2022-01-26 Nr. AB-2060-3-62-3-01397-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-45-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01397-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 150 000 Eur neturtinei žalai ir 75,68 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti 5,99 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir paskirtas ją atlikti pataisos namuose, tačiau Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (toliau – ir Kauno NTI-PN) (ši įstaiga 2020 m. rugpjūčio 3 d. prijungta prie Kauno TI) nuo 2019 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas kameroje. Kameroje buvo sudužę langų stiklai, ant sienų ir lubų atsilupę dažai, apšvietimas netinkamas (tinkamas apšvietimas įrengtas tik 2020 m. balandžio 30 d.), vėdinimas nepakankamas (buvo vėdinama tik per orlaidę, o mechaninė ventiliacija neveikė) (paskutiniu metu buvo atsiradęs pelėsis), nebuvo spintelių ir spintų susidėti asmeniniams daiktams, neįrengti elektros kištukiniai lizdai, stalas buvo keturvietis, nors kalėjo penki asmenys, dėl to tekdavo valgyti atšalusį maistą.

Lova buvo sena, surūdijusi, sulūžusi, nepatogi (lova buvo pakeista tik 2020 m. balandžio 9 d.). Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė naudotis atskiru tualetu (įrengtu ne kameroje), laisvalaikio kambariu, drabužių ir avalynės džiovykla, maisto laikymo patalpa (virtuvėle). Laisvalaikio kambarys ir virtuvėlė (maistui laikyti) buvo įrengta vienoje patalpoje, kur tilpo tik 5 asmenys, šioje patalpoje nebuvo nei televizoriaus, knygų spintos, lentynos ir kt. Tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, dėl to iš jo sklisdavo blogas kvapas, o kameroje tekdavo ir valgyti.

Viso sanitarinio mazgo sienos nebuvo dengtos glazūruotomis plytelėmis. Pareiškėjas pasidžiauti rūbus galėjo tik nustatytu laiku vieną kartą per savaitę. Be to, nebuvo sudaryta galimybė džiovinti avalynę. Skalbiniai ir rankšluosčiai buvo keičiami kartą per dvi savaites arba dar rečiau. Kamerose, nors jos buvo rakinamos, nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai ir radijo taškai. Tinkamai nevykdomos socialinės reabilitacijos programos, pareiškėjas negalėjo sportuoti, lankytis renginiuose. Pareiškėjas buvo verčiamas tvarkyti koridorių, virtuvėlę, sporto salę pagal nustatytą grafiką.

Į nemokamus darbus gali būti įtraukiami tik pataisos namuose laikomi nuteistieji, o pareiškėjas buvo laikomas tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjo apskaičiavimais, ginčo laikotarpiu jis dirbo 12 dienų po dvi valandas, už kurias mokėtinas darbo užmokestis yra 75,68 Eur. Maitinimas buvo nekokybiškas, maistas nekaloringas, neskanus, šaltas ir neatitiko nustatyto kiekio. Dėl netinkamo maitinimo apreiškėjas buvo apsinuodijęs maistu. Maistas buvo pateikiamas nehigieniškai (be pirštinių, įpilant arbatą ar kompotą puodelis buvo tiesiog panardinamas į termosą).

Nesudaryta galimybė įsigyti tabako gaminių, maisto papildų, vitaminų. Pareiškėjas pasivaikščioti ėjo į pasivaikščiojimų kiemelius, kuriuose neįrengtas apšvietimas, todėl buvo neįmanoma vaikščioti tamsiu paros metu, taip pat nebuvo įrengtas suoliukas, šiukšlių kibiras, sportinis inventorius. Nuteistiesiems pataisos namų režimu turėjo būti suteikta galimybė vaikščioti po visą teritoriją, tačiau pareiškėjui tai nebuvo suteikta, nors kai kuriems nuteistiesiems tokia galimybė buvo suteikta. Kauno TI buvo ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė, kadangi nuteistieji iš kamerų turi būti išleidžiami laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla.

Nustatytas laisvalaikio laikas buvo nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val., tačiau iš kameros pareiškėjas buvo išleidžiamas tik nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdoma dinaminė priežiūra pagal Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25. įsakymu Nr. 1-380 patvirtintus Dinaminės priežiūros vykdymo pataisos namuose aprašo nuostatus. 2019 m. lapkričio 16 d. neteisėtai buvo nutrauktas pareiškėjo trumpalaikis pasimatymas.

Pagal galiojantį reglamentavimą pasimatymus leidžiama nutraukti tik, jei pažeidžiama pasimatymų tvarka, o ne dėl to, kad pasimatymai suteikiami iki atitinkamos valandos. Atsakovas nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui „besargybinio“ statusą ir perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į „besargybą“ mokytis ir dirbti. Atsakovo sprendimai nėra pakankami motyvuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis, iš jų nėra galimybės nustatyti, kodėl nutarta netarpininkauti dėl „besargybinio“ statuso suteikimo. Pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteikti papildomi skambučiai.

Pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į įstaigos administraciją prašydamas dėl ekstremalios situacijos (Covid-19 viruso) suteikti galimybę kiekvieną dieną skambinti telefonu šeimos nariams, tačiau atsakovo atstovas į prašymą per nustatytą terminą neatsakė. Pagal pareiškėjo prašymą jam buvo suteiktas tik vienas skambutis, kurį suteikė ne pataisos namų direktorius, bet Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas. Kitus pareiškėjo prašymus dėl papildomų skambučių suteikimo atsakovo atstovas atmetė, tačiau tokie sprendimai tinkamai nemotyvuoti.

Pareiškėjui net nebuvo užtikrinama teisė į skambučius įprasta tvarka. Tokiais veiksmais atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui teisės bendrauti su artimaisiais. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. NN-1377, pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. iš Vilniaus pataisos namų buvo perkeltas į Kauno NTI-PN tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Pareiškėjas buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis 6 skyriaus 605 kameroje. Korpusas, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, įrengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą argumentuoja abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo neturėtų būti tenkinamas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl laisvės atėmimo įstaigos galbūt neteisėtų veiksmų, laikant jį 6 būrio patalpose netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. birželio 4 d.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog jis buvo nuteistas atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau buvo kalinamas kameroje. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 patvirtinto Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 1.4 punktą (2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-363 redakcija) į Kauno NTI-PN buvo skiriami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Tokiu būdu buvo užtikrinami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų izoliavimo reikalavimai.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pažymėjo, jog 2019 m. lapkričio 16 d. nepagrįstai buvo nutrauktas jo trumpalaikis pasimatymas tuo pagrindu, kad pasimatymai trunka iki 12 val. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjui 2019 m. lapkričio 16 d. buvo sutekta teisė į pasimatymą ir pasimatymas įvyko. Pasimatymai įstaigoje vyksta nuo 9 val. iki 12 val. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. skundu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl pasimatymo laiko trukmės. 2019 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 12-265 „Dėl atsakymo pateikimo“ pareiškėjui buvo atsakyta, kad pasimatymų laikas skelbiamas viešai. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pasimatymai suteikiami nuo 9 val. iki 12 val., o į pasimatymą atvykę asmenys apie tai buvo informuoti. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Pasimatymų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 16 d. susitiko su draugais, pasimatymas truko 40 min. Teismo vertinimu, įgyvendinant pataisos įstaigų režimo reikalavimus ir esant nustatytam ir viešai skelbiamam pasimatymų suteikimo laikui, atsakovo atstovas neturėjo pagrindo pratęsti pareiškėjo pasimatymą ne darbo valandomis, t. y. po 12 val.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas gali būti rakinamas gyvenamosiose patalpose ir tai neprieštarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 731 punkte, o nuo 2020 m. sausio 22 d. – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 15 punkte nurodytų sąlygų (galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iškviesti pataisos pareigūnus). Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybių, kad turėjo galimybę pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens. Nors pareiškėjas teigė, kad pareigūnų iškvietimo mygtukų kameroje nebuvo, šį jo argumentą paneigia byloje atsakovo atstovo pateikti įrodymai. Be to, pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilusi reali grėsmė ar poreikis išsikviesti pareigūnus ir tokia galimybė nebuvo sudaryta, šiuo aspektu aplinkybes nurodė abstrakčiai ir deklaratyviai. Kadangi nuteistųjų rakinimas reglamentuotas įstatymu, o byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo rakinamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tokie atsakovo atstovo veiksmai nelaikytini bausmės atlikimo režimo neteisėtu sugriežtinimu.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog jam buvo ribojama judėjimo laisvė, kadangi iš kameros buvo išleidžiamas tik nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val., nors turėtų būti išleidžiamas dienotvarkėje numatytu laisvalaikio laiku – nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val. Iš įstaigos direktoriaus patvirtintų 6 skyriaus nuteistųjų dienotvarkių matyti, kad nuo 8.30 val. iki 12.30 val. nuteistiesiems yra numatytas dinaminės priežiūros vykdymas – laisvalaikis, skambinimas telefonu, dalyvavimas renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, užsiėmimas individualia ar kitokia veikla, nuo 13.30 val. iki 19.30 val. numatytas dinaminės priežiūros vykdymas – laisvalaikis, dalyvavimas renginiuose ar socialinės reabilitacijos užsiėmimuose.

