2020-01-29 Nr. AB-2098-3-62-3-02150-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eP-3-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02150-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Šindrona“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija (buvusi valstybės įmonė Nemenčinės miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šindrona“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT, Tarnyba) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo Nr. R6-5369 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras) duomenis Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijoje (duomenys neskelbtini) kv., Antakalnio sen., Vilniaus m. sav., pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu buvo atsisakyta tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Atlikti kadastriniai miško matavimai, Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kv., Nemenčinės miškų urėdijoje, Antakalnio sen., Vilniaus m. sav., kad 0,18 ha žemės plotas, netenkino minimalaus skalsumo reikalavimo (pavieniai medžiai), todėl miško kadastro duomenys turėjo būti tikslintini išbraukiant minėtą 0,18 ha žemės sklypo dalį iš valstybinės reikšmės miškų kadastro. Pareiškėjas atsakovui 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą dėl miškų kadastro duomenų pakeitimo. Sklype, kuriame atlikti kadastriniai matavimai, pareiškėjui priklausantys statiniai nėra įteisinti įstatymų numatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-622-450/2016 pareiškėjui nuo 2016 m. gegužės 20 d. yra suteiktas terminas pastatams įteisinti arba jų neįteisinus – nugriauti. Pastatų įteisinimui reikalinga patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis.

3. Atsakovo Sprendime nebuvo nurodyti jokie motyvai, skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad vienas iš pagrindų miško žemę paversti kitomis naudmenomis yra inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. I-2259 patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) ir jo sprendiniai, o į šio detaliojo plano sprendinius yra įtraukta ir teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai. Minėtu detaliuoju planu numatyta Nemenčinės plento rekonstrukcija, t. y. planuojama susisiekimo komunikacijų statyba ir šiuo detaliuoju planu numatyta tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas iš valstybinės reikšmės mišku sąrašo išbraukiant plotą, kuriame yra pareiškėjo statiniai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas patikslinti Kadastro duomenis yra teisėtas, nes teritorija, kurioje atlikti kadastriniai matavimai, yra susisiekimo komunikacijų zonoje, miško žemės pavertimas yra numatytas patvirtintame detaliajame plane bei atlikti kadastriniai matavimai akivaizdžiai patvirtina, kad teritorija, kurioje prašoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis, neatitinka reikalavimų, keliamų miško žemei. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų keitimo tvarkos aprašas) 4.1 punkte nurodytais atvejais Miškų kadastro skyriaus specialistas per 5 darbo dienas įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus bei pildydamas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą (Tvarkos aprašo 3 priedas), nustato ar tikslinga duomenis tikrinti vietoje. Tikrinti vietoje turi būti numatoma visais atvejais, kai Kadastre registruoti miško žemės plotai yra siūlomi išregistruoti iš Kadastro, išskyrus numatytus atvejus, kai nustatoma, kad pagal Kadastre įregistruotus miško ar miško žemės duomenis, žemės plotai neatitinka Miškų įstatymo reikalavimų; dešifruojant 1995–2000 m., 2005–2010 m., 2011 m. ir vėlesnius Valstybinės miškų tarnybos turimus ortofotoplanus nustatoma, kad nagrinėjamoje teritorijoje šiais laikotarpiais medžiais apaugusių plotų (>0,1 ha) nebuvo, o duomenų teikėjų pateikti duomenys apie esamas ne miško žemės naudmenas atitinka dešifruotoms ortofotoplane (ši išimtis netaikoma mišku neapaugusiems miško žemės plotams), taip pat, kai nustatoma, kad Kadastre registruota mišku neapaugusi miško žemė prieš tai (iki registravimo Kadastre momento) nebuvo apaugusi medžiais, bei, kai nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype ar jo atitinkamoje dalyje, kurioje siūloma tikslinti Kadastro duomenis, esantys medžiai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, priskirti saugotiniems želdiniams, o mišku inventorizuoti vėliau. Nagrinėjamu atveju, prieš pateikdamas formalų atsakymą, atsakovas privalėjo pareiškėjo pateiktus duomenis, t. y. kadastrinius matavimus, arba patikrinti vietoje, arba turėdamas duomenų, kad patikrinimo vietoje nereikia – patikslinti kadastro duomenis, o ne surašyti formalų atsakymą, kuris yra neteisėtas, todėl naikintinas.

5. Pareiškėjo pastatai ginčo sklype pastatyti dar 1998 m. ir nuo 1998 m. pareiškėjas juose vykdo veiklą, todėl nei 2000 m. nei 2010 m. kadastro duomenyse negali būti užfiksuota apaugusi medžiais miško žemė.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašoma tikslinti teritorija, kurioje pastatyti UAB „Šindrona“ nuosavybės teise priklausantys statiniai, patenka į Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (iki 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos buvę 1 ir 2 taksaciniai sklypai), kuris pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Ši teritorija miško žeme buvo inventorizuota 1986 m., 2000 m. ir 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo““ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai). Valstybinės miškų tarnybos turimais duomenimis, Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype esantys pastatai yra miško žemėje, nes nėra duomenų, kad minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13.3 punktą, yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į nurodytame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus. Pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo su Aprašo 16 punkte nurodyta dokumentacija, suderinta Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka, Aplinkos ministerijai turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai. Miško žemė kitomis naudmenomis gali būti verčiama tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytais išimtiniais atvejais bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, nustatyta tvarka. Ginčo atveju nėra nei vieno Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytų išimtinių atvejų. Nors pareiškėjas teigė, kad Detalusis planas ir jo sprendiniai, kuriais pakeista žemės tikslinė paskirtis iš miškų ūkio į inžinerinės infrastruktūros teritoriją (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) bei numatyta pakeisti valstybinės reikšmės miško plotą ir ribas, miško žemę paversti kitomis naudmenomis bei išbraukti į šią teritoriją patenkančius sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tačiau nurodytu sprendimu patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai taikytini Nemenčinės plento plėtrai ir neapima teritorijos, kurioje yra pareiškėjo valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti statiniai.

9. Atsakovas pagrįstai atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, todėl pareiškėjo skundas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje konstatuota, jog ginčo miško sklype pareiškėjo pastatyti statiniai neteisėti, o vadovaujantis teisės aktais valstybinės reikšmės miško žemėje formuoti žemės sklypą esamiems ir su miškų ūkio veikla nesusijusiems statiniams nėra teisinių galimybių.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Nemenčinės miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) prašė pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi pareiškėjo savavališkai pastatyti statiniai yra miško žemėje, todėl nėra teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

II. 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šindrona“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Nemenčinės miškų urėdijos, Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype (iki 2010 m. valstybinės miškų inventorizacijos buvę 1 ir 2 taksaciniai sklypai) savavališkai pastatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, dvi pavėsinės, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinė bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljonas. Pareiškėjui siekiant įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, jo iniciatyva buvo parengta miško kadastro duomenų pakeitimo byla, kurios pagrindu buvo atlikti miško Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo, sklypo Nr. 3a, inventorizavimo darbai. Inventorizavimo metu buvo nustatytas transformuojamo miško sklypo 0,18 ha plotas, kuris buvo įvertintas pagal teritorijoje augančio medelyno skalsumo rodiklius, bei kurie pagal nustatytą skalsumą neatitiko miškui keliamų reikalavimų. Atsakovui 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo pateiktas prašymas dėl miškų kadastro duomenų pakeitimo. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

14. Teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotus. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotai registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ ir priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai).

15. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės sklypas pagal faktinę padėtį neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje pateikto miško apibrėžimo, todėl negali būti laikomas mišku. Pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos miško kadastro duomenų bylos duomenys apie 0,18 ha žemės sklypo (sklypo plane – 3 a) plote augančių medžių skalsumą, kuris neatitinka minimalių reikalavimų miškui, teismo vertinimu, nepatvirtino, kad ginčo žemės sklypas, kuriame nėra miško de facto (iš tikrųjų) yra ne miško žemė. Bylos duomenys apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. vasario 22 d. patikrinimą vietoje patvirtino faktą, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje akte Nr. 1133 nustatyta, jog ginčo žemės sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos. Pareiškėjo iniciatyva parengtoje miško kadastro duomenų pakeitimo byloje nustatyta, kad pakitusio miško žemės plotas – 0,18 ha, todėl teismas darė išvadą, kad transformuota miško žemės teritorija atitinka miško žemės naudmeną – miško aikštelę, skirtą poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos), kuri gali būti naudojama kaip miško poilsiavietė – poilsiui be nakvynės skirta teritorija, ar kaip miško stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, atsižvelgiant į Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcija), 2.1.4.4 punkto nuostatas.

16. Teismas nurodė, kad kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 7.1.1. p.). Vėliausi Miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje duomenys patvirtino, jog yra įvykę miško pokyčiai, tačiau teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, yra miško žemė, kurioje yra miško naudmena – miško aikštelė. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu (2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje aktas Nr. 1133) buvo nustatyta, kad ginčo žemės vietoje yra miško žemės transformacija ne į miško žemę, įvykusi dėl galimos neteisėtos žmogaus veiklos, valstybinės reikšmės miško plotams ir jų riboms įtakos nedarė. Pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo Miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizacijos 2 punktą, kai nustatoma, kad miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl galbūt neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė, nurodant labiausiai atitinkančią miško žemės naudmeną pagal 5 priedą. Nustatyti duomenys abejonių, kad ginčo žemės vietoje yra miško aikštelė, teismui nekėlė, todėl juos laikė prioritetiniais bei pagrįstais, paneigiančiais pareiškėjo argumentus dėl galimybės miško žemę, kurioje yra pareiškėjo neteisėtai pastatyti pastatai, paversti kitomis naudmenomis.

17. Teismas pažymėjo, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos nesikeitė, ginčo žemės plotas laikytinas miško žeme, t. y. miško aikštele. Miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos tik išimtiniais teisės aktuose numatytais atvejais ir tai gali padaryti tik tam tikri subjektai. Aprašo numatytais atvejais pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai. Taigi, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra imperatyviai ribojamas.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo veikla ir pareiškėjui priklausančiais savavališkais statiniais užstatytas žemės plotas valstybinio miško teritorijoje nėra tas Apraše numatytas išskirtinis atvejis, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis ir tuo pagrindu tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos ir Kadastro duomenys. Teismas pažymėjo, kad miškas yra visos visuomenės vertybė, todėl privati asmens veikla negali nulemti poreikio mažinti mišką, miško žemės plotus.

19. Teismas pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės sklypas patenka į apie 57 ha teritorijos, esančios šalia Nemenčinės plento, Antakalnio seniūnijoje, detaliojo plano ribas, kurio sprendiniais ateityje bus siekiama pakeisti valstybinės reikšmės miško plotą, ribas ir į šią teritoriją patenkančius valstybinio miško žemės sklypus paversti kitomis naudmenomis ir tai, kad ginčo atvejis atitinka Aprašo 13.3 punkte numatytą galimybę tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, vertino kaip nepagrįstus. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas ir kita planinė medžiaga neabejotinai patvirtino, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti pareiškėjo statiniai, į detaliojo plano ribas nepatenka bei yra valstybinės reikšmės miško plotuose. Aprašo 13.3 punkte numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus pareiškėjo statiniais užstatyto žemės sklypo atžvilgiu netaikytina. Teismas byloje nenustatė jokių išskirtinių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, sudarančių galimybę ginčo žemės sklypo teritoriją išskirti iš valstybinės reikšmės miško ploto ribų ir tokiu būdu patikslinti miškų valstybės kadastro duomenis.

20. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, teisėtai atsisakė patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į ginčo atvejui reikšmingus faktus ir sąlygas, t. y. įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl miškų valstybės kadastro duomenų keitimo. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo, motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai nebuvo pažeisti.

21. Teismas sprendė, kad naikinti skundžiamą sprendimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinęs skundžiamo sprendimo, teismas netenkino skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijoje (duomenys neskelbtini) kv., , Antakalnio sen., Vilniaus m. sav., pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Šindrona“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, be to, priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtos miško kadastro duomenų bylos duomenys apie 0,18 ha žemės sklypo (sklypo plane - 3a) plote augančių medžių skalsumą, kuris neatitinka minimalių reikalavimų miškui, nepatvirtina, jog ginčo žemės sklypas, kuriame nėra miško de facto yra ne miško žemė. Lietuvos Respublikoje miškų ortofoto medžiaga buvo pradėta fiksuoti 1996 metais. Ši medžiaga nėra viešai prieinama, todėl pareiškėjo atstovas prašė teismo išreikalauti minėtą medžiagą iš atsakovo, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Išreikalavus medžiagą, būtų galimybė objektyviai nustatyti, ar N. V. užfiksuota situacija buvo nuo pat ortofoto medžiagos fiksavimo pradžios, t. y. 1996 metų, ar dabartinis žemės plote augančių medžių skalsumo neatitikimas minimaliems reikalavimams miškui yra sąlygotas kitų aplinkybių. Teismas, konstatuodamas šią aplinkybę, visiškai ignoravo byloje esančius įrodymus, kad 1999 m. balandžio 20 d. Urėdija buvo sudariusi dvišalio bendradarbiavimo sutartį su pareiškėju, pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis „Žvejų“ poilsiaviete (buvusia ginčo sklype, ir kuri buvo įrengta dar iki šios sutarties sudarymo), taip pat teisė ją toliau įrenginėti ir organizuoti joje poilsiautojų maitinimo paslaugas. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad kadastro duomenys dar iki 1999 m. buvo nustatyti klaidingai, todėl yra keistini.

24. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje nėra ir nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, nėra miško ir miško žemės, kadangi šią aplinkybę paneigia pareiškėjo iniciatyva atlikti ir pateikti kadastriniai miško matavimai ir Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1133 nurodyta medžiaga. Šiuose dokumentuose neginčytinai yra užfiksuoti miškų kadastro netikslumai, t. y. N. V. atliktuose miško kadastriniuose matavimuose yra užfiksuotas medžių skalsumas žemės sklype, kuris neatitinka minimalių skalsumo reikalavimų, o Tarnybos akte Nr. 1133 yra užfiksuotas tas pats medžių skalsumas žemės sklype, kuris neatitinka minimalių skalsumo reikalavimų, tačiau nesant jokių objektyvių įrodymų daroma prielaida, kad šis medžių skalsumas buvo sąlygotas galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos. Atsakovo akto Nr. 1133 pagrįstumą akivaizdžiai paneigia aukščiau nurodyti faktai apie Nemenčinės miškų urėdijos ir pareiškėjo sudarytą dvišalio bendradarbiavimo sutartį, kuriuos teismas ignoravo.

25. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. miško kadastro duomenų pakeitimo byloje nustatyta, kad pakitusio miško žemės plotas – 0,18 ha, todėl akivaizdu, kad transformuota miško žemės teritorija atitinka miško žemės naudmeną – miško aikštelę. Šios teismo išvados nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ar teisės aktais, todėl negali būti pripažintos teisingomis ir/ar teisėtomis.

26. Pareiškėjas nesutiko su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, jog tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis, kadangi atsakovo bendro pobūdžio nuorodos, užfiksuotos akte Nr. 1133, ir tai, kad medžių skalsumas ginčo sklype neatitinka miškui keliamų reikalavimų dėl galimai neteisėtos veiklos, negali būti vertinami kaip objektyvūs, neįvertinus ortofoto medžiagos, ignoruojant tą faktą, kad ginčo sklype dar iki 1999 m. buvo statinių bei ignoruojant tai, jog pareiškėjui sutarties pagrindu buvo suteiktas žemės plotas statiniams statyti, esamus prižiūrėti, bei teikti paslaugas.

27. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir užkirto kelią pareiškėjui pagrįsti savo reikalavimus nesiimdamas priemonių, jog šioje byloje būtų išnagrinėtos visos bylai svarbios aplinkybės, kad būtų galima priimti objektyvų sprendimą šioje byloje.

28. Valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidų ištaisymas yra vienas iš atvejų, kai valstybinės reikšmės miškų plotų schemos gali būti tikslinamos. Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčo sklype nurodomas miškas yra inventorizuotas klaidingai ir šios klaidos ištaisytinos įpareigojant atsakovą patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis Liepynės girininkijoje (duomenys neskelbtini) kv., Nemenčinės miškų urėdija, Antakalnio sen., Vilniaus m. sav., pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus. Pareiškėjo iniciatyva atlikti kadastriniai matavimai akivaizdžiai parodė, kad teritorija, kurioje prašoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis, neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimų, keliamų miško žemei.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Atsakovas atsiliepimą grindė argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodė, kad Tarnybos turimais duomenimis, Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype esantys pastatai yra miško žemėje, nes nėra duomenų, kad minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Aplinkybę, kad ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, patvirtino ir 2017 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, jog ginčo sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos. Pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punktą, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė. Žemės naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas). Todėl pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtas sklypų, transformuojamų į ne miško žemę, planas, atlikus transformuojamo sklypo medžių ištisinį matavimą, tikslu patikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, nepatvirtina, kad ginčo žemės sklypas, kuriame nėra miško (pagal ištisinio medžių matavimo duomenis medyno skalsumas sklype - 0,28) de facto yra ne miško žemė.

31. Teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra ir nenustatyta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, nėra miško ir miško žemės. Miško žemė kitomis naudmenomis gali būti verčiama tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytais išimtiniais atvejais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintu Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos apraše nustatyta tvarka. Taigi Tarnyba Sprendimu pagrįstai atsisakė tikslinti Miškų valstybės kadastro duomenis, kadangi pareiškėjo siūlomoje tikslinti teritorijoje yra inventorizuota miško žemė, statinių statyba miško žemėje prieštarauja Miškų įstatymo nuostatoms.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

33. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus byloje buvo išspręstas ir atmestas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir juos išsamiai tyrė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad ortofoto medžiagos apie situacijos miške nuo 1996 m. nebuvimas byloje, turėjo įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepagrįsti.

34. Dar 2015 m. spalio 17 d. raštu Nr. R2-1383 Tarnyba informavo, jog vadovaujantis 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 562, Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas (buvę 1 ir 2 taksaciniai sklypai) pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl paneigia ir pareiškėjo teiginius apie tai, jog teritorijos būklę galima nustatyti tik pagal miškų ortofoto medžiagos duomenis.

35. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas išimtinių atvejų, kuomet miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad nei vienas šių atvejų neatitinka nagrinėjamo ginčo situacijos. Byloje taip pat konstatuota, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus – objektyvius valstybinės reikšmės miško plotų schemos fragmentus ir kitą susijusią medžiagą, nekilo abejonių, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti apeliantės statiniai, į detaliojo plano ribas nepatenka. Šio fakto apeliaciniame skunde neginčijo ir pareiškėjas, todėl laikytina, kad teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas ištyrus visus į bylą pateiktus įrodymus ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

37. Atsiliepime paaiškino, kad ginčo situacijai labai svarbu, jog teritorija, dėl kurios vyksta ginčas, yra miesto teritorijoje, dėl to ši dalis laikytina valstybinės reikšmės miško plotu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotus, nurodytus Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje, patvirtintoje Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Kadangi ginčo žemės sklypas yra priskirtinas valstybinės reikšmės miškui, pagal savo statusą jam taikoma didesnė apsauga. Nagrinėjamoje situacijoje nekyla ginčo, kad sklypas yra teritorijoje, kuri pagal Miškų įstatymą atitinka miško sąvoką.

38. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo iniciatyva 2016 m. rugpjūčio 22 d. parengtoje miško kadastro duomenų pakeitimo byloje nustatyta, kad pakitusio miško žemės plotas – 0,18 ha, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog transformuota miško žemės teritorija atitinka miško žemės naudmeną – miško aikštelę, skirtą poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos), kuri gali būti naudojama kaip galimai miško poilsiavietė – poilsiui be nakvynės skirta teritorija, ar kaip miško stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.4.4. p.), t. y. akivaizdu, kad ginčo žemės sklypas atitinka visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus, kad būtų laikomas mišku. Pareiškėjo argumentai, kad ginčo sklypas ilgą laiką buvo naudojamas kaip miško aikštelė, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi aplinkybės, jog žemės sklypas ilgą laiką buvo naudojamas rekreacijai, nepakeičia paskirties ir negali iš miško tapti kitos paskirties žemės sklypu. Be to, Miškų įstatymas imperatyviai numato, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik išimtiniais, šiame įstatyme numatytais atvejais. Pareiškėjas nenurodė nei vieno pagrindo, kuriuo remiantis ginčo žemės sklypas galėtų būti paverstas kitomis naudmenomis.

IV. 39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Teisėjų kolegija netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie atliktus Kadastro pakeitimus bei visą ortofoto medžiagą, nes toks prašymas neatitiko ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių jo prašomi išreikalauti įrodymai negalėjo būti išreikalauti ir pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

41. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl duomenų Miškų valstybės kadastre pakeitimo, nes pareiškėjas, siekdamas įteisinti statinius miško žemėje, siekė, kad būtų patikslinti šio kadastro duomenys išbraukiant 0,18 ha žemės sklypo dalį, kurioje yra statiniai, iš valstybinės reikšmės miškų.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotus ir yra Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype, yra pagrįstos įrodymais ir nepaneigtos kitais įrodymais.

43. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 23 punktą, kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys ir informacija įrašomi, keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, kadastro duomenims ir (arba) informacijai pakeisti ar kadastro objektui išregistruoti. Miškų kadastro duomenų keitimo dokumentai gali būti minėtų nuostatų 20 punkte išvardinti dokumentai, tačiau pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymo, adresuotame atsakovui, priede nurodyti dokumentai nebuvo tie dokumentai, kurie išvardinti Nuostatų 20 punkte ir kurių pagrindu keičiami Miškų valstybės kadastro duomenys, todėl atsakovas pagal pateiktus dokumentus neturėjo pagrindo keisti kadastro duomenų.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Tarnybos 2017 m. vasario 22 d. atlikto miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1133, kuriame patvirtinta, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo žemės sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos negali pakeisti žemės naudmenų paskirties.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą miško sąvoką ta apimtimi, kad mišku laikoma ir teritorija, kurioje dėl atitinkamų veiksnių laikinai medžių nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad sklype nėra miško, nes tai nepaneigė atsakovo kadastro duomenų tikrinimo rezultatų.

46. Pripažinęs, kad statiniai, esantys ginčo sklype, taip pat susitarimai dėl pastatų statymo negali daryti įtakos žemės naudmenų paskirčiai, kadangi miško žemės paskirtis gali būti keičiama tik teisės aktų nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines aplinkybes, todėl atmesdamas pareiškėjo skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus.

V. 47. Pareiškėjas UAB „Šindrona“ prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-510-428/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-113-261/20191 ir atnaujinti procesą.

48. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį išnagrinėtos bylos nagrinėjimas gali būti atnaujintas kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

49. Pareiškėjas primena, jog skundas pirmosios instancijos teisme buvo atmestas iš esmės motyvuojant tuo, kad byloje nėra ir nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, nėra miško ir miško žemės. Pareiškėjo teigimu, su prašymu atnaujinti procesą pateikiami įrodymai tvirtina priešingai, t. y. kad dar 1986 metais ginčo teritorija neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų.

50. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu prašė teismo išreikalauti ginčo teritorijos visą ortofoto medžiagą ir prijungti ją prie bylos, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Paminėti duomenys pareiškėjui nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu. Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui pateikė: 1) Nemenčinės miškų ūkio Liepynės girininkijos 1986 m. medynų plano fragmentą; 2) Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 2000 m. valstybinių miškų planšetų albumo fragmentą; 3) Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 2010 m. miško kvartalų žemėlapio fragmentą; 4) Lietuvos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištraukas Nr. 102482; 102483, 102484.

51. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad teismai prašomoje atnaujinti byloje neteisingai konstatavo, kad vėliausi Miškų valstybės kadastro duomenų 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje duomenys patvirtino, jog yra įvykę miško pokyčiai, tačiau teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai yra miško žemė, kurioje yra miško naudmena – miško aikštelė. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu (ir tai patvirtina 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo vietoje aktas Nr. 1133) buvo nustatyta, kad ginčo žemės vietoje yra miško žemės transformacija ne į miško žemę, įvykusi dėl galimos neteisėtos žmogaus veiklos, valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų neįtakojo, t. y. teismas neteisingai pritaikė 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimą Nr. 1131.

52. Pareiškėjas tvirtina, kad pateiktų duomenų neturėjimas bylos nagrinėjimo metu teisme galėjo turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus.

53. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti ir paaiškina, kad prašyme nurodytos aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos, nes kartu su Tarnybos atsiliepimu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tie patys dokumentai, kuriuos pareiškėjas pateikė prašydamas atnaujinti procesą. Pareiškėjas savo prašymą nepagrįstai grindžia neva naujai paaiškėjusiais duomenimis, kurie teismui jau buvo pateikti 2016 metais ir teismo įvertinti. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepaneigia teismų sprendimuose padarytų išvadų, nors jos ir nepalankios pareiškėjui.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir nurodo, kad apie prašyme nurodytas aplinkybes (duomenis) pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti dar bylos nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės (neva naujai paaiškėję duomenys) nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytų motyvų, lėmusių pareiškėjui nepalankius teismų procesinius sprendimus.

55. Kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikti duomenys nepaneigia teismo išvados, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik įstatyme nustatytais pagrindais ir tai, kad pareiškėjo veikla ir pareiškėjui priklausančiais savavališkais statiniais užstatytas žemės plotas valstybinio miško teritorijoje nėra tas Duomenų keitimo tvarkos aprašo 4.1 punkte numatytas išskirtinis atvejis, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis ir tuo pagrindu tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos ir Miškų valstybės kadastro duomenys.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti.

57. Urėdija paaiškina, kad naujai nepaaiškėjo jokios esminės bylos aplinkybės, kurios turėtų įtakos išnagrinėtos bylos rezultatui ir kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti priešingai nei teigia pareiškėjas – dar nuo 1986 metų ginčo teritorijoje inventorizuotas miškas (Liepynės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalas) patenka į žalia punktyrine linija apjuostą miškų teritoriją, iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir Tarnyba savo procesiniuose dokumentuose. Urėdijos teigimu, šie pareiškėjo pateikti dokumentai tik patvirtina, jog teismai sprendimuose padarydami išvadas, kad ginčo teritorija yra valstybinės reikšmės miško žemė, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Taigi pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nėra esminės bylos aplinkybės ir nedaro jokios įtakos jau išnagrinėtai bylai bei jos rezultatui.

58. Urėdijos teigimu, pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pats nerinko jo gynybinę poziciją pagrindžiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu, vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

59. Urėdija prašo atlyginti 839,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji sumokėjo advokatui už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą ir pateikia šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 60. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III dalies normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

61. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

62. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „Šindrona“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019, vadovaudamasi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

63. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pabrėžtina, jog esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015, 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

64. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad priešingai nei konstatavo bylą nagrinėję teismai, dar 1986 metais ginčo teritorija neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų, ir pateikia Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. R6-4563 bei kartu su juo pareiškėjui atsiųstą dokumentaciją – Nemenčinės miškų ūkio Liepynės girininkijos 1986 m. medynų plano fragmentą; Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 2000 m. valstybinių miškų planšetų albumo fragmentą; Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos 2010 m. miško kvartalų žemėlapio fragmentą ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauktas Nr. 102485, Nr. 102483, Nr. 102484.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinį ir kartu su juo pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pateikė naujus įrodymus, kuriais galbūt papildomai įrodinėtų savo reikalavimų pagrįstumą atnaujintoje administracinėje byloje, tačiau tai nėra naujai paaiškėjusios, esminę reikšmę bylai turinčios bylai aplinkybės. Išnagrinėtos bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad duomenys, kuriais pareiškėjas grindžia būtinybę atnaujinti procesą, buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsakovo atsiliepimu (I t., 65–72) ir šie įrodymai buvo teismo įvertinti. Pareiškėjo teiginys, kad jau nuo 1986 metų ginčo teritorija neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų, laikytinas ne naujai paaiškėjusia aplinkybe, o pareiškėjo subjektyviu byloje surinktų įrodymų, ginčo situacijos vertinimu ir nesutikimu su galutiniu teismo sprendimu.

66. Nors pareiškėjas prašyme tvirtina, kad teismai netinkamai taikė Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 1131 (juo, be kita ko, patvirtintas Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas), tačiau kaip proceso atnaujinimo pagrindo nenurodo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto, kuriame įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo teiginys dėl netinkamo teisės normų taikymo deklaratyvus ir nemotyvuotas, teisėjų kolegija dėl šių prašymo argumentų nepasisakys ir jų neanalizuos.

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog aptariamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, nes pareiškėjas pateikė tik po bylos išnagrinėjimo iš atsakovo gautus įrodymus, kurių turinį sudaranti informacija iš esmės jau buvo įvertinta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Vien pareiškėjo siekis, kad byla būtų peržiūrėta dar kartą, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties.

68. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo priteisti iš pareiškėjo 839,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

69. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakius atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą administracinėje byloje, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens Urėdijos teisės, todėl ji įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

70. Trečiojo suinteresuoto asmens procesinis dokumentas – atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą patenka į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 punkto, numatančio išlaidų priteisimo už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikymo sritį. Šiame punkte numatyta maksimali priteistina suma už tokio pobūdžio dokumento parengimą yra 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo parengtas ir teismui pateiktas 2019 m. lapkričio mėnesį, taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija buvo 1289 Eur. Atsižvelgus į tai, maksimali už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą priteistina suma yra 515,60 Eur (1289 x 0,4)

71. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT1902946 patvirtina, kad advokatų kontora TGS Baltic 2019 m. lapkričio 13 d. Urėdijai suteikė teisines paslaugas iš viso už 839,96 Eur. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad Urėdija 2019 m. lapkričio 13 d. nurodytą sumą pervedė į advokatų kontoros TGS Baltic sąskaitą. Atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą šios advokatų kontoros advokatė pateikė 2019 m. lapkričio 14 d. Taigi darytina išvada, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos, tačiau viršijančios maksimalų priteisiną dydį.

72. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 ir 8.16 punktus, į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, Urėdijai atstovaujantiems advokatams ginčo faktiniai ir teisiniai aspektai jau buvo žinomi, įvertinus atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą turinį, į tai, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos rengiant atsiliepimą nebuvo didelės, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo 300 Eur už atsiliepimo į prašymo atnaujinti procesą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-113-261/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šindrona“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė