e4d749ed-ccbb-407b-9d0d-a87deb55425c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-671-1094/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04065-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant Audronei Glambienei, Laurai Cibulskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. S., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui, atsakovei N. S., atsakovės atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei N. S. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir iÅ¡laikymo sumažinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas M. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ (toliau – ir teismas) su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei N. S., praÅ¡ydamas:

1) pakeisti 2018 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi ir nustatyti ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ ;

2) priteisti iÅ¡ vaiko tėvo M. S. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui U. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 50 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki sÅ«naus pilnametystės, priteisto iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

2. IeÅ¡kovas prašė nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ :

1) vaiko tėvai turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai po vienÄ savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po sprendimo įsiteisėjimo prasidėjus naujai savaitei pirmÄ jÄ savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu bÅ«du:

a) vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraÅ¡tį, o pasibaigia kitÄ pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraÅ¡tį. Vaiko paėmimÄ ir pristatymÄ organizuoja tas iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra;

b) vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitÄ pirmadienį iki 10.00 val. Vaiko paėmimÄ ir pristatymÄ organizuoja tas iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra;

2) tėvų bendravimas su vaiku Å¡venčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iÅ¡ tėvų bendravimo savaitės metas. Tačiau jei vieno iÅ¡ tėvų bendravimas su vaiku Å¡ventinę dienÄ patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nebÅ«tina pasirÅ«pinti vaiko pristatymu pas kitÄ iÅ¡ tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimÄ organizuoja kitÄ dienÄ nustatytu laiku. 2.1) Vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

a) per Å v. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki Å v. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.;

b) Naujųjų metų iÅ¡vakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.;

c) antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 2.2) Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

a) Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

b) Naujųjų metų dienÄ (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

c) pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

3) nepriklausomai nuo to, kurio iÅ¡ tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dienÄ (birželio pirmÄ sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dienÄ (gegužės pirmÄ sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Å alys organizuoja vaiko paėmimÄ iÅ¡ kitos Å¡alies gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuoja iki 20.00 val.;

4) vienai iÅ¡ Å¡alių organizuojant trumpalaikę iÅ¡vykÄ su vaiku į užsienį, kita Å¡alis privalo perduoti Å¡iai Å¡aliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu;

5) vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai;

6) abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryÅ¡ių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo; 7) bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaikÄ iÅ¡laiko iÅ¡ asmeninių lėšų;

8) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių Å¡alys negali iÅ¡vengti), Å¡alys įsipareigoja viena kitai praneÅ¡ti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ . Susidariusias kliÅ«tis Å¡alys įsipareigoja siekti iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai, abiem Å¡alims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso bÅ«du ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu bÅ«du sudaryta bendradarbiavimo tvarka abiejų Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį.

3. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 (toliau – ir Sprendimas), panaikintas santuokos apskaitos įraÅ¡as dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus U. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o iÅ¡ tėvo priteistas 200 Eur iÅ¡laikymas sÅ«nui iki jo pilnametystės. Sprendimu, be kita ko, nustatyta vaiko tėvo M. S. bendravimo su sÅ«numi tvarka, pagal kuriÄ :

1) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos arba iÅ¡ Å¡alių suderintos vietos nuo 10.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas bÅ«na ugdymo įstaigoje – tokiu atveju vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki 20.00 val.;

2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba Å¡alių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki sekmadienio 18.00 val.;

3) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Å v. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Å v. Kalėdas pirmÄ jÄ dienÄ (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki Å v. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; Naujųjų metų iÅ¡vakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba iÅ¡ Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki kitos dienos, t. y. sausio 1 d. 20.00 val., antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ â€“ nuo 10.00 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 18.00 val.;

4) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 18.00 val.; Naujųjų metų dienÄ (sausio 1 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 18.00 val., pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ â€“ nuo 10.00 val., pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 20.00 val.;

5) vaiko tėvo gimimo dienÄ ir Tėvo dienÄ kiekvienais metais, vaiko motinos gimimo dienÄ ir Motinos dienÄ vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina;

6) vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų, t. y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Å alims abipusiu susitarimu geranoriÅ¡kai nesusitarus kitaip, tėvas su vaiku leidžia pirmÄ jÄ atostogų dalį (atostogų laikotarpį dalijant į dvi lygias dalis), motina – likusiÄ antrÄ atostogų dalį. Laikotarpiu, kuomet vaikas bÅ«na su tėvu, pastarasis, iki vaikui sueis 10 metų, neturi teisės iÅ¡sivežti vaikÄ Ä¯ užsienį be vaiko motinos leidimo;

7) vaiko gimtadienio šventėje dalyvauja abu tėvai;

8) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo;

9) bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko tėvas vaikÄ iÅ¡laiko iÅ¡ asmeninių lėšų;

10) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių Å¡alys negali iÅ¡vengti), Å¡alys įsipareigoja viena kitai praneÅ¡ti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ . Susidariusias kliÅ«tis Å¡alys įsipareigoja siekti iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai, abiem Å¡alims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso bÅ«du ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu bÅ«du sudaryta bendravimo tvarka abiejų Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį.

4. Pasak ieÅ¡kovo, Sprendime teismas nurodė, kad „Teismas mano, kad abu mažamečio U. S. tėvai yra pakankamai brandÅ«s ir supranta abiejų tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime ir vaiko asmenybės formavime svarbÄ . Todėl teismas laiko, kad dabartiniai Å¡alių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku yra susiję su nagrinėjama byla ir yra laikini, kad abi Å¡alys, veikdamos savo vaiko interesais, iÅ¡spręs esamus tarpusavio nesutarimus“. Tačiau nepaisant minėto teismo manymo, Å¡alims nesutarimų iÅ¡spręsti nepavyko dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieÅ¡kovo bendravimÄ su savo sÅ«numi.

Sprendime nėra nei vieno motyvo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepaaiÅ¡kinta, kodėl bendravimo tvarka buvo nustatyta tik pagal atsakovės siÅ«lymÄ , itin griežtai apribojant ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku (nustatant bendravimo vos vienÄ dienÄ per savaitę) ir kas antrÄ savaitgalį. Tačiau net ir Å¡ie susitikimai tapo itin apsunkinti. Pagal SprendimÄ ieÅ¡kovas su sÅ«numi gali bendrauti trečiadieniais nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tačiau vaikas pradėjo lankyti mokyklÄ , taip pat ieÅ¡kovės sprendimu lanko užklasinius bÅ«relius, o nuo 17 val. iki 20 val. mieste susidaro eismo spÅ«stys, dėl ko iÅ¡naudoti šį laikÄ bendravimui su vaiku tapo neįmanoma.

Be to, atsakovė sÄ moningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laikÄ Ä¯ tokį, kuris sutaptų su ieÅ¡kovo bendravimo laiku. TÄ patvirtina ir informacija iÅ¡ Vilniaus lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) apie vaiko lankomumÄ , pagal kuriÄ matoma, kad sÅ«nus į darželį bÅ«davo vedamas bÅ«tent bendravimo su ieÅ¡kovu dienomis, o bendravimo su atsakove dienomis sÅ«nus į darželį iÅ¡ viso nevedamas. Pridedamos telefoninių susiraÅ¡inėjimų su atsakove iÅ¡klotinės patvirtina, kad ji nuolat prigalvoja įvairiausių tikrovės neatitinkančių priežasčių dėl ko vaikas neva negali susitikti su ieÅ¡kovu, tokiu bÅ«du tyčia ribojant tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ .

Dėl viso to bent minimalus vaiko bendravimas su ieÅ¡kovu tapo neįmanomas, ko pasėkoje aiÅ¡kiai pažeidžiami vaiko interesai ir kenčia ne kas kitas, o Å¡alių vaikas. IeÅ¡kovo teigimu, atsižvelgiant į tai, bÅ«tina pakeisti bendravimo tvarkÄ Ä¯ tokiÄ , kuri labiausiai užtikrintų vaiko teises ir teisėtus interesus. Å iuo atveju bendravimo tvarkos pakeitimo tikslai yra maksimalus bendravimas su abiem tėvais, užtikrinimas, kad vaikas jaustų kiekvieno tėvo meilę, dėmesį ir rÅ«pestį.

IeÅ¡kiniu praÅ¡oma pakeisti bendravimo tvarkÄ Ä¯ tokiÄ , pagal kuriÄ Å¡alys bendrautų su vaiku po vienÄ savaitę, t. y. po 50 proc. laiko (bendravimo tvarka Å¡venčių metu yra vykdoma atskira tvarka, nepriklausomai nuo to, į kieno bendravimo laikÄ patenka konkreti Å¡ventė). Å alių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam bÅ«tų stabilumo garantas, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiÅ¡kumui, eliminuotų (arba bent jau sumažintų) vaiko kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikÄ vienas kitam.

Tokia bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaiko interesus, kadangi abu tėvai yra rÅ«pestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik bÅ«tinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, kÄ patvirtino ir teismas Sprendimu, kad abu tėvai yra iÅ¡skirtinės asmenybės, turinčios skirtingÄ pasaulėžiÅ«rÄ bei savitÄ požiÅ«rį į daugelį dalykų ir tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia neigiamo poveikio vaikui, o prieÅ¡ingai – papildo vaiko kaip asmenybės formavimÄ si, daro jį įvairiapusiÅ¡kesnį.

Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, Å¡iluma ir rÅ«pesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatÄ . Vaiko teisių apsaugos įstaigos darbuotojų paklaustas, su kuriuo iÅ¡ tėvų nori gyventi, vaikas yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, ne mažiau nei atsakovė, gali užtikrinti tokios bendravimo tvarkos tinkamÄ vykdymÄ . IeÅ¡kovas turi net palankesnes sÄ lygas rÅ«pintis vaiku, kadangi vaiko privalomojo ugdymo įstaiga yra daug arčiau ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos nei atsakovės – Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija nuo ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos nutolusi vos per 300 m., tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta yra net už 3,4 km.

5. IeÅ¡kovas pažymi, kad dėl bendravimo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo buvo kreiptasi net du kartus, vienÄ kartÄ kreipėsi ieÅ¡kovas, o kitÄ kartÄ â€“ SprendimÄ vykdanti antstolė, kas patvirtina, jog bendravimo tvarka nėra aiÅ¡ki, ji nėra tinkamai vykdoma, kelia tarp Å¡alių konfliktines situacijas, todėl jÄ bÅ«tina pakeisti. TÄ patvirtina ir atsakovės kreipimaisi į antstolį dėl bendravimo tvarkos užtikrinimo, taip pat antstolio 2019 m. lapkričio 25 d. patvarkymas „Dėl įpareigojimo vykdyti teismo nutartį“.

Akivaizdžius neaiÅ¡kumus dėl bendravimo tvarkos vykdymo patvirtina ir telefoninių susiraÅ¡inėjimų su atsakove iÅ¡klotinės, iÅ¡ kurių matyti, kad dėl bendravimo tvarkos vykdymo kyla nuolatiniai ginčai. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tvarkos neaiÅ¡kumai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti bÅ«tent jo nenaudai, dar labiau apribojant vaiko tėvo galimybes bendrauti su sÅ«numi. 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad Sprendime įtvirtinta ugdymosi sÄ voka apima ir privalomÄ jį vaiko ugdymÄ si formalųjį Å¡vietimÄ teikiančioje įstaigoje, ir vaiko ugdymÄ si visose kitose ugdymosi įstaigose, kurios teikia neformalų Å¡vietimÄ .

Sprendimu buvo nustatyta, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki 20.00 val., o atsižvelgiant į tai, kad vaikas po pamokų lanko papildomus užsiėmimus, kurie trunka net iki 17.00 val., o atsakovė vaikÄ Ä¯ užsiėmimus užrašė bÅ«tent ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo laiku, todėl ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimui lieka dar mažiau laiko (mažiau nei 3 val. per savaitę).

Ä®vertinus SprendimÄ ir jo iÅ¡aiÅ¡kinimus, matyti, kad faktinis vaiko ir ieÅ¡kovo bendravimas sudaro tik 12 valandų trečiadieniais (4 trečiadieniai x 3 valandos) + 98 valandos savaitgaliais (49 valandos x 2 savaitgaliai), t. y. viso vaikas per mėnesį gali maksimaliai matytis su ieÅ¡kovu 110 valandų. Per mėnesį yra net 720 valandų (30 dienų x 24 valandos), tad faktinis vaiko ir ieÅ¡kovo bendravimas (110 valandos) sudaro vos 11 proc. viso bendravimo su sÅ«numi laiko, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vaiko interesams ir pažeidžia ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku teisę bei teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintÄ tėvų teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygybės principÄ (50/50) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).

Teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant „50:50 procentų laiko“ modelį:

1) vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu tiek pat laiko, kiek ir su motina – atsakove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta;

2) vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu – ieÅ¡kovu bendrauja kas antrÄ savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Tokia tvarka, atsižvelgiant į vaiko lytį (vyriÅ¡ka), kas suponuoja ir bÅ«tinybę augant ir bręstant kaip galima daugiau bendrauti bÅ«tent su savo lyties atstovu – tėvu, geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tėvo ir sÅ«naus tarpusavio ryšį ir norÄ bendrauti, ieÅ¡kovo lankstų darbo grafikÄ , aplinkybę, kad tėvo bendravimas su sÅ«numi nepažeidžia jo interesų, tikslinga nustatyti platesnę, nei minimali, bendravimo tvarkÄ , tuo pačiu įvertinant nepilnamečio vaiko poreikius. Bet koks nukrypimas nuo maksimalaus bendravimo su abiem tėvais (kaip yra Å¡iuo metu) laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu ir grubiai prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

6. IeÅ¡kovo teigimu, nustačius lygiÄ bendravimo tvarkÄ padidės vaiko bendravimo su ieÅ¡kovu laikas ir atitinkamai sumažės atsakovės iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui, kadangi dalis tiesioginių iÅ¡laidų vaiko iÅ¡laikymui, nesusijusių su gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove, teks ieÅ¡kovui, dėl ko yra pagrindas pakeisti Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo – iÅ¡laikymo sumÄ sumažinant iki 50 Eur per mėnesį.

7. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovės nuomone ieÅ¡kovas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad Å¡iuo metu egzistuoja pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti Å¡alių bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ . IeÅ¡kovo teiginiai, kad Å¡alims nepavyko nesutarimų iÅ¡spręsti dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieÅ¡kovo bendravimÄ su sÅ«numi ir neva atsakovė sÄ moningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laikÄ Ä¯ tokį, kuris sutampa su ieÅ¡kovo bendravimo laiku, yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės. Atsakovė visada griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos.

Sprendimo išaiškinimas, pagal kurį vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, negali būti vertinamas kaip išaiškinimas ne ieškovo naudai. Visų pirma, bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus – vaiko švietimas turi būti įvairiapusis, lavinant įvairius jo gebėjimus, todėl įvairių būrelių lankymas yra naudingas šalių vaikui. Antra, nors ieškovas ir teigia, kad vaiko užsiėmimai baigiasi 17.00 val., tačiau toks jo teiginys neatitinka tikrovės. Šalių vaikas šiuo metu mokosi mokykloje, ir jo pamokos trunka nuo 8.00 val. iki 12.50 val.

Antradieniais U. S. nuo 13.00 val. iki 14.00 val. lavinamas Robotikos būrelyje, kuris vyksta mokykloje, trečiadieniais nuo 13.50 val. iki 15.40 val. dalyvauja užsiėmimuose (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, ketvirtadieniais nuo 14.40 val. iki 15.40 val. – choro užsiėmimai (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, o penktadieniais nuo 13.00 val. iki 14.00 val. lanko dramos būrelį, kuris vyksta mokykloje. Taigi priešingai, nei klaidingai ir melagingai nurodo ieškovas, vaiko užsiėmimai baigiasi gerokai anksčiau nei 17.00 val.

Be to, vaiko užsiėmimai trečiadieniais baigiasi 15.40 val., tačiau pats ieÅ¡kovas su vaiku anksčiausiai pasimato po 17.00 val., kai baigiasi jo darbas. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad sÅ«nų U. S. iÅ¡ jo užsiėmimų pasiima ne pats ieÅ¡kovas, o jo motina. IeÅ¡kovas bÅ«tinumÄ pakeisti Sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ grindžia ir tuo, kad du kartus dėl Sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo buvo kreiptasi į teismÄ , t. y. vienÄ kartÄ kreipėsi ieÅ¡kovas, o kitÄ â€“ antstolė.

Tačiau svarbu paminėti, kad pats ieÅ¡kovas kreipdamasis dėl Sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, faktiÅ¡kai bandė pakeisti patį Sprendimo turinį, o antstolė dėl Sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo į teismÄ kreipėsi dėl to, kad minėta tvarka buvo neaiÅ¡ki pačiam ieÅ¡kovui. Taigi tariamas Sprendimo neaiÅ¡kumas ar nesÄ Å¾iningumas yra itin subjektyvus ir priklauso nuo paties ieÅ¡kovo vertinimo ir interpretacijų. Nesutiktina ir su ieÅ¡kovo pateiktu skaičiavimu, kuriame jis nurodo, kad jo ir vaiko bendravimas (110 valandų per mėnesį) sudaro vos 11 proc. viso bendravimo su vaiku laiko, kas neva prieÅ¡tarauja vaiko interesams ir pažeidžia ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku teisę bei teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintÄ tėvų teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygybės principu.

IeÅ¡kovo nurodoma skaičiavimo tvarka yra ydinga ir itin supaprastinta, apskaičiuota neatsižvelgiant į tai, kad didelę mėnesio laiko dalį vaikas mokosi, taip pat į skaičiavimÄ neįtraukti ir kiti kintamieji (miegas, neformaliojo ugdymo trukmė ir pan.). Kasacinio teismo nutartyje, kuria vadovaujasi ir ieÅ¡kovas (žr. Å¡io sprendimo 5 punktÄ ), nurodyta, kad tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentÄ laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus.

Taigi ieÅ¡kovo nurodomi argumentai, kuriais jis grindžia pastarÄ jį savo reikalavimÄ , turėtų bÅ«ti vertinami kaip nereikÅ¡mingi. Kaip vienÄ iÅ¡ maksimalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos argumentÄ ieÅ¡kovas pateikė aplinkybę, kad jis gyvena arčiau savo vaiko ugdymo įstaigos. Tačiau aktuali aplinkybė Å¡iuo atveju yra ta, kad Å¡alys atskirai gyvena jau nuo 2017 m. balandžio 20 d. ir nuo to momento Å¡alių vaikas gyvena su atsakove, kuriai niekada nebuvo kilę jokių sunkumų su vaiko pristatymu į ugdymo įstaigas (tiek į darželį, tiek vėliau į mokyklÄ , bei į neformaliojo ugdymo užsiėmimus), todėl tai, kad ieÅ¡kovas gyvena arčiau vaiko mokyklos nei atsakovė, nagrinėjamos bylos kontekste yra nereikÅ¡minga.

IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad pačiam vaikui tokia bendravimo su tėvu tvarka bÅ«tų vaikui stabilumo garantas, eliminuotų vaiko kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikÄ ir kitaip užtikrintų geriausius jo interesus. Tačiau tokiais ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimais atsakovė abejoja. Atsakovės manymu, tėvų keitimasis mažamečiu vaiku kas antrÄ savaitę, kaip to praÅ¡o ieÅ¡kovas, jam sukeltų daugiau įtampos, negu įneÅ¡tų pastovumo.

Vaikas jau 3 m. gyvena kartu su savo motina, todėl prie tokios tvarkos pripratęs. U. S. žinoma ir Sprendimu nustatyta bendravimo su jo tėvu tvarka, kuri jį visiÅ¡kai tenkina. Tuo tarpu įvedus radikalius bendravimo pakeitimus Å¡alių vaikas patirtų nereikalingÄ Ä¯tampÄ , stresÄ , jam tektų kiekvienÄ savaitę derintis prie visiÅ¡kai naujų gyvenimo organizavimo sÄ lygų.

8. Pasak atsakovės, reikšminga aplinkybe byloje turi būti pripažinta ir tai, kad Sprendimu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Teismas Sprendime pagrįstomis pripažino N. S. pretenzijas M. S. dėl jo netinkamo elgesio šeimoje, dėl neleistino elgesio prieš sutuoktinę ir mažametį sūnų: vėlyvas grįžimas ir negrįžimas namo, nakvynės ne šeimos namuose, laisvalaikio praleidimas ne su šeima, nedalyvavimas šeimos reikaluose, buities, namų tvarkyme, akivaizdžiai nepakankamas ieškovo dėmesys sutuoktinei, netinkamas dalyvavimas sūnaus priežiūroje ir auklėjime.

Teismas, spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina taip pat atsižvelgė ir į tokias esminę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes: „šalių sÅ«nus nuo gimimo gyvena su motina, kuri nuo gimimo akivaizdžiai tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jo priežiÅ«ra, sveikata, ugdymu, lavinimu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė itin rÅ«pestingai ir dėmesingai rÅ«pinasi visais vaiko poreikiais. IeÅ¡kovas byloje iÅ¡reiÅ¡kė tik vienÄ , vaikÄ liečiančiÄ pretenzijÄ atsakovei, t. y., kad atsakovė siekia riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku. <...> Jokių duomenų, liudijančių, kad atsakovė, su ja nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , neleistinai apribos ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku, nėra.

Atsakovė tinkamai rÅ«pinasi vaiku, yra iÅ¡silavinusi, dirba pedagoginį darbÄ , iÅ¡ nuolatinės darbinės veiklos turi nuolatines pajamas, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , tinkamÄ atsakovei su vaiku gyventi. Nenustatyta jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių mažamečio Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta ne su atsakove, o su ieÅ¡kovu. Sutiktina su atsakove, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų sudėtinga rÅ«pintis sÅ«numi dėl pamaininio darbo, dėl galimo vėlyvo grįžimo po darbo. <...> Atsakovė žino ir supranta visus vaiko poreikius, rÅ«pinasi vaiko poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo pareigas sÅ«nui.

Byloje nustatytos aplinkybės yra visiÅ¡kai pakankamos pripažinti, kad Å¡alių vaiko interesus geriausiai atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove“. Atsakovė taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei jis pats teigia, neigiamai veikia vaiko nuotaikÄ , dėl ieÅ¡kovo veiksmų tiek vaikas, tiek atsakovė patiria nuolatinę įtampÄ . Tai pastebėjusi atsakovė vaikÄ vedė į užsiėmimus su darželio psichologe, kuriuos jis noriai lankė. Tačiau, apie tai atsitiktinai sužinojus ieÅ¡kovui, vaiko elgesys staiga pasikeitė ir vaikas ėmė vengti psichologės, atsisakė eiti į užsiėmimus.

Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė nuo 2020 m. vasario mėn. ėmė vesti vaikÄ pas privačiai dirbančiÄ psichologę Paramos vaikams centre, kur psichologai patvirtino, jog vaikas vis dar iÅ¡gyvena traumÄ , kuri yra gilinama emociniu smurtu, kurį naudoja tėvas ir jo artimieji (nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ savo mamÄ , vaikui kartoja, kad mama jo nemyli, jeigu jis klausys mamos, niekada neturės draugų, draugai jį atstums ir pan.). IeÅ¡kovas, bendraudamas su vaiku, akivaizdžiai deda visas pastangas stengdamas vaiko akivaizdoje diskredituoti jo motinÄ , taip keldamas vaikui visiÅ¡kai nereikalingÄ emocinę įtampÄ .

Teismui tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus ir nustačius jo praÅ¡omÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , bÅ«tų dar labiau traumuojama vaiko psichinė sveikata, diskredituojamas motinos įvaizdis vaiko akyse ir tokios pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų vaiko interesams. Tokia bendravimo tvarka, kokios praÅ¡o ieÅ¡kovas, vaiko interesų neatitiktų ir dėl to, kad pas atsakovę yra sudarytos nepalyginamai geresnės sÄ lygos vaiko ugdymui:

1) atsakovė yra pedagogė ir ji puikiai supranta vaiko poreikius;

2) jos namuose vaikui įrengtas atskiras kambarys, žaidimų ir darbo vieta;

3) atsakovė vaikui nupirkusi pianinÄ , kuriuo jis noriai groja;

4) atsakovė turi savo nuosavÄ automobilį, kuriuo vaikÄ vežioja į ugdymo įstaigas, įvairias pramogų vietas ir pan. Teismui tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus U. S. netektų galimybės praktikuotis groti pianinu, užsiimti savo mėgstamais hobiais, netrukdomai mokytis, nukentėtų vaiko akademiniai rezultatai, jau nekalbant apie vaiko psichinę sveikatÄ .

9. Atsakovės teigimu, toliau vertinant ieÅ¡kovo motyvus dėl maksimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo iÅ¡skirtini tokie argumentai kaip: mažesnis atstumas nuo ieÅ¡kovo namÄ iki vaiko lankomos mokyklos; tėvų interesas maksimaliai intensyviai bendrauti su vaiku; vaiko lytis; lankstus ieÅ¡kovo darbo grafikas. Kaip minėta, atstumas nuo ieÅ¡kovo namų iki vaiko mokyklos yra nereikÅ¡mingas, kadangi atsakovė niekada neturėjo jokių problemų tiek nuvežti vaikÄ Ä¯ mokyklÄ , tiek jį iÅ¡ ten pasiimti.

Pačių tėvų interesas maksimaliai bendrauti su vaiku yra reikÅ¡mingas, tačiau nėra lemiantis kriterijus sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ne kartÄ minėta, kad pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į paties vaiko interesus, o ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu nepateikė jokių aplinkybių, kaip pasikeitė aplinkybės, kad bÅ«tų galima spręsti dėl CK 3.175 straipsnio 3 dalies taikymo. IeÅ¡kovo argumentas dėl vaiko lyties apskritai pagrįstas tik jo asmeniniais įsitikinimais.

Be to, ieÅ¡kovas kaip argumentÄ jo praÅ¡omai bendravimo tvarkai nustatyti pateikia ir savo „lankstų darbo grafikÄ â€œ, kuris iÅ¡ esmės gali bÅ«ti vertinamas dviprasmiÅ¡kai, priklausomai nuo subjekto, kurį tas grafikas liečia. Nors ieÅ¡kovo požiÅ«riu pamaininis grafikas yra lankstus, tačiau vaikui tai reiÅ¡kia neiÅ¡vengiamÄ nepastovumÄ , nežinomybę kada jo tėvas grįš namo (ar apskritai grįš), kas jį pasiims iÅ¡ mokyklos ar kitų užsiėmimų ir pan. Taigi nors ieÅ¡kovas pamaininį darbÄ vertina kaip lankstų, tačiau toks ieÅ¡kovo grafikas visÄ pirma ir buvo viena iÅ¡ priežasčių, kodėl nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintÄ pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Vienas iÅ¡ kriterijų keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ , kuri sudarytų galimybes visapusiÅ¡kai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sÄ lygas, kurias gali suteikti kiekvienas iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rÅ«pesčių, problemų ir pan.

Taigi teismų praktika formuojama ta linkme, kad teismas, spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) turi įvertinti ne tik konkretų faktÄ , bet jų visumÄ ir apskritai susiklosčiusiÄ situacijÄ vaiko interesų požiÅ«riu ir tik tada daryti iÅ¡vadÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų.

Kriterijai, lemiantys sprendimÄ nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į bÅ«stÄ ; bÅ«sto sÄ lygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryÅ¡ių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryÅ¡is su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryÅ¡iai su kitais Å¡eimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.

Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.169 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Atsakovės teigimu, vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su motina (atsakove), nes gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams.

Pasisakydama dėl išlaikymo sumažinimo nurodo, kad nėra visiškai jokio pagrindo keisti išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui dydį.

10. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ . IÅ¡vadoje nurodoma, kad Tarnybos darbuotoja susisiekė telefonu (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kovu gyvenančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pasak ieÅ¡kovo, 3 kambarių apie 67 kv. m. butas priklauso jam, jo sÅ«nui U. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. IeÅ¡kovas teikia iÅ¡laikymÄ sÅ«nui 200 Eur/ mėn., bendrauja su sÅ«numi trečiadieniais po pamokų ir kas antrÄ savaitgalį.

Jis dirba pamaininį darbÄ , todėl bÅ«na, kad Å¡eÅ¡tadieniais turi dirbti, vaikas tada nuvežamas pas močiutę; kai nedirba, penktadieniais bÅ«na savo namuose su vaiku, daro valgyti, žaidžia, Å¡eÅ¡tadieniais važiuoja kartu aplankyti senelės, kuri gyvena nuosavame name ir kur berniukas susitinka su pusseserėmis, sekmadieniais lankosi įvairiuose renginiuose kartu su berniuko krikÅ¡tatėviu. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad buvo padovanojęs vaikui telefonÄ , tačiau dažnai negali jam prisiskambinti, dažnai atsakovė neatsakinėja į jo žinutes, kai jis raÅ¡o dėl vaiko, neteikia jam informacijos apie vaiko sveikatÄ , ugdymÄ , nederina su juo sprendimų, susijusių su vaiko ugdymu, neleidžia jam važiuoti atostogauti į užsienį kartu.

Pasak ieÅ¡kovo, jis nori, kad vaikas savaitę gyventų pas jį, savaitę pas mamÄ , nes taip atsakovė turės mažiau galimybių trukdyti jo ir sÅ«naus bendravimui, taip pat jis pats galės parodyti vaikui daugiau gyvenimo, sudarys sÄ lygas, jog berniukas turėtų pasirinkimÄ . Tarnybos darbuotoja telefonu (Nr. duomenys neskelbtini) susisiekė su atsakove N. S., gyvenančia (duomenys neskelbtini) Pasak atsakovės, 3 kambarių apie 70 kv. m butas, kuriame gyvena su sÅ«numi, priklauso jai ir jos seseriai; berniukui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, žaislai, ugdymosi priemonės. Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas teikia iÅ¡laikymÄ vaikui 215 Eur/ mėn., bendrauja trečiadieniais po mokyklos ir kas antrÄ savaitgalį, tačiau sÅ«nus dažniausiai nuvežamas pas močiutę, pats ieÅ¡kovas mažai laiko praleidžia su vaiku, praktiÅ¡kai nedalyvauja jo auklėjime ir ugdyme, papildomai neprisideda prie jo iÅ¡laikymo.

Atsakovės teigimu, sÅ«nus jai pasakojo, kad močiutė jį nuteikinėjo prieÅ¡ jÄ , kalbėjo negražius dalykus apie jÄ . Pasak jos, ji daugiausiai rÅ«pinasi vaiku, jį iÅ¡laiko, auklėja ir ugdo, moka už bÅ«relius, dalyvauja tėvų susirinkimuose, vaiko koncertuose ir renginiuose, nesutinka, kad keistųsi skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su sÅ«numi. IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad U. S. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) 1 klasę. Papildomai lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklÄ (moka už pusmetį 89 Eur), robotikos ir dramos bÅ«relius mokykloje (nemokamai).

Berniukas didelių sveikatos nusiskundimų neturi, tačiau dėl iÅ¡gyventų tėvų skyrybų lanko psichologo konsultacijas (nemokamai). Su nepilnamečiu U. S. buvo bendrauta telefonu. Pasak jo, su tėčiu susitinka kas antrÄ savaitgalį ir trečiadieniais po pamokų; dažniausiai tėtis jį nuveža pas močiutę, palieka ir iÅ¡važiuoja savo reikalais. Jis pasakojo, kad pas močiutę bendrauja su pussesere, eina kartu pavedžioti Å¡unį, o su tėčiu mėgsta žaisti stalo žaidimus, kortomis, bet pas mamÄ turi daugiau veiklos, skaito, daro pratybas.

Berniukas teigė, kad juo daugiausiai rÅ«pinasi mama, ji gamina valgyti, perka rÅ«bus, priemones mokyklai, duoda kiÅ¡enpinigių, perka nuolatinį bilietÄ ; tėtis nelabai kÄ jam perka, nesidomi, ko jam reikia. Vaikas apibÅ«dino mamÄ kaip gerÄ , mėgstančiÄ pokÅ¡tus ir daug juokaujančiÄ , bÅ«damas su ja jis jaučiasi laimingas. Tėtį apibÅ«dino kaip gerÄ , linksmÄ ir mėgstantį paklausti „O žinai kÄ ?“, bÅ«damas su juo jaučiasi taip pat laimingas. Berniukas teigė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra dabar, galbÅ«t jis norėtų Å¡iek tiek daugiau bendrauti su tėčiu, bet nenori visÄ savaitę bÅ«ti pas jį.

Pasak jo, jo namai yra pas mamÄ , jam svarbu žinoti, kur yra jo namai; bendraudamas su tėčiu norėtų bÅ«ti jo namuose, pas močiutę dabar nenori važiuoti, nes bijo jÄ užkrėsti koronovirusu. Jis teigė, kad anksčiau močiutė dažnai negražiai kalbėdavo apie mamÄ , tačiau pastaruoju metu taip jau nekalba. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra maksimali, į kitas bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, mano, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio argumentai, kad dėl su jo darbu susijusių aplinkybių kartais negali bendrauti su sÅ«numi pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ , yra reikÅ¡mingi, tačiau galimai nepakankami, jog sudarytų pagrindÄ keisti bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas kiekvienam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku po savaitę prieÅ¡tarautų vaiko norams, neatitiktų vaiko interesų į saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ ir kt., bÅ«tent ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis pakeistų nusistovėjusį nepilnamečio U.

S. gyvenimo bÅ«dÄ , dienos režimÄ ir pan. 11. 2020 m. rugsėjo 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ sÅ«nui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 50 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės. Teismas protokoline nutartimi priėmė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo. 12. 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė susigalvoja papildomų kliūčių, trukdančių jam bendrauti su sÅ«numi.

Atsakovė ignoruoja Sprendimo punktÄ , kad abu tėvai turi tarpusavyje bendradarbiauti. Atsakovės iniciatyva vaiko bÅ«reliai atsiranda ieÅ¡kovo bendravimo laiku, tačiau (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojos pačios teigė, kad joms bÅ«tų patogiau antradieniais mokyti U. S., kaip ir praėjusiais metais, nei trečiadieniais, bet muzikos pamokų laikas buvo pakeistas atsakovės praÅ¡ymu. Ä® antstolį dėl netinkamos bendravimo tvarkos ieÅ¡kovas kreipėsi vienÄ kartÄ , tačiau vėliau suprato, kad antstolis Å¡ios situacijos neiÅ¡spręs, tik galės kreiptis į teismÄ dėl baudos paskyrimo.

Minimali bendravimo tvarka santuokos nutraukimo metu buvo nustatyta ne dėl ieÅ¡kovo netinkamo elgesio, dirbdamas iki 23 val. ieÅ¡kovas negali grįžti namo anksti. IeÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja, kad vaikas lankytų psichologo konsultacijas dėl jo tėvų skyrybų proceso. SÅ«nus yra uždaras, lėtas, gyvenantis savo pasaulyje, kaip ir jo tėvas vaikystėje. Tačiau Å¡iuo metu sÅ«nus turi draugų mokykloje, turi dviem metais vyresnę draugę. Bendravimo su ieÅ¡kovu metu problemų nekyla, kartais berniukas nenori važiuoti namo (pas mamÄ ), apsiaÅ¡aroja, jam sunku iÅ¡siskirti su tėčiu.

BÅ«damas pas ieÅ¡kovÄ vaikas paruoÅ¡ia mokyklos pamokas, pas tėtį yra muzikos instrumentas, taigi vaikas gali ruoÅ¡ti ir muzikos pamokas. IeÅ¡kovas nemano, kad jo praÅ¡oma bendravimo tvarka kenktų pradinių klasių vaikui, prieÅ¡ingai, retesnis bendravimas su tėvu kenkia vaiko interesams. Karantino metu ieÅ¡kovas nedirba, nepasiraÅ¡ytos taikos sutarties sÄ lygos buvo derinamos prie vaiko tėvo darbo grafiko. IeÅ¡kovui pasiteiravus psichologės dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, jos teigimu, sÅ«nui specifinio bendravimo tvarkaraščio ir (ar) specifinės priežiÅ«ros nereikia.

13. IeÅ¡kovo atstovas 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo Sprendimo priėmimo vaikas tapo vyresnis, jam dabar jau 8 metai. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka augančio vaiko interesų. IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti detali bendravimo tvarka labiausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovė pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka neva pažeis vaiko interesus. Atsakovė atsiliepimÄ grindžia argumentais ir teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau Å¡ie argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, nes ieÅ¡kovas nepraÅ¡o keisti vaiko gyvenamosios vietos, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Byloje nėra duomenų, kad tėvas vaikui darytų neigiamÄ Ä¯takÄ ar blogai atliktų savo pareigas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaikas bendrauja su tėvu. Vaikas yra vyriÅ¡kos lyties, todėl turėtų daugiau laiko leisti su tėvu. Tarp Å¡alių vyksta konfliktai dėl nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovė yra nelanksti, todėl teismo detaliai praÅ¡oma pakeisti Sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ .

14. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad jos prioritetas yra vaiko gerovė, saugumo ir stabilumo jausmas. Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra suprantama ir aiÅ¡ki vaikui, Å¡alys tos tvarkos laikėsi. Atsakovė nesupranta kodėl tėtis nori ne tai kad per pusę, bet pažeidžiant vaiko interesus, keisti nusistovėjusiÄ Sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , dėl to ir kilo ginčas. Atsakovė visada akcentuoja ir sako, kad jai vaikas yra pats svarbiausias.

Atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė nuogÄ stavimÄ , ar kada nors vėliau, vaiko tėtis vėl neketins keisti nustatytos bendravimo tvarkos. Atsakovė laikosi specialistų rekomendacijų, kad vaikui yra svarbi aiÅ¡ki ir nusistovėjusi bendravimo tvarka, o ji tokia ir buvo. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iÅ¡ pradžių su ieÅ¡kovu buvo suderinta Vaikų teisėse, o tik po to jÄ teismas patvirtino. Bendro susitarimo su ieÅ¡kovu dėl bendravimo tvarkos atsakovė neturi, tik tas, kuris nustatytas Sprendimu.

15. Atsakydama į teismo klausimÄ kuo ir kokiu bÅ«du bendraujant su tėvu yra pažeidžiami vaiko interesai, atsakovė atsakė: „vaiko interesai yra pažeidžiami, aÅ¡ taip įsivaizduoju, kad vaikas yra nuteikinėjamas, nes sakoma, jog muzikos mokykla yra neskirta berniukams. Tiek tėvas, tiek jo motina nuteikinėja prieÅ¡ muzikos mokyklÄ . Vaikas 4 m. lanko muzikos mokyklÄ , vaikui patinka muzikos mokykla; vaikas nuotoliniu bÅ«du tiek savo draugams, tiek psichologei, tiek ir kitiems, su kuriais bendrauja nuotoliniu bÅ«du, vaikas nori ir pagroja kÅ«rinį vienÄ kitÄ .

Tėvas nuteikinėja. Tėvas dažniausiai, kÄ veikei pas tėtį, tai dažniausiai žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kai 5 m. vaikas pasako, kad aÅ¡ gėriau zombio kraujÄ , aÅ¡ gėriau tekilÄ , aÅ¡ dabar valgiau zombio mėsÄ , tai žinokit, man kaip mamai, yra nepriimtina ir skaudu. Kitas dalykas, kai trečiadieniais 20 val. vaikas grįžta iÅ¡ tėčio, dar papraÅ¡o „mama pasižiÅ«rėk į TamÄ (elektroninį dienynÄ )“, tai ne vienas kartas, bÅ«na, kad nepadaręs vieno ar kito dalyko namų darbų.

Lygiai taip pat bÅ«davo darželyje, kad trečiadieniais nepadarydavo savaitgaliams užduotų užduočių. Tai tiek“. Teismui pasitikslinus, ar dėl Å¡ių, atsakovės iÅ¡vardintų priežasčių turėtų bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kaip ir atsakovės siÅ«loma sÄ lyga, jog nuo 2022 m. kovo 7 d. (įskaitytinai) vaiko tėvas, tÄ savaitę, kai vaikas savaitgalį bÅ«na su tėvu, turi teisę bendrauti su vaiku pirmadienį <...>. Atsakovė atsakė „taip“. Atsakydama į ieÅ¡kovo atstovo klausimus, atsakovė nurodė, kad sÅ«nui U.

S. Å¡iuo metu yra 8 m., apie zombius ir žaidimus vaikas sako ne kiekvienÄ kartÄ grįžęs po apsilankymo pas tėvÄ . Kartais vaikas pasisako, bet dažniau girdžiu vaikÄ sakant „kad tai mÅ«sų su tėčiu paslaptis“. IeÅ¡kovo atstovui paklausus, ar yra byloje nors vienas medicininis dokumentas, patvirtinantis atsakovės nurodytas aplinkybes apie vaiko perdėtÄ jautrumÄ ar kažkokias kitas, bÅ«tent Å¡alių vaikui bÅ«dingas savybes, atsakovė nurodė, kad medicininių dokumentų nėra, lygiai taip pat kaip ir nėra tokio iÅ¡raÅ¡o, nors psichologė sakė, kad jeigu pastebėsite tokius negerus dalykus, stebėkite vaikÄ ir tada eikite į „UžuovėjÄ â€œ nes... (atsakovė nebaigė iÅ¡sakyti savo teiginio), o tęsė, kad 2020 m. pavasarį iÅ¡girdo iÅ¡ vaiko, o paskui vaikas ir patvirtino tiek psichologei, tiek atsakovei keletÄ kartų, jog tėtis nuogas su juo maudėsi vonioje; tai patvirtinančių dokumentų atsakovė neturi, tačiau ji kalbėjosi su psichologe, ar tai gali bÅ«ti kažkas, ar taip stiprinamas tėvo ryÅ¡ys, į tai psichologė atsakė, jog nežino, gali bÅ«ti taip ir gali bÅ«ti ne taip.

Tai tokių medicininių dokumentų atsakovė neturi. Taip, kad vaikas yra jautresnis, atsakovė, kaip mama, pastebi; atsakovės teigimu, tai pastebi ir auklėtoja iÅ¡ ugdymo įstaigos, iÅ¡ muzikos mokyklos, auklėtoja iÅ¡ mokyklos, tačiau atsakovė nežino, ar visÄ laikÄ reikia kažkokių medicininių dokumentų. Ä® ieÅ¡kovo atstovo klausimÄ kaip vaiko ilgesnis bendravimas su tėvu galėtų pakenkti vaiko interesams, atsakovė atsakė „pirmiausia, aÅ¡ manau, kad Å¡i tvarka, kuri buvo 3 m., buvo gera ir aiÅ¡ki vaikui; vaikas žinodavo, kad trečiadieniais ir Å¡eÅ¡tadieniais, penktadieniais tėtis pasiims, važiuos pas senelę, tai vėlgi aÅ¡ kalbu apie įvykius, įvykusius prieÅ¡ 2-3 m., nes dabar vaikas dažniausiai, kol nebuvo įvestas karantinas, nakvodavo tai pas tėtį, tai pas senelę, tai pas tėčio sugyventinę namuose, vaikas po penkis namus važinėdavo ir nakvodavo.

Tai nežinau, ar tai yra gerai ar ne. AÅ¡ manau, kad nelabai gerai, kai vaikas neturi ramios vietos“. IeÅ¡kovo atstovui paklausus, ar atsakovei žinoma, jog pas ieÅ¡kovÄ vaikui nebÅ«tų skirtos gyvenamosios vietos, atsakovė atsakė, kad ji nesako, jog nėra skiriama, bet jis pasiėmęs vaikÄ važiuoja, tai pas senelę vaikas nakvoja, tai pas jo sugyventinę nakvoja vaikas; vaikui keturi namai skirti – pas mamÄ , pas Marių, pas senelę ir dar kartais vaikas pas jo sugyventinę panakvoja ir dar pas ieÅ¡kovo sesę – taip penki namai.

IeÅ¡kovo atstovui paklausus, ar atsakovės manymu, svečiuotis pas artimus žmones yra blogai, atsakovė atsakė „nemanau, kad svečiuotis yra blogai; aÅ¡ manau, tiktai tai, kad bÅ«tent jų bendravimo metu vaikas dažniausiai nuvežamas, čia metai-du, vėlgi tai yra jau praeitis, bet mes kalbame apie tai, kad vaikas bÅ«davo visÄ laikÄ pas senelę nuvežamas“. Ä® ieÅ¡kovo klausimÄ atsakovė nurodė, kad ji su vaiku bendrauja gyvai, o ne duodama telefonÄ Ä¯ rankas, todėl vaikas jai pasipasakoja kur ir pas kÄ buvo.

Ä® Tarnybos atstovės klausimÄ dėl pereinamojo laikotarpio prasmės, atsakovė atsakė „vaikas yra jautrus ir bÅ«tent, tas pereinamasis, aÅ¡ manau, kuo gerai, kad jei bÅ«tų pereinamasis tai vaikas po truputį, ne iÅ¡ karto taip: savaitę tu pas tėvÄ , savaitę – pas mamÄ , o po truputį, jam, aÅ¡ manau, kad bÅ«tų, na, aiÅ¡kesnė, jam bÅ«tų savijauta geresnė. Na dabar su tėčiu praleidžia... (atsakovė nebaigė savo sakinio); aÅ¡ manau, kad pereinamasis laikotarpis tinkamas vaikui“.

IeÅ¡kovo atstovas pateikė patikslintÄ klausimÄ , kad teismo posėdžio metu jÅ«s sutarėte, kad nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. jau leisti vaikÄ pirmadieniais su nakvyne, kas pasikeistų nuo 2022 m. kovo 7 d., kam reikalingas papildomas pusės metų pereinamasis laikotarpis, į kurį atsakovė atsakė „aÅ¡ manau, kad vaikas bus didesnis Å¡iek tiek, pirmiausia vaiko prioritetai: jis bus didesnis, vaikui iÅ¡laikyti; pirmiausia, jis bus didesnis, o antras dalykas, aÅ¡ manau, kad vaikui bus taip geriau“. Ä® ieÅ¡kovo atstovo patikslintÄ klausimÄ , kad tiek 2021 m. rugsėjo 5 d., tiek 2022 m. kovo 7 d. vaikui bus 9 m., ar kelių mėnesių laikotarpis gali bÅ«ti ant tiek svarbus, atsakovė atsakė „taip, kelių mėnesių laikotarpis taip pat yra svarbus; pirmiausia, aÅ¡ manau, kad vaikui stabilumas yra svarbiausia“.

16. Tarnybos atstovė 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad Å¡ių metų gegužės mėn. teismui pateiktoje iÅ¡vadoje pasisakė, jog su ieÅ¡kiniu Tarnyba nelabai sutinka, nes bendravimas po savaitę su kiekvienu iÅ¡ tėvų neatitiktų vaiko interesų. IÅ¡nagrinėjus bylÄ po daugelio posėdžių, vis dėlto Tarnyba mano, kad praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka iÅ¡ esmės vaiko interesų nepažeistų. Vaikas prie tėvo yra puikiai pripratęs, su tėvu gerai bendrauja, vaiko nuomonė teismui pateikta.

Vaikas pasisakė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka kaip dabar, norėtų su tėvu bendrauti daugiau, bet nenori po visÄ savaitę. IÅ¡ tikrųjų galima bÅ«tų atsižvelgti į vaiko norÄ , tačiau kaip iÅ¡vada sako, vaikui yra geriau žinoti konkrečiÄ tvarkÄ , taigi teismui niekas netrukdo ieÅ¡kinį tenkinti, nustatyti bendravimo tvarkÄ po savaitę, nes vaikas pakankamai didelis, prie tokios tvarkos priprastų ir bÅ«tų pakankamai stabilu. Atsakovė ir anksčiau, ir dabar pasisakė, kad vaikas, grįžęs iÅ¡ susitikimų su tėvu trečiadieniais, apsižiÅ«ri, jog nepadaręs visų namų darbų, o kai vaikas bendrautų po savaitę, tai tėvas bÅ«tų atsakingas, privalėtų rÅ«pintis namų darbų atlikimu, savalaikiu vaiko pristatymu į mokyklÄ ir pan.

Vaiko stabilumui labai svarbÅ«s jo lankomi bÅ«reliai, muzikos mokykla, kuriÄ lanko 4 m. Tačiau negalima sutikti su motinos argumentais, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku, toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Teismas geriausiai nustatys visas aplinkybes, bet priežasčių netenkinti ieÅ¡kinio Tarnyba nemato.

17. Pasisakydamas 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , ieÅ¡kinyje bendravimo tvarka nurodyta labai iÅ¡samiai, aptartos visos galimos aplinkybės. Atsižvelgiant į vaiko interesus, kuriuos patvirtino ir atsakovė, kad vaikui labai svarbus stabilumas, žinojimas, be to vaikui jau yra 8 m., berniukui bÅ«tinas bendravimas su tėvu, todėl ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka po savaitę su kiekvienu iÅ¡ tėvų, atitiktų vaiko interesus, kÄ atsakovė besakytų.

Atsakovė savo pasisakymų, savo nuomonės niekaip nepagrindė – byloje nėra medicininių dokumentų, taip pat nėra ieškinio tenkinimui prieštaraujančių duomenų, išskyrus atsakovės nuomonę „aš manau, kad tai neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas yra jautrus“. Tačiau vaiko jautrumas niekaip neįtakoja ir neturi reikšmės vaiko buvimui su tėvui. Taigi akivaizdu, kad byloje nėra jokių net prielaidų manyti, kad ieškovas netinkamai įgyvendina savo kaip tėvo pareigas ar vaiko interesai nukenčia, jei jis bendrauja su tėvu.

IÅ¡skyrus tas menamas sÄ lygas, kurias nurodo atsakovė (bÅ«relių lankymas, pristatymas į mokyklÄ ir pan.), tačiau visas Å¡ias sÄ lygas atitinkamai ir iÅ¡pildys tas tėvas, su kuriuo vaikas bus savaitę ir tuo nebus pažeisti vaiko interesai. IeÅ¡kovo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ teismų praktika įtvirtina. Ä®statymai reglamentuoja, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl įgyvendinant tėvų lygybės principÄ ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkintas. Atsakovės atstovas klaidina teismÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog nustatyta bendravimo tvarka buvo netinkama, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kinio 20, 21, 22 punkte apie tai nurodoma, yra pateiktas priedas Nr. 4 – susiraÅ¡inėjimas tarp Å¡alių, 2 kartus buvo pasikreipta i teismÄ dėl Sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo.

IeÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas neva dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio vaikui, kuris buvo nustatytas nagrinėjant bylÄ dėl Å¡alių santuokos nutraukimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad santuokos nutraukimo procesas vyko prieÅ¡ 3 m., ir atsakovės atstovo pacituoti Sprendimo argumentai nesusiję su Å¡alių vaiku, o tik su buvusia sutuoktine. 3 m. senumo teismo konstatuotos aplinkybės nėra aktualios Å¡iai bylai ir todėl tai negali bÅ«ti pagrindu netenkinti ieÅ¡kinio. Atsakovės atstovas nurodė, kad vadovaujantis atsiliepime nurodytais argumentais ieÅ¡kinys taip pat atmestinas.

Pastebėtina, kad atsiliepimo 19, 20, 21 punktuose kalbama ir cituojama teismų praktika apie vaiko gyvenamosios vietos pakeitimÄ , tačiau ieÅ¡kovas neginčija vaiko gyvenamosios vietos, kuri nustatyta su atsakove, ieÅ¡kovas tik praÅ¡o pakeisti bendravimo tvarkÄ . Nurodyta teismų praktika visiÅ¡kai nereguliuoja Å¡ios bylos klausimo, o gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimai nėra sinonimai ir nevertėtų jų painioti. Atsakovės atstovas prašė teismo atsižvelgti į vaiko interesus, taip, atsižvelgiant į vaiko interesus toks ieÅ¡kinys ir pateiktas: vaikas lygiomis dalimis (po vienÄ savaitę) bÅ«na su kiekvienu iÅ¡ tėvų.

18. Pasisakydamas 2020 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Argumentai visiÅ¡kai paprasti, nes bÅ«tina atsižvelgti į vaiko interesus. Mes, dabar suaugusieji sprendžiam 8 m. vaiko likimÄ . Keičiant nustatytÄ bendravimo tvarkÄ turi bÅ«ti įrodyta, kad jau esamos bendravimo tvarkos vykdymas yra apsunkintas, tačiau ieÅ¡kovas tokių duomenų nepateikė, ar po Sprendimo priėmimo pasikeitė kažkokios svarbios aplinkybės. Nieks ieÅ¡kovui bendravimo tvarkos neapsunkina, jis gali nevaržomai bendrauti su vaiku, ieÅ¡kovas nesikreipė į antstolius dėl vykdymo tvarkos.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas neįrodė bendravimo tvarkos pakeitimo pagrindų, nurodytų atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka galimai sutrikdytų vaiko raidÄ , nes yra pateikta ne viena psichologo pažyma, kad vaikui bÅ«tina pagalba, nes jis jautrus, uždaras ir vienoje pažymoje nurodyta, jog vaikas yra įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktÄ . Konsultacijų su vaiku metu psichologė pastebėjo aukÅ¡tÄ vaiko nerimÄ , kÄ bando įrodyti ir atsakovė, nesaugumÄ .

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas visais įmanomais bÅ«dais bando įtraukti atsakovę į konfliktines situacijas bendravimo su vaiku klausimais. Tokia padėtis valstybėje negali bÅ«ti toleruotina. IeÅ¡kovas negali apsimesti Å¡ventu ir tinkamai vykdančiu tėvo pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendime, nutraukiant Å¡alių santuokÄ , konstatuota ir tai prejudicinę galiÄ turintys duomenys, dėl M. S. netinkamo elgesio Å¡eimoje, neleistino elgesio sutuoktinės ir mažamečio sÅ«naus atžvilgiu, vėlyvas grįžimas, negrįžimas namo, nakvynės ne Å¡eimos namuose, laisvalaikio praleidimas ne su Å¡eima, nedalyvavimas Å¡eimos reikaluose, buities, namų tvarkyme, t. y. nepakankamas ieÅ¡kovo dėmesys sutuoktinei ir netinkamas dalyvavimas sÅ«naus priežiÅ«roje ir auklėjime.

Å iai dienai ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jis iÅ¡ esmės pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , tinkamai pakeitė savo elgesį, jog jis tinkamai dalyvauja savo sÅ«naus priežiÅ«roje. Taip pat atsakovės atstovas pateikė argumentus dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo sumažinti sÅ«naus iÅ¡laikymui priteistÄ sumÄ , tačiau Å¡ie argumentai plaučiau nėra apraÅ¡omi, kadangi Å¡io sprendimo 9 punkte minėta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. teismas protokoline nutartimi priėmė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalies atsisakymo.

Atsakovė netrukdo ir nekliudo ieÅ¡kovui bendrauti su mažamečiu vaiku, pateikė Å¡iandienÄ taikos sutarties projektÄ , kÄ buvo bandoma iÅ¡gvildenti viso proceso metu, tačiau atsižvelgiant į atsakovės, kuri puikiai pažįsta savo vaikÄ , nes nuo gimimo jį prižiÅ«ri ir augina, į nusistovėjusiÄ bendravimo tvarkÄ , į ilgalaikes konsultacijas su psichologu, nežiÅ«rint Tarnybos iÅ¡vados, kuri visiÅ¡kai neprisidėjo prie ginčo iÅ¡sprendimo taikiu bÅ«du, o teikiant tokius argumentus, kad neva ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka visiÅ¡kai nepakenktų vaiko interesams, visiÅ¡kai nepagrindė ir matyti kompetencijos stoka, neatsižvelgė į psichologų pateiktas pažymas ir rekomendacijas, kad bÅ«tent paties vaiko psichologinė savijauta pagerėjo po mamos pastangų, po vedimo pas psichologÄ ir teikiant pagalbÄ vaikui.

Tai negi mes dabar suaugę, prieÅ¡akyje su teismu, sugriausim tÄ vaiko pasitikėjimÄ , sugriausim sakykim, nusistovėjusiÄ vertybių bendravimo sistemÄ ir kardinaliai vėl pakeisim bendravimo tvarkÄ . Kas atsakys bÅ«tent už vaiko psichologinę bÅ«klę? Atsižvelgdama į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, atsakovė sutinka, kad bendravimo tvarka kažkiek tai bÅ«tų koreguojama, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka, jog bÅ«tų kardinaliai pakeista bendravimo tvarka tokio amžiaus vaikui, nustatant vaiko bendravimÄ po savaitę su kiekvienu tėvu.

Neabejotinai turi bÅ«ti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kÄ atsakovė ir bando paaiÅ¡kinti, o ieÅ¡kovo argumentai kuo tokia tvarka (ne)pakenks vaikui, prieÅ¡tarauja vaiko interesams, nes mes žinom, kad vaikai yra jautrÅ«s, jautriai reaguoja į vienÄ iÅ¡ tėvų, ima pavyzdį ir elgesį, ir Å¡iuo atveju akivaizdu, jog vaikas yra jau traumuotas, jis yra įtrauktas į suaugusiųjų konfliktÄ , ir atsakovės atstovas praÅ¡o teismo į tai atsižvelgti ir nekeisti kardinaliai bei drastiÅ¡kai nusistovėjusios bendravimo tvarkos.

Nieks nekvestionuoja, kad vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau turi būti protingumo ribos, teisingumas ir vis dėlto turi būti atsižvelgiama išimtinai į šiuo atveju, mažamečio vaiko interesus. Maksimali bendravimo tvarka nustatoma, tik tuo atveju, jei įrodoma, kad ji kenkia vaiko interesams. Šiuo atveju vaikas turi žinoti kur jo yra gyvenamoji vieta, kur jis ruošia pamokas, kur miega ir kokiu tiksliu laiku bendraus su tėvu. Teismas k o n s t a t u o j a: Ieškinys tenkintinas 19. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes: 19.1. ieškovas ir atsakovė turi nepilnametį sūnų U.

S., gim. (duomenys neskelbtini) 19.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018 pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovei N. S. dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų bei pagal atsakovės N. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. S. dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, panaikintas ieÅ¡kovo ir atsakovės bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Bernardinų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio U.

S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina N. S.. Sprendimu, be kita ko, nustatyta ieÅ¡kovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi U. S. tvarka, pagal kuriÄ :

1) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku trečiadieniais, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ gyvenamosios vietos arba iÅ¡ Å¡alių suderintos vietos nuo 10.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas bÅ«na ugdymo įstaigoje – tokiu atveju vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir pristatydamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki 20.00 val.;

2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba Å¡alių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki sekmadienio 18.00 val.;

3) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais per Å v. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir per Å v. Kalėdas pirmÄ jÄ dienÄ (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val. ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki Å v. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 19.00 val.; Naujųjų metų iÅ¡vakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba iÅ¡ Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki kitos dienos, t. y. sausio 1 d. 20.00 val., antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ â€“ nuo 10.00 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 18.00 val.;

4) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais: Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 18.00 val.; Naujųjų metų dienÄ (sausio 1 d.) nuo 12.00 val., pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 18.00 val., pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ â€“ nuo 10.00 val., pasiimdama vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos ir jį pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki tos pačios dienos 20.00 val.;

5) vaiko tėvo gimimo dienÄ ir Tėvo dienÄ kiekvienais metais, vaiko motinos gimimo dienÄ ir Motinos dienÄ vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina;

6) vaiko tėvas turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų, t. y. ne mažiau 14 kalendorinių dienų ir pusę vaiko mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros). Å alims abipusiu susitarimu geranoriÅ¡kai nesusitarus kitaip, tėvas su vaiku leidžia pirmÄ jÄ atostogų dalį (atostogų laikotarpį dalijant į dvi lygias dalis), motina – likusiÄ antrÄ atostogų dalį. Laikotarpiu, kuomet vaikas bÅ«na su tėvu, pastarasis, iki vaikui sueis 10 metų, neturi teisės iÅ¡sivežti vaikÄ Ä¯ užsienį be vaiko motinos leidimo;

7) vaiko gimtadienio šventėje dalyvauja abu tėvai;

8) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo;

9) bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko tėvas vaikÄ iÅ¡laiko iÅ¡ asmeninių lėšų;

10) įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių Å¡alys negali iÅ¡vengti), Å¡alys įsipareigoja viena kitai praneÅ¡ti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ . Susidariusias kliÅ«tis Å¡alys įsipareigoja siekti iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai, abiem Å¡alims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso bÅ«du ir vadovaujantis vaiko interesais. Tokiu bÅ«du sudaryta bendravimo tvarka abiejų Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį. 19.3.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 15 d. teisme gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti Sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, kurioje nustatyta, jog ieÅ¡kovas „pasiima vaikÄ â€œ, paaiÅ¡kinant, ar tai apima atvejus, kada vietoje ieÅ¡kovo bendravimo tvarkoje numatytiems pasimatymams sÅ«nų gali paimti ir ieÅ¡kovo artimieji giminaičiai (pvz. sesuo, mama), jei tai daroma ieÅ¡kovo pavedimu ir informavus atsakovę, bendravimo tvarkoje nustatytomis sÄ lygomis.

Teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas netenkintas, konstatuojant, kad Sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje visiÅ¡kai aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyta, jog vaikÄ pasiima jo tėvas ieÅ¡kovas M. S. 19.4. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. teisme gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡aiÅ¡kinti Sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. S. tvarkos 2 punkte nurodyta, jog nepilnamečio vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį, t. y. pirmÄ ir trečiÄ mėnesio savaitgalius, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba Å¡alių suderintos vietos nuo penktadienio 17.00 val. ir pristatydamas į vaiko gyvenamÄ jÄ arba Å¡alių suderintÄ vietÄ iki sekmadienio 18.00 val.

IeÅ¡kovas prašė iÅ¡aiÅ¡kinti nustatytos tvarkos prasmę, t. y. ar tėvo su vaiku bendravimas savaitgaliais gali bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas, kaip bendravimas Sprendime nustatytu laiku (konkrečiomis savaitės dienomis ir valandomis) kas antrÄ mėnesio savaitgalį. Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymas netenkintas, konstatuojant, kad praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti SprendimÄ ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai siekia pakeisti jo turinį; teismui suprantami ieÅ¡kovo argumentai, kad jeigu Sprendimu bÅ«tų nustatytas jo bendravimas su vaiku kas antrÄ savaitgalį, jis turėtų galimybę bendrauti su vaiku dažniau, tačiau tokie ieÅ¡kovo argumentai nesudaro pagrindo aiÅ¡kinti SprendimÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du, nes tai reikÅ¡tų ne jo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , bet Sprendimo pakeitimÄ . 19.5.

IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. teisme gautas antstolės Astos StaniÅ¡auskaitės pareiÅ¡kimas dėl Sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame antstolė prašė iÅ¡aiÅ¡kinti, ar „ugdymosi proceso“ sÄ voka apima tik privalomÄ jį ugdymÄ , ar ir visas kitas ugdymo įstaigas. Teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi praÅ¡ymas tenkintas, iÅ¡aiÅ¡kinant antstolei Sprendime įtvirtinta ugdymosi sÄ voka apima ir privalomÄ jį vaiko ugdymÄ si formalųjį Å¡vietimÄ teikiančioje įstaigoje, ir vaiko ugdymÄ si visose kitose ugdymosi įstaigose, kurios teikia neformalų Å¡vietimÄ .

2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimu nustatytos ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sÅ«numi pakeitimo. Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo 3. Lietuvos Respublikos konstitucija Å¡eimÄ laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindÄ . Konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimÄ ).

4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio („Teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ â€œ) 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas. Pagal Å¡ios konvencijos 8 straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi Å¡iomis teisėmis, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai bÅ«tina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar Å¡alies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti keliÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat bÅ«tina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

5. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavaliÅ¡ko Å¡io straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu Å¡eimos gyvenimo (ir kitų Å¡iame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimÄ byloje Marckx prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 6833/74, par. 31).

Vaiko ir tėvų tarpusavio ryÅ¡ys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryÅ¡io bei bendravimo, yra fundamentalus Å¡eimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios Å¡iam pasitenkinimo jausmui, laikomos kiÅ¡imusi į teisę, ginamÄ minėtos konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo bÅ«ti iÅ¡saugota.

Kartu bÅ«tina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo Å¡i teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbÄ Å¡eimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo iÅ¡plaukti iÅ¡ įstatymo, juo turi bÅ«ti siekiama vieno ar kelių minėtos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju bÅ«tina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingÄ konkuruojančių interesų balansÄ . Å iuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali bÅ«ti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo bÅ«ti susiję su vaiko interesų gynimu (žr.

EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimÄ byloje Johansen prieÅ¡ NorvegijÄ , peticijos Nr. 17383/90).

6. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Konvencija siÅ«lo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, iÅ¡klausyti vaiko nuomonę.

Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.

7. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

8. Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį iÅ¡saugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryÅ¡ys yra dviejų asmenų sÄ veika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant iÅ¡silygina Å¡ių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už Å¡io ryÅ¡io puoselėjimÄ . Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiÅ«rimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iÅ¡ jų turi imtis tinkamų priemonių Å¡eimos ryÅ¡iui su vaiku iÅ¡saugoti.

9. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų (2 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

10. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais.

11. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

12. Minėta, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiÅ¡kia tinkamÄ vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir norus.

Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbÅ«s, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rÅ«pinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

13. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

14. Vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).

15. Teismas nustato tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ . Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimÄ byloje Z. J. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečio tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, Sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka (žr. šio sprendimo 3, 7, 8, 10, 19 punktus).

18. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , nustatant „50:50 procentų laiko“ modelį:

1) vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu – ieškovu tiek pat laiko, kiek ir su motina – atsakove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta;

2) vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu – ieÅ¡kovu bendrauja kas antrÄ savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. IeÅ¡kovo teigimu, bÅ«tinybė keisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ iÅ¡kilo dėl:

1) priimdamas SprendimÄ teismas laikė, kad dabartiniai Å¡alių nesutarimai dėl bendravimo su vaiku susiję su nagrinėjama santuokos nutraukimo byla ir yra laikini, abi Å¡alys, veikdamos savo vaiko interesais, iÅ¡spręs esamus tarpusavio nesutarimus, tačiau nepaisant minėto teismo manymo, Å¡alims nesutarimų iÅ¡spręsti nepavyko dėl atsakovės kaltės nuolat sukuriant konfliktines situacijas nepagrįstai ribojant ieÅ¡kovo bendravimÄ su savo sÅ«numi;

2) Sprendime nėra nei vieno motyvo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepaaiÅ¡kinta, kodėl bendravimo tvarka buvo nustatyta tik pagal atsakovės siÅ«lymÄ , itin griežtai apribojant ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku (nustatant bendravimo vos vienÄ dienÄ per savaitę) ir kas antrÄ savaitgalį. Tačiau net ir Å¡ie susitikimai tapo itin apsunkinti;

3) Sprendimu trečiadieniais ieÅ¡kovas su sÅ«numi gali bendrauti nuo 10.00 val. iki 20.00 val., tačiau vaikas pradėjo lankyti mokyklÄ , taip pat ieÅ¡kovės sprendimu lanko užklasinius bÅ«relius, o nuo 17 val. iki 20 val. mieste susidaro eismo spÅ«stys, dėl ko iÅ¡naudoti šį laikÄ bendravimui su vaiku tapo neįmanoma;

4) atsakovė sÄ moningai keičia vaiko užklasinių užsiėmimų laikÄ Ä¯ tokį, kuris sutaptų su ieÅ¡kovo bendravimo laiku;

5) ieÅ¡kovas, ne mažiau nei atsakovė, gali užtikrinti tokios („50:50 procentų laiko“) bendravimo tvarkos tinkamÄ vykdymÄ , nes turi net palankesnes sÄ lygas rÅ«pintis vaiku, kadangi vaiko privalomojo ugdymo įstaiga yra daug arčiau ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos nei atsakovės – Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija nuo ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos nutolusi vos per 300 m, tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta yra net už 3,4 km;

6) Å¡alių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam bÅ«tų stabilumo garantas, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiÅ¡kumui, eliminuotų (arba bent jau sumažintų) vaiko kaskart iÅ¡gyvenamÄ lojalumo konfliktÄ ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaikÄ vienas kitam. Tokia bendravimo tvarka užtikrintų geriausius vaiko interesus, kadangi abu tėvai yra rÅ«pestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik bÅ«tinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius, kÄ patvirtino ir teismas Sprendimu.

19. Atsakovė su ieškiniu nesutinka argumentuodama, kad:

1) atsakovė visada griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ir nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku;

2) vaiko užsiėmimai baigiasi anksčiau nei 17.00 val.;

3) nors ieÅ¡kovas ir gyvena arčiau vaiko mokyklos, tačiau nuo Å¡alių gyvenimo skyrium (2017 m. balandžio 20 d.) vaikas gyvena su atsakove, kuriai niekada nekilo jokių sunkumų vaikÄ pristatyti į ugdymo įstaigas;

4) tenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų traumuojama vaiko psichinė sveikata, vaikas yra labai jautrus (tÄ patvirtina psichologų pažymos), diskredituojamas motinos įvaizdis vaiko akyse ir tokios pasekmės akivaizdžiai prieÅ¡tarautų vaiko interesams;

5) Sprendime nustatytas netinkamas ieškovo elgesys;

6) Sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama (atsakove) ir vaiko interesus geriau atitiks jo gyvenamosios vietos palikimas su mama, nes gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams.

20. Siekiant atsakyti į Å¡alių argumentus, pirmiausia bÅ«tina plačiau apžvelgti psichologinę doktrinÄ , susijusiÄ su tėvų skyrybomis, pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius tėvų ir vaikų santykius po skyrybų, nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Å iomis aplinkybėmis itin svarbu nustatyti tėvo (motinos) tėvų valdžios (globos teisių) apimtį.

21. Teigiama, kad santuokos nutraukimas dažniausiai prieÅ¡tarauja vaiko interesui augti geriausiai jo augimo ir vystymo sÄ lygas atitinkančioje aplinkoje – savo tėvų Å¡eimoje. Ir nors įstatymai nustato, kad santuokos nutraukimo metu turi bÅ«ti iÅ¡spręsti vaiko gyvenamosios vietos ir jo iÅ¡laikymo klausimai, tačiau tai veikiau valstybės pastangos užtikrinti minimalius vaiko egzistavimo poreikius – bÅ«sto ir lėšų pragyvenimui, bet neužtikrina ryÅ¡ių tarp vaiko ir tėvo (motinos) iÅ¡saugojimo (Kairienė, B., Jekaitytė, L. (2010). Vaiko interesų įgyvendinimas santuokos nutraukimo proceso bylose//Socialinis darbas, Nr. 9(1). Pasitraukus vienam iÅ¡ tėvų, jo arba jos įtaka sumažėja, ir tai vaikams sukelia emocinį perversmÄ (Laz, M. (2004). Gyvenimas po skyrybų. PraktiÅ¡ki patarimai, kaip pradėti gyvenimÄ iÅ¡ naujo. Vilnius. Dialogo kultÅ«ros institutas).

22. Tėvų skyrybos visada yra be galo skausmingas ir sunkus iÅ¡gyvenimas tiek patiems tėvams, tiek vaikams. Šį patyrimÄ lydi nerimas, sumaiÅ¡tis, kaltė, bejėgiÅ¡kumas, neviltis, pyktis, apmaudas. Visgi labiausiai Å¡ioje situacijoje yra pažeidžiami vaikai – tėvų skyrybas jie priima labai asmeniÅ¡kai ir dažnai yra linkę visÄ atsakomybę už jas prisiimti sau. Neretai vaikai mano, kad jei jie bÅ«tų geresni, daugiau klausytų tėvų, nesudarytų jiems tiek rÅ«pesčių, Å¡ie tikrai nesiskirtų, todėl jaučiasi kalti.

Taigi besiskiriantiems tėvams svarbiausia užduotis turėtų būti kuo labiau emociškai apsaugoti vaikus ir sugebėti iškelti vaikų interesus aukščiau už savo neigiamus jausmus. Santuokos nutraukimas – tiek stresinis, tiek trauminis įvykis šeimoje, kada šeimos nariai jaučiasi sutrikę, nesaugūs. J. Bikulčius teigia, kad tėvo ar motinos pasitraukimas iš šeimos turi daugiau neigiamos įtakos vaiko sveikatai, negu vieno iš tėvų mirtis (Bikulčius, J., (1996). Šeimyninio gyvenimo darna ir jos išsaugojimo paslaptys.

Kaunas). Paramos vaikams centro psichologai taip pat nurodo, kad skyrybos vaikui – kaip didelė netektis (gedėjimo stadija) ir iÅ¡skiria tokius etapus: skyrybų etapÄ , galintį trukti net iki 2 m., pasikeitimų laikotarpį ir stabilumo nusistovėjimÄ .

23. Dėl tėvų skyrybų nepilnamečiai vaikai neturi nukentėti. Išsituokę tėvai turi stengtis, kad vaiko/vaikų gyvenimo kokybė ir psichologinis fonas nepasikeistų. Gyvenant santuokoje rūpinimasis vaikais ir jų auklėjimas, bendravimas su jais yra savaime suprantama ir jokių didelių išankstinių susitarimų sutuoktiniams nereikia. Tačiau kai santuoka nutraukiama, iškyla nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Neabejojama, kad santuokos nutraukimo atveju reikalinga pagalba visiems toje situacijoje esantiems žmonėms.

Manoma, kad nepaisant, kokios pagalbos reikia tėvams, pagalba turi remtis tėvystės įgÅ«džių gerinimu. Vadinasi, besiskiriantiems svarbu suteikti ne tik labiausiai reikalingÄ pagalbÄ skyrybų metu, bet ir stiprinti tėvystės įgÅ«džius. Lygiai taip pat ir vaikams reikalinga specialistų pagalba suvokiant, kad ne jie yra kalti dėl nutrÅ«kusių tėvų santykių (Stark, R., Bamford, T., Mouravieff – Apostol, E., Envall, E., Jones, D. N., Willow, C. (2008). Socialinis darbas ir vaiko teisės. Kaunas:

Vytauto Didžiojo universiteto leidykla).

24. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, už vaikų auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtÄ (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiÅ«ra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu bÅ«du nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

25. Nagrinėjamu atveju vertinant tiek atsakovės, tiek ir jos atstovo viso teisminio nagrinėjimo metu akcentuotus teiginius, kad bendraujant su tėvu vaiko interesai pažeidžiami, vaikas yra jautrus, uždaras ir įtrauktas į tėvų tarpusavio konfliktÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka galimai sutrikdytų vaiko raidÄ , pažymėtina, jog nei vienoje byloje esančioje psichologo pažymoje nėra nurodyta, kad vaiko jautrumas, uždarumas atsirodo bÅ«tent tik dėl tėvo neteisėtų veiksmų ir (ar) netinkamo elgesio prieÅ¡ vaikÄ .

PrieÅ¡ingai, byloje esančios psichologų pažymos patvirtina, kad visai Å¡eimai, t. y. vaikui, ieÅ¡kovui ir atsakovei yra teikiamos individualios psichologo konsultacijos; pastaruoju metu yra stebima pagerėjusi vaiko psichologinė savijauta. Berniukas emocinio intelekto lavinimo užsiėmimų pradžioje (2019 m.) stokojo pasitikėjimo savimi, buvo uždaras, atsitraukęs nuo grupės mažai pasisakydavo. Iki Å¡iol (2020 m. balandžio 1 d.) berniukas tapo labiau pasitikintis savimi, dažniau rodė iniciatyvÄ , daug lengviau priėmė iÅ¡Å¡Å«kius, pastebimai pagerėjo berniuko gebėjimas atpažinti ir įvardinti savo ir kitų jausmus.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, jog tėvas darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, kad ieÅ¡kovo netinkamas elgesys bÅ«tų sugriovęs vaiko pasitikėjimÄ juo ir (ar) bÅ«tų sutrikdęs jo ir vaiko tarpusavio ryšį, vaiko ir tėvo ryÅ¡ys nėra nutrÅ«kęs. Nors, kaip minėta, atsakovė ir jos atstovas didelę reikÅ¡mę skiria psichologų pažymoms, tačiau į bylÄ nėra pateikta psichologo ar psichoterapeuto rekomendacijų, nurodančių, kad pavyzdžiui, bendravimas turėtų vykti po kelias valandas, po to – ilgiau, o tik tuomet įvedant nakvynes tėvo namuose ir (ar) rekomenduotas pereinamasis laikotarpis tam tikromis sÄ lygomis.

26. NatÅ«ralu, kad vaikas gali pradėti pykti ant to tėvo, kuris palieka Å¡eimÄ , nes pastarojo išėjimas vaikui sukelia nerimÄ , baimę, sutrikimÄ , jausmų sumaiÅ¡tį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieÅ¡kovo atstovo teigimu, kad vaiko jautrumas niekaip neįtakoja ir neturi reikÅ¡mės vaiko buvimui su tėvu. PrieÅ¡ingai, geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį pažymėti, kad svarbu nepamirÅ¡ti Å¡eimÄ paliekančiam tėvui ar motinai įgyvendinti vaiko teisių, susijusių su Å¡eima – į bendravimÄ su abiem tėvais, į abiejų tėvų globojimÄ , auklėjimÄ , iÅ¡laikymÄ ir pan.

27. Å ios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė didelį dėmesį skiria vaiko gyvenamosios vietos pakeitimui ir nurodo su Å¡iuo klausimu kasacinio teismo praktikÄ (žr. Å¡io sprendimo 8, 9 punktus). Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl Sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, todėl teismas plačiau nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, bei nesivadovauja jos nurodyta kasacinio teismo praktika.

28. Atsakovė ir jos atstovas, grįsdami atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡o teismo įvertinti Sprendimu nustatytas aplinkybes dėl netinkamo ieÅ¡kovo elgesio (žr. Å¡io sprendimo 8, 18 punktus). Teismas su Å¡iais argumentais negali sutikti. Atsakovė remiasi tokiais pačiais argumentais, kuriuos naudojo santuokos nutraukimo byloje, kurie galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinių santykių gyvenant kartu, tačiau niekaip neturint įtakos ieÅ¡kovo ir vaiko santykiui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimu panaikintas ieÅ¡kovo ir atsakovės bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka Bernardinų bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje akto (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl vieno M. S. kaltės.

29. Sprendžiant klausimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismÄ nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; EŽTT 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ , peticijos Nr. 32250/08).

Proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

30. Atsikirsdama į ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas jo praÅ¡omai bendravimo tvarkai nustatyti pateikia ir savo „lankstų darbo grafikÄ â€œ, kuris iÅ¡ esmės gali bÅ«ti vertinamas dviprasmiÅ¡kai, priklausomai nuo subjekto, kurį tas grafikas liečia. Nors ieÅ¡kovo požiÅ«riu pamaininis grafikas yra lankstus, tačiau vaikui tai reiÅ¡kia neiÅ¡vengiamÄ nepastovumÄ , nežinomybę kada jo tėvas grįš namo (ar apskritai grįš), kas jį pasiims iÅ¡ mokyklos ar kitÄ užsiėmimÄ ir pan.

Taigi nors ieÅ¡kovas pamaininį darbÄ vertina kaip lankstÄ , tačiau toks ieÅ¡kovo grafikas visÄ pirma ir buvo viena iÅ¡ priežasčių, kodėl nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. IeÅ¡kovas teigia prieÅ¡ingai, Å¡iuo metu (paskelbus Å¡alyje karantinÄ ) ieÅ¡kovas nedirba, o bandant Å¡alis taikyti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiu bÅ«du, ieÅ¡kovas taikos sÄ lygas derino prie savo darbo grafiko, kurį, jo teigimu, jis galintis koreguoti, atsižvelgiant į bendravimo su vaiku laikÄ .

31. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali bÅ«ti reikÅ¡mingas valstybės Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Å iame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingÄ susidÅ«rusių interesų pusiausvyrÄ ; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytÄ bendravimo grafikÄ ; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 23 d. sprendimÄ Kajari prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 65040/01; 2011 m. balandžio 12 d. sprendimÄ Gluhakovič prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 21188/09;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į tai, kad dėl tėvų konfliktiÅ¡kumo tarpusavio bendradarbiavimo perspektyvos menkos, nustatytina bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikÄ derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau Å¡ie pasunkinimai nelaikytini iÅ¡ esmės suvaržančiais jo bendravimo su sÅ«numi galimybes.

32. Minėta, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, Å¡alinančius bet kokiÄ galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė gyvena tame pačiame mieste – Vilniuje, atitinkamai ieÅ¡kovas – PaÅ¡ilaičių seniÅ«nijoje, atsakovė – Å eÅ¡kinės seniÅ«nijoje, atstumas tarp Å¡alių gyvenamųjų vietų nėra didelis, socialinė ir kultÅ«rinė aplinka ženkliai nepasikeis vaikui dažniau lankantis pas tėvÄ (su nakvyne) tėvo gyvenamojoje vietoje.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas darytų neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui ar tai, kad ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje aplinka bÅ«tų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikia ir atsakovė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad matymosi tvarkos su nepilnamečiu U. S. pakeitimas suteikiant galimybę vaikui matytis su tėvu dažniau (ir su nakvynėmis) atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kam ir harmoningam vaiko vystymuisi, o atsakovės nesutikimas, kad sÅ«nus dažniau matytųsi su tėvu ir nakvotų jo namuose, be pagrindo ribotų vaiko teisę bendrauti su tėvu, ar kitais artimais giminaičiais, kiek tai nekenkia vaiko interesams.

Vaikas nori daugiau laiko praleisti su tėvu. 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu, bandant teismui Å¡alis sutaikyti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, Å¡alys nurodė, kad vaikas nuo gimimo iki tėvų skyrybų gyveno ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten jam skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikiami baldai, ugdymosi priemonės, žaislai, muzikos instrumentas. Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta buvo vaiko faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta iki kol atsakovė su vaiku 2017 m. balandžio 21 d. iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡alių bendrų namų.

Bylos duomenys patvirtina, kad berniuko ir tėvo bendravimas apima ir nakvynes. Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovės teigimu, kad vaikui, tapusiam jautriu tėvų skyrybų proceso metu, dėl vaiko adaptacinio laikotarpio bendravimui su nakvynėmis reikia pereinamojo laikotarpio net iki 2022 m. kovo 7 d. Byloje nėra duomenų, kad tėvas neigiamai veiktų vaiko nuotaikÄ ir (ar), kad vaikas, bendraudamas su tėvu, patirtų nuolatinę įtampÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku berniukas netektų galimybės užsiimti savo mėgstamais hobiais, netrukdomai mokytis, nukentėtų vaiko akademiniai rezultatai, ar pablogėtų vaiko psichinė sveikata, kaip teigia atsakovė.

Teismo vertinimu, ši atsakovės nurodoma rizika yra tik hipotetinė ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.

33. Atskirai paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaiko emociniai ryÅ¡iai su tėvu yra geri ir pastarasis gali sudaryti vaikui palankias sÄ lygas leisti laikÄ su tėvu, kas irgi turi įtakos vaiko socialinei raidai. Tačiau tėvui bent minimaliai vengiant bendrauti su vaiku, jo ir tėvo biologinis ryÅ¡ys gali sutrikti, kas vaikui gali padaryti ir nelengvÄ psichologinę traumÄ . Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir tėvo ryÅ¡iai dar yra labai artimi, ieÅ¡kovas privalo pastoviai lankyti vaikÄ ir su juo nuolat bendrauti, bei stiprinti vaiko ryšį su tėvu. Teismo nuomone, tik toks tėvo elgesys užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimÄ , o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisė turėti galimybę pastoviai bendrauti su sÅ«numi. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaiko nuolatiniam bendravimui reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaiko motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas.

34. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ .

Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

35. Konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui bÅ«tinai turi bÅ«ti suteikiama galimybė bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. Pagal Å¡ios Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiÅ«ros jį liečiančiu klausimu gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai per atstovÄ ar atitinkamÄ institucijÄ , nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

Konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaiko pažiÅ«roms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumÄ , turi bÅ«ti skiriama daug dėmesio. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos tekste nėra tiesioginių nuorodų į vaiko teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam Å¡eimos bylose. Vis dėlto EŽTT savo jurisprudencijoje pabrėžia Å¡ios teisės reikÅ¡mę, taikydamas ir aiÅ¡kindamas Konvencijos 8 straipsnį, tačiau pažymi, kad Vaiko teisių konvencijos tekstas griežtai nenustato bÅ«tinos iÅ¡klausymo formos (gali bÅ«ti tiesiogiai ar per atstovÄ ) (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ byloje M. ir M. prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 10161/13).

Kartu EŽTT jurisprudencijoje pažymima, jog bÅ«tų perdėta sakyti, kad nacionaliniai teismai visada privalo teisme iÅ¡klausyti vaikÄ spręsdami bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų klausimÄ , nes tai gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių, deramai atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ (žr., pvz., 2003 m. liepos 8 d. Didžiosios kolegijos sprendimÄ byloje Sahin prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 30943/96, ir kt.). CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Vadovaudamasis Å¡iomis nuostatomis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko pažiÅ«ras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiÅ«ras. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ .

Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais. Vaikui turi bÅ«ti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visÄ Ä¯manomÄ koordinuotÄ kompleksinę pagalbÄ (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

36. Nagrinėjamu atveju Tarnybos iÅ¡vadoje nurodoma, kad su nepilnamečiu bendrauta telefonu. Pasak jo, su tėčiu susitinka kas antrÄ savaitgalį ir trečiadieniais po pamokų; dažniausiai tėtis jį nuveža pas močiutę, palieka ir iÅ¡važiuoja savo reikalais. Jis pasakojo, kad pas močiutę bendrauja su pussesere, eina kartu pavedžioti Å¡unį, o su tėčiu mėgsta žaisti stalo žaidimus, kortomis, bet pas mamÄ turi daugiau veiklos, skaito, daro pratybas. Berniukas teigė, kad juo daugiausiai rÅ«pinasi mama, ji gamina valgyti, perka rÅ«bus, priemones mokyklai, duoda kiÅ¡enpinigių, perka nuolatinį bilietÄ ; tėtis nelabai kÄ jam perka, nesidomi, ko jam reikia.

Vaikas apibÅ«dino mamÄ kaip gerÄ , mėgstančiÄ pokÅ¡tus ir daug juokaujančiÄ , bÅ«damas su ja jis jaučiasi laimingas. Tėtį apibÅ«dino kaip gerÄ , linksmÄ ir mėgstantį paklausti „O žinai kÄ ?“, bÅ«damas su juo jaučiasi taip pat laimingas. Berniukas teigė, kad jam tinka tokia bendravimo tvarka, kokia yra dabar, galbÅ«t jis norėtų Å¡iek tiek daugiau bendrauti su tėčiu, bet nenori visÄ savaitę bÅ«ti pas jį. Pasak jo, jo namai yra pas mamÄ , jam svarbu žinoti, kur yra jo namai; bendraudamas su tėčiu norėtų bÅ«ti jo namuose, pas močiutę dabar nenori važiuoti, nes bijo jÄ užkrėsti koronovirusu.

Jis teigė, kad anksčiau močiutė dažnai negražiai kalbėdavo apie mamÄ , tačiau pastaruoju metu taip jau nekalba.

37. Nors atsakovės atstovas ir iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl nepilnamečio vaiko apklausos su teismo psichologu, tačiau tiek ieÅ¡kovui, tiek ir Tarnybai su tokiu praÅ¡ymu nesutikus, teismas, atsižvelgdamas visų pirma į vaiko emocinę bÅ«klę po tėvų skyrybų, bei į tai, jog visoje Å¡alyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės nėra Å¡velninama, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių (ypač nepilnamečio vaiko) sveikatos apsaugÄ , eliminuoti COVID-19 viruso plitimo galimybę, netenkino atsakovės atstovo praÅ¡ymo ir spręsdamas ginÄÄ vadovaujasi Tarnybos iÅ¡vada.

38. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgia į atsakovės subjektyviÄ nuomonę, neva ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka pažeis vaiko interesus. Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodinėjimo pareiga, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), ir taikytinomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė savo nuomonės neįrodė (CPK 185 straipsnis).

39. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad akivaizdžiai matomas tėvų konfliktas ir ne sugebėjimas geranoriÅ¡kai susitarti dėl bendravimo su vaiku. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje, 2017 m. gegužės mėnesį nepilnamečio tėvai kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymais taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, be kita ko, ir dėl bendravimo su vaiku užtikrinimo. IÅ¡ teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties turinio nustatyta, kad 2017 m. gegužės 10 d.

Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko Å¡alių susitikimas, kurio metu nustatyta ieÅ¡kovo ir sÅ«naus bendravimo tvarka, nurodant, kad ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su sÅ«numi kiekvienos savaitės trečiadieniais nuo 17.00 iki 19.30 val. ir kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio 18.00 val. Kaip matyti nepilnamečio tėvai iki Å¡iol negali taikiu bÅ«du iÅ¡spręsti susiklosčiusios konfliktinės situacijos, pačios gera valia kiekvienÄ kartÄ tarpusavyje negali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimÄ .

Juk abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumÄ . Dėl to abi Å¡alys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir geranoriÅ¡kai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati atsakovė nurodo, jog griežtai laikosi Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos (žr.

Å¡io sprendimo 7 punktÄ ), tačiau teismo vertinimu, atsakovei, kaip mamai ir pedagogei, turėtų bÅ«ti suprantamos jos vaiko prigimtinė teisė matytis su tėvu, todėl svarbus abiejų tėvų lankstumas ir geranoriÅ¡kumas. Net ir Sprendime nurodyta, kad susidariusias kliÅ«tis Å¡alys įsipareigoja siekti iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai, abiem Å¡alims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso bÅ«du ir vadovaujantis vaiko interesais; tokiu bÅ«du sudaryta bendravimo tvarka abiejų Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį.

40. Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ . Teismas pritaria Tarnybos atstovės nuomonei ir nelaiko jos nekompetentinga, kad atsakovė ir anksčiau, ir dabar pasisakė, jog vaikas, grįžęs iÅ¡ susitikimų su tėvu trečiadieniais, apsižiÅ«ri, kad yra nepadaręs visų namų darbų, o kai vaikas bendrautų po savaitę, tai tėvas bÅ«tų atsakingas, privalėtų rÅ«pintis namų darbų atlikimu, savalaikiu vaiko pristatymu į mokyklÄ ir pan.

Vaiko stabilumui labai svarbÅ«s jo lankomi bÅ«reliai, muzikos mokykla, kuriÄ lanko 4 m. Tačiau negalima sutikti su motinos argumentais, kad tėvui daugiau bendraujant su vaiku, toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Teismo vertinimu, tėvui daugiau bendraujant su vaiku, jam taip pat tektų ir didesnė buitinių rÅ«pesčių ir sÅ«naus priežiÅ«ros naÅ¡ta, nuo kurios atsakovė galėtų pailsėti. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nevertina nepilnamečio teiginio iÅ¡sakyto Tarnybos darbuotojams, kad „ jo namai yra pas mamÄ , jam svarbu žinoti, kur yra jo namai“, nes kaip minėta, byloje nėra sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad:

1) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ ;

2) tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai nereiÅ¡kia, kad pagal teismo nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ vaikas turėtų kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventi su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iÅ¡ esmės negali bÅ«ti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras.

42. IÅ¡ nurodytų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų iÅ¡plaukia, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ .

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iÅ¡ esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 pasisakyta tik dėl vienos iÅ¡ tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kuriÄ vaikas kas antrÄ dienÄ pakaitomis gyventų su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sÄ lygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali bÅ«ti nustatoma tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai:

1) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir 3) teismas nustato, kad bÅ«tent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraÅ¡tutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sÄ lygų minėtoje byloje kasacinis teismas nesprendė.

43. TokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog bÅ«tent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryÅ¡iai su kiekvieno iÅ¡ tėvų gyvenamosiose vietose ar Å¡alia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iÅ¡ tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigas ir paimti iÅ¡ jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

44. Nagrinėju atveju ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma, lyginant jÄ su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia kraÅ¡tutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iÅ¡ vieno tėvo pas kitÄ , todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų, tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka atitiks vaiko interesus, tėvas bus atsakingas ne tik už vaiko laisvalaikio užtikrinimÄ , bet prisiims ir kasdienių rÅ«pesčių naÅ¡tÄ .

Tokiu bÅ«du rodydamas sÅ«nui tinkamÄ pavyzdį, kad jo gyvenime dalyvauja ne tik mama, bet ir tėtis, kuris, anot berniuko, nelabai kÄ jam perka, nesidomi, ko vaikui reikia (žr. Å¡io sprendimo 10 punktÄ ). Atsakant į atsakovės atstovo skambiÄ frazę, kad valstybėje tokia padėtis netoleruotina, pažymėtina, jog netoleruotina tokia padėtis, kai po santuokos nutraukimo visÄ kasdienių buitinių rÅ«pesčių ir didesnę kasdienės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ prisiima bÅ«tent vaiko mama, o tėtis „nustumiamas“ į antraeilį planÄ .

Nepilnamečio U. S., kuriam jau yra 8,5 m., gyvenime tėtis neturėtų būti vien tik pasyvus vaiko auklėjimo, globos ir priežiūros proceso dalyvis.

45. Teismas, atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktikÄ bei nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių visumÄ , į tai, kad byloje nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyta, jog nepilnametis vaikas nenorėtų bendrauti su tėvu, į tai, kad nėra duomenų, jog tėvo ir vaiko bendravimas kenktų nepilnamečio interesams, ar kad ieÅ¡kovo elgesys kenktų vaikui, ar sudarytų abejonių dėl tėvo norų ir gebėjimų užtikrinti vaiko kasdienius poreikius bendraujant su vaiku, sprendžia, kad Sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka keistina, suteikiant ieÅ¡kovui galimybę daugiau dalyvauti vaiko auklėjime, tenkinant ieÅ¡kinį visiÅ¡kai.

46. Kaip jau minėta, Å¡alių santykiai dėl tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime esant nustatytai tvarkai yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

48. Patenkinus ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ieÅ¡kovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Nutraukti civilinės bylos dalį dėl priteisto nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo sumažinimo. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2369-391/2018, nustatytÄ ieÅ¡kovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi U. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ Å¾emiau nurodytÄ ieÅ¡kovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi U. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1. vaiko tėvai bendrauja su vaiku nepertraukiamai po vienÄ savaitę (po septynias dienas) nuo pirmadienio iki pirmadienio. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos prasidėjus naujai savaitei pirmÄ jÄ savaitę su vaiku bendrauja vaiko tėvas. Tėvų bendravimo savaitė su vaiku vykdoma tokiu bÅ«du:

a) vaiko mokymosi laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį pasibaigus vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraÅ¡tį, o pasibaigia kitÄ pirmadienį prasidedant vaiko privalomajam ugdymui pagal tvarkaraÅ¡tį. Vaiko paėmimÄ ir pristatymÄ organizuoja tas iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra;

b) vaiko atostogų laikotarpiu bendravimo savaitė prasideda pirmadienį nuo 10.00 val., o pasibaigia kitÄ pirmadienį iki 10.00 val. Vaiko paėmimÄ ir pristatymÄ organizuoja tas iÅ¡ tėvų, kurio bendravimo savaitė tuo metu yra.

2. tėvų bendravimas su vaiku Å¡venčių dienomis yra nustatomas atskirai, nepriklausomai nuo to, kurio iÅ¡ tėvų bendravimo savaitės laikas. Tačiau jei vieno iÅ¡ tėvų bendravimas su vaiku Å¡ventinę dienÄ patenka į jo bendravimo savaitę, tokiu atveju jam nereikia pasirÅ«pinti vaiko pristatymu pas kitÄ iÅ¡ tėvų, kuris tokiu atveju vaiko paėmimÄ organizuoja kitÄ dienÄ nustatytu laiku. 2.1. Vaiko tėvas poriniais kalendoriniais metais, o motina – neporiniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

a) per Å v. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Å v. Kalėdų pirmÄ jÄ dienÄ (gruodžio 25 d.), organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos Å v. Kūčių dienÄ (gruodžio 24 d.) nuo 12.00 val., o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki Å v. Kalėdų pirmos dienos (gruodžio 25 d.) 20.00 val.;

b) Naujųjų metų iÅ¡vakarėse (gruodžio 31 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki kitos dienos 20.00 val.;

c) antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.; 2.2. Vaiko tėvas neporiniais kalendoriniais metais, o motina – poriniais kalendoriniais metais turi teisę bendrauti su vaiku tokia tvarka:

a) Å v. Kalėdų antrÄ jÄ dienÄ (gruodžio 26 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

b) Naujųjų metų dienÄ (sausio 1 d.) nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.;

c) pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 12.00 val. organizuojant vaiko paėmimÄ iÅ¡ gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos, o vaiko pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuojant iki tos pačios dienos 20.00 val.

3. nepriklausomai nuo to, kurio iÅ¡ tėvų bendravimo savaitės metas, vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku Tėvo dienÄ (birželio pirmÄ sekmadienį) kiekvienais metais, o Motinos dienÄ (gegužės pirmÄ sekmadienį) vaikas kiekvienais metais bendrauja su motina. Å alys organizuoja vaiko paėmimÄ iÅ¡ kitos Å¡alies gyvenamosios ar kitos Å¡alių suderintos vietos 12.00 val., o pristatymÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ ar kitÄ Å¡alių suderintÄ vietÄ organizuoja iki 20.00 val.

4. vienai iÅ¡ Å¡alių organizuojant trumpalaikę iÅ¡vykÄ su vaiku į užsienį, kita Å¡alis privalo perduoti Å¡iai Å¡aliai vaiko asmens dokumentus ne vėliau kaip vaiko pasiėmimo metu.

5. vaiko gimtadienio šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai.

6. abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku telekomunikacijų ryšių priemonėmis, neribojant tokio bendravimo.

7. bendravimo su tėvais laikotarpiu vaiko tėvai vaikÄ iÅ¡laiko iÅ¡ asmeninių lėšų.

8. įvykus bet kokiems bendravimo tvarkos pasikeitimams dėl svarbių priežasčių (tėvų ar vaiko ligos, kitų nenumatytų aplinkybių, kurių Å¡alys negali iÅ¡vengti), Å¡alys įsipareigoja viena kitai praneÅ¡ti apie susiklosčiusias aplinkybes nedelsiant, jei įmanoma ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ . Susidariusias kliÅ«tis Å¡alys įsipareigoja siekti iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai, abiem Å¡alims bendradarbiaujant abipusiu kompromiso bÅ«du ir vadovaujantis vaiko interesais. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 (septyniasdeÅ¡imt penki) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Irena Bielskytė