Dienotvarkėse nurodyta, kad laisvalaikiui priskiriamas laikas, kai nuteistieji nedalyvauja darbuotojų organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose bei nedirba. Ne visas dienotvarkėje numatytas laikas nuo 8.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 19.30 val. yra priskirtinas laisvalaikio laikui, kadangi, kaip matyti iš dienotvarkių, minėtu laiku taip pat yra vykdomi socialinės reabilitacijos užsiėmimai, nuteistieji dalyvauja renginiuose, skambina telefonu. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad minėtu laiku nuteistieji yra vedami į koplyčią, muzikos, sielovados, meno-dailės užsiėmimus, staliaus dirbtuves, sporto salę, biblioteką, pasivaikščioti gryname ore.

Nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, nei Vidaus tvarkos taisyklėse ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta, jog visą laisvalaikio laiką nuteistasis turi būti išleidžiamas iš kameros. Pagal minėtą reglamentavimą, nuteistieji laisvalaikio metu išleidžiami pasivaikščioti ar užsiimti kitokia veikla (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse – kitokia asmeninio pobūdžio veikla). Taigi, išleidimas iš kameros siejamas su pasivaikščiojimu, kurio trukmė aiškiai reglamentuota BVK, arba su užsiėmimu tam tikra veikla.

Pareiškėjas nenurodė, jog buvo apribota jo teisė dalyvauti pirmiau paminėtuose socialinės reabilitacijos užsiėmimuose, lankytis koplyčioje, bibliotekoje ir kt. Be to, galimybė būti išleistam iš kameros, nors ir neužsiimant jokia konkrečia veikla už kameros ribų, pareiškėjui buvo suteikta nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Šią aplinkybę patvirtina Nuteistųjų pilnamečių (6 aukštas) išleidimo iš gyvenamųjų patalpų grafikas Nr. 12643. Laiku nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13.30 val. iki 15.30 val. pareiškėjas galėjo leisti laisvalaikį už kameros ribų, naudotis virtuvėle.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl ribojamos judėjimo laisvės yra nepagrįsti.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog jam nebuvo suteikta galimybė naudotis tualetu ne kameroje; kameroje tualetas buvo įrengtas netinkamai, kadangi nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kadangi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte ir Vidaus tvarkos taisyklių 15 punkte nurodyta, jog laikant nuteistuosius rakinamose kamerose turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, tualeto kameroje įrengimas teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5. punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog kiekvienoje kameroje pastatyti antivandaliniai klozetai su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2 m, o sienelių storis 0,03 m, kamerose tarp įrengto tualeto ir stalo yra 1,8 m atstumas, savo teiginius grindė pateiktomis nuotraukomis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad sanitarinis mazgas kameroje buvo įrengtas tinkamai, t. y. atskirtas pertvaromis nuo likusios patalpos. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyta pareiga atskirti tualetą pertvaromis iki lubų, taip, kad jis būtų visiškai izoliuotas, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių nepagrįsti.

12. Teismas pabrėžė, kad, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti laisvalaikio kambariu, drabužių ir avalynės džiovykla, skalbykla virtuvėle, sportuoti. Tačiau pareiškėjo argumentus, dėl galimybės naudotis minėtomis patalpomis paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktos būrio patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad nuteistiesiems yra įrengta skalbykla, laisvalaikio kambarys, virtuvė su visa reikiama įranga maistui gaminti, laikyti ir valgyti, šaldytuvai, sporto salė, kiemelis su sporto įranga. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistųjų patalynę ir rankšluosčius skalbia UAB „Kauno skalbykla“. Iš skalbinių perdavimo važtaraščių matyti, kad sutartiniai įsipareigojimai vykdomi, nuteistųjų patalynė, rankšluosčiai skalbiami reguliariai. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami kartą per savaitę.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengto apšvietimo, todėl nebuvo įmanoma vaikščioti tamsiu paros metu, nebuvo įrengtas suoliukas, šiukšlių kibiras. BVK 73 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pasivaikščiojimas yra nuteistųjų teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien tris valandas pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjo argumentas, kad jis negalėjo būti vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius, o jam turėjo būti suteikta galimybė vaikščioti po visą neuždraustą teritoriją, nepagrįstas. Pareiškėjas buvo laikomas rakinamose kamerose ir pasivaikščioti išvedamas tik dienotvarkėje numatytu laiku. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą taip pat nurodė, jog įstaiga, laikydamasi BVK įtvirtintų reikalavimų, užtikrina pareiškėjo izoliavimą. Pagal BVK 70 straipsnio 3 dalį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi galimybės vaikščioti po įstaigos teritoriją suteikimas prieštarautų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslams. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą pasivaikščiojimo kiemuose nebuvo numatytas imperatyvus reikalavimas įrengti apšvietimą, suoliukus, šiukšliadėžes, sporto inventorių.

14. Teismas pabrėžė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8 punkte nustatyta, jog elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais būtų galima valdyti naktinį apšvietimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. Ginčo laikotarpiu galiojęs reglamentavimas nenumatė elektros instaliacijos kištukinių lizdų įrengimo kamerose. Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, jog nuteistiesiems yra sudaryta galimybė kameroje naudotis elektros prietaisais.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde teigiama, jog kameroje buvo įrengtas netinkamas apšvietimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o natūralaus apšvietimo parametrai nenustatyti. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas duomenų apie kameros Nr. 605, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, dirbtinę apšvietą nepateikė. Atsiliepime į skundą nurodė, kad kameroje apšvietimas įrengtas tinkamai. Atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2020 m. sausio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80)PA-26, kuriame užfiksuoti 2020 m. sausio 6 d. vykusio patikrinimo rezultatai. Šio patikrinimo akto duomenimis, kameros Nr. 612 apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, minėti duomenys leidžia spręsti, jog įstaigoje laikomasi teisės aktais numatytų kamerų apšvietos reikalavimų. Be to, atsakovo atstovas pateikė teismui kameros nuotraukas, iš kurių matyti, jog kameroje yra įrengti šviestuvai, taip pat šviesa sklinda per langus.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog kameroje buvo atsilupę sienų dažai, langai sudužę, trūko baldų. Atsakovo atstovas į bylą pateikė kameros nuotraukas, iš kurių matyti, jog kameros sienos yra lygios, dažai neatsilupę, langai tvarkingi, nuteistieji aprūpinti spintelėmis, lentynomis asmeniniams daiktams laikyti, valgykloje įrengtas stalas su kėdėmis ir suolu, kur nuteistieji gali atsisėdę pavalgyti. Iš Kalėjimų departamento 2020 m. sausio 28 d. rašto Nr. 2S-357 matyti, kad įstaigos administracija aprūpino kameras naujomis spintelėmis. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl blogos kameros būklės, pareiškėjo neaprūpinimo baldais. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų langai pritaikyti vėdinimui, minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos kamerų nuotraukos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais ar būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langą. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio nemalonaus kvapo, oro trūkumo ar pelėsio. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į NVSC dėl netinkamos kameros Nr. 605 apšvietos, atsilupusių sienų dažų, langų. Pareiškėjui nesikreipus į NVSC, kameros, kurioje jis buvo laikomas, apšvieta, sienų būklė nebuvo vertinama, todėl atsakovo atstovas neturi objektyvios galimybės paneigti šiuos pareiškėjo teiginius. Be to, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog kameroje buvo įrengtas netinkamas apšvietimas, sienų dažai buvo atsilupę, tačiau nenurodė, kuo pasireiškė apšvietimo netinkamumas (šviesa buvo per silpna, per ryški ir pan.), nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl netinkamo apšvietimo, atsilupusių sienų dažų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo ir netinkamos sienų bei langų būklės nepagrįsti.

17. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog lova buvo nepatogi, sulūžusi, metalinė. Pareiškėjo teigimu, lova buvo pakeista tik 2020 m. balandžio 9 d. HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl netinkamos lovos 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į įstaigos administraciją, kuri 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 12-270 informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į daugelio nuteistųjų skundus dėl lovų su metaliniu tinklu, per vieną mėnesį planuojama pakeisti jas mediniais gultais. Netvarkingos techninės būklės lovų įrengimą pataisos namuose patvirtina ir byloje pateiktas NVSC 2020 m. sausio 7 d. patikrinimo aktas Nr. (2-12 4.80)PA-26, kuriame užfiksuota, jog kameroje Nr. 606 lova yra netvarkinga, nestabili, nelygi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos lovos yra pagrįsti. Visgi nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl nevisiškai tvarkingos lovos pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog jis buvo verčiamas nemokamai dirbti – tvarkyti pataisos namų patalpas, todėl jam turi būti atlyginta turtinė žala, kurią sudaro nesumokėtas darbo užmokestis. BVK 134 straipsnio 1 dalyje (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. BVK 134 straipsnio 2 dalyje (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu.

Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. BVK 134 straipsnis yra kodekso antrajame skirsnyje, kuris yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo. Todėl šio straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kitų BVK antrojo skirsnio normų kontekste. Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos BVK 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja tik viena, speciali šio skirsnio norma – BVK 134 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012, 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013) buvo konstatavęs, kad BVK 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų nemokamas darbas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo taikymo požiūriu negali būti laikomas priverstiniu (priverčiamuoju) darbu.

Ši LVAT suformuluota teisės aiškinimo taisyklė yra taikytina ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl teisės taikymo požiūriu BVK 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų darbas laikytinas leistinu darbu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal Kauno NTI-PN administracijos patvirtintus grafikus turėjo tvarkyti koridorių, sporto salę, virtuvėlę, gyvenamąją patalpą, darbai atliekami laisvu nuo darbo metu, šių darbų trukmė neviršija dviejų valandų. Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad Vidaus tvarkos taisyklės nenumato nuteistiesiems pareigos tvarkyti koridorių, sporto salę, virtuvėlę, teismas pažymėjo, kad šių darbų pobūdis yra tiksliai apibrėžtas BVK 134 straipsnyje (tai yra pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymas, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši skundo dalis laikytina nepagrįsta.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundžiasi netinkamu maitinimu pataisos namuose, tačiau jo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, pareiškėjas juos dėsto deklaratyviai, t. y. išsamiau jų nepaaiškino, nenurodė, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis jam buvo patiektas netinkamas maistas. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo maitinamas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą valgiaraštį, maitinimo paslaugas pagal sudarytą sutartį teikia UAB „Niklita“, tiekiamo maisto kokybę tikrina ir atsakingas pataisos namų pareigūnas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog jam nepagrįstai buvo draudžiama turėti tabako gaminių. Tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede, tiek Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.6. punkte (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 20 d.) nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus nepilnamečius ir asmenis, laikomus nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, leidžiama įsigyti ir turėti tabako gaminius ir reikmenis. Taigi pareiškėjui teisės aktais nebuvo suteikiama teisė turėti ir įsigyti tabako gaminių.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog nebuvo suteikti papildomi skambučiai pagal pateiktus prašymus, o atsakovo atstovas į pareiškėjo prašymus per nustatytą terminą neatsakė. Pagal BVK 73 straipsnį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę, be kita ko, du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į įstaigos direktorių prašydamas, dėl ekstremalios situacijos (dėl Covid-19 viruso) ir dėl to, kad šeimos nariai gyvena Vokietijoje, suteikti papildomų skambučių socialiniams ryšiams palaikyti. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteiktas papildomas skambutis. Atsakovo atstovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymus ir pareiškėjui suteikti neribotą kiekį skambučių. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad į jo 2020 m. balandžio 16 d. prašymą nebuvo atsakyta, kadangi papildomas skambutis pareiškėjui buvo suteiktas 2020 m. balandžio 17 d. įgalioto asmens viza. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad papildomas skambutis pareiškėjui buvo suteiktas direktoriaus pavaduotojo sprendimu (sprendimas įformintas rezoliucija).

22. Teismas pabrėžė, kad jam nebuvo leista bendrauti su advokatu, dėl to 2019 m. lapkričio 18 d. skundu kreipėsi į įstaigos administraciją. Vadovaujantis atsakovo į bylą pateiktu Kauno NTI-PN direktoriaus 2019 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-68 patvirtinto Skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 21 punktu, nuteistieji kartu su prašymu išduoti telefono kortelę turi pateikti pasirašytą prašymą, kuriame nurodo vardą, pavardę, datą ir asmenų, kuriems pageidaujama skambinti, vardus, pavardes, telefono numerius. Kaip matyti iš Kauno NTI-PN 2019 m. gruodžio 2 d. rašto Nr. 12-314, atvykęs į pataisos įstaigą, pareiškėjas nepateikė skambučių sąrašo, todėl pagal minėtą reglamentavimą, atsakovo atstovas neturėjo pagrindo suteikti pareiškėjui teisės paskambinti.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog atsakovo atstovas nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui „besargybinio“ statusą ir perkelti tolimesniam bausmės atlikimui į „besargybą“ mokytis ir dirbti. Atsakovo atstovo sprendimai nėra pakankami motyvuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 19 d., 2020 m. sausio 7 d., 2020 m. sausio 23 d. prašymais kreipėsi į įstaigos administraciją dėl „besargybinio“ statuso suteikimo. Kauno NTI-PN 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 12-394 pareiškėjui buvo atsakyta, kad į tardymo izoliatorių pareiškėjas atvyko 2019 m. lapkričio 11 d. ir šioje įstaigoje prabuvo labai trumpą laiką, dėl ko nėra galimybės jo tinkamai charakterizuoti. Kauno NTI-PN 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 12-184 pareiškėjas buvo informuotas, kad, atsižvelgiant į Drausmės komisijos siūlymą (dėl darbuotojų disponavimo neviešo pobūdžio informacija dėl pareiškėjo), priimtas sprendimas pareiškėjo prašymo netenkinti. Kauno NTI-PN 2020 m. sausio 28 d. raštu Nr. 12-78 pareiškėjas buvo informuotas, kad, atsižvelgiant į pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, Drausmės komisijos siūlymą, priimtas sprendimas šiuo metu pareiškėjo prašymo netenkinti. Iš Drausmės komisijos 2019 m. gruodžio 9 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. vasario 19 d. posėdžio protokolų matyti, kad siūlymas neperkelti pareiškėją į „besargybą“ priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo į įstaigą datą, jo elgesį, kriminalinės žvalgybos disponuojamą informaciją. Teismas pažymėjo, kad teisė išvykti be sargybos nėra absoliuti, ji suteikiama asmenims, kurie atitinka nustatytus kriterijus. Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju sprendimas nesuteikti teisės išvykti be sargybos arba palydos priimtas įvertinus galimas rizikas ir reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, Kauno NTI-PN atsakymai į prašymus dėl išvykimo be sargybos arba be palydos yra pagrįsti ir motyvuoti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) nustatytus reikalavimus.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Kauno TI.

III. 25. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (4,64 Eur). Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti papildomus duomenis (pvz., dinaminės priežiūros dienos užimtumo planus, skundus dėl netinkamo maitinimo).

26. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde, t. y. dėl laikymo kameroje, netinkamai įrengtos kameros ir nesaugių kameros įrenginių, netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, maisto laikymo patalpos (virtuvėlės), laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, signalinio mygtuko ir radijo taško neįrengimo kameroje, asmenų netinkamo užtikrinimo socialinėmis reabilitacijos programomis, neteisėto rakinimo kameroje, vertimo tvarkyti įstaigos patalpas, neužtikrinamo tinkamo ir pilnaverčio maitinimo, netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių ir vertimo vaikščioti tik pasivaikščiojimo kiemeliuose, neteisėtai ribojamos judėjimo laisvės, netinkamai užtikrinamos dinaminės priežiūros, draudimo įstaigos parduotuvėje įsigyti tabako gaminių ir jų priedų, neišduotų ir nesuteiktos galimybės įsigyti maisto papildų, vitaminų, neteisėtai nutraukto trumpalaikio pasimatymo, nekeičiamų lovos skalbinių ir rankšluosčių, nesuteikiamo „besargybinio“ statuso, neužtikrinamos teisės paskambinti bei nesuteikiamų skambučių. Pareiškėjo teigimu, teismas nevisapusiškai, neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėjo jo skundą. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismų praktikos, kitų teisės aktų, pirmosios instancijos teismas net neišreikalavo reikiamų įrodymų, tad toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškus kančias, dvasinius išgyvenimus buvo laikomas ilga laikotarpį, dėl to būtina atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.

27. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus reikšmingus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja argumentus, nurodytus savo skunde pirmosios instancijos teismui, tais pačiais pagrindais ginčija patalpų, kuriose buvo laikomas, įrengimą, laikymo sąlygas, nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pagrįstai, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Pareiškėjas prašo išreikalauti papildomus duomenis (pvz., dinaminės priežiūros dienos užimtumo planus, skundus dėl netinkamo maitinimo).

30. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima bylą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti, tie duomenys, kuriuos pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti, iš esmės ir buvo surinkti. Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų išreikalavęs visų esamų šiai bylai reikšmingų duomenų. Todėl nėra pagrindo daryti ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės išimties ir į bylą išreikalauti pareiškėjo prašomus duomenis.

V. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas buvusiame Kauno NTI-PN (2020 m. rugpjūčio 3 d. prijungtame prie Kauno TI) laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki skundo surašymo teismui dienos (2020 m. birželio 4 d.).

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

35. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais (nurodomomis aplinkybėmis), pažymėdamas, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, t. y. nevisapusiškai, neobjektyviai, pažeisdamas ABTĮ nustatytas proceso taisykles.

36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

37. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu minėtų įrodymų vertinimo taisyklių kontekste, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir duomenis (t. y. paties atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus paaiškinimus apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, NVSC patikrinimo aktus, patalpų nuotraukas, įtaigos vidaus tvarkos teisės aktus ir kt.), kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas. Tai, kad teismas nevisiškai tiksliai apibrėžė ginčui aktualų laikotarpį, įvertinus byloje pateiktus duomenis ir teismo sprendimą, minėtos išvados, kad teismas tinkamai vertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes, nepaneigia.

39. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad teismas netinkamai taikė teisinį reguliavimą, reglamentavusį pareiškėjo bausmės atlikimo režimą ir kalinimo sąlygas, ginčo laikotarpiu t. y. BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Vidaus tvarkos taisyklių, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes minėto teisinio reglamentavimo kontekste, pagrįstai konstatavo, kad:

i) pareiškėjas buvo kalinamas tinkamo bausmės atlikimo režimo sąlygomis, dėl to pagrįstai pareiškėjui buvo taikyti jo laisvių ir teisių ribojimai bei draudimai, taip pat nustatytos tam tikros pareigos (pvz., pareiškėjas buvo pagrįstai kalinamas rakinamose kamerose, iš kurių išeiti galėjo tik nustatytu laiku, pareiškėjui buvo pagrįstai nustatyta pareiga tvarkyti patalpas); ii) pareiškėjui buvo sudarytos kalinimo (buities) sąlygos, iš esmės atitinkančios HN 134:2015 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas; iii) nėra pagrindo daryti išvados, kad įgyvendinant turimas pareiškėjos teises (pvz., teisę į pasimatymus, socialinę reabilitaciją) buvo nukrypta nuo tai reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; iv) nėra pagrindo išvadai, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjui suteikti daugiau teisių (laisvių) (pvz., teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti kitokias išvadas, juolab, kad dalis pareiškėjo argumentų yra gana abstraktūs ir nevienareikšmiški (pvz., nors pareiškėjas nurodo, kad negavo reikiamų vitaminų ir papildų, tinkamo maitinimo, tačiau apie tai nurodytos aplinkybės gana abstrakčios ir nevienareikšmiškos (pareiškėjas nedetalizuoja konkrečiau, kada ir kokiomis aplinkybėmis negavo reikiamų vitaminų ir maisto papildų, tiksliau neįvardino nei vieno jam reikalingo vitamino ar maisto papildo, tiksliau nepaaiškino aplinkybių dėl apsinuodijimo maistu, o argumentai dėl tiekiamo nepilnaverčio maitinimo nekonkretūs).

Taigi teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams dėl aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo, jų nebekartoja, pripažindama, kad iš esmės visi pareiškėjo argumentai, išdėstyti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, nepagrindžia, kad jis Kauno NPN-TI buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis ir dėl to patyrė neturtinę žalą.

40. Visgi atsižvelgiant, kad pats teismas pripažino, jog pareiškėjo lova dalį jo kalinimo laiko neatitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimų (paties pareiškėjo teigimu, lova buvo pakeista 2019 m. balandžio 9 d.), t. y. buvo netvarkinga, nestabili, nelygi, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, kad pareiškėjas gulėdamas lovoje dėl to galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, kurie prilygintini patirtai neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

41. Visgi vertinant, ar yra pagrindas dėl to pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėto pažeidimo dėl techniškai netvarkingos lovos trukmę (t. y. laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 9 d.), į tai, kad nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs sunkias ir ilgalaikes neigiamas pasekmes (pvz., sveikatos sutrikimus), nenustačius, kad minėtoje lovoje iš viso nebuvo įmanoma išsimiegoti, dėl ko pareiškėjo kalinimo sąlygos galėjo prilygti kankinimui, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra tokia didelė, kad ją kompensuoti nepakaktų pripažinimo, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Todėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas. Turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui taip pat nėra pagrindo priteisti, nes nenustatyti neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas būtų patyręs neturtinę žalą.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. jo skundą tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas dėl laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. suteiktos techniškai netvarkingos lovos. Iš dalies procesinį teismo sprendimą šioje byloje priėmus pareiškėjo naudai, vertintina, kad pareiškėjas turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.), visgi pareiškėjas nepateikė duomenų (pvz., kasos kvitų, jų rekvizitų), kurie patvirtintų, jog jis realiai patyrė bylinėjimosi išlaidas, nors tokius duomenis pateikti buvo pareiškėjo pareiga (ABTĮ 41 str. 1 d.), dėl to pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. T. skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, kad pareiškėjo G. T. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas dėl laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. suteiktos techniškai netvarkingos lovos buvo pažeista. Kitą pareiškėjo G. T. skundo dalį atmesti.“

Pareiškėjo G. T. prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius