2022-06-22 Nr. AB-16925-3-62-3-00354-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2896-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00354-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. A. (E. N. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. N. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 21S49541 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis; kilmės šalyje gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje. Iš kilmės šalies prieglobsčio prašytojas išvyko dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas save įvardija kaip (duomenys neskelbtini) ir dėl to patyrusį diskriminaciją. Jis teigė, kad jo šalyje gyventi buvo gera, (duomenys neskelbtini). Jis tam tikrą laiką slėpėsi (duomenys neskelbtini) šalies dalyje, o 2020 m. kovo 11 d. išvyko į Baltarusiją.

3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo Sprendimu ir teigia, kad jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą. Pareiškėjas mano, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktų reikalavimus. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę.

5. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. (duomenys neskelbtini). Ši valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, bei patvirtina, kad jo baimė patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Mano, kad atsakovas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, nes jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

6. Pareiškėjas savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės, vykstančio konflikto, jis visą laiką buvo geranoriškas. Vien tai, kad jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Logiška ir tai, kad prašymą dėl prieglobsčio prašytojas pateikė tik sulaikytas, nes sulaikymo metu dalyvavęs pareigūnas buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvos Respublikoje. Atsakovo nustatytas draudimo atvykti terminas yra neproporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo, nustatytos tvarkos pažeidimų, jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo - saugaus gyvenimo.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl formos ir turinio trūkumų nebuvo laikomi esantys originalūs, jo pasakojimas buvo bendro pobūdžio, nenuoseklus ir prieštaringas, todėl jam nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas. Surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtino, kad pareiškėjas kilmės valstybėje gali būti persekiojamas. Dėl to jo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygintos „persekiojimui“ ir nelemia individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

9. Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. (duomenys neskelbtini) jis gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje šiaurės vakarinėje šalies dalyje ir nors tai yra vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai, tačiau pats aukų skaičius (duomenys neskelbtini) mieste nesuteikia pagrindo teigti, jog šiame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Įvertinęs prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, todėl jam nesuteikė papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

10. Pareiškėjas teigė, kad jis iš kilmės valstybės išvyko dėl (duomenys neskelbtini), tačiau nė viena iš šių aplinkybių savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys (duomenys neskelbtini) neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis per se nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Sprendime buvo įvertintas pareiškėjo pateiktas tariamas (duomenys neskelbtini) ir jį išnagrinėjus bei palyginus su viešai prieinamuose šaltiniuose rastais tokio paties tipo dokumentais, atsakovui kilo abejonių dėl jo autentiškumo, nes:

1) dokumento blanke nėra valstybės herbo;

2) blanke nėra dvikalbio užrašo, t. y. viskas parašyta tik (duomenys neskelbtini) kalba, nėra (duomenys neskelbtini) kalbos atitikmens, nors oficialiai (duomenys neskelbtini) yra dvi valstybinės kalbos ir tai matosi iš palyginimui pateikto pavyzdžio;

3) tiek pateiktame palyginime, tiek visuose kituose rastuose tokio paties tipo dokumentuose socialiniuose tinkluose, užrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra pabrauktas juoda linija apačioje, tačiau prieglobsčio prašytojo pateiktame dokumente, tokios linijos nėra, yra tik dar žemiau linijoje išrikiuotos žvaigždutės, kurių kituose rastuose dokumentuose nėra;

4) nagrinėjamoje byloje prieglobsčio prašytojas nurodo keturias apgyvendintas vietoves (duomenys neskelbtini), tai neleidžia tinkamai išsiaiškinti situacijos arba prieglobsčio prašytojas stengiasi dėl kokių nors priežasčių būti pričiuptas;

5) prieglobsčio prašytojo pateiktame dokumente telefono numeris nurodomas su „00“ skaičiais, tai yra tarptautinė versija vietoje šalies viduje naudojamo „+“, todėl tai kelia įtarimų, nes telefono numerio nurodymas tokiu būdu daugiau atspindi poreikį skambinti iš užsienio;

6) prieglobsčio prašytojo pateiktame dokumente vietinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) nesutampa su socialiniuose tinkluose ar pateiktame palyginime nurodytų (duomenys neskelbtini) telefonų numeriais;

7) prieglobsčio prašytojo pateiktas dokumentas išduotas 2020 gegužės mėn., o pareiškėjo pateikta visa informacija patvirtina, jog jis kilmės šalį paliko 2020 m. kovo 11 d. Tai, kad prieglobsčio prašytojas iš kilmės šalies išvyko dvejais mėnesiais anksčiau nei (duomenys neskelbtini), kelia abejonių, ar apskritai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo pateiktas dokumentas negali būti laikomas autentišku, juolab kad jis prieštaravo pasakojime nurodytoms aplinkybėms.

11. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad prieglobsčio prašytojas pateikė itin mažai informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykstantį konfliktą, negalėjo nurodyti nei kada tiksliai prasidėjo konfliktas, nei kokios konkrečiai grupuotės dalyvauja konflikte (jo žinios apie konfliktą yra paviršutiniškos). Remdamasis kilmės valstybės informacija atsakovas nustatė, kad konflikto metu (duomenys neskelbtini) inter alia yra persekiojamos šios asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš minimų grupių (jis nurodė, kad pats niekada nedalyvavo mitinguose ar kitoje politinėje veikloje, nerėmė separatistinių grupuočių). Tyrimo metu nerasta informacijos dėl tendencingo vyrų persekiojimo (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo baimė būti persekiojamam dėl to, jog (duomenys neskelbtini) nelaikyta visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Taigi nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Atsakovas pažymi, kad buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių šiuo metu (duomenys neskelbtini) kyla pavojus patirti realią rimtą žalą, taip pat nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja.

12. Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės 2020 m. atvyko į Baltarusiją, ten dirbo, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

II. 13. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo E. N. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 21S49541 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovą jam pavyko ištrūkti į Baltarusiją, ten gavo studento vizą, bet buvo išnaudojamas, šantažuojamas, kad bus deportuotas. Jis bandė kreiptis į institucijas, į Raudonąjį kryžių, bet Baltarusijoje niekas nepadeda. Per naujienas pamatęs, kad siena su Lietuva atvira, nusprendė eiti čia.

15. Pareiškėjas 2021 m. spalio 15 d. apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 11 d. jis išvyko į Baltarusiją ir ten gyveno studentų bendrabutyje, nes neturėjo iš ko mokėti nuomos, bet vėliau turėjo iš jo išeiti, apsistojo pas žmogų bute. Jam padėjo draugas iš (duomenys neskelbtini), vieną kartą atsiuntęs pinigų. Pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini). Dėl prieglobsčio suteikimo Baltarusijoje jis nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

16. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas neišsamus, nenurodyta jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą ar grėsmę kilmės valstybėje. Teismas pripažino, kad Migracijos departamentas detaliai ištyrė tiek pareiškėjo parodymus, tiek jo pateiktą (duomenys neskelbtini), tiek kitas byloje esančias aplinkybes, todėl pagrįstai suabejojo tokio dokumento tikrumu. Teismas pritarė, kad pareiškėjo pateiktame (duomenys neskelbtini) nėra valstybės simbolikos dokumento viršuje; nėra dvikalbio užrašo, nors oficialiai (duomenys neskelbtini) yra dvi valstybinės kalbos; pateiktame palyginime ir visuose kituose rastuose tokio paties tipo dokumentuose socialiniuose tinkluose, užrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra pabrauktas juoda linija apačioje, o prieglobsčio prašytojo pateiktame dokumente nėra tokios linijos, yra tik dar žemiau linijoje išrikiuotos žvaigždutės, kurių kituose rastuose dokumentuose nėra. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad neturi ryšio su (duomenys neskelbtini) likusia šeima, jie 2020 m. sausio mėnesį kartu su šeima išvyko iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpė, jis 2020 m. kovo mėnesį išvyko į Baltarusiją, bet negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jis gavo 2020 m. gegužės mėnesį išduotą (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad į Baltarusiją jis vyko studijų pagrindu (užrašas: „na vučobu“), o ne dėl to, kad (duomenys neskelbtini).

17. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo mėnesį į Baltarusiją nuvyko su studento viza, ten gyveno beveik pusantrų metų, tad nėra pagrindo laikyti jį pabėgėliu Lietuvoje Įstatymo ir Konvencijos prasme. Pažymėta, kad pareiškėjas nurodė neturėjęs Baltarusijoje už ką sumokėti už mokslą, dirbo ūkiuose, neturėjo pinigų, t. y. nurodė vien ekonomines priežastis, dėl kurių nusprendė nelegaliai kirsti Lietuvos Respublikos sieną.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

19. Atsakovas, Sprendime išanalizavęs kilmės valstybės informaciją, pripažino, kad pareiškėjo pateikta informacija dėl ginkluoto konflikto egzistavimo yra nuosekli ir neprieštarauja kilmės valstybės informacijai, todėl konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas. Tačiau atsakovas pažymėjo, kad atsakovas pateikė gana mažai informacijos apie konfliktą, negalėjo nurodyti, kada tiksliai jis prasidėjo, kokios konkrečiai grupuotės dalyvauja konflikte. Be to, pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios patiria persekiojimą. Tyrimo metu nerasta informacijos dėl tendencingo vyrų persekiojimo (duomenys neskelbtini). Dėl to vien tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) regione, baimė būti persekiojamu nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl grėsmės grindžiami tik jo subjektyvia nuomone.

20. Teismas kritiškai vertino posėdžio metu pareiškėjo išsakytą argumentą, kad apklausa migracijos departamente buvo per trumpa, jis nespėjo visko papasakoti, taip pat paminėjo, kad buvo aktyvistas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2021 m. spalio 15 d. apklausą, pažymėjo, jog apklausos metu pareiškėjas nebuvo nurodęs pareigūnui, kad nespėjo visko pasakyti ir jam reikia daugiau laiko. Pagal apklausos garso įrašą nustatyta, kad pareiškėjas tokį prašymą išreiškė 37-tą pokalbio minutę, apklausa iš viso vyko 1 val. 17 min., apklausos pabaigoje pareiškėjas daugiau nebeprašė laiko paaiškinimams pateikti, nenurodė nespėjęs kažko pasakyti. Be to, apklausos metu pareiškėjas ne kartą nurodė, jog nepriklausė nė vienai grupuotei, buvo neutralus ir būtent dėl to jam kilo grėsmė (duomenys neskelbtini). Toks akivaizdus parodymų keitimas teismo posėdžio metu negali būti kaip pagrindas pripažinti atsakovo sprendimą neteisėtu, nes tai sudarytų prielaidą kas kartą, skundžiant pareiškėjui nepalankų sprendimą, teikti naujus, neįvertintus anksčiau, priešingus nei buvo išsakyti, argumentus.

21. Teismo nuomone, atsakovas surinko aktualią pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją, ją nurodė Sprendime. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Įvertinęs šiuos skaičius, teismas pripažino, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei iš esmės minimali. Įvertinęs prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, teismas nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

22. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui.

23. Nors nustatytų aplinkybių pagrindu prieita prie išvados, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, laikė, kad proporcinga būtų uždrausti pareiškėjui atvykti dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti Sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 24. Pareiškėjas E. N. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Siekiant tiksliai įvertinti pareiškėjo baimę ir grėsmę patirti persekiojimą, atsakovas turėjo vadovautis Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1. punktų nuostatomis ir ištirti naujausią bei aktualiausią informaciją, taip pat ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet iš jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

27. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini). Vidinio karinio konflikto prieglobsčio teisės kontekste labai tikėtina, kad pareiškėjui kilmės šalyje, kurioje vyriausybė persekioja (duomenys neskelbtini), yra nesaugu.

28. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai turėjo tiesioginės įtakos atmetant prašymą suteikti prieglobstį, neišsamiai įvertinant pareiškėjo nurodytus prieglobsčio prašymo motyvus, neįvertinant jų individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste. Kadangi kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais bei patvirtina grėsmę pareiškėjo laisvei, gyvybei ir sveikatai, tai atsakovas ir teismas nepagrįstai atmetė prašymą.

29. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą vertino kaip nedetalų ir neišsamų. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie jo galimą paiešką, persekiojimą ar grėsmę kilmės valstybėje. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjui išduotą (duomenys neskelbtini) pagrįstai suabejojo tokio dokumento tikrumu. Abejonių teikia ir jo išdavimo pareiškėjui aplinkybės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kodėl jis neliko Baltarusijoje, iš esmės yra tik ekonominės. Kilmės šalies informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas galėjo būti persekiojamas, nes dėl ten vykstančio karinio konflikto yra persekiojamos tik tam tikros asmenų grupės, o pareiškėjas nė vienai jų nepriklauso. Tyrimo metu nerasta informacijos dėl tendencingo vyrų persekiojimo (duomenys neskelbtini), todėl prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam dėl to, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) regione, nėra laikoma visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma, prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumai, individualios aplinkybės nepagrindžia tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikio. Pareiškėjas nenurodė jokių atlikto tyrimo išvadas galinčių paneigti argumentų ir įrodymų.

32. Migracijos departamento tyrimo metu buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Dėl to pagrįsta išvada, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad bendra kilmės valstybės situacija nesaugi, tačiau savaime tai nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Vien tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Atsakovas įvertino kilmės situaciją, joje vykstančius smurtinius atvejus ir konstatavo, jog beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Šiuo atveju nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Taigi pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga remiantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijais.

33. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Dėl to šie pareiškėjo argumentai pripažintini deklaratyviais.

34. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, ją iš esmės apsprendžia individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka tam, kad pareiškėjas būtų tiesiogiai išklausytas.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 37. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

39. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

41. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

42. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

44. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė (duomenys neskelbtini) priežastimis. Pareiškėjas nurodė iš kilmės šalies išvykęs dėl (duomenys neskelbtini), taip pat dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas nevertino kilmės šalies informacijos, visapusiškai ir objektyviai jos neištyrė pareiškėjui kylančios grėsmės kontekste, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje atsakovo nustatytas aplinkybes ir teismo nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti pareiškėjui kilusios grėsmės pobūdį, atliko pakankamai išsamią pareiškėjo apklausą, uždavė patikslinančius klausimus ir sudarė jam sąlygas pateikti papildomus argumentus, paaiškinimus, taip pat įrodymus apie pareiškėjo, taip pat apskritai apie (duomenys neskelbtini) asmenų persekiojimą, siūlė konkrečiau paaiškinti, atskleisti jo nurodytus teiginius ar reikšmingas aplinkybes. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją bei ją įvertino atitikties tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijams aspektu, ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

47. Kaip nurodyta nutarties 40 punkte, prieglobsčio prašytojo persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Nors pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria teismo vertinimui, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų ir nepagrindė (duomenys neskelbtini), persekiojimo ar grėsmės kilmės valstybėje fakto ir priežasčių. Migracijos departamentas detaliai ištyrė tiek pareiškėjo parodymus, tiek jo pateiktą dokumentą (duomenys neskelbtini), tiek kitas byloje esančias aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog dokumento tikrumas kelia abejonių: pareiškėjo pateiktame (duomenys neskelbtini) nėra valstybės simbolikos dokumento viršuje; dvikalbio užrašo (tekstas parašytas tik (duomenys neskelbtini) kalba, be (duomenys neskelbtini) kalbos atitikmens, nors oficialiai (duomenys neskelbtini) yra dvi valstybinės kalbos, taip nurodoma ir palyginti paimtame pavyzdyje); pateiktame palyginti ir visuose kituose rastuose tokio tipo dokumentuose socialiniuose tinkluose dokumento užrašas „(duomenys neskelbtini)“ yra pabrauktas juoda linija apačioje, o prieglobsčio prašytojo pateiktame dokumente nėra tokios linijos, tik dar žemiau linija išrikiuotos žvaigždutės, kurių rastuose palyginimui dokumentuose nėra. Be to, pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad neturi ryšio su (duomenys neskelbtini) likusia šeima, jie 2020 m. sausio mėnesį kartu su šeima išvyko iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpė, 2020 m. kovo mėnesį jis išvyko į Baltarusiją, bet negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jis gavo 2020 m. gegužės mėnesį išduotą (duomenys neskelbtini). Pasakojimo dėl (duomenys neskelbtini) patikimumą iš esmės paneigė ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis iš kilmės šalies išvyko dviem mėnesiais anksčiau nei (duomenys neskelbtini). Be to, į Baltarusiją pareiškėjas vyko studijų pagrindu (užrašas: „na vučobu“, liet. – mokytis), o ne dėl to, jog (duomenys neskelbtini).

48. Pažymėtina, kad pareiškėjas į Baltarusiją atvyko 2020 m. kovo mėnesį su studento viza, ten gyveno beveik pusantrų metų, tad po tokio laiko tarpo atvykęs į Lietuvą pareiškėjas negalėtų būti pripažintas pabėgėliu Įstatymo ir Konvencijos prasme. Be to, ir pareiškėjo nurodytos išvykimo iš Baltarusijos priežastys (Baltarusijoje neturėjo lėšų susimokėti už mokslą, taip pat lėšų pragyventi) pagrįstai teismo vertintos tik kaip ekonominės priežastys, savaime nelemiančios pabėgėlio statuso jam suteikimo.

49. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo nurodytą išvykimo iš kilmės šalies priežastį (duomenys neskelbtini), atkreipė dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašytojas pateikė itin mažai informacijos apie (duomenys neskelbtini) vykstantį konfliktą, negalėjo nurodyti, nei kada tiksliai prasidėjo konfliktas, nei kokios konkrečiai grupuotės dalyvauja konflikte (jo žinios apie konfliktą yra paviršutiniškos). Be to, jo pasakojimas neatitiko atsakovo surinktos kilmės šalies informacijos, pagal kurią konflikto metu (duomenys neskelbtini) inter alia yra persekiojamos tam tikros asmenų grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, asmenys, turintys ryšių su vyriausybe. Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš šių grupių (jis teigė, kad turėjo savo (duomenys neskelbtini), nurodė pats niekada nedalyvavęs mitinguose ar kitokioje politinėje veikloje, niekada nerėmęs separatistinių grupuočių). Tyrimo metu nerasta informacijos dėl tendencingo vyrų persekiojimo, todėl pareiškėjo baimė būti persekiojamu dėl to, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) regione, nelaikyta visiškai pagrįsta. Be to, pats pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus, nedetalus, kai kurios jo nurodytos aplinkybės buvo nesuderinamos, pavyzdžiui, pirminiame prašyme nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), vėliau jis teigė, kad (duomenys neskelbtini).

50. Atlikęs teisinį surinktos informacijos vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Šiuo atveju jo deklaruojama baimė grįžti nelaikyta visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, pagrindžiančios, jog pareiškėjas buvo persekiojimas (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kilmės šalyje dėl kilusio tarp (duomenys neskelbtini), taip pat nelaikytinos persekiojimu dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų).

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas pagrįstai nepripažintas patikimu įrodymu, o pareiškėjo pateiktas įrodymas apie paskelbtą jo paiešką palyginus su pareiškėjo pasakojimu ir kitomis nustatytomis aplinkybėmis pagrįstai pripažintas keliančiu abejonę savo tikrumu. Nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai neleido identifikuoti tikėtino persekiotojo, jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, taigi nebuvo pagrįsta rizikos patirti persekiojimą tikimybė. Nagrinėjamoje byloje nepateikta tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nelaikytinas atitinkančiu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams, padaryta visapusiškai atlikus tyrimą dėl baimės būti persekiojamu. Šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde, todėl skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

52. Teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais pagrindais, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Dėl to pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas pagal surinktą informaciją apie kilmės valstybę nustatė, kad (duomenys neskelbtini), todėl vertino, ar pareiškėjo gyvenamojoje vietoje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, dėl kurios asmeniui turėtų būti suteikiama papildomas apsauga. Atsakovo tyrimo metu įvertinta tai, kad (duomenys neskelbtini) regione rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai ar laisvei yra minimali, o pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) aukų skaičius nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Dėl to teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas išsamiai aptaria situaciją (duomenys neskelbtini) dėl bendros saugumo padėties dėl šalyje vykstančios (duomenys neskelbtini) krizės, tačiau šią informaciją teisėjų kolegija vertina kaip pernelyg bendro pobūdžio, negalinčią patvirtinti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Pareiškėjas konkrečiai nepagrindė kokios nors jo gyvybei, laisvei, sveikatai kylančios grėsmės iš (duomenys neskelbtini). Dėl to šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo kitaip vertinti atsakovo ir teismo išvados.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

55. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta deklaratyviais ir dėl to nepagrįstais. Šioje nutartyje minėta, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir savo apeliaciniame skunde.

56. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas deklaratyviai nesutinka su tokiais atsakovo Sprendime ir teismo sprendime išdėstytais argumentais, tačiau nenurodo jokių savarankiškų argumentų, dėl kurių jam nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos būtų pripažintas neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui ir turėtų būti sutrumpintas. Be to, pirmosios instancijos teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 21S49541 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė