2026-01-21 Nr. AB-1506-3-61-3-04870-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1371-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 25S184959, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas. Atsakovas Sprendime formaliai nurodė, kad pareiškėjo tikslas Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) nebuvo studijos, nors mokslo įstaiga pateikė tarpininkavimo raštą, pareiškėjas apmokėjo už studijas ir sudarė studijų sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teikė netikslią, abstrakčią ir bendrinę informaciją, tačiau šių išvadų nemotyvavo. Atsakovas Sprendime nesiejo kažkokios apibrėžtos pareiškėjo interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama, ką atsakovas laiko sąmoningos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą. Atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, priima sprendimus visiškai jų nemotyvuojant, o tai nėra suderinama su gero administravimo principu. Vien tai, kad atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai, pateikti interviu metu, nesudaro pagrindo priimti Sprendimą ir iš esmės melagingai teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.2. Jis (pareiškėjas) jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė, todėl atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą. Be to, tokio Sprendimo priėmimas ateityje gali tapti pagrindu priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ir į kitas Europos Sąjungos šalis 3 metus.

2.3. Atsakovas Sprendime nurodė, jog, pareiškėjui atvykus į Lietuvą, kyla nelegalios migracijos grėsmė, tačiau to niekaip neįrodė, tik pacitavo teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus. Pareiškėjo žmona Y. M. gavo leidimą laikinai gyventi, ji irgi buvo priimta studijuoti Vytauto Didžiojo universitete (toliau – ir VDU). Tai reiškia, kad atsakovas taiko dvigubas taisykles t. y. vieniems asmenims yra išduodami leidimai laikinai gyventi atsitiktinumo dėka, o kitiems ne. Pareiškėjo tikslas buvo atvykti su žmona studijuoti Lietuvoje, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo tikslas yra kitas, nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjo tikslas yra ne studijos.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) VDU. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją. 2025 m. gegužės 30 d. turėjo įvykti nuotolinė asmens apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, tačiau, asmeniui neprisijungus, apklausa įvyko 2025 m. birželio 5 d. Pareiškėjas atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, teikė abstrakčią ar bendrinę informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis tokių ryšių neturi, kadangi nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat niekada nėra dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Apklausoje pareiškėjas negalėjo aiškiai pagrįsti atvykimo studijuoti į Lietuvos Respubliką priežasčių. Pareiškėjas teigė, kad lygino studijas Lietuvoje, Prancūzijos Respublikoje bei Ispanijos Karalystėje, tačiau paaiškinimai, kodėl pasirinko studijuoti Lietuvoje, buvo paviršutiniški ir šabloniški. Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys. Nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas apklausos metu teikė neaiškią ar abstrakčią informaciją, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvoje, t. y. pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje). Vien tik faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti VDU pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

4.3. Nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviais teigia, kad jis atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie iš esmės nepagrindžia dokumentuose nurodyto tikslo vykti į Lietuvos Respubliką, ir dokumentams, pateiktiems su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. L. skundą.

6. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatas, sutiko su Migracijos departamento išvadomis, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu atsirado rimtas pagrindas manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik deklaratyviais teigia, kad jis atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie iš esmės nepagrindžia dokumentuose nurodyto tikslo vykti į Lietuvos Respubliką, ir dokumentams, pateiktiems su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi.

7. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriame teisės normos yra pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, gautais iš kompetentingų institucijų.

8. Teismas nurodė, kad, skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 9. Pareiškėjas S. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regiono administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, kad atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad iš byloje esančio apklausos vertimo galima spręsti, jog jis (pareiškėjas) pakankamai išsamiai atsakė į jam užduodamus klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvą tikslo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausioji administracinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014 pažymėjo, kad vien neinformatyvūs pareiškėjo atsakymai apklausos metu nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl nelegalios migracijos grėsmės, jei kiti faktai pagrindžia tikrąjį tikslą. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas remiantis vieninteliu pagrindu, t. y. pareiškėjo apklausa. Atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi tik todėl, kad jam nepatiko pareiškėjo interviu. Teismo sprendimas turi būti panaikintas, kadangi byla nebuvo išnagrinėta tinkamai, sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, o išvados apie bylos aplinkybes prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad Migracijos departamentas nei Sprendime, nei atsiliepime į skundą, neginčijo fakto, jog pareiškėjo prašymas formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi sąlygas, vis tik pareiškėjas apklausos metu pateikė netikslią bei abstrakčią informaciją, kas ir sudarė pagrindą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka / nepatinka. Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Sprendimas yra priimamas, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas. Užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais. Migracijos departamentas nenurodo užsieniečiams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai ar kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų riziką, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu. Užsieniečiams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus. Priežastys dėl nelegalios migracijos grėsmės konstatavimo yra nurodytos Sprendime. Pagal Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktą, nustačius bent vieną aprašo 6.1, 6.9–6.12 papunkčiuose nurodytą kriterijų, laikoma, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 25S184959, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

16. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

19. Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir iš esmės yra siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas teikdamas prašymą, o ir vėliau, apklausos metu, pateikė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat nenurodė, kokios aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad yra rimtas pagrindas manyti dėl kilsiančios užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės, o iš esmės tik perrašė atsakovo argumentus.

21. Paminėtas aplinkybes įvertinusi byloje surinktų įrodymų ir bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų visumoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nenustatė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių, tuo pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai – procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

22. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

23. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nevertinami, su tuo susiję ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai netikrinami.

24. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė