiant iÅ¡vengti dvigubo bausmių bendrinimo, 2021 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintinos.

J. N. laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmÄ kartÄ (2022 m. gegužės 6 d. nuosprendis, kuriuo taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė, nėra įsiteisėjęs, be to tuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas), ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos baudos, laisvės apribojimo, areÅ¡to bausmės. Kaltinamasis yra vedęs, dirbantis, jauno amžiaus. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašė nukentėjusiosios.

IÅ¡ teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo parodymų teismas sprendžia, jog J. N. nori keisti gyvenimo bÅ«dÄ , nori gyventi Å¡eimoje, kartu su žmona auginti vaikus. Dėl Å¡ių priežasčių yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. N. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 7 punktai, 6 dalis).

Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Nukentėjusioji D. N. civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Už nukentėjusiajai D. N. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VÅ¡Ä® Regioninei TelÅ¡ių ligoninei buvo sumokėta 51,06 Eur (1 t., b. l. 24-29), todėl Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas, Å¡iÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ kaltinamojo J. N. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kardomosios priemonės galiojimo Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis, saugomas Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 23), yra menkavertis, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaltinamajam J. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis J. N. buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas bÅ«tinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ (patikslintÄ ), kurioje nurodyta, kad už J. N. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 234,04 Eur. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimÄ , o esant bÅ«tinumui, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl iÅ¡ J. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neiÅ¡ieÅ¡kotinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi n u s p r e n d ė :

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, subendrintÄ bausmę paskirti – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Ä® paskirtÄ galutinę bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 19 d. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, 6 dalimi, J. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti J. N. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, saugomÄ TelÅ¡ių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. IÅ¡ J. N. priteisti Å iaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už D. N. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas 51,06 Eur (penkiasdeÅ¡imt vienÄ Eur 6 ct).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėja Aida Stulpinienė